- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- I3-6134-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00810-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. D.
- Atsakovas
- Šiaulių, Šiaulių tardymo izoliatorius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. D. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui dėl sprendimo ir rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. balandžio 20 d. rezoliuciją (sprendimą) dalyje „<...> dėl L. D., atsižvelgiant į tiesioginio vadovo siūlymą ir į tai, kad visus 2021 metus turėjo galiojančią nuobaudą už pažeidimą dėl tiesioginių funkcijų netinkamo vykdymo, nepritariu“; 2) panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2022 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 14-3986 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“, kuriame nurodoma nepritarti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pateiktam L. D. 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimui („labai gerai“) ir L. D. 2021 m. tarnybinę veiklą vertinti „gerai“.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad yra statutinė pareigūnė, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistė dinaminei priežiūrai; Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narė. Paaiškino, kad 2022 m. kovo 2 d. pareiškėjos tiesioginis vadovas Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir ŠTI) Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) vyriausiasis specialistas D. M. pasirašė Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 20-821 (toliau – ir Vertinimo išvada), kurioje pareiškėjos 2021 m. tarnybinę veiklą pasiūlė vertinti „gerai“. Pareiškėja su tokiu tiesioginio vadovo vertinimu nesutiko, todėl pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“, kuriame suformulavo prašymą peržiūrėti Vertinimo išvadą ir pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti komisijoje. 2022 m. balandžio 7 d. įvykusio komisijos posėdžio metu pareiškėjos tarnybinė veikla vienbalsiai įvertinta „labai gerai“ ir suformuluotas siūlomas sprendimas „Nepritarti tiesioginio vadovo siūlymui ir tarnybinę veiklą įvertinti „Labai gerai“ bei nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą.“ 2022 m. balandžio 19 d. raštu ŠTI pateiktas komisijos posėdžio protokolo išrašas tolesniam vykdymui teisės aktų nustatyta tvarka. ŠTI direktorius, susipažinęs su gautu dokumentu, 2022 m. balandžio 20 d. suformulavo sprendimą, priimdamas rezoliuciją „Dėl A. P. ir M. A. pritariu, dėl L. D., atsižvelgiant į tiesioginio vadovo siūlymą ir į tai, kad visus 2021 metus turėjo galiojančią nuobaudą už pažeidimą dėl tiesioginių funkcijų netinkamo vykdymo, nepritariu, ir ją informuoti“. Pareiškėjai pateiktas 2022 m. balandžio 21 d. pranešimas „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ Nr. 14-3986, kuriuo ji informuota, kad įstaigos vadovas nepritaria komisijos posėdžio protokolo išraše pateiktam pareiškėjos 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimui („labai gerai“) ir 2021 m. tarnybinę veiklą vertina „gerai“, t. y. taip, kaip ją įvertino tiesioginis vadovas. Pranešime nurodyta, jog Komisija, skirtingai nei tiesioginis vadovas, nepateikė motyvuotų argumentų, pagrindžiančių savo sprendimą, todėl darytina prielaida, kad ji neatsižvelgė į taikytą (galiojusią) tarnybinę atsakomybę vertinimo laikotarpiu – už pareigūno aplaidumą vykdant tarnybines pareigas, dėl ko kilo tiesioginė rizika žmonių sveikatai. Įstaigos vadovas, analizuodamas tiesioginio vadovo pateiktą 2021 m. veiklos vertinimą, darė prielaidą, jog tiesioginio vadovo motyvuotu sprendimu konstatuota, jog pareiškėjos tarnyba vertinimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištinga, jis turėjo priekaištų dėl tarnybos pareigų atlikimo kokybės. Iš Komisijos protokolo išrašo turinio nėra matyti, kokiais kriterijais remiantis Komisija nesutiko su tiesioginio vadovo pozicija tarnybinę veiklą vertinti „gerai“, o tiesioginis vadovas nurodė aiškius, objektyviais duomenimis pagrįstus 2021 m. veiklos vertinimo kriterijus ir jais vadovaudamasis veiklą įvertino gerai, tai suponavo sprendimą nepritarti Komisijos