- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2-500-907/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07164-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Byla nutraukta, patvirtinus taikos sutartį.
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė (pirm.)
- Ieškovas
- G. E.
- Atsakovas
- H. J. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.1.17.3Kiti su taikinimu ir taikos sutartimi civiliniame procese susiję klausimai
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės G. E. ir atsakovo H. J. T. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. teisme buvo priimtas nagrinėjimui ieškovės G. E. ieškinys atsakovui H. J. T., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei atsakovo H. J. T. priešieškinis dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.
2. 2020 m. kovo 9 d. ieškovė G. E. ir atsakovas H. J. T. pateikė teismui prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp šalių, ir nutraukti civilinę bylą, grąžinti 75 procentus jų sumokėto žyminio mokesčio. Taikos sutartyje nurodyta, kad šalims žinomos šio procesinio veiksmo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 294 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
3. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis neprieštarauja šalių bei jų nepilnamečio vaiko interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis), šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina rašytinio proceso tvarka, civilinė byla nutrauktina. Ieškovei ir atsakovui grąžintini 75% valstybei jų sumokėto žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Taip pat naikintinos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis, 150 straipsnis).
4. Atsižvelgiant į tai, kad šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė ginčą ir priėmė joms abiem naudingą sprendimą, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas – šalys proceso metu siekė ir baigė bylą bendru sutarimu, tai padarė pradinėje proceso stadijoje, dar nepradėjus bylą nagrinėti iš esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio dalies ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iš šalių nepriteisia (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šalys dėl savo turėtų bylinėjimosi išlaidų susitarė taikos sutartyje (taikos sutarties 5.2 p.).
5. Šalims išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalį bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau ši byla priskirtina šeimos kategorijos byloms, todėl, pasikeitus aplinkybėms (išaugus vaikų poreikiams ir pan.), bet kuri iš šalių vėl galės kreiptis į teismą.
6. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi, 150-152 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 294–295 straipsniais, teismas
nutaria:
Patvirtinti ieškovės G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo H. J. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 2 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1.1. Šia sutartimi šalys susitaria taikiai baigti ginčą civilinėje byloje Nr. e2-500-907/2020 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ir taikos sutartį sudaryti žemiau nurodytomis sąlygomis.
2.1. Šalys susitaria, kad šalių sūnaus D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
3.1. Šalys susitaria, kad atsakovas H. J. T., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, iki sūnui sueis 7 metai, tai yra, iki 2023-06-30, teikia 200 Eur dydžio kas mėnesines išmokas, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamas banke pervedimais iki einamoje mėnesio 15 dienos, vaiko lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant motiną G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
3.2. Šalys susitaria, kad atsakovas H. J. T., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui, nuo dienos, kai sūnui sueis 7 metai, tai yra, nuo 2023-06-30 teikia 300 Eur dydžio kas mėnesines išmokas, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki sūnaus pilnametystės, mokamas banko pervedimais iki einamojo mėnesio 15 dienos, vaiko lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant motiną G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
4.1. Kadangi H. J. T. nėra Lietuvos pilietis ir gali su sūnumi D. T. bendrauti tik anglų kalba, o šalių sūnus yra mažametis, kuriam dar nėra 4 metų ir yra pradėjęs pamiršti anglų kalbą, ieškovė G. E. įsipareigoja pagal galimybes kuo anksčiau pradėti privačiai, papildomai mokyti sūnų D. T. anglų kalbos, kad būtų užtikrintas pilnavertis sūnaus bendravimas su tėvu.
4.2. Tėvas H. J. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja su sūnumi D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal žemiau šalių susitarimu nustatytą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką. A. H. J. T. turi teisę mažiausiai tris kartus per savaitę pabendrauti su sūnumi D. T. telefonu bei vaizdo ryšio priemonėmis iki 30 minučių, ieškovei G. E. nekliudant ir neribojant bendravimo trukmės bei suteikiant sūnui telefoną ar kitą balso ir vaizdo ryšio naudojimui tinkamą įrenginį šiuo tiksiu. Ketindamas pabendrauti su sūnumi telefonu bei vaizdo ryšio priemonėmis, ieškovas H. J. T. SMS arba susirašinėjimo programėlės žinute apie tai informuoja vaiko motiną prieš vieną dieną, patvirtindamas savo valią bendrauti su vaiku ir turi teisę iki 30 min. trukmės bendrauti darbo dienomis laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 20.00 val., atsižvelgiant į kintantį darbo grafiką. Jei skambučio metu motina dėl objektyvių priežasčių negali atsiliepti ar užtikrinti vaiko galimybės bendrauti su tėvu, ji turi nedelsiant, bet ne vėliau, nei per 15 min. pranešti vaiko tėvui, kuriuo metu jam galima perskambinti minėtu laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 20.00 val.
