Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2013-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-557-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
1A-503-557-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Regina Bertašienė, Valentinas Janonis
Nuteistasis
L. G.

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-557/2013

Teisėja I. Krušienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01338-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.5.; 1.2.29.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Valentino Janonio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui,gynėjai Tatjanai Borik,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteista pagal BK 182 str. 3 d. 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, apgaule savo naudai išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ir pasikėsino apgaule išvengti turtinės prievolės: ji 2012 m. gegužės 17 d., tikslus laikas nenustatytas, UAB „Mikrovisatos servisas” Klaipėdos skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Taikos pr. 12-2, Klaipėdoje, tikslu išvengti turtinės prievolės, t. y. mokesčio už UAB „Viasat“ jai teikiamas paslaugas, neteisėtai pasirašė priedą prie „Viasat“ sutarties, kuriame nurodyta, kad klientas V. A. 24 mėnesius naudosis UAB „Viasat“ teikiamų paslaugų paketu ir kad mokesčiai bus mokami tiesioginio debeto būdu po 19,90 Lt už mėnesį, ir priedo grafoje „Klientas“ pasirašydama V. A. vardu suklastojo šį priedą, taip pasikėsindama apgaule išvengti turtinės 417,90 Lt prievolės. Be to, šio suklastoto dokumento pagrindu iš V. A. sąskaitos buvo nuskaityta 129,02 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, nenustačius baudžiamojo nusižengimo ir nusikaltimų požymių. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl kurių neteisėtai ir nepagrįstai ji apkaltinta (BPK 328 str. 3 p.). Jos įsitikinimu, teismas ją turėjo išteisinti, nes jos veikoje nėra jai valstybės kaltintojo kaltinamajame akte inkriminuoto ir teismo nuosprendžiu atkartoto nepagrįsto kaltinimo pagal aukščiau nurodytas baudžiamojo nusižengimo ir tariamų nusikaltimų sudėties požymių. Jos įsitikinimu, baudžiamojo persekiojimo ir neturėjo būti, nes paprastai civilizuotoje visuomenėje buvusių sutuoktinių nesutarimai sprendžiami tik civilinio proceso tvarka, tačiau tariamas nukentėjusysis, naudodamasis tarnybine padėtimi, savo buvusią sutuoktinę pasiuntė teisiamųjų suolan, nepaisant jos auklėjamų vaikų besiformuojančio požiūrio į tėvo inicijuotą santykių aiškinimąsi su rūpestinga mama. Tokiu nepagrįstu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisus ją, pažeminta ne tik jos (auginančios du nepilnamečius vaikus), kuri nagrinėjamoje situacijoje yra nukentėjusioji nuo tariamo nukentėjusiojo V. A. (buvusio jos sutuoktinio, nepilnamečių vaikų tėvo) nepagrįstų kaltinimų, asmenybė, bet ir viešai pamintas teisingumas, objektyvus situacijos vertinimas, prioritetinę padėtį suteikiant valstybės kaltintojui, tariamo nukentėjusiojo kolegai prokurorui M. P., tarnybiniais ryšiais pavaldžiam (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui V. A..

Analizuojant skundžiamą nuosprendį ir faktines bylos aplinkybes įžvelgiami ir esminiai BPK pažeidimai, numatyti BPK 369 str. 3 d., dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jos teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį - tai nuteistosios teisės turėti gynėją pažeidimas (BPK 22 str. 3 d., 45 str., 51 str. 1 d.), baudžiamoji byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o būtent, nenusišalinus prokurorui dėl aukščiau paminėtos priežasties, kai to privalomai reikalauja BPK 58 str. 1 d. 1 p. ir 59 str. 1 d.

Be to, tam, kad asmeniui teisėtai būtų inkriminuojamas padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, būtina nurodyti tikslią nusikalstamos veikos įvykdymo vietą, tikslų laiką, nusikalstamos veikos priemones, nusikaltime dalyvavusius asmenis, bendrininkus. Taigi, teismui manant, kad nusikalstama veika padaryta, jo subjektas(ai) taip pat turėtų būti aiškūs.

Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu neginčijamai nustatyta, kad „Viasat“ sutarties priedą TV paslaugos teikėjo vardu pasirašė ir „Viasat“ darbuotoja I. S., kuri yra vienodai atsakinga už jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, atkartojęs kaltinamąjį aktą, skundžiamo nuosprendžio motyvuojančioje dalyje, pažeisdamas BPK 6 str. deklaruojamus principus, neteisingai ir savo iniciatyva sugalvojo kritiškai vertinti jos parodymus, kurie ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pirmos apklausos iki kaltinamosios baigiamosios kalbos buvo nuoseklūs ir nuoširdūs. Vertinant tai, kad, V. A. žodžiais tariant, jis sutiko, kad L. G. sudarytų sutartį savo vardu ir toliau naudotųsi „Viasat“ paslaugomis, tyčios klastoti dokumentų (subjektyviosios pusės požymių) nuteistosios veikoje net nebuvo, kai norimas pripažinti suklastotu dokumentas pasirašytas asmeniškai L. G. parašu, be jokių dokumento klastojimo požymių. Be to, pasak I. S., esant liberaliai „Viasat“ sutarčių sudarymo, apskaitos ir atsiskaitymo už paslaugas tvarkai, klientų parašų identifikacija nėra tikrinama, „negalint nustatyti, kas pasirašė ant kito asmens mums atneštos sutarties kopijos“ (citata iš 2013-02-18 posėdžio protokolo). Vadinasi, darytina pagrįsta išvada, kad L. G. veikoje nėra net jai inkriminuojamo nusikaltimo dalyko - tikro dokumento.

Kita vertus, ji V. A. vardu jokios tiesioginio debeto sutarties nepasirašinėjo. Vadinasi, ji sąmoningai ir apgaule savo naudai net neketino išvengti nedidelės vertės turtinės prievolės ir pasikėsinti apgaule išvengti turtinės prievolės, nes „Viasat“ tiesioginio debeto sutarčių nenutraukinėja, o tuo, anot liudytojos L. S., turi pasirūpinti pats buvęs „Viasat“ klientas, šiuo atveju pats V. A.. Todėl tik dėl pastarojo neveikimo - tiesioginio debeto sutarties nenutraukimo pasekmių - besąlygiškai yra atsakingas pats tariamas nukentėjusysis, kuris, net ir jai prieštaraujant, paprasčiausiai turėjo teisę atsakovei pareikšti ieškinį atgręžtinio reikalavimo teise, tai yra regreso būdu ir civilinio proceso tvarka susigrąžinti (kaip išaiškėjo) pagrįstai nuo jo sąskaitos nurašytus 129,02 Lt už suteiktas TV paslaugas. Tai, kad ji tariamo nukentėjusiojo neatsiprašė, yra asmeninė V. A. problema, nes vados ar pareigos tai daryti ji neturėjo dėl tariamai nukentėjusiojo neveikimo ir dirbtinai sukurtos apkaltos baudžiamojo persekiojimo prasme, gvildenant gerbūvio, esančio (duomenys neskelbtini), buitines problemas ir darant paslaugą bendrosios dalinės nuosavybės, esančios toje vietovėje, subjektui V. A.. Be to, teismas niekaip neįvertino aplinkybės apie tai, kad nauja „Viasat“ klientė, pratęsdama pasibaigusią sutartį ir pasirašydama tos sutarties priedą, objektyviai suprato, kad jis pasirašomas jos vardu, nes ji, tikslu atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tą pačią dieną buvo sudariusi tiesioginio debeto - atsiskaitymo už jai suteikiamas paslaugas sutartį.