vertinimui. Pareiškėja mano, kad toks ŠTI direktoriaus sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimas motyvuojamas tiesioginio vadovo Vertinimo išvada, kuri yra visiškai nepagrįsta bei parengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neobjektyvi, be to, nurodoma, jog 2021 m. pareiškėja turėjo galiojančią nuobaudą, nors ji buvo paskirta už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo padarytas dar 2020 m. gruodžio mėnesį, todėl į ją buvo atsižvelgta 2021 m., vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2020 m. Nurodo, jog antrus metus iš eilės tos pačios tarnybinės nuobaudos paskyrimo faktas neteisėtai sudaro kliūtis pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“, nors nėra numatyta draudimo tarnybinę nuobaudą turėjusio pareigūno tarnybinę veiklą vertinti maksimaliai, t. y. „labai gerai“. Pareiškėja nurodo, kad Komisija atliko jai paskirtą pareigą, t. y. įvertino, jog pareiškėjos tiesioginio vadovo pasirašyta Vertinimo išvada yra netiksli ir neatitinka joje nurodomos faktinės informacijos. Tarnybinės veiklos vertinimas Komisijoje vyko dalyvaujant pareiškėjai, todėl komisijos nariai turėjo galimybę išklausyti jos nuomonę, užduoti klausimus ir nešališkai įvertinti Vertinimo išvadoje pateiktą informaciją. Teigia, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjos tiesioginio vadovo vertinimas „gerai“ nėra pagrįstas ir priėmė sprendimą siūlyti pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“ bei nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ŠTI direktorius nepritarė Komisijos siūlymui ir priėmė galutinį sprendimą pareiškėjos 2021 m. tarnybinę veiklą vertinti „gerai“, remdamasis teisės aktų reikalavimų neatitinkančia ir nepagrįsta tiesioginio vadovo Vertinimo išvada bei faktine aplinkybe, jog 2021 m. pareiškėja turėjo galiojančią nuobaudą dėl tarnybinio nusižengimo, kuris buvo padarytas dar 2020 m., ir dėl šios faktinės aplinkybės jau 2021 m. pavasarį buvo atitinkamai įvertinta. Paaiškino, kad ŠTI direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 2-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.“ buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad pareiškėja 2020 m. gruodžio 26 d. savo elgesiu padarė tarnybinį nusižengimą ir pažeidė Saugaus elgesio su suimtaisiais (nuteistaisiais) tvarkos aprašą bei Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo nuostatas. Pareiškėja su paskirta nuobauda nesutiko ir kreipėsi į teismą dėl įsakymo panaikinimo, teismas sprendimu paskirtą tarnybinę nuobaudą (papeikimą) pakeitė švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai nebuvo panaikinta anksčiau įstatyme nustatyto termino, todėl ji galiojo didžiąją 2021 m. dalį, t. y. iki 2022 m. vasario 22 d., tačiau pareiškėja nesutinka, jog 2021 metais galiojusios tarnybinės nuobaudos aplinkybė gali būti pagrįstas ir teisėtas motyvas nepritarti 2021 metų tarnybinės veiklos vertinimui „labai gerai“. Paaiškino, kad galiojanti tarnybinė nuobauda pati savaime nėra joks ribojantis veiksnys pareigūno tarnybinę veiklą vertinti „labai gerai“. Tarnybinės nuobaudos įtaka tarnybinės veiklos vertinimui turi būti labai individuali, atsižvelgiant į konstatuoto tarnybinio nusižengimo laiką, pobūdį. ŠTI direktorius nei 2022 m. balandžio 20 d. rezoliucijoje, nei pranešime, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie įstaigos vadovo sprendimą nepritarti Komisijos siūlomam 2021 metų tarnybinės veiklos vertinimui, nėra paaiškinta ir įvertinta, kaip būtent konkrečių vertinimo kriterijų taikymą lėmė galiojančios tarnybinės nuobaudos faktas. Atkreipė dėmesį, kad Vertinimo išvadoje, kurią pasirašė tiesioginis vadovas, niekur nėra net užsimenama apie 2021 m. vasario 22 d. pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą. Nurodo, kad Komisija informacijos apie pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą visiškai pagrįstai nelaikė lemiančia tarnybinės veiklos vertinimą. Pažymėjo, kad tarnybinės veiklos vertinimo metu yra vertinama pareigūno tarnybinė veikla, t. y. elgesys tarnyboje konkrečiais kalendoriniais metais, todėl svarbu ne tai, kuriais metais ir kiek ilgai galiojo tarnybinė nuobauda, o tai, kada neteisėtas elgesys buvo fiksuotas, ir kokio pobūdžio nusižengimas buvo padarytas. 2021 m. tarnybinė veikla, atsižvelgiant į paskirtą tarnybinę nuobaudą, buvo įvertinta „gerai“, tokio vertinimo pareiškėja neginčijo. Taigi pareiškėja ir 2021 m. vykusio 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu, ir dabar vykusio 2021 metų tarnybinės veiklos vertinimo metu, buvo vertinama atsižvelgiant į tą pačią faktinę aplinkybę, jog turėjo 2021 m. vasario 22 d. įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą. Tai rodo, jog iš tos pačios faktinės aplinkybės pareiškėjai du kartus, iš kurių antras yra pakartotinis, kilo tos pačios neigiamos pasekmės tarnybinės veiklos vertinimo metu, o tokia situacija teisine prasme yra negalima, nes niekas už tą patį neigiamą poelgį negali susilaukti tų pačių pakartotinių neigiamų pasekmių. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad tiesioginio vadovo pasirašytoje Vertinimo išvadoje ne tik kad nėra jokių argumentų, kodėl jos 2021 metų tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, tačiau tiesioginio vadovo atliekamo tarnybinio vertinimo eigoje buvo padaryti grubūs procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Vertinimo išvada negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Pažymėjo, jog su pareiškėja joks pokalbis prieš surašant vertinimo išvadą nevyko. Pareiškėja 2022 m. kovo 2 d. iš savo tiesioginio vadovo gavo užpildytą ir Tarnybinės veiklos vertinimo anketą, ir Vertinimo išvadą. Žodinio anketos vertinimo aptarimo nebuvo, o rašytiniame dokumente taip pat nėra jokio aiškumo, kodėl visuose tinkamumo einamoms pareigoms bei kvalifikacijos vertinimo kriterijuose pareiškėjai surašyti vertinimai „4“. Pareiškėja savo veiklą įsivertino maksimaliai, tačiau tiesioginis vadovas visur surašė mažesnius balus, jų visiškai neargumentuodamas. Nepaisant to, jog tiek Aprašas, tiek anketos forma reikalauja tiesioginio vadovo skirtingų nuo pareigūno vertinimų pagrindimo, tiesioginis vadovas jokių komentarų nėra parašęs, o tai reiškia, jog jis nėra pateikęs jokių savo pateikto vertinimo argumentų. Vienas iš kriterijų – fizinis pasirengimas, gali būti vertinamas tik 5 balais, arba 1 balu, tačiau tiesioginis vadovas pareiškėjos fizinį pasirengimą be jokio teisinio ir faktinio pagrindo įvertino balu – „4“. Mano, jog tai įrodo, kad tiek fizinis pasirengimas, tiek kiti pareiškėjos tinkamumo einamoms pareigoms bei kvalifikacijos kriterijai buvo vertinami tuo pačiu balu bendrai, be jokio pagrindimo ir paaiškinimo, tik tam, kad balų suma leistų įvertinti „gerai“, o ne „labai gerai“. Neargumentuotai ir neobjektyviai įvertinta pareiškėjos kvalifikacija. Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas tarnybinės veiklos rezultatus vykdant 2021 metams nustatytas užduotis įvertino 3 balais, tačiau su tokiu vertinimu negali sutikti, nes jis neatitinka tikrovės, o visų užduočių įvykdymo rezultatai yra išsamiai pateikti Vertinimo išvadoje. Paaiškino, kad kai kurios užduotys yra įvykdytos, o kai kurios viršytos, todėl pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vertinant nustatytas užduotis turėjo būti įvertinti 4 balais, o ne 3 balais, kaip tai nurodė tiesioginis vadovas. Netikslumus pareiškėjos tarnybinės veiklos rezultatų vertinime nurodė ir Komisijos nariai, susipažinę su Vertinimo išvada ir pasiūlę pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti „labai gerai“ bei nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Pareiškėja nurodė, kad jos Vertinimo išvada nėra suderinta, kaip to reikalauja teisės normos. Pareiškėją vertino SVS vyriausiasis specialistas D. M., o tai reiškia, jog jos Vertinimo išvada turėjo būti suderinta su SVS viršininku. Jeigu pastarasis tiesioginio vadovo vertinimui „gerai“ būtų pritaręs, pareiškėjos vertinimas tame etape galėjo būti baigtas, tačiau, SVS viršininkui nepritarus Vertinimo išvadai, tiesioginis vadovas, vadovaudamasis įstatymu, būtų turėjęs pats Vertinimo išvadą pateikti Vertinimo komisijai. Vertinimo išvadas SVS viršininkui derinti nebuvo pateikta, o tai reiškia, jog yra padarytas procedūrinis pažeidimas, dėl kurio tiesioginio vadovo atliktas tarnybinės veiklos vertinimas net nebuvo užbaigtas taip, kaip to reikalauja įstatymas.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2022 m. kovo 2 d. L. D. tiesioginis vadovas Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas D. M. pasirašė pareiškėjos Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 20-281, kurioje siūlė pareiškėjos 2021 m. veiklą vertinti „gerai“. Su tokiu tiesioginio vadovo vertinimu pareiškėja nesutiko, todėl pateikė tarnybinį prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“, kuriuo prašė peržiūrėti Vertinimo išvadą ir įvertinti jos tarnybinę veiklą. 2022 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdyje L. D. veikla Komisijos narių buvo įvertinta „labai gerai“ ir suformuluotas siūlomas sprendimas „Nepritarti tiesioginio vadovo siūlymui ir tarnybinę veiklą įvertinti labai gerai bei nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą“. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 1S-1444 „Dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo išrašo persiuntimo“ ŠTI pateikė Komisijos posėdžio protokolo išrašą tolesniam vykdymui teisės aktų nustatyta tvarka. ŠTI direktorius, susipažinęs su šiuo dokumentu, 2022 m. balandžio 20 d. suformulavo rezoliuciją, kurioje nurodė, kad „... dėl L. D., atsižvelgiant į tiesioginio vadovo siūlymą ir į tai, kad visus 2021 metus turėjo galiojančią nuobaudą už pažeidimą dėl tiesioginių funkcijų netinkamo vykdymo, nepritariu, ir ją informuoti“. 2022 m. balandžio 21 d. pareiškėjai įteiktas ŠTI direktoriaus pranešimas Nr. 14-3986 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad įstaigos vadovas nepritaria Komisijos posėdžio protokolo išraše pateiktam L. D. 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimui „labai gerai“ ir jos tarnybinę veiklą vertina „gerai“. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ŠTI direktoriaus Pranešime dėstoma pozicija nėra paremta vien tik nuobaudos skyrimo faktu, taigi, tai neturėjo lemiamos reikšmės. Iš Pranešimo turinio matyti, kad ŠTI vadovas, remdamasis turimais duomenimis, savo vidiniu įsitikinimu bei diskrecijos teise, nesant pagrįstų Komisijos argumentų, kurie įrodytų Veiklos vertinimo išvados neteisėtumą ir nepagrįstumą, neturėjo pagrindo abejoti tiesioginio L. D. vadovo vertinimu. Atsakovas nurodė, kad tiesioginis vadovas, vadovaudamasis Aprašo 6 – 8 punktais, 2022 m. kovo 2 d. organizavo pokalbį su pareiškėja, kuriame buvo aptarta užpildyta vertinimo anketa bei aptartas pareiškėjos tinkamumas einamoms pareigoms, analizuoti pareiškėjai iškelti uždaviniai bei jų įvykdymas. Pažymėjo, kad pokalbio metu, išsiskyrus tiesioginio vadovo ir pareiškėjos vertinimui, pareiškėja, argumentuodama tuo, kad yra ilgametė ŠTI pareigūnų vertinimo komisijos narė, tiesioginiam vadovui pati pasiūlė skirtingo vertinimo raštu neargumentuoti, nes, jos teigimu, praktikoje pasitaikydavo anketų, kur toks argumentas nebūdavo fiksuojamas. Taigi, esant pačios pareiškėjos valiai, su tiesioginio vadovo argumentais bei pastabomis pareiškėja supažindinta žodžiu. ŠTI nuomone, atsižvelgiant į abiejų šalių valią bei susitarimą, tiesioginio vadovo tinkamumo einamoms pareigoms įvertinimas bei argumentų išsakymas žodžiu atliktas objektyviai, atsižvelgiant į pareiškėjos gebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos atlikti, įvertinus pareiškėjos organizuotumą ir veiklos planavimą, veiklos kokybę bei fizinį pasirengimą. Pažymėjo, kad pokalbio metu pareiškėjai buvo nurodyta, jog ji neatitiko kai kurių tarnybinės veiklos „labai gerai“ vertinimo kriterijų. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. kovo 1 d. pareigūnės L. D. tarnybinės veiklos 2021 metų užduotyse Nr. 20-556 tiesioginis vadovas pareiškėjai suformavo einamųjų metų užduotis, kuriose nurodė aiškius kriterijus bei jų įvykdymo terminus, tačiau pareiškėja jų nesilaikė. Pareiškėja pirmąjį ketvirtį neįvykdė užduočių „Organizuoti suimtiesiems (nuteistiesiems), kuriems vykdoma dinaminė priežiūra, užimtumo priemones ir į jas įtraukti kuo daugiau suimtųjų (nuteistųjų)“ ir „Organizuotų užsiėmimų teisinio ar socialinio švietimo tema suimtiesiems (nuteistiesiems), kuriems vykdoma dinaminė priežiūra, veiklų skaičius“. Pareiškėja, vykdydama užduotį „Suimtųjų (nuteistųjų), kuriems taikoma sustiprinta priežiūra (SIP), įrašytų į asmenų, linkusių vartoti, platinti narkotikus prevencijos programą, priežiūros kontrolė“ pažeidė kriterijaus „Patikrintų suimtų ir nuteistųjų nuo psichiką veikiančių medžiagų – skaičius ne mažiau 2 asmenų patikrinimas per ketvirtį“ įvykdymo terminą bei savarankiškai priėmė sprendimą 2021 m. antrąjį ketvirtį suimtųjų ir nuteistųjų nuo psichiką veikiančių medžiagų netikrinti. Šių užduočių įgyvendinimas, nesilaikant nustatytų terminų negali būti vertinamas labai gerai. Pažymėjo, kad per 2021 m. pareiškėja užregistravo tiesioginiam vadovui ir pateikė penkis tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad suimtųjų (nuteistųjų) socialinio užimtumo dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo suorganizuoti jai nepavyko. Iš 7 tarnybinių pranešimų 5 yra gauti iš pareiškėjos, o tai leidžia konstatuoti, kad pareiškėja turimų žinių ir įgūdžių tinkamai kasdieninėje veikloje nepritaikė, negebėjo tinkamai reaguoti į iššūkius bei imtis atitinkamų veiksmų jiems įveikti, o tiesioginis vadovas tarnybiniais pranešimais apie nesuorganizuotą socialinį užimtumą buvo supažindintas po įvykusio fakto. Netinkamai įgyvendinamas suimtųjų (nuteistųjų) užimtumas įstaigai paprastai sugeneruoja eilę neigiamų faktorių, ženkliai įtakojančių darbo organizavimo specifiką – gaunami suimtųjų (nuteistųjų) skundai, į kuriuos reikia atsakyti (susidaro papildomos darbo laiko sąnaudos), lieka nepabaigtų darbų, kolegos turi pagelbėti tinkamai atlikti užduotį. Pareiškėja teismui nurodė, kad per 2021 metus viršijo užduoties „Organizuoti suimtųjų užimtumą prasminga veikla“ kriterijų tris kartus, kadangi jos teigimu, asmeniškai organizavo ir išviešino tris originalius, inovatyvius renginius. Tiesioginis vadovas pokalbio su pareiškėja metu, turėjo pastabų dėl šiame kriterijuje akcentuojamo renginių originalumo bei inovatyvumo, kadangi du iš trijų pareiškėjos organizuotų renginių nebuvo inovatyvūs ar originalūs. Renginys apie Žolinių šventę ŠTI nuo 2018 iki 2022 m. suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuotas net keturis kartus, iš kurių du renginius šia tema organizavo pati pareiškėja. Trikovės renginys nuo 2017 m. iki 2022 m. ŠTI organizuotas net 9 kartus. Renginio „Lego serious play“ nuostatus užregistravo bei organizavo Saugumo valdymo skyriaus specialistas D. Č.. Pareiškėja organizatoriui renginį padėjo pravesti, tačiau jo neiniciavo, neorganizavo, tik vykdė. Pareiškėjai buvo keliamas uždavinys „tobulinti įstaigos veiklą“. Pažymėjo, kad pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. tarnybinį pranešimą „Dėl dinaminės priežiūros funkcijas vykdančių pataisos pareigūnų sudėties užtikrinimo“, 2021 m. balandžio 22 d. tarnybinį pranešimą „Dėl elektros energijos taupymo ir saugumo užtikrinimo“ ir raštą „Dėl darbuotojų saugos darbe ir darbo aplinkos gerinimo“ ŠTI pateikė ne kaip įstaigos darbuotoja, o atstovaudama visiškai kitą instituciją – Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą. Visi aukščiau paminėti dokumentai pasirašyti Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos skyriaus Šiaulių tardymo izoliatoriuje pirmininkės L. D., o tai suponuoja, kad pareiškėja minėtas iniciatyvas pateikė kitos organizacijos vardu, tuo pačiu jas įtraukė ir į savo metinių užduočių ataskaitą. Atsakovas paaiškino, kad vertinime pagal kriterijų „fizinis pasirengimas“ buvo padaryta techninė klaida. Kriterijus privalėjo būti vertinamas 5 balais, tačiau pažymėjo ir tai, kad pareiškėjos padėties papildomas balas nekeičia. Paaiškino, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareiškėjos tarnybinę veiklą gerai, šią informaciją bei Vertinimo išvadą pateikė tiesioginiam vadovui, kuris Vertinimo išvadai žodžiu pritarė, pastabų neturėjo. Jeigu teismas spręstų, kad Vertinimo išvada su tiesioginiu vertintojo vadovu yra netinkamo formos, prašo vertinti, jog toks pažeidimas (jei toks buvo) lemiamos įtakos neturi, kadangi tiesioginiam vertintojo vadovui visas Vertinimo išvados turinys buvo žinomas ir jam neprieštarauta. Vien formalus pažeidimas, jeigu toks buvo, negali būti laikomas priežastimi Vertinimo išvadą laikyti nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos L. D. patikslintas skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus S. R. rezoliucijos, kuria nepritarta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) siūlymui, bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2021 m. balandžio 21 d. rašto Nr. 14-3986 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 2 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnės L. D. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 20-821 (toliau – ir Vertinimo išvada) pareiškėjos tiesioginis vadovas D. M. pateikė siūlymą 2021 metų Saugumo valdymo skyriaus specialistės L. D. tarnybinės veiklos rezultatus vertinti gerai. Pareiškėjos tiesioginis vadovas jos tinkamumą einamoms pareigoms įvertino 16 balų (gerai), o kvalifikaciją – 20 balų (gerai). Pareiškėja 2022 m. kovo 3 d. pateikė tarnybinį prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje“, kuriuo prašė peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir vertinti tarnybinę veiklą sudarytoje pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija), nes visas 2021 metams numatytas užduotis įvykdė (viršijo) ir nesutiko su tiesioginio vadovo vertinimu gerai. 2022 m. balandžio 7 d. Komisija pareiškėjos L. D. tarnybinę veiklą įvertino labai gerai bei pateikė pasiūlymą nepritarti tiesioginio vadovo siūlymui ir tarnybinę veiklą vertinti labai gerai bei nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Komisija 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 1S-1444 „Dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo išrašo persiuntimo“ pateikė ŠTI Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo išrašą tolesniam vykdymui teisės aktų nustatyta tvarka. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2022 m. balandžio 20 d. rezoliucija nusprendė, kad dėl A. P. ir M. A. pritaria, o dėl L. D., atsižvelgiant į tiesioginio vadovo siūlymą, ir į tai, kad visus 2021 m. turėjo galiojančią nuobaudą už pažeidimą dėl tiesioginių funkcijų netinkamo vykdymo, nepritarė ir nurodė ją informuoti. ŠTI 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 14-3986 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ informavo pareiškėją, kad nepritaria Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo išraše pateiktam 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimui ir pareiškėjos 2021 m. tarnybinę veiklą vertina gerai, t. y. taip, kaip ją įvertino tiesioginis vadovas; paaiškino, jog Komisija neatsižvelgė į pareiškėjai taikytą (galiojusią) tarnybinę atsakomybę vertinimo laikotarpiu, be to, pareiškėjos tarnyba vertinimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištinga, tiesioginis vadovas turėjo priekaištų dėl tarnybinių pareigų atlikimo kokybės.
Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla (34 straipsnio 3 dalis). Pareigūnų tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (34 straipsnio 6 dalis). Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (34 straipsnio 12 dalis). Kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje pareigūno prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų 34 straipsnio 19 dalis). Pagal Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 22 dalį galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo.
Pareiškėjos L. D. Tarnybinės veiklos vertinimo anketą tiesioginis vadovas D. M. įvertino gerai, ties kiekvienu iš vertinimo kriterijų nurodydamas įvertinimo balą – 4. Pareiškėjos ir tiesioginio vadovo vertinimas sutapo dvejose vertinimo kriterijuose: 1) Veiklos kokybė; 2) Kūrybingumas; likusius vertinimo kriterijus pareiškėja įvertino maksimaliai – 5 balais.
Aprašo 8 punkte nurodyta, kad po Aprašo 7 punkte nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (3 priedas) (toliau – vertinimo išvada) ir, kai vertinama pareigūno, einančio Statuto priede 1–12 pareigybių grupėms priskirtas pareigas, išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigas, pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (4 priedas) (toliau – tarnybinės veiklos užduočių forma).
Vertinimo anketoje, išsiskyrus vertinamojo ir vertintojo balams, pareiškėjos tiesioginis vadovas neatliko Aprašo 8 punkte numatytos pareigos ir nenurodė kitokių nei pareiškėjos, vertinimo motyvų. Teismas atmeta atsakovo argumentus dėl pareiškėjos ir atsakovo susitarimo, jog pareiškėja su tiesioginio vadovo argumentais ir pastabomis supažindinta žodžiu. Aprašo 8 punktas nenumato, jog tiesioginio vertinimo motyvai gali būti nurodyti žodžiu, todėl tiesioginis vadovas, atlikdamas pareigūno vertinimą, privalo vadovautis teisės aktais, numatančiais tokio vertinimo tvarką, o ne žodiniais susitarimais. Pažymėtina ir tai, kad nenurodžius vertinimo motyvų Vertinimo išvadoje, pareigūno vertinimas Komisijoje tampa sunkiai įgyvendinimas, nes Komisija negali patikrinti ir įvertinti, ar tiesioginio vadovo vertinimas yra atliktas tinkamai.
Teismas pritaria pareiškėjos argumentams, kad tiesioginis vadovas raštu visiškai nemotyvavo savo išvados dėl pareiškėjos 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimo. Formalus Aprašo nuostatų su konkrečiais balais perrašymas į pareiškėjos Vertinimo išvadą nėra ir negali būti laikomas individualiais motyvais, atskleidžiančiais, kodėl pareiškėjos 2021 m. tarnybinė veikla vertinama būtent taip. Atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad buvo pažeistas Aprašo 8 punktas (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu), 9 punktas (nurodyti pasiūlymo motyvus).
Statuto 34 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą suderina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Pareiškėjos tiesioginis vadovas D. M. yra Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas (dinaminei priežiūrai). Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkas – P. B.. Tiek pareiškėjos, tiek atsakovų pateikti dokumentai ir byloje esantys duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog Saugumo valdymo skyriaus viršininkas pareiškėjos Vertinimo išvadą yra suderinęs. Be to, Aprašo 3 priede patvirtintoje formoje numatyta skiltis tiesioginio vadovo tiesioginio vadovo sutikimas / nesutikimas su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, kurią tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas turi pasirašyti, todėl žodinis tokio vertinimo išvados patvirtinimas nėra galimas.
Statuto 34 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant.
Aprašo 24 punkte numatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados (5 priedas) surašymą (Aprašo 24 punkto 1 – 4 papunkčiai).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.).
LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). LVAT yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr. 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017).
Pareiškėja teismui pateikė 2022 m. balandžio 7 d. vykusio Komisijos posėdžio vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad atliekant pareiškėjos vertinimą Komisijos posėdyje buvo prašoma pareiškėjos nurodyti, koks jos turimas koeficientas, paprašyta prisistatyti, Komisijos nariai, išklausę pareiškėją paprašė nurodyti, kuo ir kiek metų ji dirba. Komisijos nariai nurodė, kad yra susipažinę su pareiškėjos Vertinimo išvada ir perėjo prie pasiūlymo dėl vertinimo pateikimo.
Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sprendžia, kad Komisija neatliko Vertinimo išvados tyrimo, netyrė jokių įrodymų; teismui nėra pateikti jokie realūs duomenys ar įrodymai apie pareiškėjos vertinimo metu vertintą veiklą (kiek ir kokių darbų pareiškėja dirbo, ar teisingi jos teiginiai apie atliktas, įvykdytas ir viršytas užduotis ir t. t.). Pažymėtina, kad Komisija ne tik turi susipažinti su tiesioginio vadovo vertinimu, pareiškėjos kreipimusi, bet ir realiai ištirti bei įvertinti Vertinimo išvadą, nesant duomenų, kaip šiuo atveju, pareikalauti tokius duomenis pateikti. Tik atlikus vertinimą, Komisija gali priimti motyvuotą sprendimą. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad nei tiesioginis vadovas, nei Komisija tinkamai neatliko Statuto 34 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, t. y. visapusiškai ir objektyviai neįvertino pareiškėjos kvalifikacijos, tarnybinės veiklos rezultatų bei tinkamumo einamoms ar aukštesnėms pareigoms.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. balandžio 19 d. raštu „Dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo išrašo persiuntimo“ pateikė ŠTI Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo išrašą tolesniam vykdymui teisės aktų nustatyta tvarka. ŠTI direktorius, atsižvelgdamas į tiesioginio vadovo siūlymą ir į tai, kad pareiškėja visus 2021 m. turėjo galiojančią nuobaudą už pažeidimą dėl tiesioginių funkcijų netinkamo vykdymo, 2022 m. balandžio 20 d. rezoliucija nepritarė Komisijos siūlymui dėl pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo. ŠTI 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 14-3986 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ informavo, kad nepritaria Komisijos siūlymui, nes pastaroji neatsižvelgė į pareiškėjai taikytą (galiojančią) tarnybinę nuobaudą ir į tai, kad vertinimo laikotarpiu pareiškėjos tarnyba nebuvo nepriekaištinga.
Teismas pažymi, kad nei Vertinimo išvadoje, nei ŠTI direktoriaus rezoliucijoje, nei skundžiamame rašte nėra nurodyti sprendimo priėmimo ar individualaus administracinio akto priėmimo motyvai. Kaip teisingai patikslintame skunde nurodo pareiškėja, galima suprasti, jog jos veikla nevertinta labai gerai dėl to, jog pareiškėja visus 2021 metus turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą, kitų motyvų, kurie sprendimo priėmimo metu pagrįstai leistų spręsti, kokių funkcijų neatliko ar netinkamai atliko pareiškėja, nenurodyta. Detalus pareiškėjos veiklos įvertinimas pateiktas teismui kartu su atsiliepimu, kas nėra laikytina tinkamu motyvų nurodymu.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (žr., pvz., 2014 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta, tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, be kita ko, turi teisę priimti administracinius sprendimus ir pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau - VAĮ). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išvardinti principai, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Pažymėtina, jog administravimo subjekto priimtame individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
Pagrindinės administracinių sprendimų priėmimo nuostatos numatytos VAĮ 10 straipsnyje. Viešojo administravimo subjektai administracinius sprendimus gali priimti savo iniciatyva arba gavę asmenų prašymus ar skundus. Administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta (10 straipsnio 5 dalis): atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai.
Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; kt.).
Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 2-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. D.“ paskirta tarnybinė nuobauda už 2020 m. gruodžio 26 d. įvykdytą tarnybinį pažeidimą, negali būti pakartotinai vertinama, nes į ją buvo atsižvelgta vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2020 metus.
Statuto 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami ir neapdovanojami. Pareigūnai gali būti skatinami: 1) padėka; 2) ne didesne kaip pareigūno 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį) vienkartine pinigine išmoka, mokama Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) suteikiant papildomas mokamas atostogas šio straipsnio 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka; 4) vardine dovana (Statuto 37 straipsnio 2 dalis). Pareigūnai gali būti apdovanojami: 1) žinybiniu ženklu; 2) vardiniu ginklu (Statuto 37 straipsnio 3 dalis). Pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintame Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skatinimo, apdovanojimo ir apdovanojimo atėmimo tvarkos apraše.
Aprašo 9 punkte numatyta, kad tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų. Aprašo 15 punkte numatyta, kad Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo: 1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; 2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas, išskyrus šio statuto 28 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas; 3) taikyti pareigūnui šio statuto 37 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytas skatinimo priemones arba apdovanoti jį žinybiniu ženklu; 4) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pastarajam negalėtų būti taikomas Aprašo 15 punkto 3 papunktis, jeigu pareigūnas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, tačiau tai nereiškia, jog tokio pareigūno tarnybinė veikla negali būti įvertinta labai gerai. Tokiu atveju pareigūnui gali būti taikomi kiti Aprašo 15 punkte numatyti siūlymai.
Teismas, įvertinęs Vertinimo išvados priėmimo trūkumus, kurie iš esmės įtakojo netinkamą pareigūnės tarnybinės veiklos vertinimo atlikimą, ŠTI direktoriaus rezoliucijos ir ŠTI 2021 m. balandžio 21 d. rašto Nr. 14-3986 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ motyvuotumo trūkumus, sprendžia, jog 2022 m. balandžio 20 d. ŠTI direktoriaus rezoliucija ir 2021 m. balandžio 21 d. raštas Nr. 14-3986 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikinti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos L. D. patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti 2022 m. balandžio 20 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus rezoliuciją dalyje „... dėl L. D., atsižvelgiant į tiesioginio vadovo siūlymą ir į tai, kad visus 2021 metus turėjo galiojančią nuobaudą už pažeidimą dėl tiesioginių funkcijų netinkamo vykdymo, nepritariu“.
Panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2022 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 14-3986 „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.