Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamieji M. M. ir A. P. bendrais veiksmais, tyčia nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

2008 m. gruodžio 20 d., apie 3.30 val., Telšių miesto centrinio stadiono, esančio Birutės gatvėje, Telšiuose, teritorijoje, A. P. dėl menkavertės dingsties – įplėštos striukės, sudavė kumščiu E. M. į veidą ir, pastarajai suklupus, spyrė nukentėjusiajai į veidą, po ko E. M. nugriuvus, M. M. be jokios dingsties spyrė nugriuvusiai E. M. į galvą nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau dviejų, bei ją nuvilko šiurkščiu paviršiumi, ir tuo bendrais veiksmais padarė E. M. sužalojimus: didelį kaktos dešinės pusės bei dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimą ir poodinę-minkštųjų audinių kraujosruvą, poodines kraujosruvas viršugalvio kairės pusės, abiejų akiduobių ir dešinio skruosto srityje, paviršinį odos nubrozdinimą kairės akies vokų vidiniame kampe, viršutinės lūpos muštinę žaizdą, galvos smegenų kamieno sumušimą bei kraujosruvas pakaušinių skilčių minkštuosiuose dangaluose, daugybinius odos nubrozdinimus nugaros, stuburo, juosmens ir kryžkaulio srityje bei poodinę kraujosruvą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, ko pasėkoje E. M. dėl galvos sumušimo, lydimo galvos smegenų, galvos smegenų kamieno sumušimų ir kraujo išsiliejimų po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, besikomplikavusio užsitęsusia cerebraline (galvos smegenų) koma, plaučių uždegimu, kvėpavimo bei kraujotakos funkcijų nepakankamumu, nedideliu galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, 2009 m. kovo 9 d. 21.50 val. mirė Telšių apskrities ligoninės reabilitacijos skyriuje.

Be to, kaltinamasis A. P. 2008 m. gruodžio 20 d., apie 3.30 val., Telšių miesto centrinio stadiono, esančio Birutės gatvėje, Telšiuose, teritorijoje, po to, kai E. M. nuo jo ir M. M. pavartoto smurto gulėjo be sąmonės ant žemės, iš E. M. striukės kišenės pagrobė nedidelės vertės E. M. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K 750i" su ausinėmis 200 Lt vertės.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. gruodžio 19 d. apie 22–23 val. kartu su A. P. ir E. M. nuėjo pas A. P. pažįstamus V. ir „N.“, gyvenančius bendrabutyje Žemaitės gatvėje. Bendrabutyje penkiese jie girtavo iki 1-2 val. nakties. Niekas nesipyko. Po to jis miegojo prie stalo, o A. P. ir E. M. miegojo kitame kambaryje. Apie 3 val. nakties grįžo V. tėvas ir „N.“ mama, todėl jie išėjo. Laiptinėje dar gėrė su V. alaus. Paskui V. nuėjo į butą. E. M. nenorėjo paleisti A. P., įplėšė pastarojo striukę. Tada A. P. sudavė E. M. į veidą. E. M. pagrasino, kad parašys pareiškimą į policiją, ir nuėjo link stadiono. A. P. pasiūlymu jie nuėjo iš paskos. A. P. pasivijo E. M., kuri laikėsi įsikibusi medžio, o po to ištrūkusi iš A. P. nuėjo toliau. A. P. vėl ją pasivijo ir kumščiu vieną kartą trenkė į krūtinę ar pilvą. E. M. pasilenkė ir tada A. P. spyrė jai į veidą koja, gal keliu. E. M. nuvirtus ant nugaros, A. P. spyrė pastarajai 5–6 kartus į galvą. A. P. stovėjo E. M. iš dešinės. Tuomet jis priėjo, A. P. pasitraukė ir jis pirštine nuvalė E. M. nuo veido kraują. E. M. buvo gyva. Po to sugrįžo A. P. ir ištraukė iš E. M. rūbų telefoną, o jis nusmaukė merginai kelnes ir užtempė į viršų megztinį. Kodėl taip padarė, nežino. Tada jis paėmęs už pažastų nutempė E. M. į kitą stadiono pusę prie įėjimo, kad ją kas nors rastų, ir pasakė A. P., kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Pastarasis atsakė, kad nereikia. Visi jų telefonai buvo išsikrovę, todėl negalėjo paskambinti. Jis E. M. nesudavė nė vieno smūgio.

Su liudytoju S. B. sulaikymo kameroje parą laiko išbuvo kartu. Jis nesakė S. B., kad spyrė E. M., tik pasakojo, kad jo draugas savo draugę sumušė. Apie atsilyginimą A. P., jei pastarasis prisiims kaltę, S. B. jis nieko nesakė. Su S. B. anksčiau nebuvo pažįstamas ir nebuvo su pastaruoju susipykęs. Ką sakė per apklausą po įvykio, nepamena. Davė parodymus, nes buvo streso būsenos, jam buvo daromas spaudimas, liepiama prisipažinti. Advokatas dalyvavo jo apklausoje. Tuo metu jis nežinojo, kad E. M. bus blogai. Jis save apkalbėjo, o visa kita pasakojo teisingai. Jis nesakė „dabaigti“ E. M.. Jo pravardė „K“.

