Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei dalyvaujant prokurorei Aurelijai Vansevičienei, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajai I. G., jos įstatyminei atstovei Ž. A., ekspertei-psichiatrei Sandrinai Šakavičienei, ekspertei-psichologei Vidai Juščiuvienei, specialistei Agnei Šiaulytei,

K. G., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1953-07-19, Jurbarko m., gyv. (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas 2007 m. liepos 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. vieneriems metams laisvės apribojimo, 2007 m. rugsėjo 26 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 3 d. bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta vieneri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. sistemingai, nuo 2004 metų pavasario iki 2006 m. rugsėjo 1 d., tenkino savo lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, o būtent: nuo 2004 metų pavasario iki 2005 metų kovo mėnesio, O. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Jurbarko raj., o nuo 2005 metų kovo mėnesio iki 2006 m. rugsėjo 1 d., V. G. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Jurbarko raj., kartu gyvendamas su sugyventine V. G., sistemingai tenkino savo lytinę aistrą su jos mažamete dukra I. G., gim. 2000-08-24, prieš I. G. valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, dėl jos mažametystės, t.y. naktį arba dieną, kai V. G. nebūdavo namuose arba ji miegodavo, pasiguldęs I. G. ant lovos ir numovęs jai kelnaites bei pats apnuoginęs savo lytinius organus ir atsigulęs šalia, ranka glostydavo apnuogintą I. G. pilvą, tarpkojį, lytinius organus ir kojas bei fizinio sąlyčio būdu – praskėtęs rankomis I. G. kojas, savo apnuogintą lytinę varpą kišdavo prie jos lytinių organų ir juos ja liesdavo, klausdamas I. G. “ar jai smagu“, o tris kartus jis, būdamas nuogas, sodinosi ją nuogą sau ant šlaunų ir fizinio sąlyčio būdu – savo apnuogintą lytinę varpą kišo prie jos lytinių organų ir jais ją lietė.

Kaltinamasis K. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis su V. G. gyveno apie tris metus jos namuose (duomenys neskelbtini), Jurbarko rajone. Gyveno bendram kambaryje, kartu su G. vaikais Ieva ir jaunesniuoju broliuku. Vaikai miegodavo vienoje lovoje, o jis su G. kitoje. G. vaikais nesirūpino, niekur nedirbo. Jis stengėsi, kad vaikai turėtų maisto, būtų aprengti. Su I. G. jis savo lytinės aistros jokiais būdais netenkino, kodėl jis yra apkalbamas pasakyti negali. Gal todėl, kad G. norėjo, kad jis išeitų iš namų, kad ji galėtų turėti kitus sugėrovus. Vaikai miegodavo savo lovoje. Jis su jais nemiegodavo. Kartais būdavo, kad vaikai ateidavo pažaisti, kuomet jis pavargęs ilsėdavosi. Su vaikais sutardavo gerai.

Kaltinamojo K. G. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji I. G., apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu, iš esmės patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausos, teisminio nagrinėjimo metu, bendravimas su nukentėjusiąja apsunkintas dėl jos amžiaus ypatumų, tačiau ji paaiškino, kad gyvenant jai su mama ir broliuku kartu, gyveno dėdė Kazimieras, kuris, mamai nebūnant namuose, arba miegant, ateidavo pas ją į lovą, numaudavo jai kelnaites, pats nusimaudavo kelnes, kišdavo rankas tarp kojyčių, liesdavo savo “pimpalu“ jos tarpkojį. Parodžius nukentėjusiajai paveikslėlį (t.1, b.l. 53), apklausiant ją viešosios įstaigos psichologo, ji parodė vietas kur ją liesdavo K. G. ir vietą su kuria jis ją liesdavo, kiek kartų tai buvo pasakyti negalinti, tačiau ne vieną kartą.

Apklausiant I. G. 2006 m. rugsėjo 11 d. “VšĮ vaiko namas“, psichologams (t.1, b.l. 52-60) ji davė išsamesnius parodymus nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Analogiškus parodymus ji davė ir apklausiant ją 2007 m. kovo 6 d. Jurbarko rajono apylinkės teisme (t.1, b.l. 72).

Liudytoja V. G. parodė, kad kartu su K. G. gyveno 3 metus, dabar negyvena. Jų lytinis gyvenimas nebuvo pastovus. K. G. vaikus mylėdavo, nešdavo jiems saldainių. Ne kartą vaikų akivaizdoje K. G. ją mušė. Ji yra palikusi vaikus kartu su K. G., kai išeidavo į parduotuvę. Kartą 2004 m., kai gulėjo su mažesniuoju vaiku ligoninėje, I. G. buvo likusi dviese su K. G.. Maždaug 2004 metų pavasarį Ieva jai pasisakė, kad K. G. ją kelis kartus guldėsi pas save į lovą, sakydamas, kad jam šalta, lietė ją nuogą nuėmęs kelnaites. Jis yra matęs Ievą nuogą, rengęs ją. Kiek ji žino, Ieva nėra mačiusi jo nuogo. Jie gyveno ir miegojo viename kambaryje su vaikais. Ten abu ir lytiškai santykiaudavo. Vaikai tuo metu miegodavo. Ieva nežinojo kaip atliekamas lytinis aktas. Apie tai, kad K. G. lenda prie Ievos ji sužinojo, kai pas ją svečiuose buvo V. G.. Tuomet ji kažkaip išsikalbėjo su Ievute ir suprato, kad K. G. lenda prie vaiko taip, kaip jam nederėtų. Ji nemokino Ievutės apkalbėti K. G.. Duktė nelinkusi fantazuoti.

V. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kaip kambaryje buvo sustatytos lovos, kai ji gyveno kartu su K. G. (b.l. 43).

Liudytoja V. G. parodė, kad 2006 m. po rugsėjo pirmos dienos, ji užėjo pas V. G. į svečius. Jos ten gėrė arbatą bei vyną. V. G. pradėjo jai pasakotis, kaip ji nenori gyventi su Kazimieru. Ji jai nepritarė, nes kas tada būtų maitinęs vaikus. Išgirdus jų pokalbį I. G. pasakė “mamyte, išvaryk dėdę“. Ji nustebusi paklausė, kodėl, o Ieva atsakė, kad dėdė ją lietė. Paprašyta paaiškinti, kur ją lietė, ji parodė, kad glostė jai nuogą pilvuką ir kojas nuo kirkšnių iki kelių. Tuomet ji liepė V. G. iškviesti apylinkės inspektorių ir tai jam papasakoti. Kai šis atvažiavo, ji išėjo namo. Ji nemokino Ievos apkalbėti K. G..

Liudytojos N. M. parodymai pagarsinami (BPK 276 str. tvarka). Apklausiant N. M. 2007 m. kovo 15 d., ji parodė, kad tikslaus laiko nepamena, kai I. G. jai pasipasakojo, kad K. G. jai kišo ranką tarp kojyčių. Ieva taip pasipasakojo, kadangi ji jos paklausė. O paklausti buvo prašiusi V. G.. Ji turėjo įtarimų, kad taip gali būti, nes įtarė, kad Kazimieras, neturėdamas lytinių santykių su ja, gali lįsti prie jos dukros ( b.l. 47, t.1).

Teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės 2006-10-31 aktas Nr. 396 patvirtina, kad K. G. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu psichikos sutrikimu nesirgo, jis buvo praktiškai psichiškai sveikas. Dėl savo psichinės sveikatos būklės visuomenei pavojingos veikos padarymo metu jis savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Pagal savo psichinės sveikatos būklę K. G. dabartiniu metu savo veiksmų esmę supranta ir juos valdyti gali. K. G. žino, kas yra tvirkinamieji veiksmai, lytinės aistros tenkinimas, lytiniai santykiai ir kaip tai atliekama (b.l. 136, t. 1).

Specialisto išvada Nr. 418/06(10), kurioje patvirtina, kad I. G. kūne senų ar šviežių sužalojimų nėra. Lūpose, burnos ertmės gleivinėje, dantenose, lytiniuose organuose ir apie juos, mergystės plėvėje, išeinamojoje angoje ir apie ją kokių nors senų ar šviežių sužalojimų nėra. Mergystės plėvė nepažeista. (b.l. 7, t.1).

