Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. C. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. O. 2016 m. sausio 7 d., apie 16.40 val., Vilniuje, Savanorių pr. 220A, vairuodamas automobilį „Lexus ES 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į degalinės „Neste“ šiukšlių dėžę, ją bei automobilį apgadino ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

J. C. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Lexus ES 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkęs į degalinės „Neste“ šiukšlių dėžę, ją bei automobilį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas J. C. O. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tą dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini). Baigėsi degalai, todėl užsuko į degalinę nusipirkti kuro. Skubėjo išvažiuoti į Afriką. Tą dieną snigo. Nusipirkęs degalų važiavo atbuline eiga, išgirdo staigų garsą. Tai buvo dėl to, kad susidūrė su šiukšliadėže. Išlipęs nieko nepamatė, nes ten automatinė degalinė, kur reikia tik įkišti pinigus, nebuvo jokio personalo, todėl nuėjo į „Hesburger“, paėmė popieriaus lapelį ir klausė padavėjos, ką daryti. Padavėja juokėsi, sakė, kad nežino. Prašė jos lapelio, kad galėtų užrašyti telefono numerį, užrašė draugo, su kuriuo turėjo praleisti naktį prieš išvažiuodamas į Afriką, telefono numerį. Kitą dieną nuvyko į Afriką, po kelių dienų susisiekė ir nusiuntė pinigus draugui, kad pataisytų jo automobilį, nes po įvykio ji buvo sugadinta. Klausė draugo, ar kas skambino dėl įvykio. Draugas sakė, kad niekas neskambino. Apie visa tai jis ir pamiršo. Kai grįžo į (duomenys neskelbtini), jam pasakė, kad su mokykla susisiekė policija, mokykla jam paskambino, jis nuvyko į policiją. Lapelį paliko labai arti šiukšlių dėžės, užkišo prie pat dėžės, jame parašė, kad buvo eismo įvykis ir užrašė telefono numerį. Supranta, kad padarė žalą, sutinka ją atlyginti. Jo vairavimo pažymėjimas Abudžos, Nigerijos. Kai nuvyko į policiją, pareigūnė sakė, kad jis neturėtų naudotis pažymėjimu, kadangi pragyvenęs šešis metus Lietuvoje turėtų pasikeisti. Dėl to jis kreipėsi į savo mokyklos administratorių, kad šis pakalbėtų su instruktoriumi dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo. Yra baustas ir 2014 m., tuo metu važinėjo su tuo pačiu pažymėjimu. Į Lietuvą atvažiavo, atrodo, 2013 m. rugpjūtį – rugsėjį.

2016 m. kovo 25 d. rašytiniame J. C. O. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. sausio 7 d., 16.40 val. Vilniuje, Savanorių pr. 220A, „Neste“ degalinės teritorijoje jis vairuodamas automobilį „Lexus ES 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į šiukšliadėžę. Policijos nekvietė. Kadangi jis turėjo išskirsti į Nigeriją, todėl užrašė savo duomenis, taip pat užrašė, kad eismo įvykį padarė jis. Šią informaciją paliko ant kuro užpylimo kolonėlės. Dėl eismo įvykio kaltę pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 17).

2016 m. sausio 8 d. Š. Š. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. sausio 7 d., 16.40 val., „Neste“ degalinėje, esančioje Savanorių pr. 220A, Vilniuje, automobilis „Lexus“, juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulankstė šiukšlių dėžę atsitrenkdamas į ją. Vairuotojas apie įvykį neinformavo „Neste“ ir pasišalino. Tai užfiksavo vaizdo kameros, esančios degalinėje. 2016 m. sausio 8 d., apie 10 val., atvykęs į minėtą degalinę pastebėjo avarijos ženklus ir apie tai informavo „Neste“ degalinę ir policiją (b. l. 9).

2016 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. sausio 8 d., dirbant kartu su vyr. patruliu A. S. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Savanorių pr. 220A vakar degalinėje „Neste“ apgadinta šiukšliadėžė, automobilis „Lexus“ pasišalino. Atvykus „Neste“ darbuotojas Š. Š. paaiškino, kad atvykęs į „Neste“ degalinę rado apgadintą šiukšliadėžę, pažiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad 2016 m. sausio 7 d., 16.40 val., automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į šiukšliadėžę. Iš automobilio išlipęs tamsaus gymio jaunuolis apžiūrėjo šiukšliadėžę ir įsėdęs į automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apgadinta šiukšliadėžė (b. l. 6).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2016 m. sausio 8 d. 10.10 val. BPC buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Savanorių pr. 220A, vakar, apie 16.40 val., „Neste“ degalinėje automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) juodos spalvos, kliudė šalia kolonėlės stovėjusią šiukšliadėžę ir pasišalino į miesto pusę (b. l. 7).

