Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)d. Jakutijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „E. P.“ suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2019 m. vasario 19 d. apie 18.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto su savo šeimos nariu – sūnumi L. S. metu, laikydamas rankoje peilį puolė jį, padarydamas jam paviršines pjautines žaizdeles dešinės plaštakos krumplių srityje, odos nubrozdinimus III, IV pirštų srityje, t. y. sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo šeimos nariui – sūnui L. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino, teismo posėdyje paaiškino, jog 2019 m. vasario 19 d. vakarienės metu tarp jo ir sūnaus įvyko stiprus žodinis konfliktas, jie susikivirčijo dėl brolio elgesio ir paties L. jaunystės klaidų. L. dėl to prasidėjo pykčio priepuolis, jis pradėjo jam grasinti, psichologiškai smurtauti. Tada jis pasiūlė sūnui išeiti iš virtuvės. Sūnui išėjus, jis uždarė virtuvės duris ir jas laikė, tačiau L. vis veržėsi įeiti į vidų, daužė virtuvės duris, trankė durų staktą, rėkė, keikėsi, grasino fiziniu smurtu. Netoliese ant spintelės buvo padėtas virtuvinis peilis, todėl jis jį pasiėmė ir laikė rankose, jei sūnus įsiveržtų. Su peiliu norėjo apsiginti ir pagąsdinti sūnų, jokių kėslų sūnų nužudyti ar sužeisti neturėjo. Lukas stipriai stūmė duris ir jis neišlaikė durų, sūnus duris atidarė, tačiau jis ir toliau sūnaus neįleido į virtuvę ir pasakė, kad kvies policiją. Tuomet sūnus apsiramino. Dabar supranta, kad be reikalo skambino į policiją, nes pats tapo kaltinamuoju. Jis matė, kad L. filmuoja savo telefonu, tačiau vaizdo įrašas nepilnas, visos įvykio sekos neatspindi. Iš kur pas sūnų atsirado rankos sužalojimai, jis tiksliai pasakyti negali, galvoja, kad jis pats galėjo susižeisti, kai trankė rankomis į durų staktą. Tarp jo ir sūnaus jokio fizinio kontakto nebuvo, peiliu jis sūnaus rankos nelietė, todėl jo sužaloti negalėjo. Dabar su sūnumi santykiai kaip svetimų žmonių, artimų santykių tarp jų nebuvo ir iki įvykio, galbūt dėl to, kad per mažai jam dėmesio skyrė jaunystėje.

Nukentėjusysis L. S. teismo posėdyje paaiškino, jog įvykio dieną jis atėjo į virtuvę, kurioje buvo tėvas ir mama. Bebūnant kartu virtuvėje prasidėjo pokalbis apie brolį Karolį. Tėvui nepatiko jo nuomonė ir jis pradėjo rėkti, paėmė virtuvinį peilį iš dėtuvės. Tada jis pradėjo trauktis atgal iš virtuvės ir eiti į savo kambarį. Galvojo viskas nurims, tačiau tėvas jį vijosi koridoriumi, rankose laikydamas peilį. Netoli jo kambario durų, koridoriuje tėvas užkabino peiliu jo dešinės rankos pirštus ir juos sužalojo. Tėvas koridoriuje pradėjo rėkti, kad kvies policiją, tada jis pradėjo viską filmuoti savo telefonu, kad jis pats kaltas neliktų. Tuo metu jo ranka jau buvo sužalota. Durų jis nedaužė, durys į virtuvę buvo praviros ir konfliktas įvyko prie pravirų durų. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, tėvas dar labiau įsidrąsino, trenkė jam, bet jam pavyko išvengti smūgio, dar sakė kad pasmeigs jį. Policijos pareigūnai nusprendė juos abu pristatyti į policijos komisariatą. Policininkė jam pasiūlė kreiptis į specialistą, tą jis ir padarė. Specialistė jam nustatė dešinės rankos sužalojimus. Peilį, kuriuo jam tėvas sužalojo ranką, jis pats pristatė tyrėjams, jis pridėtas prie bylos. Su tėvu santykiai blogi nuo vaikystės. Jis nuolat smurtaudavo, daužydavo jam galvą, mušdavo diržu, ne kartą yra grasinęs peiliu. Dėl mažareikšmių dalykų mušdavo ir brolį, daug kartų jis gynė brolį nuo tėvo smurto. Mama jam yra sakiusi, kad ir ją yra mušęs. Tėvas gerdavo kiekvieną dieną ir keldavo konfliktus, jis piktas ant viso pasaulio, jam visi blogi, policija bloga, kamynai blogi, tik jo nuomonė šeimoje pati svarbiausia. Eidamas į teismą, jis galvojo, kad tėvas atsiprašys jo, o jis ketino jam atleisti, tačiau, priešingai, tėvas viską neigia ir dar psichopatu jį išvadino.