4.3. Atsakovas H. J. T. kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais turi teisę bet kurioje valstybėje savo nuožiūra praleisti su sūnumi D. T. nepertraukiamą laiko tarpą, atitinkantį vaikų ugdymo įstaigose nustatytą mokinių atostogų laikotarpį Pavasario (Velykų) (paprastai 7 dienos po Šv. Velykų šventės) bei Žiemos (Kalėdų) (paprastai laikotarpis nuo Šv. Kūčių dienos iki pirmosios darbo dienos po Naujųjų metų) atostogų metu, bet ne trumpiau kaip 5 dienas Pavasario (Velykų) atostogų metu bei ne trumpiau kaip 10 dienų Žiemos (Kalėdų) atostogų metu. Kiekvienais lyginiais metais H. J. T. praleidžia su sūnumi D. T. Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų bei Šv. Velykų šventes.
4.4. Atsakovas H. J. T. kiekvienais nelyginiais kalendoriniais metais turi teisę bet kurioje valstybėje savo nuožiūra praleisti su sūnumi D. T. nepertraukiamą laiko tarpą, atitinkantį vaikų ugdymo įstaigose nustatytą mokinių atostogų laikotarpį Rudens (paprastai 7 dienos iki pirmosios darbo dienos po Visų šventųjų dienos) bei Žiemos (paprastai 7 dienos, trečioji vasario mėnesio savaitė) atostogų metu, bet ne trumpiau kaip 5 dienas Rudens atostogų metu bei ne trumpiau kaip 5 dienas Žiemos atostogų metu.
4.5. Kiekvienų vaiko D. T. vasaros atostogų metu tėvas H. J. T. turi teisę pasiimti vaiką nepertraukiamai nuo 10 iki 30 dienų laikotarpiui, trukmę nustatant tėvo pasirinkimu arba laisvu išankstiniu šalių susitarimu. Apie numatomas vasaros atostogas ir ketinimą pasiimti vaiką tėvas H. J. T. privalomai informuoja ieškovę G. E. likus ne vėliau kaip 2 mėnesiams iki numatomos vaiko pasiėmimo dienos SMS žinute arba susirašinėjimų programėlės pranešimu.
4.6. Konkreti vaiko D. T. ugdymo atostogų trukmė, kurios metu vaiką turi teisę pasiimti tėvas H. J. T. kiekvienais metais nustatoma pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tinklalapyje skelbiamus¹ Švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais tvirtinamus mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planus.
4.7. Kiekvienais metais likus mažiausiai vienam mėnesiui iki šalių sūnaus D. T. gimtadienio, vaiko motina G. E. iš anksto informuoja vaiko tėvą H. J. T. SMS žinute arba susirašinėjimo programėlės pranešimu apie gimtadienio laiką ir vietą bei sudaro jam sąlygas dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje arba pasveikinti vaiką šią dieną telefonu, vaizdo ryšiu arba atvykus.
4.8. Tais atvejais, kai vaiko motina išvyksta be sūnaus atostogų ar kitais tikslais laikotarpiams, ilgesniems nei 14 dienų, šiais laikotarpiais tėvas H. J. T. turi teisę papildomai pasiimti šalių vaiką D. T. iš anksto su motina sutartai trukmei. Šie laikotarpiai prilyginami vaiko atostogoms. Motina apie ketinimą išvykti be sūnaus D. T. informuoja tėvą H. J. T. likus ne vėliau kaip 1 mėnesiui iki jos numatyto išvykimo dienos.
4.9. Kiekvienų vaiko atostogų metu, atėjus tėvo eilei praleisti šias atostogas su vaiku, tėvas vaiką pasiima Lietuvos Respublikoje arba Jungtinėje Karalystėje iš motinos ar jos notarine tvarka įgalioto asmens išankstiniu tėvų susitarimu daugiausiai dvi, o mažiausiai vieną dieną prieš pirmą jo atitinkamų atostogų dieną bei grąžina motinai ar jos notarine tvarka įgaliotam asmeniui Lietuvos Respublikoje arba Jungtinėje Karalystėje daugiausiai dvi, o mažiausiai vieną dieną prieš darbo dieną, einančią po atostogų pabaigos. Dėl konkretaus vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiko šalys privalomai susitaria SMS žinutėmis arba susirašinėjimo programėlių pranešimais likus mažiausiai dviem savaitėms iki kiekvienos numatomos vaiko pasiėmimo dienos.
4.10. Vaiko perdavimo metu motina ar jos notarine tvarka įgaliotas asmuo taip pat perduoda vaiko tėvui raštu surašytą motinos sutikimą išleisti vaiką į užsienio šalį, kuriame nurodytas leidimo laikotarpis, taip pat perduoda atostogoms paruoštus vaiko daiktus bei drabužius ir keliavimui užsienyje tinkančius asmens dokumentus (asmens pasą ir / arba asmens tapatybės kortelę). Sutikimai sudaromi 2 (dviem) rašytiniais egzemplioriais, po vieną vaiko tėvui ir motinai.
4.11. Vaiko tėvas H. J. T. privalo informuoti motiną G. E. apie tai, kur bus praleidžiamos atostogos ir užtikrinti ieškovės G. E. teisę atostogų metu netrukdomai bendrauti su sūnumi telefonu ir vaizdo ryšio priemonėmis.
