- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2-245-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01926-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kohena“
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kohena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kohena“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo panaikinti arba pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 78 200 Eur skolos, 70 380 Eur delspinigių, 58 820 Eur palūkanų, 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovo turto areštą ieškinio sumai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi areštavo atsakovės UAB „Kohena“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 207 400 Eur sumai; šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštavo atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant daryti privalomus atsiskaitymus biudžetui, su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas bei mokėjimus ieškovui.Atsakovė UAB „Kohena“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniau apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nutartį vykdant skubos tvarka; netenkinus prašymo – panaikinti turto areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nutartį vykdant skubos tvarka. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visai ieškinio sumai, tačiau pagrįstas tik reikalavimas dėl negrąžintų paskolų sumos 78 200 Eur, reikalaujamų delspinigių ir palūkanų suma nepagrįstai didelė, kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių institutai abu kartu negali būti taikomi. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visai ieškinyje nurodytai sumai neproporcingai riboja atsakovės teises.Neegzistuoja reali grėsmė sprendimo įvykdymui. Atsakovė yra veikianti bendrovė, turimo ilgalaikio turto vertė viršija 8 milijonus Eur, todėl ieškinio suma nelaikytina didele. Atsakovės vykdomi darbai pagal jungtinės veiklos sutartį yra beveik baigti, tačiau juos pilnai užbaigti trukdo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Aplinkybė, jog įmonė patiria nuostolius, savaime nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovės vykdomoje veikloje įprasta, kad trumpalaikėje perspektyvoje patiriami tam tikri nuostoliai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gaunamas pelnas. Net jeigu ieškiniu prašomą sumą būtų galima laikyti didele atsakovei, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintinos neįrodžius grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, atsakovė tik didina savo turto masę bei vertę.Taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ir trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus. Ieškovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo prašė atsakovės prašymą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nepakeistas. Nurodė, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei nėra išnykęs; atsakovė nepagrįstai siekia sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą; neįrodė finansinių rodiklių pagerėjimo, nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, leidžiančių panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas parinko ir taikė proporcingas ir ekonomiškas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė neįrodė šių priemonių pakeitimo ar panaikinimo pagrindų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti teiginiai apie trečiųjų asmenų teisėtų interesų pažeidimą negali būti pakankamu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, jau vien dėl to, kad patys tretieji asmenys teismui tokios savo pozicijos nėra išreiškę.Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad netesybų dydžio pagrįstumas gali būti įvertintas tik nagrinėjant bylą iš esmės, tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio reikalavimų pagrįstumas vertinamas tik preliminariai.Teismas atsižvelgė į tai, kad nors atsakovė atsiliepimu su reikalavimu priteisti skolą sutinka, tačiau jokių įrodymų, jog imasi priemonių neginčijamos skolos dengimui nepateikia, kas patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, o lyginant atsakovės turtą, jam taikomus ribojimus, likvidumą su ieškinio reikalavimų suma, nėra pagrindo objektyviai išvadai, kad nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Kohena“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti turto areštą žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl 2017 m. spalio 12 d. prašyme suformuluoto prašymo, jei būtų atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, panaikinti turto areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu paliktos galioti laikinosios apsaugos priemonės, kurios neproporcingai riboja atsakovės teises ir ne tik nesumažina galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, bet ženkliai ją padidina. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismas turėjo įvertinti ar žemės sklypo areštas atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principą, ar ši pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, ar nesukelia atsakovei nepagrįstai didelių nuostolių. Tačiau teismas išvis nevertino atsakovės argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog dėl taikomo žemės sklypo arešto atsakovė patirs nuostolių, ženkliai viršysiančių ieškinio sumą, ir kad pritaikytas areštas trukdo tęsti sklype vykdomus statybos darbus, dėl ko nuostolių patirs ir kiti tretieji asmenys. Areštuotame atsakovės žemės sklype vykdomos daugiabučio gyvenamojo namo statybos Jungtinės veiklos sutarties, kuria atsakovė įsipareigojo netrukdyti UAB „Palatinas“ vykdyti statybų minėtame žemės sklype, niekaip nesuvaržyti žemės sklypo ir kt., pagrindu. Tačiau dėl pritaikyto arešto yra iš esmės sustabdytas statybų vykdymas ir su statybomis susijusių veiksmų įforminimas (apribotas prisijungimas prie infostatyba internetinio tinklalapio, negalima atlikti ir teisiškai įforminti jokių su vykdoma statyba susijusių veiksmų, tarp jų ir statinio įregistravimo 80 procentų baigtumu). UAB „Palatinas“ gali pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti Jungtinės veiklos sutartį, dėl ko atsakovei kiltų kelis kartus viršijantys ieškinio sumą nuostoliai. Negalint įregistruoti statybos baigtumo 80 procentų, atsakovė negali vykdyti preliminarių butų pirkimo pardavimo sutarčių. Atsakovė jau yra gavusi raštus iš kelių pirkėjų dėl sutarčių nutraukimo. Gali tekti grąžinti sumokėtus avansus ir mokėti sutartyse numatytas baudas. Aplinkybė, kad tretieji asmenys, nesantys bylos šalimis, atskirai nesikreipė į teismą dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiamų jų interesų, nereiškia, kad jų interesai nepažeidžiami ir neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti atsakovės su tuo susijusių argumentų. Kaip minėta, UAB „Palatinas“ negali tęsti statybų, kas pažeidžia jo interesus ir gali sukelti nuostolius. Net jei ir pavyktų atlikti veiksmus, susijusius su statinio įregistravimu 80 procentų baigtumu, esant pritaikytam turto areštui, atsakovė negalės įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų mainais į įrengtus butus perleisti UAB „Palatinas“ dalį žemės sklypo. Dėl to negali būti vykdomos preliminarios butų pirkimo – pardavimo sutartys. Turto arešto taikymas žemės sklypui ne palengvins, bet apsunkins ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir priešingai – arešto panaikinimas sudarytų sąlygas kiek įmanoma greičiau atsiskaityti su ieškovu. Pažymi, jog paties ieškovo argumentai dėl žemės sklypo nelikvidumo parodo, kad taikytas turto areštas niekaip neužtikrina ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Nurodo, jog turi kito nekilnojamojo turto bei ilgalaikio turto viršijančio 8 milijonus Eur. Ieškovas R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Iš apeliantės pateikiamų argumentų nėra aišku, ar ji savo įsipareigojimų negali vykdyti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ar dėl kitų priežasčių, kadangi dalies įsipareigojimų vykdymo terminus apeliantė yra praleidusi dar iki ieškinio pareiškimo dienos. Apeliantė pati tinkamai nevykdydama prievolių prisiėmė riziką dėl žalos atsiradimo su ja susijusiems asmenims. Todėl jei apeliantės kontrahentai ar pati apeliantė ir patirs kokių nors nuostolių, už juos atsakinga apeliantė.Apeliantė nei prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, leidžiančių panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantės pateikti įrodymai nesuponuoja išvados, kad apeliantės turtinė padėtis yra gera, ji turi pakankamai likvidaus turto ar piniginių lėšų ieškovo pareikštiems reikalavimams įvykdyti. Apeliantė nepagrindė, kad ginčo suma jai nėra didelė, todėl nebuvo ir nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti atskirojo skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Byloje pagal atskirojo skundo argumentus nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti arba pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi. Jas taikydamas, pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų sąlygų – tiek ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tiek grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimą. Atsakovė šios nutarties neskundė, nors būtent nagrinėjant bylą instancinės peržiūros tvarka, būtų teisinis pagrindas patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą ieškinio prima facie (preliminaraus) pagrįstumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektais.CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).Apeliacinio teismo vertinimu, esant situacijai, kuomet nebuvo skundžiama nutartis, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, dalyvaujantis byloje asmuo, prašydamas panaikinti ar pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, negali remtis CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų neegzistavimu ar netinkamu jų nustatymu, o turi įrodinėti nutarties 16 punkte aptartas sąlygas – kad dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų.Apeliantė, prašydama teismo panaikinti ar pakeisti 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi preliminaraus ieškinio nepagrįstumu dalyje dėl netesybų ir palūkanų, taip pat grėsmės galimai palankaus ieškovui sprendimo įvykdymui nebuvimu, grįsdama tai gera savo turtine padėtimi. Šie argumentai pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo pripažinti galinčiais lemti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą ar pakeitimą dėl jų neatitikimo CPK 149 straipsnio 1 dalies normos turiniui (žr. nutarties 16 ir 17 punktus).Prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taip pat buvo grindžiamas proporcingumo bei ekonomiškumo principų pažeidimu nurodant, kad dėl taikyto arešto žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), atsakovė patiria bei ateityje gali patirti neproporcingus nuostolius, negalėdama vykdyti su UAB ,,Palatinas“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties bei su trečiaisiais asmenimis sudarytų preliminarių butų pirkimo pardavimo sutarčių, dėl ko pažeidžiami tiek pačios apeliantės, tiek ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Nors sutiktina su apeliantės atskirajame skunde išdėstytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas dėl prašymo panaikinti žemės sklypo areštą ir šios laikinosios apsaugos priemonės proporcingumo skundžiamoje nutartyje išsamiai nepasisakė, apsiribodamas konstatavimu, kad kiti, byloje nedalyvaujantys asmenys, prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nėra pareiškę, pažymėtina ir tai, kad analogiško turinio atsakovės prašymas yra išsamiai išnagrinėtas vėlesne, 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kurios apeliantė taip pat nėra apskundusi (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pastarojoje nutartyje teismo yra pasisakyta dėl žemės sklypo areštu taikomų ribojimų apimties, inter alia dėl fakto, kad žemės sklypo areštas nėra kliūtimi nei vykdyti statybos darbus areštuotame žemės sklype, nei statinį įregistruoti UAB „Palatinas“ vardu. Atskirojo skundo argumentus, susijusius su apeliantės galimais patirti nuostoliais dėl taikomų disponavimo žemės sklypu ribojimų ir negalėjimo dėl žemės sklypui taikyto arešto UAB ,,Palatinas“ vardu įregistruoti žemės sklype esančius statinius paneigia ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendime konstatuotas faktas, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daugiabutis gyvenamasis pastatas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), yra įregistruotas 83 procentų baigtumu. Taigi, atskirojo skundo argumentas, kad negalint įregistruoti statybos baigtumo 80 procentų, atsakovė negali vykdyti preliminarių butų pirkimo pardavimo sutarčių, yra nepagrįstas. Papildomai akcentuotina, kad, kaip teisingai nurodoma ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą, pagal apeliantės pateiktų preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių 6 punktą šalys susitarė pagrindinę notarinę buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta 2017 m. rugsėjo 12 d., taigi jau pasibaigus preliminariosiose sutartyse nustatytam terminui pagrindinėms sutartims sudaryti. Todėl tiek teisinės statinio 80 procentų statybos baigtumo registracijos neatlikimo, tiek ir įsipareigojimų pagal preliminariąsias sutartis neįvykdymo nėra pagrindo sieti su žemės sklypo areštu, atitinkamai, įrodymais nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad dėl žemės sklypo arešto atsakovė gali patirti nuostolius negalėdama įvykdyti preliminariųjų sutarčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nepateikus jokių naujų duomenų apie faktines aplinkybes, kurios eliminuotų grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo bei neįrodžius, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principus, nėra pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ar pakeisti žemės sklypo areštą kita laikinąja apsaugos priemone.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu ginčą išnagrinėjo ir ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovui R. B. iš atsakovės UAB „Kohena“ 78 200 Eur skolos, 1 820 Eur palūkanų, 9 272,49 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (89 292,49 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 279,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal patenkintų ieškinio reikalavimų mąstą, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pritaikyto atsakovės UAB „Kohena“ turto arešto mastą teismas sprendimu sumažino iki 89 292,49 Eur sumos. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia, kad teismas, įvertindamas ekonomiškumo bei proporcingumo principų turinį, laikinąsias apsaugos priemones taiko tik tokia apimtimi, kuri yra būtina užtikrinant byloje pareikšto (patenkinto) reikalavimo įvykdymą. Tuo tarpu apeliantė, grįsdama poreikį vykdyti sutartinius įsipareigojimus kitiems subjektams (jungtinės veiklos sutarties partnerei, preliminariąsias sutartis sudariusiems subjektams), jokios alternatyvios ieškovo reikalavimą užtikrinančios priemonės nepasiūlė, nors, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškinio dalies dėl pagrindinės skolos priteisimo net neginčijo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.