Liudytojas A. P. teismo posėdyje parodė, jog jis yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. Pagal iškvietimą vyko į kaltinamojo ir nukentėjusiojo gyvenamąją vietą. Kiek pamena, tėvas buvo agresyvus, norėjo kumščius paleisti į darbą, žmona jo bijojo. Policijos komisariate jis surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kur užfiksavo pirminius nukentėjusiojo parodymus bei pažymėjo vizualiai matomus sužalojimus.

Kauno apskrities VPK vyr. patrulio A. P. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pareigūnams atvykus pagal A. S. iškvietimą, į juos kreipėsi L. S., kuris paaiškino, kad tarp jo ir tėvo A. S. įvyko konfliktas. Jo tėvas A. S. puolė jį su peiliu, ko pasekoje jam truputį sužalojo dešinės rankos krumplius. L. S. pareigūnams parodė filmuotą vaizdo medžiagą. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip tėvas su peiliu puola sūnų. Tarnybiniame pranešime pažymėti smurtą payrusio asmens sužalojimai ir būsena: kraujuojanti žaizda, įdrėskimas dešinės rankos plaštakoje, didelis susijaudinimas (b. l. 10-13).

Iš specialisto išvados Nr. G520/2019(02) matyti, kad L. S. konstatuota paviršinės pjautinės žaizdelės dešinės plaštakos krumplių srityje, odos nubrozdinimai III, IV pirštų srityje. Paviršinės pjautinės žaizdelės dešinės plaštakos krumplių srityje galėjo būti padarytos aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis. Odos nubrozdinimai III, IV pirštų srityje galėjo būti padaryti aštriabriauniu daiktu užduotyje nurodytu laiku 2019-02-19. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti penkių trauminių poveikių pasekoje (b. l. 28).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad L. S. pateikė CD, kuriame yra vaizdo įrašas, nufilmuotas 2019 m. vasario 19 d. įvykio metu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 32-33).

Apžiūros protokole nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu VID_20190219_181852. Vaizdo įrašo trukmė 25 s. Paleidus vaizdo įrašą kairėje, apačioje matoma data: 2019 m. vasario 19 d. Toliau apžiūros protokole nurodoma, kad vaizdo įraše matomas tamsus neapšviestas koridorius, girdisi kaip L. S. sako: su peiliu, su peiliu. Matomas tarp durų stovintis A. S., kuris užsimojęs dešinėje rankoje laiko didelį peilį. L. S. sako: įrašyta įrašyta, su peiliu puolė ir uždaro kambario duris. L. S. sako: va ką tik norėjo mane nužudyti, grasino, kad nužudys, atidaro duris. A. S. stovi už jų, rankoje laikydamas peilį, girdisi kaip jis sako: valink nahui iš čia. L. S. sako: o dabar kviesk, dabar kviesk. A. S. uždaro duris. L. S. sako: ką tik grasino, kad nužudys. A. S. atidaro duris ir eina į virtuvę, L. S. eina iš paskos. A. S. sustoja tarpduryje, peilio rankose nebeturi. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 35-37). Vaizdo įrašas peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis nurodė, jog šis vaizdo įrašas darytas jo paties mobiliuoju telefonu, jau po to, kai jis buvo sužalotas. Kaltinamasis nurodė, jog šis vaizdo įrašas neatspindi viso konflikto, užfiksuotas tik konflikto fragmentas. Kaip ir yra užfiksuota jis ėjo iš virtuvės su peiliu rankose, bet tik norėdamas pagrasinti.

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad L. S. pateikė peilį, su kuriuo jį sužalojo tėvas A. S., 2019 m. vasario 19 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 38-39).