BPK 212 str. yra numatyti ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejai. Šio straipsnio 1 p. numato ikiteisminio tyrimo nutraukimo atvejį, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio kodekso 3 str. numatytų aplinkybių, o 2 p. numato atvejį, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. BPK 3 str. išvardintos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pagal šio straipsnio 1 d. 1 p. baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kažkodėl ikiteisminio tyrimo metu tai nebuvo atlikta, konstatuojant aukščiau išdėstytus argumentus. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuomonę, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių tęsinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisinės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės - bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Anot apeliantės, baudžiamoji byla jos atžvilgiu buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, o būtent nenusišalinus, kaip to reikalauja BPK 58 str. 1 d. 1 p. ir 59 str. 1 d., prokurorui, kuris tarnybiniais ryšiais pavaldus (duomenys neskelbtini) vyriausiojo prokuroro pavaduotojui - nukentėjusiajam V. A.. Tačiau pažymėtina, jog nors teisiamojo posėdžio metu (b. l. 82-83) nuteistoji L. G. ir buvo pareiškusi nušalinimą prokurorui M. P., po jo paaiškinimo, kad nėra pavaldus nukentėjusiajam, nuteistoji L. G. sutiko, kad byla būtų išnagrinėta dalyvaujant šiam prokurorui. Tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 82), tiek apeliaciniame teisme (b. l. 130) prokuroras M. P. paaiškino, jog nukentėjusysis V. A., būdamas vienu iš keturių (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiosios prokurorės D. P. pavaduotojų, jam duoti nurodymų negali ir jis jų vykdyti neprivalo, jo tiesioginis vadovas yra kitas vyriausiosios prokurorės D. P. pavaduotojas S. L.. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas byloje dalyvaujantis prokuroras, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad byloje dalyvavęs prokuroras M. P. buvo šališkas.

Apeliantė taip pat nurodo, kad buvo suvaržytos jos teisės turėti gynėją. BPK 22 str. 3 d. nustatyta kaltinamojo teisė turėti gynėją. Iš teisiamojo posėdžio protokolo (b. l. 83) matyti, kad nors nuteistoji pirmosios instancijos teisme iš pradžių buvo pareiškusi pageidavimą turėti gynėją, vėliau šios savo procesinės teisės ji atsisakė pareiškusi, kad ginsis pati. Todėl, nuteistajai L. G. pageidaujant gintis pačiai ir teismui nenustačius BPK 51 str. 1 d. nustatytų pagrindų, kuriems egzistuojant gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o taip pat teismui nenustačius, kad be gynėjo pagalbos L. G. teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami, byla pirmosios instancijos teisme teisėtai buvo išnagrinėta gynėjui nedalyvaujant. Gynėja, nuteistajai neprieštaraujant, jos interesus atstovavo apeliacinės instancijos teisme.

L. G. nuteista pagal BK 300 str. 1 d., BK 182 str. 3 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. už tai, kad tikslu išvengti turtinės prievolės - mokesčio už „Viasat“ jai teikiamas paslaugas sumokėjimo, neteisėtai pasirašė priedą prie „Viasat“ sutarties, priedo grafoje „Klientas“ pasirašydama V. A., vardu suklastojo šį priedą, taip apgaule savo naudai išvengė nedidelės vertės 129,02 Lt turtinės prievolės bei pasikėsino apgaule išvengti turtinės 417,90 Lt prievolės.

Nuteistoji L. G. nesutinka su jos veiksmų kvalifikavimu kaip nusikalstamų, anot apeliantės, jos veiksmuose nėra jai inkrimuotų nusikaltimų bei baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad tyčios klastoti dokumentą ji neturėjo, o norimas pripažinti suklastotu dokumentas pasirašytas asmeniškai jos parašu, be jokių dokumento klastojimo požymių. Ji V. A. vardu jokios tiesioginio debeto sutarties nepasirašinėjo, neketino apgaule savo naudai išvengti turtinės prievolės. Ji, kaip nauja „Viasat“ klientė, pratęsdama pasibaigusią sutartį ir pasirašydama tos sutarties priedą suprato, kad sutarties priedas pasirašomas jos vardu, todėl siekdama atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tą pačią dieną sudarė tiesioginio debeto - atsiskaitymo už jai suteikiamas paslaugas sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. G. kalta pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir to pasekoje netinkamai išsprendė L. G. kaltės klausimą.