Iš 2016 m. sausio 8 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, jog joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Savanorių pr. 220A (b. l. 8).

Iš 2016 m. kovo 25 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Lexus ES300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiam automobiliui apžiūros metu nustatyti šie defektai: 0,41 m. aukštyje nuo priekinio bamperio nubraukti dažai, 0,96 m. aukštyje įlenktas dešinys galinis sparnas. Pažeistoje vietoje matosi rūdys. Galinis bamperis neapgadintas (b. l.16).

Iš 2016 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės S. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad bylos tyrimo eigoje atvykęs J. C. O. paaiškino, kad po tiriamo eismo įvykio Savanorių pr. 220A, automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suremontuotas. Policijos pareigūnams apžiūrint transporto priemonę, jis jau buvo suremontuotas. Minėtas asmuo nurodė, kad po eismo įvykio išlipęs iš automobilio ant lapelio užrašė ir ant degalinės kolonėlės paliko draugo telefono numerį, kad susisiektų su juo, o pats turėjo išvykti į Nigeriją. Ant lapelio nei savo, nei automobilio duomenų, neužrašė (b. l. 19).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, jog automobilio „Lexus ES 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas yra J. C. O., kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).

Iš UAB „Neste Lietuva“ degalinių priežiūros vadovo K. T. pranešimo matyti, jog UAB „Neste Lietuva“ dėl sugadintos šiukšlių dėžės patyrė 187,99 Eur nuostolį, buvo keičiama nauja šiukšlių dėžė (b. l. 12).