Apžiūros protokole nurodyta, kad kuriuo apžiūrėtas L. S. pateiktas peilis, kurio ilgis 28 cm., geležtė 15 cm ilgio, ant jo matomas užrašas „IKEA“. Peilio rankena guminė pilkos/baltos spalvos. Prie apžiūros protokolo pridėta fotonuotrauka (b. l. 40-41). Daiktinis įrodymas – peilis, apžiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis nurodė, kad šį peilį jis pristatė į policijos komisariatą ir su juo jam buvo padaryti sužalojimai. Kaltinamasis nurodė, jog ne šį peilį jis lakė rankoje, peilis buvo juoda rankena ir kitokios formos.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl tyčinio smurto panaudojimo sūnaus atžvilgiu neigė, tačiau išklausius teisme nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, įvertinus byloje esančius rašytinius ir daiktinį įrodymus, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis A. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 19 d. apie 18.20 val. tarp kaltinamojo A. S. ir nukentėjusiojo L. S. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. S. paėmė virtuvėje buvusį virtuvinį peilį ir laikydamas jį rankoje artinosi prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis atsitraukdamas atbulomis išėjo iš virtuvės į koridorių ir ėjo link savo kambario. Einant koridoriumi kaltinamasis perbrėžė peiliu nukentėjusiojo dešinę ranką ir ją sužalojo. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo parodymai ir teismas neturi pagrindo netikėti tokiais jo parodymais. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nuosekliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, aiškiai nurodė kaltinamojo jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Nukentėjusiojo parodymai dėl įvykio aplinkybių, smurto panaudojimo jo atžvilgiu, nekito viso ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kaltinamasis virtuvėje tapo agresyvus dėl jo išsakytos nuomonės apie brolio elgesį, paėmė virtuvinį peilį ir puolė jį, dėl ko jam teko atsitraukti iš virtuvės į koridorių. Koridoriuje tėvas toliau artinosi link jo ir su rankose turimu peiliu užkabino jo dešinę ranką. Tada jis pradėjo viską filmuoti. Po įvykio jis kreipėsi į medicinos specialistą ir jam nustatė dešinės rankos sužalojimą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodytos aplinkybės, o būtent jame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo L. S. parodymai apie tai, kad tėvas jį puolė su peiliu ir truputį sužalojo jam dešinės rankos krumplius. Policijos pareigūno A. P. surašytame tarnybiniame pranešime iš tikrųjų pažymėti smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujuojanti žaizda, įdrėskimas dešinės rankos plaštakos srityje. Teisme liudytoju apklaustas A. P. nurodė, jog pats matė sužalojimą ant rankos, todėl jį ir pažymėjo, o paaiškinimas surašytas iš nukentėjusiojo žodžių. L. S. padarytą sužalojimą įvertino ir medicinos specialistė, kuri pateikė išvadą apie tai, kad L. S. konstatuota paviršinės pjautinės žaizdelės dešinės plaštakos krumplių srityje, odos nubrozdinimai III, IV pirštų srityje. Paviršinės pjautinės žaizdelės dešinės plaštakos krumplių srityje galėjo būti padarytos aštriu pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilis, odos nubrozdinimai III, IV pirštų srityje galėjo būti padaryti aštriabriauniu daiktu užduotyje nurodytu laiku, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pateikė peilį, kuriuo jis buvo sužalotas ir jį apžiūrėjus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatyta, kad jis turi aštrią geležtę. Nors pateiktame ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme peržiūrėtame vaizdo įraše pats sužalojimo veiksmas neužfiksuotas, nes, pasak nukentėjusiojo, jis pradėjo filmuoti jau po to, kai buvo sužalotas, tačiau vaizdo įrašas vis dėl to patvirtina aplinkybes, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, keikėsi, vaikščiojo koridoriumi laikydamas rankose peilį. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis gynėsi nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kaip tai numatyta BK 28 straipsnyje.

Taigi, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. S. konflikto su sūnumi L. S. metu, laikydamas rankoje peilį puolė jį, padarydamas jam paviršines pjautines žaizdeles dešinės plaštakos krumplių srityje, odos nubrozdinimus III, IV pirštų srityje, t. y. sužalojimą sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas L. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi A. S. smurtavo savo šeimos nario – sūnaus atžvilgiu, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis pats susižalojo trankydamas rankomis durų staktą, nepatvirtina nei vienas faktas, todėl tai laikytina tik jo gynybine pozicija ir yra atmestina.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. S. padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai).

A. S. ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 60-61), yra dirbantis (b. l. 62), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 110).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), kurio laikotarpis, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes, parinktinas mažesnis, nei bausmės vidurkis.

Daiktiniai įrodymai – CD su vaizdo įrašu paliktinas baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, peilis konfiskuotinas ir sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktai).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 19 18.55 val. iki 2019 m. vasario 20 d. 14.09 val. (vieną parą).

Išaiškinti A. S., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąjį A. S. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – CD su vaizdo įrašu palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, peilį konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.