Tikras dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino, arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Apeliacinis teismas pripažįsta, kad sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu. Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d., būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja tikrą dokumentą, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti. Suklastoti dokumentai gali būti panaudojami apgaule įgyjant svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengiant turtinės prievolės ar ją panaikinant (sukčiavimas). Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai reiškiasi svetimo turto įgijimu, svetimos turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės išvengimu arba turtinės prievolės panaikinimu. Be šių objektyvių požymių būtina nustatyti ir kaltės turinį, kad asmuo numatė žalingus padarinius ir jų norėjo. Sukčiavimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaule suklaidinęs jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (b. l. 84-85) nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2009 m. buvo sudaręs „Viasat“ sutartį 36 mėn. Gegužės mėn. baiginėjosi sutarties galiojimo laikas, o „Viasat“ sutartyje numatyta, kad norint nutraukti sutartį apie tai reikia pranešti prieš 30 d. Kadangi „Viasat“ paslaugos jam buvo nebereikalingos, nuėjo į „Viasat“ būstinę ir parašė prašymą nutraukti sutartį. Darbuotojai jo dar pasiteiravo, ar jis neturi kam šios sutarties perrašyti, bet pasakė, kad neturi. Po kurio laiko L. G. jam paskambino ir paklausė, ar jis galėtų parašyti prašymą, kuriuo sutiktų, kad sutartis būtų pratęsta su kitu asmeniu. Ji paaiškino, kad nori sutartį sudaryti savo vardu ir toliau naudotis „Viasat“ paslaugomis. Jis sutiko ir prašymą į „Viasat“ nunešė dar sutarties galiojimo laiku. Pasakė L. G., kad prašymą nunešė, ir informavo, jog ji jau gali tvarkytis sutarties persirašymo reikalus. Debeto sutartis jo vardu buvo sudaryta seniai, apie ją buvo pamiršęs. Rugpjūčio mėn. pastebėjo, kad nuo jo sąskaitos nuskaičiuota 19,90 Lt. „Viasat“ darbuotojai paaiškino, kad jo vardu yra nutraukta paslaugų tiekimo sutartis, tačiau tiesioginio debeto sutartis tebegalioja. Nesuprato, kaip taip gali būti. Pasidomėjus paaiškėjo, kad nuo jo sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai ir birželį, ir liepą. Buvo nuskaičiavimai už sutarties perrašymą, už kortelės aptarnavimą ir abonentinis mokestis. Rugpjūčio mėn. paskambino L. G. ir pasakė jai apie nuskaitymus nuo jo sąskaitos. L. G. pasakė, kad iki galo jis nesutvarkė reikalų su savo tiesioginio debeto sutartimi, todėl pinigai nuo jo ir nuskaičiuojami. Parašęs „Viasat“ pretenziją sužinojo, kad pats pratęsė tiesioginio debeto sutartį. Prie sutarties yra tiesioginio debeto sutarties pratęsimo priedas, kuriuo jis įsipareigojo 24 mėn. mokėti „Viasat“ įmokas. Pamatė, kad ten parašytas jo vardas, pavardė ir padėtas ne jo parašas, pažino L. G. braižą.

