- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-23
- Bylos Nr.
- 1-2207-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-03163-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2015-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 2 MGL dydžio bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2014-12-26, apie 22 val., viešoje vietoje - viešojo transporto sustojime „Gerosios Vilties“, Savanorių pr. 53, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,28 promilių), įžūliu elgesiu, be priežasties sudavė vieną smūgį A. S. kumščiu į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulo lūžį, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokias savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. S. sveikatą, nes dėl pastarojo sužalojimo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šiais savo veiksmais sutrikdė sveikatą iš chuliganiškų paskatų - padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo girtas ir viskas įvyko dėl alkoholio. 2014-12-26 apie 22.00 val. ėjo į naktinę parduotuvę ir Gerosios Vilties stotelėje sudavė 1 smūgį į nosį A. S., dėl ko jam nosis lūžo. Dėl ko taip pasielgė paaiškinti negali, mano, dėl to, kad buvo neblaivus. Dėl padarytos veikos gailisi. Su ligonių kasų ieškiniu sutinka, atlygins dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.
Nukentėjusiojo A. S. apklausos protokolais. A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-26, apie 22 val., jis atėjo į viešojo transporto sustojimą „Gerosios Vilties“, Savanorių pr. 53, Vilniuje. Stotelėje pamatė kaip nuo Gerosios Vilties g.- Savanorių pr. sankryžos ateina du vaikinai ir viena mergina. Vienas vaikinas su mergina pasiliko atokiau, o kitas vaikinas priėjo prie jo ir paklausė „Ko čia stovi?“ ir nespėjus jam nieko atsakyti vaikinas be priežasties sudavė kumščiu vieną kartą jam į nosį. Pradėjo bėgti kraujas. Prie to vaikino pribėgo mergina ir jį sulaikė, kad jis nesmūgiuotų daugiau. Jis perbėgo į kitą gatvės pusę ir iškvietė policiją. Vaikinas ir jo draugai nuėjo į Gerosios Vilies g. namų kiemus. Jis nuėjo iš paskos, ten atvykę policijos pareigūnai sulaikė vaikiną, kuris jį sumušė. Netrukus jis buvo nuvežtas į greitosios pagalbos ligoninę. Jam buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžimas. Dėl ko vaikinas jam trenkė jis nežino, akivaizdžiai matėsi, kad vaikinas buvo neblaivus. Įvykio metu daugiau žmonių nebuvo. Sulaikytą vaikiną jis nurodė atvykusiems policininkams, policija atvyko greitai, kažkur po 2-3 min. nuo iškvietimo, ėjo vaikinui iš paskos, vaikinas buvo nuėjęs netoli, į gretimus kiemus, esančius už stotelės. Po sulaikymo sužinojo, kad sumušusio vaikino pavardė J. K.. Civilinį ieškinį dėl fizinės ir moralinės žalos pareikš teisme (b. l. 4-6).
Liudytojos J. A. apklausos protokolu. J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-26, apie 22.15 val., patruliuodama kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės antros kuopos trečio būrio patruliu A. A. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Gerosios Vilties g. 6 vyrui į veidą trenkė nepažįstamas asmuo su mėlyna striuke. Atvykus į vietą po 1-2 min. prie Gerosios Vilties g. 6, namo kieme buvo sulaikytas vaikinas - J. K., su kuriuo ėjo dar vienas vaikinas ir mergina, kurių duomenų neužfiksuota. Sulaikytajam buvo kruvina ranka. Jis iš karto prisipažino, kad stotelėje trenkė vieną kartą nepažįstamam vaikinui, nes jis jam nepatiko. J. K. buvo akivaizdžiai neblaivus. Tuomet priėjo A. S., kurio buvo sumuštas ir kruvinas veidas. Jis paaiškino, kad Savanorių pr. „Gerosios vilties“ stotelėje prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir be priežasties trenkė jam į veidą. Pareiškėjas A. S. pamatė ir patvirtino, kad sulaikytas J. K. tikrai yra jį sumušęs vaikinas. Nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Apie 22.40 val. J. K. buvo pristatytas į 2 policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 32-33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 8/15 (01), kurioje matyti, kad A. S. yra nustatytas nosies kaulo lūžis, padarytas kietu buku daiktu, sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl sužalojimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 11-12).
Alkotesterio kvito šaknele, testo Nr. 1608, kurioje nurodyta, kad J. K. 2014-12-26, 23.00 val., nustatytas 2,28 promilių girtumas (b. l. 50).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus konstatuoja, kad J. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įžūliu elgesiu, be priežasties sudavė vieną smūgį A. S. kumščiu į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulo lūžį, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą. Byloje esanti specialisto išvada Nr. G 8/15 (01) patvirtina, kad nukentėjusiam padarytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai ir kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nesunkiai sveikatą sutrikdė būtent J. K..
Pagal teismų praktiką BK 138 straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Šioje byloje teismas, remdamiesi įrodymų visuma nustatė, kad J. K. prieš A. S. neadekvatų smurtinį veiksmą, kuriuo sukėlė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, atliko be jokios priežasties – prieš įvykį asmenys nebendravo, kaltinamasis prie nukentėjusiojo priėjo taip pat be jokios priežasties. Dėl to teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog J. K. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo be dingsties, t. y. jo paskatos buvo chuliganiškos. J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
J. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, J. K. nustatytas 2,28 promilių girtumas, pats kaltinamasis paaiškino, kad taip pasielgė, nes buvo išgėręs (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas J. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė apysunkį nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad darydamas nusikalstamą veiką nebuvo teistas, teistas jau po nusikaltimo padarymo, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (turi galiojančių administracinių nuobaudų), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 52-62). Taip pat atsižvelgiama į nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Už padarytą nusikaltimą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Teismas, įvertinęs nurodytų bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi laisvės atėmimo bausmė bendrintina su bausme, paskirta 2015-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Remiantis BK 65 straipsnio 2 dalimi minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nekeičiama ir skiriama kartu su laisvės atėmimo bausme.
Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taigi teismas, atsižvelgdamas į J. K. amžių, jam yra 25 metai, teistas vieną kartą už pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą ir padarytą baudžiamąją nusižengimą, jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, įvertinęs kitas paminėtas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis) ir skiriant pareigas. Teismo požiūriu būtent tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamasis J. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu buvo laikinai sulaikytas 2014-12-26 22.40 val., paleistas 2014-12-27 13.05 val. (b. l. 36, 48) šis laikas (1 para) įskaitytinas į bausmę.
2014-12-27 nutarimu J. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 49), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 771,51 eurų turtinės žalos atlyginimo pripažintas pagrįstu, jis yra įrodytas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2015-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu J. K. paskirta bauda, skirti J. K. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 MGL (75,32 eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-12-26 22.40 val. iki 2014-12-27 13.05 val. (vieną parą), kas atitinka 1 laisvės atėmimo dieną.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant pareigas pagal BK 75 straipsnio 2 dalį ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje:
pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą;neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, t. y. 771,51 (septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt vieną euro centą) eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai;
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš J. K. 771,51 eurų turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.