Su ieškiniu sutinka, tėvai žalą atlygins, nes jis yra nepilnametis.

Apklaustas tyrėjos ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad 2008 m. gruodžio 20 d. po 3 val. jam kartu su A. P. ir E. išeinant iš Žemaitės gatvėje, Telšių mieste, esančio bendrabučio, laiptinėje A. P. susipyko su E. ir pastaroji suplėšė A. P. striukę. Tuomet A. P. kumščiu sudavė E. į veidą. Po to stadione vėl kilus konfliktui, A. P. trenkė kumščiu į krūtinę E., o pastarajai susilenkus, spyrė į veidą. E. nukrito ant nugaros ir rankomis susiėmė veidą. Tuomet gulinčiai merginai A. P. porą kartų spyrė į galvą, o jis įspyrė 4-5 kartus į dešinę merginos galvos pusę, kol jį patraukė A. P.. Po to A. P. tikrino merginos rūbų kišenes, kažką ištraukė. Tuomet jis dar vieną kartą įspyrė merginai į tą pačią vietą. A. P. vėl jį atitraukė. Mergina nebejudėjo (t. 2, b. l. 49-53).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. M. Telšių miesto centrinio stadiono teritorijoje manekeno pagalba parodė, kur ir kaip A. P. sudavė smūgius E. M.: kumščiu į pilvą, keliu į veidą, nugriuvusiai spyrė 3 kartus į galvą. Taip pat parodė, kaip A. P. iš E. M. rūbų kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną, o jis nutempė E. M. prie stadiono vartų (t. 2, b. 1. 66-69).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. naktį iš gruodžio 19 dienos į 20-ąją jis kartu su M. M. ir E. M. girtavo pas pažįstamus bute, esančiame name (duomenys neskelbtini), Telšiuose. Ten dar buvo V. ir vaikinas, pravarde „N.“. Apie 3 val. grįžo „N.“ tėvai, todėl jie išėjo iš buto. Namo laiptinėje jis susiginčijo su E., kuri perplėšė jo striukę. Dėl to supykęs, jis sudavė sėdinčiai E. delnu į galvą. Išėjus į lauką, stadione E. M. nenorėjo jo paleisti, kabinosi į drabužius, todėl jis sudavė E. kumščiu į kairį skruostą, nuo ko ji suklupo, ranka atsirėmė į žemę. Tada jis spyrė pėda E. į krūtinės sritį ir pastaroji nugriuvo ant kairiojo šono. Jis peržengė per gulinčią E. ir nuėjo tolyn, manydamas, jog M. M. eina kartu su juo. Paėjęs 10-15 metrų, pastebėjo, kad eina vienas. Atsigręžęs pamatė, kad M. M. spardo gulinčiai ant dešinio šono E. M. į galvą. Galėjo būti iki dešimties smūgių. Tada jis pribėgo ir nustūmė M. M. nuo E. M., kuri gulėjo be sąmonės. Jam vėl pradėjus eiti, pamatė, kad M. M. toliau į galvą spardo ant nugaros gulinčią E. M.. Pribėgęs dar kartą nustūmė M. M. ir paėmė iš E. rūbų dešinės pusės kišenės telefoną „Sony Ericson“ bei ausines, patikrino visas kišenes. E. M. gulėjo be sąmonės, kvėpavo, jai ant veido buvo kraujo. Tada M. M. pasiūlė išrengti E. M.. Jis atsakė: „Daryk, ką nori“, ir sustojo prie tvoros. M. M. nuėjo prie E. M. ir priklaupęs ją išrengė. Po 6–7 minučių grįžęs jis pamatė, kad E. M. nusmauktos iki kelių kelnės ir kelnaitės, o viršutinė drabužių dalis pakelta iki kaklo. Jis užtempė megztinį atgal ir liepė M. M. užmauti kelnes. Po to M. M. nutempė E. M. apie 50 metrų į kitą stadiono pusę, vilko laiptais, nutempė iki įėjimo. M. M. prieš nutempiant E. M. sakė: „Dabaigiam ją, nes kitaip sėsim“. Jis suprato, kad tai reiškia „užmušti“, todėl pradėjo šaukti ant M. M.. Tada jie nuėjo prie jo namo laiptinės, kur jis pasakė M. M. iškviesti greitąją medicinos pagalbą iš namų, nes jų telefonai buvo išsikrovę. Jis pats nenorėjo skambinti iš savo namų, kad nepažadintų namiškių. M. M. jam tris kartus pažadėjo, kad paskambins. Jis bijojo, kad E. nesušaltų, suprato, jog pastaroji gali mirti. Ar ir būdamas blaivus būtų sudavęs E. M., nežino. Negali būti, jog tyrėjai jis sakė, kad spyrė E. į galvą. Liudytojas S. B. jį apkalba, o M. M. nori išsisukti nuo bausmės, todėl kitaip pasakoja. M. M. veiksmus S. B. nurodė teisingai, nes M. M. buvo užšokęs visu kūnu ant E. M.. M. M. jam nepaaiškino, kodėl spardo E..