Teisiamojo posėdžio metu (b. l. 83-84) apklausiama nuteistoji L. G. pripažino priede prie „Viasat“ sutarties parašiusi V. A. vardą bei pavardę ir pasirašiusi savo parašu, paaiškino, kad su nukentėjusiuoju V. A. turi bendrą sodą bendrijoje „R.“, kurį prižiūri ji. Kadangi baiginėjosi jos buvusio vyro vardu sudaryta palydovinės televizijos „Viasat“ sutartis, norėjo sutartį persirašyti savo vardu. „Viasat“ būstinėje su darbuotoja I. S. derino sutarties sudarymo galimybes. I. S. jai paaiškino, kad ji negali sudaryti sutarties, nes V. A. turi ją pratęsti, kad nereikėtų sudarinėti naujos sutarties. I. S. ji pasakė, kad turi paklausti buvusio vyro, ar jis galės sutartį pratęsti, bet iš vaikų sužinojo, kad jų tėčio nėra Lietuvoje. Tada I. S. jai pasiūlė parašyti V. A. vardu, kad pratęsia sutartį, o po dviejų savaičių paštu bus atsiųsta sutartis jos vardu ir tokiu būdu sutartis bus perrašyta jai. Sutarties priedą V. A. vardu pasirašė „Viasat“ būstinėje, dalyvaujant I. S.. Ant sutarties pratęsimo parašė V. A. vardą, pavardę ir pasirašė savo parašu. Taip padarė siekdama, kad sutartis nenutrūktų. I. S. jai paaiškino, kad tokiu būdu sutartys pratęsiamos dažnai. I. S. taip pat paminėjo, kad V. A. bus nuskaičiuoti 20 Lt, todėl paprašė jam pinigus atiduoti. Ji pamanė, kad dėl to problemų nekils, jam nuskaičiuotus pinigus grąžins ir po dviejų savaičių sudarys jau naują sutartį savo vardu. Sutartis jos vardu dėl „Viasat“ paslaugų teikimo paštu jai buvo atsiųsta tik po mėnesio, t.y. 2012-06-22. Kai ją gavo, tą pačią dieną pasirašė ir paštu išsiuntė atgal į „Viasat“. Kryžiuku pažymėjo tiesioginio debeto apmokėjimo grafą. „Viasat“ už teikiamas paslaugas pinigus turėjo nuskaičiuoti iš jos sąskaitos. Buvo tikra, kad V. A. „Viasat“ nuskaičiuos 20 Lt ir nieko daugiau. Apie nuskaičiuotus 129,02 Lt iš V. A. sužinojo tik vėliau, kai jis pats jai paskambino. Dėl kilusio nesusipratimo ji paskambino į „Viasat“ išsiaiškinti, kodėl pinigai nuskaičiuojami ne nuo jos, o nuo jos buvusio vyro sąskaitos. Jai buvo paaiškinta, kad V. A. nenutraukė tiesioginio debeto sutarties. Sąskaitų iš „Viasat“ nepasigedo, nes sudarė tiesioginio debeto sutartį, tačiau nepastebėjo, kad jai nuo sąskaitos nenuskaitomi pinigai, lygiai taip, kaip ilgą laiką to nepastebėjo ir pats V. A.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-40) nuteistoji L. G. nurodė analogiškas aplinkybes.

Iš byloje esančios „Viasat“ kortelės nuomos ir abonentinės sutarties (b. l. 28) matyti, kad V. A. 2009-05-25 pasirašė 2009-05-17 su „Viasat“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį (kliento Nr. 5020040) 36 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį tiesioginiu debetu mokant po 19,90 Lt.

Iš mokėtojo sutikimo ir prie jo esančio mokėtojo sutikimo sąlygų ir taisyklių (b. l. 6-7) matyti, kad V. A., pageidaudamas, kad atsiskaitymai su paslaugos teikėju „Viasat“ vyktų tiesioginio debeto būdu, 2009-05-26 pasirašė tiesioginio debeto sutartį.

Iš nukentėjusiojo V. A. prašymų (b. l. 9, 10) taip pat matyti, jog 2012-04-16 V. A. „Viasat“ pateikė prašymą nutraukti sutartį (kliento Nr. 5020040) pasibaigus sutarties galiojimo laikui. 2012-04-30 V. A. „Viasat“ pateikė naują prašymą perrašyti sutartį (Nr. 5020040) kitam asmeniui. L. G. tame pačiame prašyme nurodė, jog sutinka perimti „Viasat“ sutartį Nr. 5020040 iš V. A..

