Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3289-1057/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
1-3289-1057/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58918-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
N. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3289-1057/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58918-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, užsiregistravęs darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. kaltinamas tuo, kad jis 2017-11-11 d. apie 13:30 val. adresų (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,86 promilių girtumas), sukėlė konfliktą su savo sugyventine O. E., kurio metu abiem rankom sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais N. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu N. B. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su O. E. kartu gyvena apie 15 metų. Butas priklauso jo sugyventinei. Bute gyvena jie abu ir jo sugyventinės vaikai J. Č. ir sugyventinės sūnus A. V. E. Smurto atvejų tarp jų nėra buvę. Pastaruoju metu santykiai su sugyventine yra pablogėję. Ji nemėgsta, kai jis vartoja alkoholį ir jei grįžta namo išgėręs, ji neįleidžia jo į namus. Tokiais atvejais jis eina į barą ar tiesiog kur nors vaikšto lauke, kol išblaivėja. 2017-11-11 dienos metu, kelintą valandą nežino, nes buvo labai neblaivus, grįžo namo. Kas vyko grįžus namo, jis nežino, nes dėl girtumo neprisimena. Prisimena labai blankiai, kad barėsi su sugyventine, kad rėkė. Kad būtų ją smaugęs, mušęs ar pargriovęs, neprisimena, nes buvo labai girtas, bet prisipažįsta visiškai, nes pažįsta sugyventinę gerai ir žino, kad ji negalėtų išsigalvoti. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. E. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su N. B. pažįstami apie 15 metų. Anksčiau jie buvo sugyventiniai. Bet maždaug jau kokius 5 metus kaip išsiskyrę ir nebegyvena kartu. Bet N. pas ją dažnai ateina, kartais pernakvoja ir jie būna kartu. Kai jis būna blaivas galima su juo normaliai bendrauti ir leisti laiką. Būdamas girtas, tampa agresyvus ir ji jo neįleidžia į namus. N. prieš ją anksčiau niekada nesmurtavo, būdavo tik žodiniai konfliktai. 2017-11-11 apie 13.30 val. ji viena buvo namuose. Buto durys buvo neužrakintos. Pro neužrakintas buto duris užėjo girtas N. Ji jam liepė išeiti iš namų, nes jis buvo neblaivus. N. pasakė, kad niekur neis. N. nesutiko išeiti ir pradėjo šaukti ant jos. Jie ėmė bartis ir žodinio konflikto metu, jis jai griebė už kaklo ir suspaudė gerklę. Šiek tiek palaikęs paleido ir pargriovė ant žemės. Dėl to, kad N. jai suspaudė kaklą ji pajuto fizinį skausmą. Ji atsikėlė nuo grindų ir iškvietė policiją. N. niekur nėjo ir visą laiką buvo bute. Atvykę policijos pareigūnai N. sulaikė. Į medikus nesikreips, nes sužalojimų nematyti (b. l. 12-13).

Byloje esančioje BIRT ataskaitų žiūryklėje grafoje „aplinkybės“ be kita ko nurodoma, kad buvęs sugyventinis puola muštis, grasina susidorojimu, ėmė už kaklo ir smaugė O. E., (duomenys neskelbtini). Pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas – 2017-11-11 13.53 val. Grafojoje „papildoma informacija apie įvykį“ nurodoma, kad smurtas pasitvirtino, neblaivus sugyventinis N. B. atėjęs į namus pradėjo konfliktuoti, kad į įsileistų į namus, bet pranešėjai O. E. nesutikus, stvėrė už kaklo ir ėmė smaugti. Matosi paraudimai ant kaklo. N. B. pristatytas į 1 PK tolimesniam aiškinimui, O. E. parašė skundą (b. l. 4-5).

O. E. 2017-11-11 skunde be kita ko nurodoma, jog 2017-11-11 apie 13.30 val. atėjo neblaivus buvęs sugyventinis, ji jo nenorėjo įsileisti, tačiau įėjęs į jai priklausantį butą, buvęs sugyventinis griebė jai už kaklo abejomis rankomis, grasino sudaužyti jai veidą, jos virtuvėje naudojosi kuo galėjo, valgė ir grasino, kad jam tai priklauso. Konflikto metu fizinio skausmo nejautė, tačiau labai išsigando (b. l. 7).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto be kita ko nurodoma, jog 2017-11-11 apie 13.30 į (duomenys neskelbtini) pas pranešėją grįžo neblaivus sugyventinis N. B. O. E. jo įsileisti nenorėjo ir vyras konflikto metu griebė abejomis rankomis už kaklo, buvo pargriovęs ant grindų, grasino sudaužyti veidą. Ant moters kaklo matėsi paraudimas (b. l. 8-9).

Alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129“ kvito duomenimis N. B. 2017-11-11 14.53 val. nustatytas 2,86 promilių girtumas (b. l. 28).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad N. B. kaltė dėl to, kad jis 2017-11-11, apie 13.30, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,86 promilių girtumas), smurtavo prieš sugyventinę O. E. ir sukėlė jai fizinį skausmą yra visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusioji parodė, kad ji su N. B. 2017-11-11 apie 13.30 val. ėmė bartis, nes jis buvo girtas, o ji nenorėjo jo įleisti į butą. Žodinio konflikto metu, kaltinamasis griebė jai už kaklo ir suspaudė gerklę. Šiek tiek palaikęs paleido ir pargriovė ant žemės. Dėl to, kad kaltinamasis jai suspaudė kaklą nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą (b. l. 12-13). Pažymėtina, kad šios aplinkybės taip pat nurodomos ir nukentėjusiosios skunde, surašytame iš karto po įvykio (b. l. 7). Kaltinamasis nurodė dėl girtumo labai blankiai prisimenantis įvykio aplinkybes, neprisiminė, kad būtų smaugęs, mušęs ar pargriovęs nukentėjusiąją, bet prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes sugyventinė tokių dalykų išsigalvoti negali (b. l. 25). BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat patvirtinama, jog kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją pargriaudamas ją ant grindų, sugriebdamas abejomis rankomis už kaklo ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį patvirtina ant kaklo buvęs paraudimas (b. l. 4-5, 8-9). Teismas konstatuoja, jog iš įvairių šaltinių surinkti duomenys iš esmės vieni su kitais sutampa ir patvirtina tas pačias aplinkybes. Todėl pripažįstama, jog kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas pažymi, jog nukentėjusiuoju nuo BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti tik artimas giminaitis ar šeimos narys. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nors nukentėjusioji, priešingai nei kaltinamasis, teigia, kad jie nebėra sugyventiniai, tačiau ji nurodo, kad Nerijus pas ją dažnai ateina, kartais pernakvoja ir jie būna kartu, kai jis būna blaivus, galima su juo normaliai bendrauti ir leisti laiką (b. l. 12-13). Tai parodo, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji, nors ir nebūna kartu reguliariai, tačiau faktiškai yra sugyventiniai. Dėl to nukentėjusiąją galima laikyti kaltinamojo šeimos nare.

Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir pripažįsta N. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. B. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi, tačiau jos dydį prašė sumažinti (b. l. 53).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nedirba (b. l. 35-36), registruotas darbo biržoje (b. l. 39), baustas administracine tvarka (b. l. 40-52), neteistas (b. l. 34). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 28) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo kaltinamajam skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išdirbti 40 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Su paskirta bausme kaltinamasis sutiko, tačiau prašė sušvelninti jam skiriamą bausmę (b. l. 53). Teismas konstatuoja, jog prokuroro siūloma bausmė yra teisinga ir proporcinga. Teismas pažymi, jog kaltinamajam siūlomos skirti bausmės dydis atitinka šios bausmės rūšies vidurkį, nes yra nustatyta ne tik lengvinanti, bet ir sunkinanti atsakomybė, todėl skirti švelnesnę nei siūlo prokuroras bausmę nėra pagrindo.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitomas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017-11-11 14.35 val. iki 2017-11-13 13.52 val. (b. l. 21-22) laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pasireiškė smurtu prieš šeimos narį. Prokurorės siūloma baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – gali padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje ir užkirsti kelią pakartotiniam smurtavimui. Todėl teismas skiria BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoja kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t.y. per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą.

Proceso išlaidų, daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės tiriant ar nagrinėjant nusikalstamą veiką, nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 26) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę bei įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išdirbti 40 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išdirbti 40 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2017-11-11 14.35 val. iki 2017-11-13 13.52 val. išbūtą laiką – 2 paras, kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti N. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; 4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti N. B., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: