Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2024 m. vasario 3 d. apie 12.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,65 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo šeimos narės – sugyventinės H. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sėdint jai ant sofos sudavė ne mažiau 4 kartus dešinės rankos delnu į kairę veido pusę bei suėmęs už plaukų juos tempė ir dalį plaukų išrovė. Tokiu būdu ir veiksmais sukėlė nukentėjusiajai H. K. fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. K. parodė, kad kaltę prisipažįsta iš dalies ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2024-03-03 apie 13:00 val., jis kartu su savo sugyventine H. K. buvo pas savo draugą namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu vartojo alkoholinius gėrimus, alų. Jis pasakė H., kad užtenka švęsti ir kad važiuoja namo. H. buvo priešiškai nusiteikusi, nes nenorėjo važiuoti namo – norėjo dar likti ir gerti. H. pasidarė agresyvi, pradėjo šaukti ant jo. Jis norėdamas ją paskatinti važiuoti namo, paėmė ją už jos plaukų ir nestipriai patempė. H. pradėjo savo rankomis mosikuotis, todėl jis ją nuo savęs nusistūmė ir išėjo į lauką parūkyti. Po kelių minučių atėjo H. ir pasakė jam, kad yra iškviesta policija. Atvykus policijos pareigūnams nieks nieko nesiaiškino, jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Kartu su H. jis gyvena apie tris metus. Kartu gyvena (duomenys neskelbtini). H. turi kitą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), todėl jis mano, kad jis savo namuose bus vienas, arba galėtų laikinai gyventi pas draugą tuo adresu, iš kurio buvo paimtas policijos pareigūnų. Tarp jo ir H. ne kartą yra buvę konfliktų ir fizinių smurtų, nes ji išgėrusi agresyvi, o jis policijos tikrai nekvies jos atžvilgiu. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pilnai prisipažįsta, jog 2024 m. vasario 3 d. apie 12.00 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus ne mažiau 4 kartus dešinės rankos delnu sudavė savo sugyventinei H. K. į veidą bei suėmęs už jos plaukų juos tempė ir dalį plaukų išrovė. Dėl savo elgesio jis labai gailisi. Sutinka procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu jis yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 130-133, 160-162).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios H. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. vasario 3 d. apie pietus, tikslaus laiko ji neatsimena, tarp jos ir R. K. kilo žodinis konfliktas. Jie ginčijosi, R. tai išeidavo iš namo, tai grįždavo. Žodinio konflikto metu R. išėjo iš namo, tačiau jis vis vien ginčijosi, rėkavo vienas ant kito. Ji sėdėjo ant sofos, R. parėjęs iš lauko priėjo prie jos ir ranka sudavė jai ne mažiau 6 smūgių į veidą, pataikė į kairės pusės skruostą. Kuria ranka jis sudavė–ji neatsimena, taip pat neatsimena jis jai sudavė delnu ar kumščiu. Po jo smūgių ji nukrito ant sofos visu kūnu, tada jis užlipo ant sofos, atsisėdo jai ant pilvo ir keliais pradėjo ją spardyti. Jis jai pataikė į juosmens sritį. Kiek smūgių sudavė, ji tiksliai neatsimena. Tuo pat metu jis ją sugriebė už plaukų ir išrovė jų dalį. Tokie R. veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Ji garsiai pasakė jam, kad iškvies policiją, tada jis nustojo ją mušti. R. apsiramino, nulipo nuo jos, atsisėdo ir daugiau smurto prieš ją nenaudojo. Pirminės apklausos metu ji pasakė, kad R. iš viso sudavė jai apie 10 smūgių, turėjo omeny, kad tiek rankomis į veidą, tiek spardydamas keliais, iš viso sudavė jai ne mažiau 10 smūgių. Taip pat pirminės apklausos metu iš susijaudinimo ji galėjo neteisingai nurodyti smūgių sudavimo eiliškumą. Ji nori patvirtinti, kad viskas vyko taip, kaip nurodė papildomos apklausos metu. Greitosios pagalbos ji nekvietė, į gydymo įstaigą nesikreipė, į teismo medicinos tarnybą taip pat nesikreipė, nes kūno sužalojimai jai nebuvo padaryti, mėlynių, nubrozdinimų nebuvo, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Civilinio ieškinio ji nereikš. H. K. prašė vadovautis papildomos apklausos metu duotais parodymais (el. b. l. 54-57);

- 2024 m. balandžio 17 d. akistatos protokole užfiksuota įtariamojo R. K. ir nukentėjusiosios H. K. akistata. Akistatos metu nukentėjusioji nurodė, kad skausmą jai sukėlė R. K., kuris jai 6 kartus dešinės rankos delnu sudavė į kairę jos veido pusę, tuo metu ji sėdėjo ant sofos. Dėl suduotų smūgių ji nugriuvo nugara ant lovos, kur prieš tai sėdėjo. Jis daugiau nieko jai nedarė. Tuomet R. išbėgo į lauką, kur stovėjo, rūkė ir sugrįžęs pradėjo jos atsiprašinėti. Kuriuo momentu jis išrovė jos plaukus, H. neprisimena, jai atrodo, kad viskas vyko vienu momentu, t. y. smūgių sudavimas ir plaukų išrovimas. Tiksliai visų smulkmenų ji neprisimena, nes ji buvo išgėrusi alkoholio. Viską matė K., pas kurį jie svečiavosi. Akistatos metu įtariamasis R. K. parodė, kad jis jos parodymus girdėjo, juos suprato, su jais sutinka. Nurodė, kas jis smūgius sudavė gal ne 6, o 4 savo delnu jai į veidą, bet tiksliai irgi neprisimena visko. Kada ir dėl kokios priežasties jai rovė plaukus, jis taip pat neprisimena, bet to neneigė. Viską matė K.. Jis dėl savo elgesio labai gailisi. R. pažymėjo, kad sutinka bylą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. H. K. papildomai parodė, kad su R. teiktais parodymais sutinka. Ji pažymėjo, kad sutinka, jog procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio sugyventiniui neteiks (el. b. l. 94-96);