Iš priedo prie „Viasat“ sutarties (b. l. 29) matyti, jog 2012-05-17 sutartis (kliento Nr. 5020040) V. A. vardu buvo pratęsta 24 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį tiesioginiu debetu mokant po 19,90 Lt. Nuteistoji L. G. pripažino, kad grafoje „Klientas“ vardą ir pavardę „V. A.“ parašė ji ir padėjo savo parašą. Kaip ji nurodė, taip pasielgė patarus ir dalyvaujant „Viasat“ įgaliotai atstovei I. S., siekdama, kad V. A. 2009 m. sudaryta sutartis su „Viasat“ dėl paslaugų teikimo nenutrūktų, o po dviejų savaičių ji galėtų sutartį persirašyti savo vardu. Kad L. G., 2012-05-17 pasirašydama priedą prie „Viasat“ sutarties, iš tiesų turėjo tikslą sutartį persirašyti savo vardu, įrodo priedas prie „Viasat“ sutarties (b. l. 30), iš kurio matyti, kad 2012-06-22 sutartis buvo perrašyta L. G. vardu, ji įsipareigojo tiesioginiu debetu kas mėnesį mokėti po 19,90 Lt. Nors teisiamojo posėdžio metu (b. l. 106-107) teisėjai perskaičius ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32-33) liudytojos I. S. duotus parodymus pastaroji nurodė, kad L. G. prie jos V. A. vardu pasirašyti sutarties priedo negalėjo, nepamena, kad būtų siūliusi L. G. ant priedo prie sutarties įrašyti kito asmens vardą, pavardę ir pasirašyti, taip jie nedaro, už kitą asmenį atstovybėje pasirašyti neleidžia, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. nebuvo tokia kategoriška, paaiškino, kad paprastai neleidžia ofise pasirašinėti kitų asmenų vardu, jeigu kliento, kurio vardu pratęsiama sutartis, nėra, tai dažniausiai sutarties priedas, kuriuo pratęsiama sutartis, duodamas klientui, kuris nori persirašyti sutartį savo vardu, ir klientas pats nurodo, kad nuneš buvusiam klientui pasirašyti šį priedą. Iš šių „Viasat“ įgaliotos atstovės liudytojos I. S. parodymų galima spręsti, kad jos darbo praktikoje visgi pasitaikydavo atvejų, kai naujasis klientas ofise pasirašydavo kito asmens vardu, ir ne visada naujajam klientui duodavo sutarties priedą nunešti buvusiam klientui pasirašyti. Todėl apeliacinis teismas laiko, jog nepaneigta L. G. versija, kad ji priedą prie „Viasat“ sutarties 2012-05-17 pasirašė „Viasat“ atstovybėje, „Viasat“ įgaliotai atstovei I. S. neprieštaraujant tokio veiksmo atlikimui.

