Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1607-1011/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-05-24
Bylos Nr.
1-1607-1011/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21220-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
Baudžiamojo
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1607-1011/2016Proceso Nr. 1-01-1-21220-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3.; 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro M. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978-06-12 Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 2014-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 str. tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., perduodant jį žmonos (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 m. 6 mėn. terminui be užstato; 2014-10-01 Vilniaus apygardos teismas atmetė nukentėjusiojo skundą;

2) 2016-05-02 Vilniaus m. apylinkės teismo nuteistas pagal K 284 str. 1 d. 9 mėn. viešųjų darbų bausme, neatlygintinai dirbant visuomenės labui po 20 val. per mėn.; pritaikius BK 64(1) str. bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 6 mėn. viešųjų darbų bausmės; įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2016-03-11 iki 2016-03-12 (neįsiteisėjęs),

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro teismui pateiktame pareiškime kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu artimam šeimos nariui, o būtent tuo, kad:

2016-05-05 apie 23.50 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu po vieną kartą kumščiu trenkė sutuoktinei D. G. į pilvą ir kairį šoną, o po to rankomis suėmė jos veidą ir suspaudė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą,

Pareiškime nurodoma, kad šiais veiksmais R. G. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad jo žmona Dž. (duomenys neskelbtini) apie 22 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namas priklauso sutuoktinio tėvui R. G.. Name gyvena jis su žmona ir 2 vaikais. Tarp jo ir žmonos vyksta skyrybų procesas, nes jie nesutaria ir nuolat konfliktuoja. Taip įvyko ir minėtu laiku, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Žmonai vėlai grįžus, jis pasakė, kad čia ne viešbutis ir, nors jie ir skiriasi, ji turi laikytis kažkokios tvarkos ir taisyklių. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis pasakė, kad žmona rinktųsi savo daiktus ir eitų iš namų. Žmona žodžiais jį pradėjo dar labiau provokuoti. Jis paėmė jos drabužius, išmetė iš spintos ant grindų, pradėjo juos krauti į šiukšlių maišus ir liepė jai po truputį vežtis daiktus. Žmona jam atkirto, kad iš vis niekur nevažiuos. Kadangi ji lindo jam į akis ir toliau žodžiais jį provokavo, jis paėmė ją už rankos ir veido bei nustūmė nuo savęs. Ji vėl atėjo, todėl jis vėl, paėmęs už rankų, nutempė ją į šalį, kad netrukdytų krauti jos daiktų. Taip iš viso pasikartojo gal 3 kartus. Smūgių žmonai į pilvą ir kairį šoną jis nesudavė, tačiau tikrai griebė jai už veido ir rankų, kai išstūminėjo ją iš kambario. Dėl to, kad stumdamas žmonai sukėlė fizinį skausmą, labai gailisi. Jis nori greičiau išsiskirti ir pasidalinti turtą, kad daugiau tarp jų nekiltų konfliktų (b. l. 20–22).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios Dž. (duomenys neskelbtini) parodymai, kad 2016-05-05 buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Prie jos priėjo sutuoktinis R. G. ir pradėjo jai sakyti, kad ji turi šiandien palikti namus. Tarp jų vyksta skyrybų procesas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kadangi jie kartu augina 2 sūnus, todėl ji nakties metu tikrai negalėjo išsikelti iš namų. Tada jis kumščiu trenkė jai po 1 kartą į pilvą ir kairį šoną. Po to jis stipriai rankomis suėmė jos veidą ir suspaudė, dėl ko jai suskaudo žandikaulį. Tada jis pradėjo traukti iš spintos jos drabužius, mesti juos ant grindų ir krauti į šiukšlių maišus. Visa tai pamatė jų sūnus Aleksas, kuriam 16 m., ir iškvietė policiją. Ji prašo šį įvykį ištirti. Į medikus ji nesikreips, nes sužalojimai nepadaryti, ji tik patyrė fizinį smurtą. Anksčiau vyras smurtaudavo ne kartą, tačiau ji policijos nekviesdavo (b. l. 1, 9).Policijos tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016-05-06 apie 00.40 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) tėvas smurtauja prieš motiną. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. G., gim. 1999 m. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad 2016-05-05 apie 23.50 val. įvyko konfliktas tarp Dž. (duomenys neskelbtini) ir R. G.. Jo metu R. G. trenkė Dž. (duomenys neskelbtini) į pilvo sritį ir kairį šoną. Įvykį matė A. G.. Kitas vaikas R. G., gim. 2008 m., įvykio metu miegojo. R. G. pripažino konflikto faktą, tačiau teigė žmonos nemušęs (b. l. 6-7).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi, t. y. viešaisiais darbais, bet prašo sumažinti jos dydį (b. l. 46-48).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų

P. A. nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 1 d., artimai aplinkai priskiriami asmenys, kurie siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Kaltinamasis R. G. ir nukentėjusioji Dž. (duomenys neskelbtini) iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo santuokoje, todėl jie patenka į asmenų, nurodytų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 str. 1 d., ratą.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino R. G. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog 2016-05-05 apie 23.50 val., adresu Krakiškių sodų 2 – oji g. 30 , Vilniuje, trenkė sutuoktinei Dž. (duomenys neskelbtini) į pilvą ir kairį šoną, o po to rankomis suėmė jos veidą ir suspaudė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. G. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam R. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš artimą asmenį – sutuoktinę), padarymo aplinkybes

R. G. nagrinėjamą nusikalstamą veika padarė būdamas teistas ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kitų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje esančiais įrodymais nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. G. – baustas administracine tvarka (b. l. 29–32).

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė – 9 mėnesiai viešųjų darbų, per mėnesį išdirbant po 30 val. – šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga kaltinamojo padarytam nusikaltimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, R. G. skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, paskiriant – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, nurodant per mėnesį išdirbti po 30 val. (BK 64¹ str.).

Pagal BK 42 str. 6 d. padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ str., gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 72² str. numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nesiūlo R. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72² str., tačiau, teismo vertinimu, įpareigojimas kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gali padaryti teigiamą įtaką jo elgesiui, siekiant išvengti smurtavimo tiek apskritai, tiek prieš artimus asmenis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str., R. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-06 1.10 val. iki 2016-05-06 8.48 val. (b. l. 15, 25). Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis BK 65 str., 66 str. nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 23-24) – paliktina nepakeista iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. B. proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, per mėnesį išdirbant po 30 valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, per mėnesį išdirbant po 30 valandų.

Įskaityti į R. G. paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-05-06 1.10 val. iki 2016-05-06 08.48 val. (1 para), laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

(duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. G. paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, R. G. 2016-05-06 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

I. R. G., kad:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Dūdys