- 2024 m. vasario 3 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad atvykus nurodytu adresu matomas namas aptvertas vieline tvora. Į vidų patenkama pro plastikines duris iškart į kambarį, kurio kairėje pusėje prie sienos stovi lova-sofa, ant kurios buvo rasti plaukai (paimti ir supakuoti į voką Nr. 1). Šalia lovos stovi stalas, kėdutė bei darbo kėdė. Ant stalo matomi pastatyti puodeliai, stiklinės ir maisto likučiai. Kambaryje matomi girtavimo požymiai. Daugiau įvykiui reikšmingų objektų nerasta į nepaimta (el. b. l. 7-23);

- 2024 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) 2024-02-03, 12.26 val., skambučio trukmė - 2.44 min., garso įrašas ID 9225657515. Pokalbis vyko tarp BPC operatoriaus ir pranešėjos, ikiteisminio tyrimo menu nustatyta, kad tai – nukentėjusioji H. K., kuri pranešė, kad sugyventinis neadekvatus, ją nori užmušti, reikalinga policija, adresu (duomenys neskelbtini), greitosios medicinos pagalba nereikalinga (el. b. l. 67-70);

- 2024 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad apžiūrėtos policijos pareigūnų naudojamų „Body“ (kūno) kamerų užfiksuoto vaizdo įrašas. Vaizdo įraše, pavadinimu: „PSS-20240203-125823UTC+0200“, kurio trukmė 5.48 min., matyti, jog pareigūnai atvykę į įvykio vietą. Namo durys atidaro namo savininkas. Jiems įėjus į kambarį, kambario viduryje prie stalo sėdi nukentėjusioji H. K. ir įtariamasis R. K. (nustatyta ikiteisminio tyrimo metu). Paklausus policijos pareigūnams kas atsitiko, H. pasakė, kad sugyventinis mušė, kad išrovė jai plaukus. Pareigūnui paklausus namo savininko kas čia įvyko, savininkas paaiškino, kad jie susibarė ir susimušė, o jis gynė. Vėliau nukentėjusioji H. parodė, kad ant lovos yra jos išrauti plaukai, pareigūnas tai užfiksuoja ir paima juos. Pareigūnui paklausus kur jai trenkė, H. parodo, kad tik plaukus išrovė. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra (el. b. l. 63-65);

- 2024 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota popieriniame voke supakuotų plaukų apžiūra. Siekiant atlikti objektų apžiūrą vokas yra prakerpamas. Matoma, kad plaukai kartu su loterijos bilietu įdėti į plastikinį maišelį. Tuomet plaukai gniužule išimami iš jo ir apžiūrimi. Matoma, kad didžioji dalis plaukų su jų svogūnėliais. Plaukai neilgesni kaip 25 cm., rudos spalvos. Nuo svogūnėlio iki rudos spalvos viso apie 2 cm. Matoma, kad plaukų spalva pilka (žila). Atlikus apžiūrą plaukai supakuojami taip, kaip buvo supakuoti prieš apžiūrą (el. b. l. 74-76);??

- 2024 m. vasario 3 d. alkoholio matuoklio ,,ALCOTEST 6810“ Nr. ARAA-0129, patikros sertifikatas Nr. 1985241, galiojantis iki 2024-05-12, kvito duomenimis, kuriuose nurodyta, kad R. K. 2024 m. vasario 3 d., 15.56 val. nustatytas 1,65 promilių girtumas (el. b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę H. K., prieš kurią panaudojo fizinį smurtą, tai yra sėdint jai ant sofos sudavė ne mažiau 4 kartus dešinės rankos delnu į kairę veido pusę bei suėmęs už plaukų juos tempė ir dalį plaukų išrovė. Tokiu būdu ir veiksmais sukėlė nukentėjusiajai H. K. fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, akistatos protokolą, kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami R. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka–dalis baudų sumokėta, nevedęs, nedirbantis, iš kaltinamojo žodžių registruotas Užimtumo tarnyboje. Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant artimą vidutinei.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 3 d. 13.00 val. iki 2024 m. vasario 4 d. 11.48 val. (1 diena), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte, 48 straipsnio 6 dalyje, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti visą bausmės atlikimo laiką būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta, kad asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis R. K. smurtavo prieš savo sugyventinę, todėl kaltinamajam R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų sruoga susukta į loterijos bilietą, saugoma Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir Sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laiku būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. K. (R. K.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laiku būti namuose adresu (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai R. K. (R. K.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 3 d. 13.00 val. iki 2024 m. vasario 4 d. 11.48 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti R. K. (R. K.), per bausmės laikotarpį, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų sruogą susuktą į loterijos bilietą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir Sandėlių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

Išaiškinti R. K. (R. K.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.