Nustatyta, kad L. G. nukentėjusiojo V. A. vardu surašytame priede prie „Viasat“ sutarties neteisėtai įrašė jo vardą ir pavardę bei padėjo savo parašą, kadangi priedą prie „Viasat“ sutarties turėjo teisę pasirašyti tik „Viasat“ klientas, t.y. V. A.. Tačiau šiuo atveju daryti išvadą, kad L. G., įrašydama į priedą prie „Viasat“ sutarties nukentėjusiojo V. A. vardą ir pavardę ir pasirašydama savo parašu, turėjo tikslą teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, nukentėjusiajam sukelti neigiamas teisines pasekmes, o pati tokiu būdu išvengti turtinės prievolės – mokesčių mokėjimo „Viasat“ už suteiktas paslaugas, neduoda pagrindo aplinkybė, kad praėjus mėnesiui ji sutartį persirašė savo vardu (kaip L. G. nurodė, „Viasat“ įgaliota atstovė ją buvo patikinusi, kad sutartis jos vardu bus perrašyta jau po poros savaičių), sutartyje buvo pažymėta, kad už paslaugas L. G. mokės tiesioginiu debetu, o tikslu atsiskaityti už suteiktas paslaugas buvo sudariusi tiesioginio debeto - atsiskaitymo už jai suteikiamas paslaugas sutartį. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad L. G. veiksmai – nukentėjusiojo V. A. vardu surašytame priede prie “Viasat” sutarties nukentėjusiojo vardo ir pavardės įrašymas bei savo parašo padėjimas negali būti laikomi tiek pavojingais, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 str. 1 d., kadangi tokiais veiksmais nuteistoji siekė, kad V. A. sudaryta sutartis nenutrūktų, ir kad nuteistajai būtų galima ją persirašyti savo vardu. Tuo metu, kaip nurodė L. G. ir nukentėjusysis V. A. nepaneigė, nukentėjusiojo nebuvo Lietuvoje, todėl pats V. A. sutarties pratęsti nebūtų galėjęs. O jeigu sutartis būtų nutrūkusi, L. G. nebūtų galėjusi sutarties tokiomis pat sąlygomis prasitęsti, ji būtų privalėjusi sudaryti naują sutartį. Apeliacinis teismas laiko, jog šiuo atveju nenustatyta, kad L. G. būtų siekusi tokiais savo veiksmais sukelti neigiamas teisines pasekmes. Teisėjų kolegija taip pat laiko, kad aplinkybė, jog sutartis netrukus buvo perrašyta nuteistosios vardu patvirtina, kad L. G. nesiekė išvengti turtinės prievolės – mokesčio už suteistas paslaugas sumokėjimo. L. G. nuo 2012-06-22 tapus naująja „Viasat“ kliente, už paslaugas privalėjo būti nuskaičiuojama ne nuo ankstesniojo „Viasat“ kliento V. A. banko sąskaitos, o nuo naujosios klientės L. G. sąskaitos. Kaip nurodė nuteistoji (b. l. 83-84), kryžiuku pažymėdama tiesioginio debeto apmokėjimo grafą tikėjosi, kad „Viasat“ už teikiamas paslaugas pinigai bus nuskaičiuoti iš jos sąskaitos.

Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 106-107) paaiškino, kad debeto sutartį klientas gali sudaryti pas juos, tai gali padaryti ir banke. Debeto sutartį sudaro klientas, ir tik kliento iniciatyva ta sutartis gali būti nutraukta. Dažnai pasitaiko atvejų, kai sutartį pasirašo vienas asmuo ir jis yra jų klientas, o mokėjimus už paslaugą atlieka visai kitas mokėtojas. Mokėtojas gali būti ir kitas asmuo, todėl jie neturi galimybės nutraukti jo tiesioginio debeto sutarties. Klientui paprašius nutraukti sutartį, debeto sutartis nenutrūksta. Jei klientas pats neuždaro debeto sutarties, mokestis iš jo ir toliau nuskaičiuojamas. Amenų, kad perrašius sutartį reikia nutraukti debeto sutartis, neperspėja, nes neturi pareigos apie tai informuoti klientus, informuoja klientus, tik jei jie to klausia.

Iš mokėtojo sutikimo ir prie jo esančio mokėtojo sutikimo sąlygų ir taisyklių (b. l. 6-7) matyti, kad V. A. 2009-05-26 pasirašė tiesioginio debeto sutartį. Mokėtojo sutikime nukentėjusysis V. A. savo parašu patvirtino, kad perskaitė ir suprato sutikimo sąlygas ir su jose pateiktomis nuostatomis sutinka. Mokėtojo sutikimo sąlygų ir taisyklių 6.1. punkte nurodyta, kad mokėtojas gali nutraukti šį mokėjimo sutikimą bet kuriuo metu, apie nutraukimą būtina raštu pranešti paslaugos teikėjui. Nukentėjusysis V. A. (b. l. 84-85) patvirtino, kad buvo sudaręs tiesioginio debeto sutartį, tačiau taip pat nurodė, kad apie ją buvo pamiršęs. Kadangi V. A. savo tiesioginio debeto sutarties nenutraukė, nors tokia pareiga kilo būtent jam, ir apie nutraukimą nepranešė paslaugos teikėjui, kaip to reikalauja mokėtojo sutikimo sąlygos ir taisyklės, ir toliau pinigai už „Viasat“ suteiktas paslaugas buvo nuskaičiuojami iš nukentėjusiojo V. A. banko sąskaitos (b. l. 11-13). L. G. V. A. vardu sudarytos tiesioginio debeto sutarties nepratęsinėjo, o be to, to daryti ir nereikėjo, kadangi tiesioginio debeto sutartis, nesant V. A. prašymo, nebuvo nutraukta, nors „Viasat“ paslaugų teikimo sutartis ir buvo perrašyta kito asmens vardu. Kadangi V. A. savo tiesioginio debeto sutarties nenutraukė, ir toliau buvo vykdomi nuskaitymai nuo jo sąskaitos. Pripažįstama, jog jeigu nukentėjusysis laiku būtų nutraukęs tiesioginio debeto sutartį ir apie tai tinkamai informavęs paslaugų teikėją, pinigai nuo jo banko sąskaitos nebūtų buvę nuskaičiuoti, nepriklausomai nuo L. G. veiksmų.

Kadangi nuo 2012-05-17 (kada L. G. pasirašydama V. A. vardu užpildytą priedą prie „Viasat“ sutarties pratęsė „Viasat“ teikiamų paslaugų sutartį) iki 2012-06-22 (kada L. G. sutartį persirašė savo vardu) valią naudotis „Viasat“ paslaugomis buvo išreiškusi L. G., o ne nukentėjusysis V. A., už „Viasat“ suteiktas paslaugas atsiskaityti su paslaugų teikėju privalėjo būtent L. G.. Pastaroji nurodė (b. l. 83-84), jog „Viasat“ įgaliota atstovė jai liepė atsiskaityti su V. A., nes nuo jo sąskaitos bus nuskaičiuota 20 Lt, tačiau ji to nepadarė, V. A. apie pinigų nuskaitymą nepranešė, todėl ji atsakyti galėtų tik už tai, kad minėtu laikotarpiu išvengė turtinės prievolės. Bet kadangi išvengtos turtinės prievolės dydis nesiekia 1 MGL dydžio (2012-06-15 buvo nuskaitytas 69,32 Lt mokestis, b. l. 11), atsakomybė pagal BK 182 str. 3 d. – dėl apgaule savo naudai išvengtos nedidelės vertės turtinės prievolės negali kilti. Beje, 1 MGL dydžio nesiekia ir 129,02 lt suma, už kurios nuskaitymą nuo V. A. sąskaitos L. G. buvo nuteista pagal BK 182 str. 3 d. Kadangi L. G. jau nuo 2012-06-22 tapo naujaja „Viasat“ kliente, nuskaityti lėšas nuo nukentėjusiojo V. A. banko sąskaitos 2012-07-16 bei 2012-08-16 (b. l. 12-13) nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes jis nuo 2012-06-22 „Viasat“ klientu nebebuvo, jo vardu 2009 m. sudaryta sutartis buvo perrašyta L. G. vardu, kuri prisiėmė ne tik šios sutarties teises, bet ir pareigą atsiskaityti už teikiamas paslaugas, ko pastaroji ir siekė sudarydama tiesioginio debeto sutartį. Atsakomybė dėl lėšų nuskaitymo nuo V. A. sąskaitos už laikotarpį nuo 2012-06-22 šiuo atveju tenka ne L. G., o „Viasat“ darbuotojams. L. G. veiksmuose nenustačius vieno iš BK 182 str. sudėties būtinojo požymio – tyčios apgaulės būdu išvengti turtinės prievolės ir padaryti žalos nukentėjusiajam, L. G. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. dėl pasikėsinimo apgaule išvengti turtinės prievolės.

Nenustačius, kad L. G. veiksmuose būtų BK 300 str. 1 d., BK 182 str. 3 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymiai, skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendis naikinamas ir L. G. pagal BK 300 str. 1 d., BK 182 str. 3 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. išteisinama, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikalstamų veikų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendį panaikinti, ir priimti naują nuosprendį – L. G. dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., BK 182 str. 3 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šių nusikalstamų veikų požymių.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Regina BertašienėValentinas Janonis