Labai gailisi, kad sudavė E. M., tačiau nuo jo smūgių E. neprarado sąmonės, galėjo likti tik mėlynė ar įbrėžimas. E. M. nugriuvo, nes buvo su aukštakulniais, o, be to, išgėrusi. Laiške E. M., su kuria prieš įvykį draugavo tris mėnesius, jis rašė tiesą. Jo laiškuose minimas „K.“ yra M. M., nes tokia pastarojo pravardė. Dėl telefono vagystės kaltę pripažįsta. Ieškinio klausimą palieka spręsti teismui.

Apklaustas tyrėjos ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad 2008 m. gruodžio 20 d. apie 3.30 val. Žemaitės gatvėje, Telšių mieste, esančio bendrabučio laiptinėje konflikto metu E. suplėšė jo striukę, todėl supykęs jis delnu sudavė E. į veidą. Po to stadione, kai E. nenorėjo jo paleisti, jis kumščiu trenkė E. į veidą, nuo ko mergina nukrito kniūbsčia. Tada jis iš dešinės pusės spyrė E. į veidą. E. atsigulė ant dešinio šono, užsidengė veidą. Tuomet M. spyrė E. į galvą 6-7 kartus bei abiem kojom užšoko ant merginos galvos ir krūtinės. Jis nustūmė M.. E. buvo be sąmonės, nebejudėjo, bet kvėpavo. Jo nustumtas M. dar 3 kartus visu bato padu sudavė E. į galvą. Už striukės suplėšymą jis iš E. striukės kišenės ištraukė telefono ausines, o iš džinsų kišenės – mobilų telefoną „Sony Ericsson“ (t. 2, b. l. 105-110).

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. P. Telšių mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje parodė vietą, kur konflikto metu E. M. suplėšė jo striukę, o jis sudavė merginai delnu į galvą. Po to stadiono teritorijoje parodė, kur ir kokiu būdu (manekeno pagalba) jis sudavė E. M. į veidą ir pastūmė, o nugriuvusią į galvą, veidą spardė M.. Taip pat parodė, kaip iš E. M. rūbų kišenės jis ištraukė mobilaus ryšio telefoną bei ausines, o M. nutempė merginą prie vartų (t. 2, b. 1.122-126).

Akistatos metu A. P. parodė, kad jis E. M. sudavė į veidą bei įspyrė, o nugriuvusiai E. M. į galvą spardė bei trypė M. M.. M. M. parodė, kad A. P. E. M. sudavė kumščiu į pilvą, spyrė koja, o nugriuvusiai spyrė porą kartų į galvą, o jis jokių smūgių E. M. nesudavė (t. 2, b. l. 59-60).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. parodė, kad jos sesuo E. M. mokėsi mokykloje ir gyveno su paralyžuotu tėvu (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Ji gyvena tame pačiame daugiabučiame name. Su seserimi ji gerai sutarė, žinojo, kad sesuo draugavo su vaikinu iš Telšių, vardu A., kuris pernai buvo svečiuose per sesers gimtadienį lapkričio 8 d. Taip pat ji žinojo, kad prieš 2–3 savaites, gal mėnesį, iki įvykio E. su A. apsipyko. 2008 m. gruodžio 19 d. sesuo buvo mokykloje šventiniame vakare ir jai parašė žinutę, kad važiuoja į Telšius pas A.. Sesuo išvažiavo apie 18–18.30 val. Gruodžio 20 d. rytą apie 9.45–10 val. jai buvo pranešta apie sesers sužalojimą. E. M. iš pradžių buvo gydoma Telšiuose, po to vakare išvežta į Klaipėdą. Paskui seserį parsivežė atgal į Telšius. Mirė sesuo 2009 m. kovo 9 d. vakare.

E. M. turėjo du telefonus. Buvo paimtas „Sony Ericson“, kuris dabar grąžintas. Jo vertė tuo metu buvo 150–200 Lt.

Jai padarytą turtinę žalą sudaro kelionės pas seserį į Klaipėdą bei laidotuvių išlaidos. Į Klaipėdą veždavo J. bei A. Ž., kuriems ji mokėjo už benziną. Taip pat į Klaipėdą ji važiavo ir traukiniu. Kelionės išlaidos sudaro 1000 Lt. Vairuotojams per laidotuves davė 500 Lt. Gedulingi pietūs kainavo 1200 Lt ir šeimininkėms davė 400 Lt. Kūno paruošimas kainavo 70 Lt. Viskas kainavo 4764 Lt. Gavo laidojimo pašalpą 1040 Lt. Ši suma iš ieškinio neišskaičiuota. Iš Ž. M. Klaipėdoje gavo 600 Lt ir 400 Lt, bei dar 200 Lt gavo per laidotuves. Mažina turtinę žalą 1200 Lt ir 1040 Lt. Neturtinės žalos prašo priteisti 30000 Lt. Jai sesuo buvo vienintelė tokia artima likusi. Tarp jų buvo 3 metų skirtumas. Jų motina mirusi, o tėvas serga, paralyžuotas. Dabar ji viena prižiūri tėvą ir augina 4-oje klasėje besimokantį brolį.