Iš 2006-09-26 VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligininės filialo Vaiko raidos centro pažymos Nr. 264 matyti, kad I. G. dėl savo amžiaus ypatumų negali teisingai įvertinti savo veiksmų esmės, negali jų teisingai valdyti. Stebimas nepakankamas kognityvinio išsivystymo lygis. Nestebėta, kad ji meluotų ar fantazuotų. Suprasti prievartos esmės ji negali dėl savo amžiaus ypatumų bei nepakankamo kognityvinio išsivystymo lygio. Ji nežino kas yra tvirkinamieji veiksmai, lytinės aistros tenkinimas, lytiniai santykiai ir kaip tai atliekama. Ji yra ypatingai prieraiši ir betarpiška su tais žmonėmis, kurie jai rodo dėmesį. Ji gali pateikti teisingus parodymus tiek, kiek leidžia jos kognityvinio išsivystymo lygis. Mažai tikėtini tikslūs, situaciją atspindintys atsakymai ( b.l.9, t.1).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2006-12-01 aktas Nr. 438 patvirtina, kad I. G. praeityje nesirgo psichine liga, pavojingų visuomenei veikų padarymo prieš ją metu taip pat nesirgo psichine liga pas ją stebimas-nepakankamas kognityvinio išsivystymo lygis. Dabartiniu metu I. G. neserga psichine liga, pas ją stebimas nepakankamas kognityvinio išsivystymo lygis. Žymesnio sveikatos sutrikdymo po įvykio nekonstatuota. Ji neturi polinkio fantazuoti, meluoti. Dėl savo amžiaus ypatumų, nepakankamo kognityvinio išsivystymo I. G. nesuprato prieš ją atliekamų veiksmų esmės. Ji nežino kas yra tvirkinamieji veiksmai, lytinės aistros tenkinimas, lytiniai santykiai ir kaip tai atliekama. I. G. pagal dabartinę savo būseną gali duoti teisingus parodymus, kiek leidžia jos kognityvinių funkcijų išsivystymas ( b.l. 24, t.1).

Apklausta liudytoja specialistė A. Šiaulytė parodė, kad I. G. viešojoje įstaigoje Vilniaus Universiteto vaikų ligininės filiale Vaiko raidos centre gydėsi nuo 2006-09-05 iki 2006-09-13 ir centras baigęs gydymą atsakė į specialistų klausimus, pateiktus atlikti užduotį ( t. 1, b.l. 8). G. buvo neugdyta, apleista, tačiau su ja bendraujant, ji laisvai pasakojo ką ji patyrusi. Mergaitę galima išnaudoti dėl jos socialinio neugdymo. Per septynias gydymosi paras atsiminimai apie seksualinę prievartą nesikeitė. Dažniausiai vaikai seksualine tema nemeluoja, jeigu yra patyrę prievartą.

Teismo posėdyje apklausta ekspertė-psichiatrė S. Šakavičienė parodė, kad I. G. buvo atlikta teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad pas I. G. stebimas nepakankamas kognityvinis išsivystymo lygis, abstraktus mąstymas, socialinis aplaidumas. Pagal savo amžių ji negali visko paaiškinti, todėl rodo ranka, neturi žinių pasakyti apie aplinkybes.

Apklausta psichologė V. Juščiuvienė parodė, kad I. G. apie įvykio aplinkybes parodo tą patį. Ji tyrimo metu buvo izoliuota vieną mėnesį nuo mamos ir močiutės, tačiau apie įvykį parodo tą patį. Jos parodymų nežymus skirtumas gali atsirasti tik dėl jos amžiaus. Jeigu vaikas duotų parodymus veikiamas artimųjų, tai jie būtų struktūrizuoti. G. nesakanti, kad jis ( dėdė Kazimieras ) darė tik blogai. Ji sako, kad jis buvo ir geras. Prievartos esmės ji negalinti suprasti tik dėl amžiaus ypatumų bei nepakankamo išsivystymo lygio.

Gimimo liudijimo nuorašas patvirtina, kad I. I. G. gimusi 2000-08-24 (t.1, b.l. 61).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėta filmuota I. G. apklausa. Šioje medžiagoje matyti, kaip J. G. vyro ir moters pavidalo lėlių pagalba parodo, kaip dėdė Kazimieras prie jos lindo, kur kišo savo ranką tarp jos kojų, ir jai nuspalvinus vyrišką lytinį organą, sakė, kad tą daiktą Kazimieras jai kišo tarp kojyčių (t.1, b.l. 52-60).