Iš vaizdo įrašo matyti, jog tamsiu paros metu degalinėje „Neste Oil“, tamsios spalvos automobilis, kurio valstybinių numerių įžiūrėti nėra galimybės, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkia galimai į šiukšliadėžę, vairuotojas šiek tiek pavažiuoja į priekį ir išlipa iš mašinos, eina apžiūrėti, kas įvyko (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). J. C. O. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio J. C. O. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Apklausiamas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. C. O. savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad jam degalinėje reikėjo užsipilti degalų, kadangi ruošėsi išvykti, važiuodamas atbuline eiga išgirdo garsą, išlipęs iš automobilio pamatė, kad atsitrenkė į šiukšliadėžę. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis matė, kad eismo įvykio metu apgadino šiukšliadėžę ir savo automobilį. Jo automobilis jau suremontuotas, taip pat sutinka atlyginti žalą ir dėl šiukšliadėžei padaryto sugadinimo. Analogiškus duomenis J. C. O. nurodė ir tyrimo metu rašytame paaiškinime, iš kurio, be kita ko, matyti, kad 2016 m. sausio 7 d., 16.40 val. Vilniuje, Savanorių pr. 220A, „Neste“ degalinės teritorijoje jis vairuodamas automobilį „Lexus ES 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į šiukšliadėžę. (b. l. 17). Taigi J. C. O. pripažįsta, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Lexus ES 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat pripažįsta ir tai, kad manevruodamas degalinėje kliudė šiukšliadėžę ir ją bei savo automobilį apgadino. Be J. C. O. prisipažinimo bei jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2016 m. sausio 8 d. 10.10 val. BPC buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Savanorių pr. 220A, vakar, apie 16.40 val., „Neste“ degalinėje automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), juodos spalvos, kliudė šalia kolonėlės stovėjusią šiukšliadėžę ir pasišalino į miesto pusę (b. l. 7); 2016 m. sausio 8 d. UAB „Neste Lietuva“ degalinių prižiūrėtojo Š. Š. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. sausio 7 d., 16.40 val., „Neste“ degalinėje, esančioje Savanorių pr. 220A, Vilniuje, automobilis „Lexus“, juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sulankstė šiukšlių dėžę atsitrenkdamas į ją. Vairuotojas apie įvykį neinformavo „Neste“ ir pasišalino. Tai užfiksavo vaizdo kameros, esančios degalinėje. 2016 m. sausio 8 d., apie 10 val., atvykęs į minėtą degalinę pastebėjo avarijos ženklus ir apie tai informavo „Neste“ degalinę ir policiją (b. l. 9); 2016 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio D. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016 m. sausio 8 d., dirbant kartu su vyr. patruliu A. S. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Savanorių pr. 220A vakar degalinėje „Neste“ apgadinta šiukšliadėžė, automobilis „Lexus“ pasišalino. Atvykus „Neste“ darbuotojas Š. Š. paaiškino, kad atvykęs į „Neste“ degalinę rado apgadintą šiukšliadėžę, pažiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad 2016 m. sausio 7 d., 16.40 val., automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į šiukšliadėžę. Iš automobilio išlipęs tamsaus gymio jaunuolis apžiūrėjo šiukšliadėžę ir įsėdęs į automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apgadinta šiukšliadėžė (b. l. 6); 2016 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės S. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad bylos tyrimo eigoje atvykęs J. C. O. paaiškino, kad po tiriamo eismo įvykio Savanorių pr. 220A, automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suremontuotas. Policijos pareigūnams apžiūrint transporto priemonę, jis jau buvo suremontuotas. Minėtas asmuo nurodė, kad po eismo įvykio išlipęs iš automobilio ant lapelio užrašė ir ant degalinės kolonėlės paliko draugo telefono numerį, kad susisiektų su juo, o pats turėjo išvykti į Nigeriją. Ant lapelio nei savo, nei automobilio duomenų, neužrašė (b. l. 19); UAB „Neste Lietuva“ degalinių priežiūros vadovo K. T. pranešimas, iš kurio matyti, kad UAB „Neste Lietuva“ dėl sugadintos šiukšlių dėžės patyrė 187,99 Eur nuostolį, buvo keičiama nauja šiukšlių dėžė (b. l. 12); 2016 m. sausio 8 d. eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, jog joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Savanorių pr. 220A (b. l. 8); 2016 m. kovo 25 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtas automobilis „Lexus ES300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiam automobiliui apžiūros metu nustatyti šie defektai: 0,41 m. aukštyje nuo priekinio bamperio nubraukti dažai, 0,96 m. aukštyje įlenktas dešinys galinis sparnas. Pažeistoje vietoje matosi rūdys. Galinis bamperis neapgadintas (b. l.16); vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog tamsiu paros metu degalinėje „Neste Oil“, tamsios spalvos automobilis, kurio valstybinių numerių įžiūrėti nėra galimybės, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkia galimai į šiukšliadėžę, vairuotojas šiek tiek pavažiuoja į priekį ir išlipa iš mašinos, eina apžiūrėti, kas įvyko (b. l. 21). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog J. C. O., vairuodamas automobilį „Lexus ES 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, atsitrenkė į degalinės „Neste“ šiukšlių dėžę, ją bei automobilį apgadino ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, jog J. C. O. pateiktame protokole nurodoma, jog jis vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti. Ši aplinkybė svarbi parenkant J. C. O. administracinę nuobaudą. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. C. O. paaiškino, jog turi Nigerijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Kai nuvyko į policiją, pareigūnė sakė, kad jis neturėtų naudotis pažymėjimu, kadangi pragyvenęs šešis metus Lietuvoje turėtų pasikeisti. Dėl to jis kreipėsi į savo mokyklos administratorių, kad šis pakalbėtų su instruktoriumi dėl vairuotojo pažymėjimo pakeitimo. Yra baustas ir 2014 m., tuo metu važinėjo su tuo pačiu pažymėjimu. Į Lietuvą atvažiavo, atrodo, 2013 m. rugpjūtį – rugsėjį. Taigi šioje administracinio teisės pažeidimo byloje kyla klausimas dėl to, ar Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis J. C. O. Lietuvos Respublikoje turi teisę vairuoti transporto priemones, turėdamas tik Nigerijos Federacinėje Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, kadangi nuo to priklauso jam skirtinos nuobaudos dydis ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga motorinės transporto priemonės vairuotojui su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus. Minėtoje įstatymo normoje taip pat skelbiama, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Nigerija nuo 2011 m. vasario 3 d. yra prisijungusi prie 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo (http://www.unece.org/trans/conventn/legalinst_07_RTRSS_RT1949.html), taigi joje yra išduodami šios konvencijos reikalavimus atitinkantys vairuotojų pažymėjimai. Nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką įtvirtina Taisyklių 2 punktas - tai pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduoti); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. Taigi, klausimas, ar J. C. O. Lietuvos Respublikoje 2016 m. sausio 7 d. turėjo teisę vairuoti transporto priemones turėdamas Nigerijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, spręstinas atsižvelgiant į tai, ar jis gali būti laikomas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis J. C. O. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau atlikta teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas gyvenamosios vietos deklaravimo fakto nelaiko esminiu kriterijumi, sprendžiant dėl asmens kaip nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso. J. C. O. yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, leidimas galioja iki 2016 m. birželio 30 d. (b. l. 20). J. C. O. teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), nėra vedęs, taigi neturi šeimos, be to, nurodė, jog po įvykio skubėjo išvykti į Nigeriją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad J. C. O. Lietuvos Respublikoje gyvena ne dėl asmeninių ar darbo ryšių, šios šalies jis nelaiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, nėra duomenų, kad jis ketintų šiuos interesus čia perkelti, todėl šis asmuo nelaikytinas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, o tuo pačiu pripažintina, jog šiuo metu jam išduotas Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. C. O. Lietuvoje yra ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu (b. l. 5), tačiau nei karto nebuvo pripažinta, kad transporto priemones jis vairavo, neturėdamas tam teisės. Atitinkamai jo, kaip užsieniečio, subjektyvioji pusė, t. y. suvokimas dėl galimybės vairuoti turint Nigerijoje išduota vairuotojo pažymėjimą, buvo formuojamas ir Lietuvos Respublikos institucijų, netaikant jam administracinės atsakomybės pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš protokolo šalintina aplinkybė, jog J. C. O. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

J. C. O. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir už tai, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Lexus ES 300“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkęs į degalinės „Neste“ šiukšlių dėžę, ją bei automobilį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Protokole tokia J. C. O. veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). J. C. O. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jis išgirdo, kaip atsitrenkė, išlipęs iš mašinos pamatė, kad apgadino degalinės šiukšliadėžę bei savo automobilį. Kadangi labai skubėjo išvykti į Nigeriją, už šiukšliadėžės užkišo raštelį, kuriame nurodė, kad buvo eismo įvykis, nurodė draugo telefono numerį. Analogiškus duomenis apie išvažiavimą iš įvykio vietos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir savo 2016 m. kovo 25 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 17). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. C. O. iš tiesų po eismo įvykio sustojo, išlipo iš automobilio ir ėjo apžiūrėti, kas nutiko (b. l. 21), ties šia vieta vaizdo įrašas pasibaigia, taigi įrašas pateiktas „apkarpytas“. Pažymėtina, jog degalinė, kurioje įvykio eismo įvykis, yra automatinė, t. y. joje nėra aptarnaujančio personalo, o už įsigytus degalus galima atsiskaityti naudojantis atsiskaitymo automatu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog nerado degalinės personalo, buvo nuėjęs į Hesburger ir ten klausė į ką jam kreiptis, tačiau atsakymo negavo, dėl to ir paliko raštelį, pranešdamas apie įvykusį eismo įvykį. Tokie J. C. O. parodymai byloje nepaneigti. Pažymėtina, kad byloje nepateikta duomenų apie tai, kad J. C. O. vairuotas automobilis būtų nedraustas civilinės atsakomybės draudimu, ar neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat, kad J. C. O. vairavo būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į nurodytas įvykio ir kitas aplinkybes, t. y. į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skubėjo išvykti, paliko raštelį su draugo, su kuriuo būtų galima susisiekti, kontaktais, jam buvo apsunkintos galimybės pranešti apie įvykį degalinės personalui, taip pat tai, kad jis yra užsienietis, tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo J. C. O. veiksmai nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės. Todėl teismas konstatuoja, jog J. C. O. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas J. C. O. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu apgadintos viena transporto priemonė ir šiukšliadėžė), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Nigerijos Federacinės Respublikos pilietis, jauno amžiaus, studijuoja Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, taip pat už analogiško pažeidimo padarymą, tačiau nuobaudos nebegalioja. J. C. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas pirmiau aptarta, teismas daro išvadą, jog J. C. O. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus šios rūšies nuobaudos dydis.

Byloje esančių įrodymų pagrindu, be kita ko, nustatyta, jog dėl J. C. O. padaryto administracinio teisės pažeidimo UAB „Neste Lietuva” patyrė 187,99 eurų nuostolį, todėl, vadovaujantis ATPK 37 straipsnio 1 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įpareigotinas šį turtinį nuostolį atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 37 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

nutaria:

J. C. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trisdešimt penkių eurų (35 Eur) dydžio baudą.

J. C. O. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Įpareigoti J. C. O. atlyginti UAB „Neste Lietuva” patirtą 187,99 Eur turtinį nuostolį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16056717248 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui įteikimo dienos, o jeigu toks nutarimas apskundžiamas — ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Išaiškinti, kad už vengimą atlyginti padarytą turtinį nuostolį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50¹ straipsnį, kuriame numatytos alternatyvios nuobaudos – įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių (289 Eur) iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių (579 Eur) eurų.