Draugų draugai buvo sakę, kad A. P. prieš merginas kelia ranką, bet ne prieš jos seserį. Ji nepastebėjo pas seserį sužalojimų ir pati sesuo nesiskundė. Todėl negali pasakyti, kad A. kada būtų seseriai sudavęs.

Nepilnamečio kaltinamojo M. M. atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė Ž. M. paaiškino, kad apie įvykį ji nieko nežino. Kada tą naktį sūnus grįžo namo, nematė, o rytą apie 8 val. sūnaus akys buvo užraudusios, tačiau jokio alkoholio kvapo nesijautė ir ji nesuprato, kad sūnus grįžo išgėręs. Kai sūnus ilgiau negrįžta, ji pastarajam skambina, rašo žinutes. Tą naktį sūnaus telefonas buvo išjungtas ar išsikrovęs.

Su sūnumi ji kalbėjo apie įvykį. Sūnus sakė, kad A. P. trankė merginą, pasakojo, kad paliko mergaitę gulinčią. Ji lankė ligoninėje E. M. kartu su A. G., pastarajai davė 400 Lt ir 600 Lt. Per laidotuves dar davė pinigų, tačiau kiek, nepamena. Padeda iš žmogiškumo. Pareikšta turtinė žala jai yra dideli pinigai. Palieka ieškinio klausimą spręsti teismui.

Nepilnamečio kaltinamojo M. M. atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas R. M. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, sūnus paliko mergaitę bejėgės būsenos. Kiek jam žinoma iš žmonos, A. P. vartojo smurtą prieš E. M., o sūnus sakė, kad įvykio metu buvo išgėręs alaus, labai gailėjosi, neminėjo konfliktų, nieko apie įvykį jam nepasakojo. Taip pat sūnus sakė, jog draugauja su A. P., kadangi pastarasis turi pinigų, nuperka cigarečių.

Liudytoja R. N. parodė, kad ji dirba Telšių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio vyresniąja tyrėja. Ji atliko abiejų kaltinamųjų pirmąsias apklausas, kuriose dalyvavo advokatai. Kaltinamieji buvo nuoširdūs, atviri, papasakojo visas aplinkybes. Pirmoji apklausa buvo formali, kadangi ji skubėjo, reikėjo sutvarkyti dokumentus dėl sulaikymo. Antroji kaltinamųjų apklausa buvo išsami, parodymai buvo konkretesni, platesni, su visomis smulkmenomis. Antrieji kaltinamųjų parodymai nuo pirmųjų nesiskyrė. M. M. nurodė, kad sudavė smūgius, merginą išrengė, nutempė į kitą vietą. Kuris kokius veiksmus atliko, jau neatsimena. Parodymai surašyti iš kaltinamųjų žodžių, apklausos vyko sklandžiai, buvo dar švieži atsiminimai apie įvykio detales. Kaltinamieji iš karto po įvykio buvo sulaikyti. Pirmasis buvo apklausinėjamas M. M.. Apklausinėdama A. P., pastarajam nesakė M. M. parodymų. Kaltinamieji buvo apklausti vienas po kito, tuo metu daugiau jų niekas neapklausinėjo.

Liudytojas S. B. parodė, kad 2008 m. gruodžio 30 d. Telšių policijos komisariato areštinėje vieną parą buvo vienoje kameroje su kaltinamuoju M.. Jam paklausus, už ką sulaikytas, M. pasakė, jog už sunkų kūno sužalojimą, nes kartu su A. Telšiuose stadione sužalojo merginą. M. sakė, kad A. merginai sudavė ranka vieną kartą, po to stadione dar ranka sudavė vieną kartą, o jis (M.) spyrė du kartus merginai į galvą. M. taip pat sakė, kad, jei A. prisiims M. kaltę, M. už tai sumokės A.. Gruodžio 31 d. jį nuvežė į Šiaulių TI, kur savaitę išbuvo kartu su kaltinamuoju A.. A. jam sakė, kad laiptinėje vieną kartą sudavė merginai, o stadione kumščiu porą kartų sudavė merginai į galvą ir paėmė pastarosios telefoną. M., kaip jam sakė A., šokinėjo merginai ant galvos ir ją „atjungė“, t. y. mergina prarado sąmonę, o jis (A.) atitraukė M. nuo mušamos merginos ir po to abu nuėjo palikę merginą gulinčią. Kodėl merginą mušė, nei M., nei A. jam nepasakojo. M. jam atrodė nuoširdesnis. Jis pasakė A., jog kalbėjo su M., bet nepasakojo, kad M. sakė, jog sumokės už tai, kad A. prisiimtų kaltę.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymoje nurodyta, kad A. P. ir S. B. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kartu buvo kalinami kameroje Nr. 101 nuo 2008-12-31 iki 2009-01-12 ir kameroje Nr. 97 nuo 2009-01-21 iki 2009-01-22 (t. 1, b. l. 150).

Telšių rajono policijos komisariato asmenų, laikomų areštinėje, apskaitos žurnale įrašyta, kad 2008 m. gruodžio 30 d. kameroje Nr. 6 buvo laikomi M. M. ir S. B. (t. 1, b. l. 153-154).

Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad Telšių m. Birutės g. centrinio stadiono teritorijoje, aptvertoje metaline tvora, 12 metrų atstumu nuo įėjimo į tualetus vartų ir 4 metrų atstumu nuo metalinės tvoros kampo rasta ant tako sniege išgulėta ir ištrypta apie 3 metro skersmens vieta su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, du nutrauktų odinių diržų galai, margos ir juodos spalvos, prie krūmų rasta kalėdinė kepurė ir į vakarų pusę link laiptų 0,90 m pločio vilkimo žymės. Pietinės ir vakarinės pusių metalinės tvoros kampe rasta kita ištrypta ir išgulėta vieta sniege su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, telefono kortelė. Iš įvykio vietos paimti rudų dėmių mėginiai, kalėdinė kepurė, du odinių diržų galai, telefono kortelė (t. 1, b. 1. 16-20).

Specialisto išvadose Nr. G 2419/08(03), M 41/09(07) irKG 42/09(03) nurodyta, kad E. M. mirė 2009 m. kovo 9 d. 21.50 val. Telšių apskrities ligoninės reabilitacijos skyriuje nuo galvos sumušimo, lydimo galvos smegenų, galvos smegenų kamieno sumušimų ir kraujo išsiliejimų po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, besikomplikavusio užsitęsusia cerebraline (galvos smegenų) koma, plaučių uždegimu, kvėpavimo bei kraujotakos funkcijų nepakankamumu, nedideliu galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu. E. M. padaryti šie sužalojimai: didelis kaktos dešinės pusės bei dešinio smilkinio srities odos nubrozdinimas ir poodinė – minkštųjų audinių kraujosruva, poodinės kraujosruvos viršugalvio kairės pusės, abiejų akiduobių ir dešinio skruosto srityje, paviršinis odos nubrozdinimas kairės akies vokų vidiniame kampe, viršutinės lūpos muštinė žaizda, galvos smegenų kamieno sumušimas bei kraujosruvos pakaušinių skilčių minkštuosiuose dangaluose, daugybiniai odos nubrozdinimai nugaros, stuburo, juosmens ir kryžkaulio srityje bei poodinė kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis bukais daiktais ir paviršiais (2008-12-20). Galvos sužalojimai paaiškinami mažiausiai keturiais smūgiais, tikriausiai spardant: vienas į kaktos dešinę pusę bei smilkinį, antras į dešinės akiduobės sritį, trečias į kairę akiduobę, ketvirtas į viršutinę lūpą. Smūgių į galvą galėjo būti suduota kur kas daugiau. Tikėtina, kad į kaktos dešinę pusę bei dešinį smilkinį, o taip pat į dešinės akiduobės ir dešinio skruosto sritį buvo suduota ne po vieną, o po du smūgius ar net daugiau. Tiksliai negalima nustatyti, dėl kurio į galvą suduoto smūgio atsirado sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlęs galvos smegenų kamieno sumušimas. Labiausiai tikėtina, kad galvos smegenys buvo sumuštos nuo į kaktos dešinės pusės bei dešinio smilkinio sritį smogto smūgio.

Daugybiniai odos nubrozdinimai nugaros, stuburo, juosmens ir kryžkaulio srityje būdingi vilkimui, gavosi nuo dinaminio kontakto su šiurkščiu paviršiumi ir vertinami kaip sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje atsirado suklupus ar pargriuvus, atsitrenkus į kietą pagrindą ar buką aplinkos daiktą. Padarytas galvos smegenų sumušimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. 1.23-26, 28-30, 32-34).

Ekspertas Diomenas Vitkus teisiamajame posėdyje patvirtino duotas teismo medicinos specialisto išvadas ir paaiškino, kad nukentėjusiosios E. M. veido dešinėje pusėje, kaktos ir smilkinio srityje, buvo platus nubrozdinimas, maždaug 10–12 cm, didelė kraujosruva su minkštųjų audinių atsisluoksniavimu, buvo pažeistas galvos smegenų kamienas, kas sukėlė nukentėjusiosios mirtį. Platus, masyvus, gilus nubrozdinimas padarytas nuo grubaus trauminio poveikio, o audinių atsisluoksniavimas nuo sausgyslinio šalmo rodo, kad kliuvo keletas smūgių į dešinę pusę, t. y. ne mažiau dviejų smūgių į dešinę smilkinio pusę. Kumščiu neįmanoma tokio sužalojimo padaryti, tik spardant. Merginai suduodant smūgius ji galėjo būti aukštielninka. Vieno mirtino smūgio išskirti negalima, mirtinas sužalojimas padarytas nuo kelių smūgių, kelių trauminių poveikių.

