Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volksytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos, žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškinį atsakovei E. N. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.). Tinkamai apie iškeltą bylą informuota atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 str. 2 d.). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu 2010-11-15 Telšių apskrities VPK Plungės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nukentėjusiosios D. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo, nepagarbos aplinkai demonstravimo, visuomenės rimties sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, kuris Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-02-24 nutarimu nutrauktas, kaltininkei E. D. (N.) (atsakovei) ir nukentėjusiajai D. U. susitaikius. Iš nutarimo matyti, jog atsakovės veika, padaryta D. U. atžvilgiu, kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Iš pateikto gydymo paslaugų apskaičiavimo išrašo matyti, kad dėl patirtų sužalojimų D. U. 2010-11-15 – 2010-11-15 VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninėje buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų už 10,85 Eur (37,47 Lt).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos pirminės, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c) papunktyje, nustatyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ir už kitą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. PSFD biudžetą vykdo, naudoja jo lėšas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Šiaulių teritorinė ligonių kasa (ieškovas) iš PSDF biudžeto lėšų apmokėjo sveikatos priežiūros įstaigai – VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei, už D. U. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 str. 5 p., 34 str., Sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 31 str. 1 p., 33 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas padengė ne pats žalą padaręs asmuo, o ieškovas, todėl ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į padariusį žalą asmenį. Atsakovė ieškovo buvo raginama atlyginti žalą ieškovui (2015-07-23 raštas Nr. S-40224), tačiau įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nėra.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp atsakovės nusikalstamų veiksmų ir PSDF biudžeto patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovė nesilaikė CK 6.263 str. numatytos pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kadangi to paties straipsnio 2 d. nustato prievolę atsakingam asmeniui padarytą žalą visiškai atlyginti, be to, CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, o CK 6.280 str. nurodo, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ir pagal CK 6.290 str. 3 d. nuostatas, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, todėl atsakovė, dėl savo kaltų veiksmų nežymiai sutrikdžiusi D. U. sveikatą, privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą 10,85 Eur turtinę žalą, ir ši suma iš atsakovės priteistina ieškovui.

Iš atsakovės taip pat priteistinas 15 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš E. N. 10,85 Eur (dešimt eurų 85 ct) PSDF biudžetui padarytą žalą ir 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.