Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. D. (M. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nario – sugyventinės sveikatą, o būtent – jis, 2024 m. spalio 4 d., apie 03.00 val., adresu, (duomenys neskelbtini), bute žodinio konflikto metu, koja, du kartus spyrė nukentėjusiajai E. B. į nugaros sritį, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką koja spyrė nukentėjusiajai į dešinės kojos kelio sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas E. B. sveikatą, t. y. padarydamas poodines kraujosruvas nugaroje ir dešiniame kelyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 8 d. įtariamuoju apklaustas M. D. parodė, kad 2024 m. spalio 3 d. tarp jo ir E. B. prasidėjo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis sužinojo, jog ši jį buvo išdavusi. Ši buvo pradėjusi rėkti, jis šiai sakė, kad apsiramintų, nes žmonės miega, todėl tiksliai žino, kad buvo tarp 3 ir 4 dienos. Galėjo būti 2024 m. spalio 3 d., apie 23.30 val., galėjo būti šiek tiek po vidurnakčio. Sugyventinei gulint lovoje, jis stovėjo šalia šios ir per jėgą ištraukė dešine ranka iš šios rankos, arba rankų, šios mobilųjį telefoną ir norėjo pradėti naršyti šios telefone. Po tokių jo veiksmų sugyventinė pašoko iš lovos ir pradėjo jį trankyti kumščiais, daugiausiai per galvą, tačiau dėl to jai pretenzijų jokių neturi. Kadangi ši jį pradėjo trankyti ir pamatė, kad ši kažką bando paimti nuo stalo, jis du kartus spyrė dešine koja atgal. Pirmas spyris atgal buvo silpnas, todėl galėjo pataikyti į jos kelią ar šiek tiek virš jo, o antras spyris buvo stipresnis, dėl to galėjo pataikyti šiai į klubą. Jis išsigando, kad jo sugyventinė gali jam kažką padaryti, todėl ir spyrė. Po tokių jo veiksmų ši nubėgo prie durų, pradėjo prašyti, kad išleistų, jis užrakino duris ir norėjo, kad ši nusiramintų. Tačiau jam nepavykus šios nuraminti, jis šiai padėjo susirinkti daiktus ir ši nuėjo iki autobusų stotelės. Po kelių minučių, ir jis nuėjo iki stotelės, paklausė, ar nereikia šiai pinigų norit parvažiuoti su taksi, ar galbūt šią parvežti namo. Ši jo pagalbos atsisakė, todėl jis parėjo namo ir praėjus 10 minučių nuvažiavo iki jos buto, kadangi išsigando, jog ši gali sau kažką pasidaryti. 2024 m., vasario mėnesį, taip pat buvo susipykę su sugyventine po ko ši grįžusi namo kažką sau pasidarė, ir dėl to buvo iškviesta greitoji ir ši nuvežta į (duomenys neskelbtini). Ši dar iki šiol geria kažkokius vaistus, vaikšto pas (duomenys neskelbtini). Taip pat nori pridėti, kad sugyventinės išsigando ir šiai įspyrė dėl to, kad prieš maždaug penkis metus ši buvo kažkam įbedusi peiliu ir jam tuo gyrėsi. Jam buvo daryta operacija (duomenys neskelbtini), o siūles išėmė 2024 m. rugsėjo 27 d.. Todėl į kaklą šiai įspirti negalėjo. Pripažįsta, kad savo spyriu galėjo pataikyti sugyventinei į kelį ar į klubą, tačiau į nugarą ar kaklą, pataikyti negalėjo. Psichiatrinėje ligoninėje ir priklausomybių ligų centre nesigydė, į įskaitą neįtrauktas, galvos traumų neturėjo (el. b. l. 156-159).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. gruodžio 16 d. įtariamuoju apklaustas M. D. parodė, kad laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų. 2024 m. spalio 3 d. tarp jo ir sugyventinės prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis spyrė savo sugyventinei į įtarime nurodytas kūno vietas. Jei gerai pamena, konflikto metu jis atsisukęs nugara į sugyventinę spyrė jai kairę koją du kartus. Kur pataikė, nematė. Tai galėjo būti šios nugara. Taip pat konflikto metu atsisuko ir dar vieną kartą spyrė dešine koja sugyventinei į jos kelį. Dėl tolimesnių konflikto aplinkybių laikosi savo parodymų duotų pirmos apklausos. Jis labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, savo sugyventinės atsiprašė, nori su ja susitaikyti ikiteisminio tyrimo metu (el. b. l. 177-179).