E. M. jis apžiūrėjo dar gyvą, kai ji gulėjo ligoninėje. Merginos būklė buvo labai sunki, prie jos buvo prijungta aparatūra, apžiūrint ją būklė pablogėjo, galvos sritis padidėjo, teko apžiūrą nutraukti. Gali garantuoti, kad buvo labiausiai sužalota galva, užpakaliniame kūno paviršiuje buvo daugybiniai nubrozdinimai, būdingi tempimui, vilkimui. Išskyrus minėtus nubrozdinimus daugiau liemenyje nebuvo sužalojimų. E. M. pečiai, krūtinės juosta nebuvo sužaloti. Atvira žaizda buvo tik ant viršutinės lūpos, taip pat galėjo kraujuoti iš nosies. Kad kraujo dėmės būtų ant avalynės, turi būti kraujo šaltinis. Šiuo atveju kraujo galėjo nelikti. Jei ant bato būtų kraujo, jis dažniausiai atsiranda nuo kelių smūgių, bet gali užtekti ir vieno. Daug priklauso nuo dėmės pobūdžio – ar tai kraujo purslai, ar užtiškimai. Negali nei pavirtinti, nei paneigti, kad buvo šokinėta nukentėjusiajai ant galvos. Griuvimui būdingų sužalojimų nebuvo.

Daiktų pateikimo metu A. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson“ su ausinėmis, sportines kelnes ir sportinius batus, M. M. pateikė rudos spalvos batus, džinsines kelnes (t. 1, b. l. 42-45).

Specialisto išvadoje Nr. S 69/09(01) R735/09 nurodyta, kad ant M. M. kelnių, A. P. dešinio bato yra E. M. kraujas su 99,999999999 proc. tikimybe. Ant A. P. kairio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai (t. 1, b. 1. 51-54).

Daiktų pateikimo metu S. S. pateikė juodos spalvos striukę su užrašu „Adidas“, kurios apžiūros metu nustatyta, kad striukės priekinėje kairėje pusėje ties kišene, rankovėje ties pažastimi ir ties apykakle dešinėje pusėje yra medžiagos ar siūlių įtrūkimai (t. 1, b. l. 62-65).

Iš specialisto išvados matyti, kad atlikus įtariamųjų A. P. ir M. M. psichofiziologinius tyrimus poligrafu, M. M. atsakymuose į pateiktus klausimus, kiek smūgių jis bei A. P. sudavė E. M. į galvą, užfiksuota reakcija, o į klausimo „kiek kartų jis sudavė stadione smūgių į galvą E. M." atsakymo variante „nei vieno karto“ užfiksuota stipri reakcija (t. 2, b. 1. 23-32).

Specialistas V. S. teisiamajame posėdyje patvirtino duotą psichofiziologinio tyrimo išvadą ir paaiškino, kad psichofiziologinis tyrimas – tai medicininis metodas, nustatantis, ar apklausiamas žmogus yra nuoširdus savo pasisakymu. Poligrafas matuoja, kaip žmogus kvėpuoja – brėžiamos kreivės, kaip kinta kvėpavimas, odos laidumas, kitaip tariant, prakaitavimas ir kt. Uždavinėjami klausimai. Iš pradžių dar nematuojama, du pirmi klausimai būna įžanginiai. Užduodami klausimai, į kuriuos atsakoma taip arba ne. Jei žmogus yra ką nors padaręs ir atsimena tą faktą, ši situacija sukelia reakciją, jei į klausimą atsakoma „taip“, nors yra priešingai, t. y. jei meluojama. Pasikeičia kvėpavimo tempas, širdies ritmas, odos laidumas, spaudimas. Svarbu, ar yra pakitimas, o ne matuojami dydžiai.

Asmens, kuris matė įvykį, bet tai neigia, taip pat gali būti reakcija. Jei kaltinamasis kalba nuoširdžiai, neturi būti reakcijos. Pvz., kaltinamojo M. M. reakcija į klausimą, į kurias vietas mušė A. P., rodo, kad M. M. nenuoširdus.

Poligrafas neištraukia atsakymo, jei apklausiamas žmogus neatsimena, nes įvykio metu yra stresas, dėl neblaivumo taip pat gali neatsiminti, be to, žmogus neskaičiuoja smūgių, nefiksuoja visų detalių. Abu kaltinamieji buvo apgirtę įvykio metu, tai apsunkina apklausą, nes jie gali detalių neatsiminti.

Jei yra reakcija į prieštaringus atsakymus, reiškia, kad žmogus neatsimena, dvejoja. Pvz., yra kaltinamojo M. M. reakcija į visus 6 klausimo, „kiek kartų E. M. į galvą jis pats sudavė“, atsakymus, bet didžiausia reakcija į penktą punktą, kur atsakymo variantas „nei vieno karto“. Tai rodo didelį nenuoširdumą, aišku, kad neadekvatus tiesai atsakymas. Žmogaus reakcijos pagrįstos mediciniškai. Ne visada poligrafas padeda, yra specifiniai žmonės, kurie nereaguoja į šį tyrimą. Abu kaltinamieji nėra iš tų žmonių, kurie nereaguoja, gerai matėsi jų reakcijos.

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikų juridinė kvalifikacija

E. M. nužudymas

Kaltinamieji A. P. bei M. M. teisiamajame posėdyje neigdami savo kaltę dėl E. M. nužudymo, smurto vartojimu prieš E. M. kaltina vienas kitą. Kaltinamasis A. P. teigia, jog jis sudavė E. M. tik delnu į galvą, kumščiu į kairį skruostą ir įspyrė pėda į krūtinės sritį, o M. M., A. P. teigimu, įspyrė į galvą gulinčiai E. M. iki dešimties smūgių. Kaltinamasis M. M. nurodo, kad jis nesudavė nei vieno smūgio E. M., o A. P. sudavė E. M. į veidą, kumščiu vieną kartą trenkė į krūtinę ar pilvą, spyrė jai į veidą koja, gal keliu, bei gulinčiai spyrė į galvą 5–6 kartus.

Ikiteisminio tyrimo metu tuojau po įvykio apklaustas kaltinamasis A. P. parodė, kad jis ne tik delnu bei kumščiu sudavė E. M. į veidą, bet ir iš dešinės pusės įspyrė nukentėjusiajai į veidą Apie M. M. atliktus veiksmus A. P. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės aiškino taip pat, kaip ir teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 105-110). Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat neneigė savo kaltės dėl E. M. sužalojimo, nurodydamas, kad jis gulinčiai merginai įspyrė 4-5 kartus į dešinę galvos pusę, kol jį patraukė A. P. (t. 2, b. l. 49-53). M. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie A. P. vaidmenį sužalojant E. M. (A. P. sudavė kumščiu E. M. į veidą, krūtinę ir porą kartų spyrė į galvą) iš esmės sutampa su jau minėtais paties A. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdžio metu, sprendžiant suėmimo paskyrimo klausimą, A. P. nurodė, kad jis trenkė ranka bei įspyrė E. M. į žandą (t. 2, b. l. 129-130). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos kaltinamųjų apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko nukentėjusiajai E. M. dar gyvai esant ir kaltinamieji nežinojo, kad pastaroji mirs. O dėl kaltinamųjų nurodyto jiems neva daryto spaudimo duoti tokius parodymus ar neteisingo parodymų užrašymo, kolegija pažymi, kad pirmųjų kaltinamųjų apklausų metu (2008 m. gruodžio 23 d.) specialisto išvada tyrėjai dar nebuvo žinoma (išvada policijos komisariate gauta 2009 m. sausio 8 d.) ir tyrėja, nežinodama E. M. padarytų sužalojimų mechanizmo bei lokalizacijos, net neturėjo galimybės daryti įtaką kaltinamiesiems duoti būtent tokius parodymus.

Kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš dalies atitinka ir liudytojo S. B. parodymuose pateiktam pokalbių su kaltinamaisiais turiniui. Liudytojo S. B. aiškinimu, kaltinamasis M. M. jam prisipažino įspyręs du kartus nukentėjusiajai į galvą, o kaltinamasis A. P. jam sakė, kad laiptinėje sudavė merginai vieną kartą, stadione kumščiu sudavė į galvą dar porą kartų. M. M., šio liudytojo teigimu, jam atrodė nuoširdesnis. Netikėti liudytojo S. B. parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi iki minėtų susitikimų sulaikymo vietose liudytojas su kaltinamaisiais nebuvo pažįstamas ir jokių priešiškų santykių tarp jų nebuvo, t. y. liudytojas neturėjo pagrindo apkalbėti kaltinamuosius. Kartu kolegija atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad S. B., kaip galimą liudytoją, ikiteisminio tyrimo metu nurodė kaltinamasis A. P. (t. 2, b. l. 117).

Atlikusio serologinį ir DNR tyrimą specialisto išvadoje nurodyta, kad ant M. M. kelnių ir A. P. dešinio bato yra E. M. kraujas su 99,999999999 proc. tikimybe, o ant A. P. kairio bato rasti žmogaus kraujo pėdsakai (t. 1, b. l. 51-54). Tai netiesiogiai patvirtina kaltinamųjų naudoto smurto prieš E. M. faktą.

Kaip matyti iš psichofiziologinio tyrimo išvados bei šį tyrimą atlikusio specialisto V. S. paaiškinimų teisiamajame posėdyje, tyrimo metu M. M. atsakyme į klausimą, „kiek kartų jis sudavė stadione smūgių į galvą E. M.", atsakymo variante „nei vieno karto“ užfiksuota stipri reakcija (t. 2, b. l. 23-32). Tai patvirtina, jog kaltinamasis M. M. tyrimo metu apskritai neigdamas smūgių sudavimą E. M. buvo labai nenuoširdus.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios A. G. atstovės pateiktame laiške, kurį dar gyvai esant E. M. po įvykio parašė A. P., pastarasis prisipažįsta sudavęs tris kartus E. M. (t. 3, b. l. 80), o iš A. P. gynėjo pateikto A. P. seseriai rašyto laiško turinio matyti, kad pasakodamas įvykio aplinkybes kaltinamasis A. P. nurodo, kad E. M. suplėšius striukę jis sudavė vieną kartą pastarajai į veidą, o po to stadione jis dar kartą sudavė, o kai ji (E. M.) nukrito – spyrė koja (t. 3, b. l. 102). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. patvirtino rašęs šiuos laiškus.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ir nepripažindamas savo kaltės dėl E. M. nužudymo, kaltinamasis A. P. ir teisiamajame posėdyje neneigė sudavęs nukentėjusiajai būtent tris smūgius: delnu į galvą, kumščiu į kairį skruostą, nuo ko E. M. nugriuvusi, bei spyręs pėda į krūtinės sritį. Dėl pastarojo kaltinamojo nurodyto smūgio koja kolegija pažymi, jog teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas nurodė, kad sužalojimų E. M. krūtinės srityje nerasta. Kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjos kaltinamasis A. P., taip pat pripažindamas tris smūgius, teigė, kad iš dešinės pusės įspyrė E. M. į veidą. Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu jis taip pat neneigė sudavęs E. M. du kartus ranka į galvą, o dėl smūgio koja paaiškino, kad „koja vieną kartą pastūmiau į galvą“ (t. 2, b. l. 112-113). Tokiu būdu viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu dėl smūgio koja kaltinamasis A. P. pateikė vis skirtingas versijas - nuo spyrio į dešinę galvos pusę iki spyrio į krūtinę, ką kolegija laiko jo siekiu vis labiau sumenkinti savo vaidmenį dėl E. M. sužalojimo.