Lytinės aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, nei numatyta BK 149 str., kaip – oralinis, analiniu ar kitokio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir panašiai), ir kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią. Jei nukentėjusiajam nėra suėję 14 metų, teismas vertina nukentėjusiojo psichinę ir socialinę brandą ir daro išvadą dėl jo suvokimo dėl su juo daromų veiksmų pobūdžio ir esmės. Baudžiamoji atsakomybė dėl lytinės aistros tenkinimo atsiranda tik tada jei ši veika padaroma: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Minėti požymiai numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka vieno iš jų. K. G., žinodamas, kad I. G. mažametė, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą, apnuogindamas savo lytinius organus, lytinę varpą kišdamas I. G. prie jos lytinių organų, ranka glostydavo apnuogintą I. G. pilvą, tarpkojį, lytinius organus. Lytinis aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle. I. G. dėl savo mažametystės, išsivystymo lygio negalėjo priešintis kaltinamajam. K. G. savo lytinės aistros tenkinimui nereikėjo naudoti išoriškų veiksmų nukentėjusiosios valiai palaužti, nes nebuvo mažametės I. G. pasipriešinimo, ko ir negalėjo būti dėl jos amžiaus, fizinės būklės, kas ir lėmė jos bejėgišką būklę. Tai patvirtino ir teisme apklausti liudytojai S. Šakavičienė, V. Juščiuvienė, A. Šiaulytė. Liudytojos patvirtino, kad I. G. stebimas nepakankamas kognityvinio išsivystymo lygis ir ji dėl savo amžiaus ypatumų, nepakankamo kognityvinio išsivystymo lygio nesuprato prieš ją atliekamų veiksmų esmės.

K. G. inkriminuota, kad jis nuo 2004 metų pavasario iki 2006 metų rugsėjo 1 d. tenkino savo lytinę aistrą su I. G.. Nenurodomas tikslus laikas bei kiek kartų tai buvo daroma. Kolegijos nuomone nustatyti kiek kartų, kuriuo laiku ir kada K. G. tenkino savo lytinę aistrą su I. G. nėra galimybės. Nukentėjusioji dėl savo mažametystės negalinti nurodyti, kuriuo tiksliai laiku, kada ir kiek kartų tai buvo su ja daroma. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. Nr.49 nutarimo “Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 17 punktu, jeigu asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus (o šioje byloje iš nukentėjusiosios parodymų seka, kad lytinę aistrą K. G. tenkino ne vieną kartą) lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiavimai arba keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Pagal doktrininį įstatymo aiškinimą, vieninga tyčia yra tada, kai asmuo prievartaudamas nukentėjusįjį pirmą kartą suvokia, kad ir ateityje seksualiai prievartaus šį nukentėjusįjį. Nors K. G. kaltės nepripažįsta, tačiau įvykių seka rodo, kad jis suvokė, kad po pirmo karto seks ir kiti kartai ir jis tenkins savo lytinę aistrą su I. G. (ką nukentėjusioji ir patvirtina). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad K. G. veikė vieninga tyčia, todėl jo veiksmai vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

K. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 str. 4 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytas nusikalstamas veikas, pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus tęstinis tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas tyčinis ir padarytas tiesiogine tyčia); į padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kolegija mano, kad BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nebus pažeisti, o bausmė ir jos paskirtis bus įgyvendinti tiktai skyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, artima šio straipsnio sankcijos vidurkiui.

Daiktinis įrodymas, kompaktinis diskas “Verbatim DVD + R4.7 GB, serijos Nr.EE 1364 su filmuota I. G. apklausos medžiaga, grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d, 9 d. subendrinti apėmimo būdu su 2007 m. rugsėjo 26 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę bausmę paskirti 5 (penkis) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki 2006 m. rugsėjo 6 d. ir nuo 2007 m. liepos 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti.

Daiktinius įrodymus, kompaktinį diską “Verbatim DVD + R4.7 GB, serijos Nr.EE 1364 su filmuota I. G. apklausos medžiaga, grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.