Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. vasario 5 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ priešieškinį ieškovui R. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad įsiskolinusiam vartotojui elektros energijos tiekimas gali būti nutrauktas tik po to, kai elektros energijos tiekėjas ir (ar) operatorius, visų pirma, išsiunčia vartotojui rašytinį pranešimą / įspėjimą apie ketinamą nutraukti elektros energiją, ir antra, pats pasirūpina bei įsitikina, kad vartotojas tokį jam adresuota pašto siunta išsiųstą pranešimą / įspėjimą neabejotinai gavo, sukūrė naują elektros energijos tiekėjo ir (ar) operatoriaus elgesio taisyklę, iškreipiančią įstatymų leidėjo specialiosiomis teisės normomis sureguliuotą elektros energijos tiekėjo ir (ar) operatoriaus bei vartotojo teisių ir pareigų pusiausvyrą, viršijo jam suteiktą diskreciją ir sukūrė naują – įstatymų leidėjo neįtvirtintą – elgesio taisyklę, tokiu būdu pažeisdamas konstitucinį valdžių padalijimo, teisinio tikrumo ir teisinio reguliavimo apibrėžtumo principą. Teismas, klaidingai nustatęs procedūrinį pažeidimą, tačiau nepaneigęs materialinio elektros energijos tiekimo nutraukimo pagrindo, padarė materialinės teisės normų pažeidimus, kadangi nepritaikė ginčo atveju taikytinų teisės normų, nustatančių elektros energijos tiekėjo ir (ar) operatoriaus teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, kai vartotojas nėra visiškai atsiskaitęs už patiektą ir faktiškai suvartotą elektros energiją ir kai atsisako leisti patikrinti jam nuosavybės teise priklausančiame objekte esantį kitą apskaitos prietaisą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnį, 331 straipsnio 4 dalį, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, sutapatino ieškovo (vartotojo) materialinį statusą su procesiniu statusu ir be pagrindo atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos, taip pat nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvacinei daliai. Prioritetą suteikė ieškovo žodiniams pasisakymams, bet ne visumai byloje esančių rašytinių įrodymų. Teismas netinkamai aiškino bei taikė specialiąsias teisės normas (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 142 punktą ir Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo 17 punktą), reglamentuojančias elektros energijos tiekimo nutraukimo tvarką, kas lėmė netinkamą bendrųjų teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.390 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 72 straipsnio 2 – 3 dalyse, aiškinimą bei taikymą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiama, kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (į. k. 303383884) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. vasario 3 d. Luminor banke, dokumento Nr. SCA000014347.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.