4.12. Šalių sūnaus D. T. atvykimo pas tėvą su lydinčiuoju asmeniu bei grįžimo pas motiną su lydinčiuoju asmeniu kaštus (lėktuvo bilietų kainą) šalys dengia lygiomis dalimis pagal viena kitos pateiktus mokėjimo dokumentus. Šalys privalo rūpintis, kad kelionių kaštai turi būti kuo ekonomiškesni, pirmenybę teikiant tiesioginiams skrydžiams.
4.13. Šalių vaikui D. T. netikėtai susirgus prieš šioje tvarkoje numatytą jo bendravimo su tėvu laikotarpį, vaiko motina G. E. ne vėliau kaip per dvi dienas pateikia tėvui medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad dėl sveikatos būklės vaikas negali susitikti su tėvu, keliauti pas jį ar leisti laiko su juo. Jei vaikas suserga daugiau nei vieną kartą per metus prieš šioje tvarkoje numatytus bendravimo su tėvu laikotarpius ir todėl tėvui nepavyksta praleisti laiko su sūnumi, šalys lygiomis dalimis dengia dėl to turėtus nuostolius ir ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nepavykusio antrojo tėvo susitikimo su vaiku privalomai suplanuoja mažiausiai vieną, o daugiausiai tris papildomus trumpesnės iki 5 dienų trukmės tėvo susitikimus su vaiku Lietuvos Respublikoje arba Jungtinėje Karalystėje pagal vaiko užimtumo ugdymo įstaigose grafiką.
4.14. H. J. T. atsako prieš G. E. už visišką dokumentais pagrįstų nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai dėl jo kaltės ar aplaidumo vaiką pavėluojama grąžinti motinai. Ši nuostata netaikoma, kai vaiką pavėluojama perduoti motinai dėl nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, atšauktų ar vėluojančių skrydžių, uždarytų oro uostų, nepaprastųjų padėčių ir pan.
4.15. G. E. atsako prieš H. J. T. už visišką dokumentais pagrįstų nuostolių atlyginimą tais atvejais, kai dėl jos kaltės ar aplaidumo vaiką pavėluojama perduoti tėvui. Ši nuostata netaikoma, kai vaiką pavėluojama perduoti tėvui dėl nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių, pavyzdžiui, atšauktų ar vėluojančių skrydžių, uždarytų oro uostų, nepaprastųjų padėčių ir pan.
4.16. Visi šioje bendravimo tvarkoje numatyti šalių rašytiniai pranešimai SMS žinute arba susirašinėjimo programėlės pranešimu šalių viena kitai rašomi tik anglų kalba.
4.17. Abi šios sutarties šalys įsipareigoja nepiktnaudžiauti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos sąlygomis ir visus sutartyje neaptartus klausimus tarpusavyje spręsti geranoriškai, šalių susitarimu, užtikrindami geriausius vaiko interesus.
5.1. Šalys patvirtina, kad išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.
5.2. Šalys pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir viena kitai šių išlaidų neatlygina.
5.3. Atsakovas neprieštarauja ir sutinka, kad ieškovei būtų sugrąžinta 75 procentai už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 87 str. 2 d.).
5.4. Visos taikos sąlygos yra aptartos šioje sutartyje ir jokių papildomų reikalavimų, šalys viena kitai neturi. Šalys taip pat patvirtina, kad neturi vienai kitai jokių pastabų ar pretenzijų, susijusių su šios sutarties nuostatomis. Šia sutartimi tiek ieškovė, tiek ir atsakovas atsisako visų kitų byloje vienas kitam pareikštų reikalavimų, kurie neaptarti šioje taikos sutartyje.
5.5. Sutartis įsigalioja ją patvirtinus kompetentingam teismui Lietuvos Respublikoje.
5.6. Bylos nutraukimo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso straipsniai, nurodyti šios taikos sutarties preambulėje, šalims žinomi ir suprantami. Šalims žinoma ir suprantama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str., CPK 584 str. 1 d. 4 p ).
5.7. Sutartis sudaryta 3 (trimis) egzemplioriais, kurių po vieną atitenka bylos šalims bei bylą nagrinėjančiam teismui.
5.8. Sutartis teismui teikiama, prašant ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka, nekviečiant šalių į teismo posėdį.
5.9. Visi sutarties egzemplioriai turi vienodą teisinę galią.
Civilinę bylą Nr. e2-500-907/2020 nutraukti.
Grąžinti ieškovei G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 procentus žyminio mokesčio – 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus, 00 euro centų), sumokėto 2019-11-06 įmokos mokėjimo kvitu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.
Grąžinti advokatui S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už atsakovą H. J. T., gim. (duomenys neskelbtini), sumokėjusiam žyminį mokestį už priešieškinį, 75 procentus žyminio mokesčio – 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus, 00 euro centų), sumokėto 2020-01-10 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1658 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi dėl nepilnamečio vaiko D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina G. E..
Apie nutarties priėmimą nedelsiant pranešti ieškovei, atsakovo atstovui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.