Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, sekretoriaujant Ž. Vološinienei, dalyvaujant I. J., teismo posėdyje išnagrinėjusi I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2013-11-28, apie 10.07 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d.

Tai pat I. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad ji 2013-11-28, apie 10.07 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.

I. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad ji 2013-11-28 vairavo automobilį VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apie 10.00 val. bandė jį pastatyti parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje, tačiau nepavykus to padaryti, iš aikštelės išvažiavo. Tuo metu, kartu su ja buvo ir jos draugė, kuri išlipusi iš automobilio bandė jai padėti pastatyti automobilį. Automobilio statymo metu jokio automobilių kontakto tikrai nejuto.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2013-11-29 D. V. paaiškinimo nustatyta, kad 2013-11-28 maždaug 10.00 val., automobiliu Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykęs prie prekybos centro, jį pastatė stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). 2013-11-29 apie 11.20 val. priėjęs ant automobilio pamatė, kad jis yra apgadintas. Nuėjus pas parduotuvės apsaugą, apsauga parodė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad jo automobilį priparkuodamas apgadino VW Vento, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Ir pasišalino iš įvykio vietos.

Iš byloje esančio 2013-11-29 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-11-29 apie 11.24 val. gautas pranešimas dėl apgadinto automobilio adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtų adresu, rastas apgadintas automobilis Opel, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas D. V. nurodė, kad 2013-11-28 apie 10.00 val. vairavo automobilį Opel ir paliko stovėti (duomenys neskelbtini), aikštelėje. 2013-11-29 apie 11.20 val. rado automobilį apgadintą, kas ir kada jį apgadino, nežinojo, tik už lango valytuvo rado lapelį, kuriame nurodyta, kad apgadino VW Vento, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Įvykio metu išsaugotas vaizdo įrašas.

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį, nustatyta, jog automobiliui Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis.

Iš byloje esančio 2013-12-10 R. J. paaiškinimo nustatyta, kad automobiliu priklausančiu R. J. 2013-11-28 naudojosi jos dukra I. J..

Iš fotolentelių prie bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti užfiksuoti automobiliams Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padaryti apgadinimai.

Iš 2013-12-10 transporto priemonės techninės apžiūros akto, nustatyta, kad ant automobilio VW Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti šie apgadinimai: brėžtas priekinis bamperis.

Iš byloje esančio kompaktinio disko su vaizdo įrašu nustatyta, kad jame užfiksuotos eismo įvykio padarymo aplinkybės (duomenys neskelbtini).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių 9 p. numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 132 p. numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

I. J. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d., numatyto pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; Papildomais duomenimis apie eismo įvykį; D. V. paaiškinimu; fotolentele; transporto priemonės techninės apžiūros aktu; vaizdo įrašu. Iš I. J. paaiškinimų nustatyta, jog ji įvykio metu buvo įvykio vietoje, tačiau nurodė, jog jokio susidūrimo nepajautė, todėl ir išvažiavo iš įvykio vietos. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad I. J. veikoje yra visi ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai. I. J. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 str. 1 d. numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina. I. J. tiek teisme, tiek prie administracinio teisės pažeidimo protokolo rašytame paaiškinime neigė, jog tyčia pasišalino iš įvykio vietos, paaiškino, jog nepajuto jokio automobilių kontakto. Tai, kad kontaktas tarp automobilių buvo nežymus patvirtina ir nedideli automobilių apgadinimai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad I. J., manevruodama automobilių aikštelėje, kelis kartus bandė automobilį pastatyti, tačiau jai niekaip to padaryti nepavyko. Taip pat iš vaizdo įrašo nenustatyta, kad vairuotoja būtų supratusi, jog įvyko automobilių kontaktas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, atsižvelgiant į itin nedidelę I. J. vairavimo patirtį, nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl I. J. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių I. J. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo I. J. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo gailėjosi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti I. J. skiriant minimalią ATPK 127 str. 2 d., sankcijoje nustatyto dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjai, kad skirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jam apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.