Kolegija, vertindama abiejų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir spręsdama jų, kaip įrodymų patikimumo klausimą, atkreipia dėmesį į tai, kad abu kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu pripažino sudavę smūgius koja E. M. į dešinę galvos pusę. Toks kaltinamųjų parodymuose nurodytas E. M. sužalojimo mechanizmas bei sužalojimų lokalizacija sutampa su nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmu ir sužalojimų lokalizacija, išdėstyta specialisto išvadoje bei eksperto paaiškinimuose teisiamajame posėdyje, kad E. M. mirė nuo galvos sumušimo veido dešinėje pusėje, kaktos ir smilkinio srityje.

Remiantis byloje esančiomis specialisto išvadomis nustatyta, kad E. M. mirė nuo anksčiau minėtų galvos sužalojimų, padarytų mažiausiai keturiais smūgiais, tačiau tikėtina, kad į kaktos dešinę pusę bei dešinį smilkinį, o taip pat į dešinės akiduobės ir dešinio skruosto sritį buvo suduota ne po vieną, o po du smūgius ar net daugiau, ir tiksliai negalima nustatyti, dėl kurio į galvą suduoto smūgio atsirado sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlęs galvos smegenų kamieno sumušimas. Patvirtindamas šias specialisto išvadas teismo medicinos ekspertas D.V. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusiosios E. M. veido dešinėje pusėje, kaktos ir smilkinio srityje rastas platus, masyvus, gilus nubrozdinimas padarytas nuo grubaus trauminio poveikio, o audinių atsisluoksniavimas nuo sausgyslinio šalmo rodo, kad kliuvo keletas smūgių į dešinę pusę. Eksperto teigimu, vieno mirtino smūgio išskirti negalima, mirtinas sužalojimas padarytas nuo kelių smūgių, kelių trauminių poveikių.

Esant tokiai specialisto išvadai bei eksperto paaiškinimams dėl E. M. mirtį sukėlusių sužalojimų skaičiaus bei lokalizacijos ir anksčiau jau konstatavus, kad abu kaltinamieji sudavė smūgius E. M. į galvą, būtent į dešinę galvos pusę, kolegija daro išvadą, jog tarp abiejų kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiosios E. M. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ir abu kaltinamieji yra atsakingi už E. M. gyvybės atėmimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punkte pasakyta, kad tokiu atveju, kai keli asmenys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Tokiu atveju net nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų.

Kaltinamasis A. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme neneigė, kad iš gulinčios be sąmonės E. M. striukės kišenės pagrobė svetimą, E. M. priklausiusį, turtą – mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K 750i" su ausinėmis.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė pagrobus svetimą turtą byloje įrodyta ir kitais neginčijamais bylos duomenimis: kaltinamojo M. M. parodymais, kad A. P. iš gulinčios be sąmonės E. M. rūbų ištraukė telefoną; nukentėjusiosios A. G. paaiškinimu, kad E. M. turėjo telefoną „Sony Ericson“; daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad po įvykio A. P. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson“ su ausinėmis (t. 1, b. l. 42-43).

Nukentėjusiosios A. G. teigimu, telefono „Sony Ericson“ su ausinėmis, kurį įvykio metu turėjo E. M., ir kuris šiuo metu jai yra grąžintas, vertė buvo 150–200 Lt.

Lietuvos Respublikos BK 190 str. išaiškinta, kad pagrobtas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos.

Kaltinamųjų M. M. ir A. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jie nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos (kaltinamajam A. P. abiejų nusikalstamų veikų) padarymui, ir nusikaltimą – E. M. nužudymą – padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skirdama bausmes kaltinamiesiems pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. kolegija atsižvelgia į tai, kad netiesiogine tyčia įvykdytas labai sunkus (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimas prieš jokio pavojaus kaltinamiesiems nekėlusią nukentėjusiąją, kas rodo menkavertę kaltinamųjų vertybinę orientaciją, kad padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė.