Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Mackevičiui, Virginijui Sokolovui, kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Petkevičiui, nukentėjusiesiems ir civiniliams ieškovams D. J., K. T., nukentėjusiajai D. K., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. J. atstovui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1985-11-02 Kaišiadorių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Arostė“ gumos paruošėju, gyvenantis Seibutų kaime, Kruonio sen., Kaišiadorių rajone, teistas 2007-06-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2008-07-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

E. M. 2009 m. balandžio13 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Seibutų kaime, Kruonio sen., Kaišiadorių rajone, G. Č. sodyboje, šalia lauko virtuvės, asmeninio konflikto metu sudavė kumščiu E. P. ne mažiau kaip 8 kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jai muštines žaizdas kairio smilkinio srityje, viršutinės lūpos dešinėje, poodines kraujosruvas su nubrozdinimais kaktos dešinėje, akių vokuose, nosies pamato srityje, poodines kraujosruvas kairiajame žaste, kairio riešo srityje, kairėje plaštakoje, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose kairės akiduobės srityje, apatinio žandikaulio dešinės pusės projekcijoje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės smilkininės skilties srityje, po to E. P. dėl patirtų sužalojimų ir išgerto alkoholio (jos kraujyje rasta 2,72 promilės etilo alkoholio) esant bejėgiškos būklės, paėmė nukentėjusiąją už pažastų, nuvilko iki vandens telkinio ir pastatęs nukentėjusiąją ant kojų, įstūmė į vandenį bei užmetė ant jos metalines akėčias ir lovos čiužinio metalinį tinklą, nuo ko, patekus vandeniui į kvėpavimo takus, nukentėjusioji (užduso) mirė, taip jis tyčia nužudė bejėgiškos būklės E. P.. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. balandžio 13 d. sutiko E. P. prie parduotuvės ir tenai abu gėrė alų. Privažiavo V. S. ir jie visi nuvažiavo pas G. Č.. Kas pasiūlė važiuoti, neprisimena. Ten visi kartu, jis, G. Č., V. S. ir E. P., gėrė degtinę, sidrą, alų. Begeriant tarp jo ir E. P. kilo konfliktas, nes ji jam priekaištavo, kibo prie jo, kad jis būdamas toks jaunas girtauja, kad muša savo motiną. Jis ant jos dėl to labai supyko. E. P. jam dar kažką pasakė, todėl jis trenkė jai kumščiu į veidą. Konfliktas vyko lauke, prie lauko virtuvės. Nuo smūgio E. P. nukrito. Po to jis dar kumščiu gulinčiai E. P. sudavė į veido sritį, gulinčios nespardė. Ji jam nesipriešino ir nešaukė, buvo lyg be sąmonės. Jis paėmė E. P. už pažastų ir aukštielninką nuvilko iki prūdo, kur, pastatęs ant kranto, įstūmė ją į vandenį. E. P. iš karto nepaniro. Tada jis atnešė akėčias bei lovos čiužinio tinklą ir užmetė ant jos. Tada jau E. P. paniro ir jos nesimatė. E. P. nuo kranto buvo apie 1,5 metro atstumu. Jis dar paėmė E. P. dviratį ir taip pat įmetė į vandenį. Tada pasiėmė nebaigtą gerti alaus butelį ir nuėjo namo. Velkama iki prūdo ir metama į vandenį E. P. nesipriešino. Ar ji buvo praradusi sąmonę, jis nežino, bet ji buvo užsimerkusi. Kai kilo šitas konfliktas, V. S. ir G. Č. buvo name. Jis nežino, ar jie matė ir girdėjo jo ir E. P. kivirčą, ar matė ją mušant. Iki to įvykio su E. P. jis nesipyko. Nusikaltimą padarė dėl to, kad jį labai supykdė E. P. elgesys. Jo nuomone, pagrindinė tokio jo elgesio priežastis buvo stiprus girtumas. Labai gailisi dėl padaryto, atsiprašo nukentėjusiųjų, sutinka, kad D. J. buvo padaryta moralinė žala, tačiau prašo ieškinį mažinti, nes jo nuomone, jis per didelis. Su nukentėjusiojo K. T. pareikštu ieškiniu nesutinka, bet dėl ko, paaiškinti negali.

Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kai parodė kur ir kokiu būdu mušė E. P., kaip tempė iki vandens telkinio, įstūmė ją veidu į vandenį, iš kur paėmė čiužinio spyruokles ir kaip jas atsinešė ir užmetė ant paskendusios E. P., kaip atsivarė dviratį ir įmetė į vandenį, taip susiedamas savo parodymus su aplinkybėmis vietoje ( t. 1 b.l. 165-171).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę tyčia nužudžius E. P. patvirtina liudytojų parodymai, rašytiniai, daiktiniai bei kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai.

Nukentėjusioji D. J. parodė, kad E. P. jos sesuo. Jai paskambino kita jos sesuo ir pasakė, kad E. P. jau 4 dienos nėra namuose. Perskambino ligonines, policiją, bet niekur nebuvo jokių žinių. Pradėjus ieškoti sesers, sužinojo, kad ji buvo pas G. Č.. Nuėjus pas ją, ši jai pasakė, kad išgertuvėse dalyvavo ir E. M.. Kai jo paklausė apie E. P., jis pasakė, kad nieko nežino. Jis jai jokių įtarimų nesukėlė. Kai rado seserį tvenkinyje, ji nebuvo įvykio vietoje. E. P. palaidojo savo lėšomis. Už paminklą ant sesers E. P. kapo jau sumokėjo, tai patvirtinančius dokumentus pateiks teismui vėliau. Dėl sesers mirties turėjo 10600 litų turtinės žalos. Ji augina nužudytos sesers E. P. vaiką, jam dėl motinos mirties sutriko psichika, atsirado depresija, jis gydomas vaiko raidos centre. Ji turi labai daug rūpesčių su sesers vaiku, todėl prašo priteisti 50000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusysis K. T. parodė, kad E. P. buvo jo sugyventinė, jis su ja kartu gyveno 12 metų, sugyveno gražiai, su ja turi sūnų, gimusį 1999 metais. 2009 m. balandžio 13 d. pas juos į namus atėjo V. J. ir atsinešė alkoholio, jie visi išgėrinėjo. Vėliau V. J. davė E. P. 10 litų ir paprašė, kad ji parvežtu dar alaus, davė jai savo dviratį. E. P. išvažiavo ir daugiau nebegrįžo. Jis pats po kelių dienų pradėjo ieškoti savo sugyventinės, skambino jos seserims. Dėl E. P. mirties jam sutriko nervai, jis lankosi psichikos centre. Prašo priteisti iš kaltinamojo 10 000 litų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad E. P. buvo jos sesuo, jos gerai sutarė, E. P. labai dažnai lankydavosi pas ją. Kai sesuo dingo, K. T. buvo atėjęs pas ją jos ieškoti. Laidotuvėmis rūpinosi kita sesuo, todėl ji civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja G. Č. parodė, kad 2009 m. balandžio 13 d., buvo antra velykų diena, jos sugyentinis V. S. išvažiavo į parduotuvę pirkti alkoholio, o grįžo tryse: jos sugyventinis, E. P. ir E. M.. Jie visi keturi lauko virtuvėje pradėjo gerti sidrą ir alų. Edita pradėjo konfliktą, ji klausė E. M., kodėl jis muša savo mamą, sakė, kad jo mama visa sudaužyta eidama verkė. Vėliau V. S. apgirtęs nuėjo į kambarį miegoti, o Edita nuėjo už namo kampo. Tuo metu Ernestas pasakė jai: „pasiimk sene alų ir eik iš čia, aš ją pašepečiuosiu“. Ji nesuprao, ką reiškia ,, pašepečiuos”. Pasiėmusi alų, ji nuėjo į kambarį, bet jai buvo neramu, todėl keletą kartų pro durų akutę žiūrėjo, ką jie daro ir matė juos sėdinčius lauke. Po kurio laiko ji ėjo į ūkinį pastatą melžti karvės ir matė, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja dar sėdėjo lauko virtuvėje, o kai grįžo, jau nieko nebebuvo. Ji matė kaip E. P. ištraukė iš prūdo. Tas prūdas nuo jos sodybos yra apie 200 metrų atstumu.

Liudytojas V. S. parodė, kad jis 2009 m. balandžio 13 d. dviračiu nuvažiavo į parduotuvę ir ten sutiko E. M. ir E. P.. E. P. norėjo eiti aplankyti jo sugyventinės G. Č. ir todėl jie visi trys grįžo pas G. Č. į namus. Lauko virtuvėje keturiese gėrė sidrą ir alų. E. P. išgertuvių metu priekaištavo E. M., kad jis muša savo motiną. E. M. tylėjo, jam matant jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jis pasijuto girtas, todėl nuėjo į namą ir atsigulė. Gulėdamas lovoje pro langą pamatė E. M. galvą, suprato, kad jis praėjo iš kairės į dešinę, jokio triukšmo kieme nesigirdėjo.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2009 m. balandžio 13 d. jis su žmona buvo atėjęs į parduotuvę apsipirkti. Parduotuvėje sutiko E. M.. Ernestas nešėsi 0,35 l. degtinės ir jie abu už kampo ją gėrė, bet to buteliuko nepabaigė, nes jį pakvietė žmona. Matė, kaip dviračiu prie parduotuvės atvažiavo E. P., ji dar paklausė, iki kelių dirba parduotuvė.Tuo metu jis su žmona jau ėjo nuo parduotuvės.

Liudytojas M. U. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad dingęs žmogus gali būti nuskendęs. Nuvyko į vietą ir pradėjo paiešką. Pirma rado dviratį, po to užkabino lovą su akėčiomis, tada išniro lavonas. Tai buvo moters lavonas, kairėje veido pusėje matėsi sužalojimai. Nuo kranto skenduolis buvo per 1-2 metrus.

Apžiūros protokolas ( t. 1, b.l. 14-18) patvirtna, kad 2009-04-22 Seibutų kaime, Kruonio sen., Kaišiadorių rajone, 64 metrai tiesiai nuo G. Č. sodybos ūkinio pastato yra vandens telkinys, kuris yra 8 metrų pločio ir 20 metrų ilgio. Ant kranto, 3 m atstumu nuo vandens, guli moteriškos lyties lavonas. Ant kranto 1,3 m atstumu nuo lavono guli metalinė surūdijusi lovos dalis su spyruoklėmis bei akėčios. Nuo akėčių 6,2 m atstumu atremtas į krūmus vyriškos konstrukcijos dviratis.

Specialisto išvada Nr. M 442/09(02) patvirtina, kad E. P. mirė nuo mechaninės asfiksijos, patekus vandeniui į kvėpavimo takus. E. P. mirtis galėjo įvykti prieš 3-10 parų iki jos lavono teismo medicinos tyrimo pradžios 2009-04-23. E. P. kūne rasti sužalojimai – muštinės žaizdos kairio smilkinio srityje, viršutinės lūpos dešinėje, poodinės kraujosruvos su nubrozdinimais kaktos dešinėje, akių vokuose, nosies pamato srityje, poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, kairio riešo srityje, kairėje plaštakoje, kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose kairės akiduobės srityje, apatinio žandikaulio dešinės pusės projekcijoje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairės smilkininės skilties srityje. Makroskopinis ir mikroskopinis vaizdas rodo, kad šie sužalojimai padaryti neužilgo iki mirties, kietu buku daiktu (-ais) ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Veide smulkūs, dešinio žando-smakro-pasmakrės dešinėje, pilve linijiniai nubrozdinimai padaryti kietu buku šiurkščiu daiktu (-ais), kuo galėjo būti ir žemė, neužilgo iki mirties. Į tai rodo makroskopinis šių sužalojimų vaizdas. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau aštuonių poveikių pasėkoje. E. P. lavono kraujyje rasta 2,72 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį ( t. 1, b.l. 30-39).

Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą E. P. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis E. M., kad būtent jo nusikalstami veiksmai buvo nukentėjusiosios smurtinės mirties priežastimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. M. veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. kaip nužudymas bejėgiškos būklės žmogaus. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad tokia nusikaltimo kvalifikacija pilnai pasitvirtino.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad nužudymas kvalifikuojamas kaip bejėgiškos būklės tada, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir panašiai.

Iš byloje esančių duomenų apie tai, kad nužudytosios E. P. kūne rasti sužalojimai buvo padaryti neužilgo iki mirties, o jos kraujyje rasta net 2,72 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį bei įvertinus kaltinamojo duotus parodymus, jog jam sudavus E. P. ji nukrito ir nebesikėlė, o jam tempiant nukentėjusiąją link prūdo, ji visiškai į tai nereagavo ir nesipriešino, buvo užsimerkusi, nejudėjo ir nekalbėjo, teismas daro išvadą, kad E. P. negalėjo pasipriešinti žudikui, nes ji buvo bejėgiškos būklės dėl panaudoto prieš ją fizinio smurto ir dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio.

Kaltinamasis E. M., įstūmęs bejėgiškos būklės E. P. į vandens telkinį ir ant jos užmesdamas sunkius daiktus – metalines akėčias ir metalinį lovos čiužinio tinklą, suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir to norėjo, todėl nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą ir posėdyje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas jo prisipažinimas padarius nusikaltamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą (BK 11 str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nepataisomas ir negrįštamas jo pasekmes (E. P. mirtį), į kaltinamojo asmenybę (charakterizuojamas darbe ir gyvenamojoje vietoje teigiamai), amžių, į tai, kad nusikalto nebe pirmą kartą, nors teistumas jau išnykęs, į jo atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, ir daro išvadą, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu lygi straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui(BK 61 str.).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Įstatymas įpareigoja civilinį ieškovą įrodyti jam padarytos žalos buvimą ir dydį.

Nukentėjusioji D. J. prašo priteisti jai iš kaltinamojo E. M. 10 600 litų turtinei žalai ir 50.000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji nurodo, kad nusikaltimu jai buvo padaryta 10 600 litų turtinė žala. Tačiau iš nukentėjusiosios ieškinį patvirtinančių dokumentų matyti, kad jie tik iš dalies pagrindžia šią ieškinyje nurodytą sumą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji E. P. laidojimo išlaidas įvertino 4000 Lt, tačiau iš pateiktų sąskaitų – faktūrų bei kvitų matyti, kad jie pagrindžia tik 2536,54 Lt. dydžio turėtas laidotuvių išlaidas ( 1590 Lt + 540 Lt+ 45.88 Lt+15.54Lt+345,12 Lt). Pateikta sąskaitos –faktūros Ser. VYT NR. 9011 kopija patvirtina, kad už paminklą D. J. sumokėjo 5000 litų, ši ieškinio dalis yra įrodyta, pagrįsta ir priteistina pilnai. Pateikta sąskaitos faktūros Ser. ACC Nr. 153, kuri išrašyta 2010-04-10 kopija patvirtina išlaidas, susijusias su gedulingais pietumis E. P. mirties metinių paminėjimui, tačiau šios išlaidos negali būti laikomos susijusiomis su laidojimu, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusios D. J. ieškinys dėl turtinės žalos yra pagrįstas 7536,54 litų ( 2536,54 Lt +5000 Lt) sumai. Tačiau nukentėjusiajai ši žala iš dalies buvo kompensuota (išmokėta 1040 lt vienkartinė laidojimo pašalpa ir po E. P. mirties R. P. globėjai D. J. mokama globos pašalpa 775,35 Lt, viso 1815, 35 Lt), todėl šioje sumoje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra mažinamas. Nukentėjusiosios D. J. ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies ir jai priteisiama 5721 Lt ( 7536, 54 Lt – 1815,35 Lt).

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusioji neteko sesers. Iš bylos duomenų matyti, kad D. J. su E. P. buvo artimos, dažnai bendraudavo, tačiau gyveno atskirai, turėjo savo šeimas. Po sesers mirties ji globoja nužudytosios vaiką, kurio sveikatos pablogėjimą įtakojo motinos mirtis, nukentėjusioji rūpinasi vaiku, jo sveikata. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, vertina ir kitas aplinkybes. Nusikaltimą, kurio pasekmės – žmogaus mirtis, kaltinamasis padarė tiesioginės tyčios forma, savo kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, iki nusikaltimo padarymo jis dirbo. Nužudytosios E. P. sūnus R. P., gimęs 1999-08-06, turi teisę kreiptis per savo globėją D. J., dėl jam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos padarymo sumą bei į kaltinamojo materialinę padėtį, daro išvadą, kad neturtinei žalai atlyginti pareikšta aiškiai per didelė suma, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų. Todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir mažintinas iki 30 000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad, LR Smurtiniais nusikaltimai padarytos žalos kompensavimo įstatymo pagrindu, LR Teisingumo ministerija iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo nukentėjusiajai avansu iš dalies kompensavo ieškinį dėl neturtinės žalos, todėl šis ieškinys toje sumoje mažinamas ir jai priteisiama 22 565,35 lt ( 30 000 lt – 7544,65 lt).

Nukentėjusysis K. T. prašo priteisti jam iš kaltinamojo 10000 litų neturtinei žalai atlyginti. Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmių, nukentėjusysis neteko šeimos nario - sugyventinės. Su E. P. jis kartu gyveno 12 metų, turi su ja mažametį sūnų Rytį. Netekus sugyventinės, dėl patirtų išgyvenimų pakriko nervai, lankosi psichikos centre. Akivaizdu, kad nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta moralinė žala. Tačiau, teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad neturtinei žalai atlyginti pareikšta aiškiai per didelė suma, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų. Be to nukentėjusysis nesirūpina jo ir E. P. sūnumi, todėl jo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos alyginimo tenkinamas iš dalies ir mažintinas iki 5 000 litų.

Nukentėjusiosios atstovas pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą, iš kurios matyti, kad D. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 746,16 lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltininko – E. M. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka:

E. M. drabužiai ir avalynė: rudos spalvos kelnės, mėlynos spalvos bliuzonas ir guminės šlepetės, nužudytosios E. P. drabužiai: bliuzelė, švarkas, kelnės, kojinės, kelnaitės ir liemenėlė, lovos čiužinio spyruoklių tinklas, akėčios, saugomi Kaišiadorių rajono PK, paketas su mikroobjektais ir E. M. DNR lyginamuoju pavyzdžiu, perduotas teismui kartu su byla – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip beverčiai, o kompaktinė plokštelė grąžintina Kauno apygardos prokuratūrai.

Dviratis, saugomas pas J. J. - paliktinas jo savininkui J. J..

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 , 299, 301, 302, 303, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n u s prendė:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. ir nubausti laisvės atėmimu (14) keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 60 str.į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2009-04-23 iki 2010-05-24.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. M. nukentėjusiajai D. J. 5721 (penkis tūkstančius septinis šimtus dvidešimt vieną) litą turtinei žalai atlyginti ir 22 565,35 ( dvidešimt du tūktančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis litus 35 centus) lt. neturtinei žalai atlyginti, ir 5 000 ( penkis tūkstančius) litų nukentėjusiajam K. T. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. M. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 746,16 (septynis šimtus keturiasdešimt šešis litus 16 centų) lt. už nukentėjusiajai D. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

E. M. drabužius ir avalynę: rudos spalvos kelnes, mėlynos spalvos bliuzoną ir gumines šlepetes, nužudytosios E. P. drabužius: bliuzelę, švarką, kelnes, kojines, kelnaites ir liemenėlę, lovos čiužinio spyruoklių tinklą, akėčias, saugomus Kaišiadorių rajono PK, paketą su mikroobjektais ir E. M. DNR lyginamuoju pavyzdžiu, perduotą teismui kartu su byla – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o kompaktinę plokštelę grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Dviratį, saugomą pas J. J. - palikti jo savininkui J. J.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.