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2025 m. sausio 13 d. įtariamuoju apklaustas M. D. parodė, kad laikosi duotų parodymų praeitos apklausos metu, dėl įvykio buvusio 2024 m. spalio 4 d. ir neturi naujų aplinkybių, kurias galėtų pridėti. Gailisi dėl savo veiksmų, kaltę pripažįsta visiškai (el. b. l. 102-105).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2025 m. sausio 23 d. įtariamuoju apklaustas M. D. parodė, kad laikosi praeitų apklausų metu duotų parodymų. Gali tik pakartoti, kad 2024 m. spalio 3 d., vakare tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis buvo atsukęs sugyventinei nugarą ir du kartus jai sudavė koja, spirdamas atgal. Jis galėjo jai įspirti į nugarą, taip pat, konflikto metu, atsisukęs į sugyventinę spyrė jai dešine koja, pataikydamas į jos kelį. Jis laikosi parodymų duotų praeitų apklausų metu, ir neturi daugiau ką pridėti šios apklausos metu. Dėl tokių savo veiksmų jis tikrai gailisi ir po įvykio sugyventinės jis atsiprašė. Šiuo metu jie nebegyvena kartu. Civilinį ieškinį ligonių kasoms jis įsipareigoja atlyginti iki 2024 m. balandžio 23 d., mokėdamas kas mėnesį po 69,15 Eur. Su baudžiamuoju įsakymu sutinka (el. b. l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 5 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu M. D. jau kartu gyvena apie 3 metus skirtinguose adresuose, nes butus laikinai nuomoja. Tačiau šiuo pastaruoju metu jie gyvena atskirai, ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir paskutiniu metu planavo, kad šis iš ten išsikels ir vėl pradės kartu gyventi jau jos adresu (duomenys neskelbtini). Anksčiau žodinių konfliktų būdavo, šis ją kartas nuo karto pravardžiuodavo, nes ja nepasitikėdavo, dėl praeities išdavystės ir dabar šis įsivaizduoja, kad ji šį visada išdavinėja. Taip pat šiuo metu šis yra atėmęs iš jos telefoną „Iphone 11“, kurį teigė, kad grąžins kai susitiks, tačiau šiuo metu ji bijo su šiuo susimatyti, bet pretenzijų šiuo metu dėl telefono neturi. 2024 m. spalio 3 d., apie 21.00 val., šis pasiėmė savo automobiliu ją iš darbo, adresu (duomenys neskelbtini) ir kartu nuvažiavo pas šį į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kai atvyko, viskas buvo gerai, galiausiai įsibėgėjus nakčiai, 2024 m. spalio 4 d., apie 01.00 val., nakties, tiksliai pasakyti negali, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, šis jai pasakė, kad eitų miegoti ir rytojaus dieną šis jai padės susirinkti daiktus ir nuveš ją namo. Tuomet ji atsigulė į lovą, nusisuko nuo jo ir šis pradėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais pravardžiuoti, kokiais tiksliai pasakyti negali, atsimena, tik, kad prieš visą smurtą, šis jai pasakė „dar pabazarink ir (necenzūrinis žodis) iš vertako“, ji šiam atsakė, kad šis ją „(necenzūrinis žodis)“, nes visą laiką tik kalba, o daryt nieko nedaro, po šių jos žodžių šis pradėjo stovėdamas ją gulinčią spardyti, du kartus iš gal dešinės kojos spyrė jai į nugaros sritį, į kaklo sritį ir po šių smūgių atsistojusi ji pradėjo gintis, iš dešinės rankos kumščio trenkė į galvą, į nugarą ir į šoną. Tuomet šis jai spyrė į dešinės kojos kelio sritį, viso smurto metu jautė stiprų fizinį skausmą, tada ji pradėjo rėkti, pasiėmė savo telefoną ir bandė skambinti policijai, tačiau šis atėjo, atėmė iš jos telefoną, paklausė jos „Ką čia darai?“; „Čia mane ožint bandai?“, tuomet atėmęs telefoną šis užrakino duris, grįžo ir vėl pradėjo ją pravardžiuoti, tuomet pradėjo prašyti jos telefono kodo, nesiruošė šiam duoti, tada šis jai paaiškino, kad jeigu nepasakys jos telefoną išmes per langą, tuomet kodą pasakė. Šis pradėjo naršyti jos telefone, tikrino žinutes, kažko ieškojo. Pradėjo klausinėti, kodėl trina žinutes ir toliau palaikė pokalbį dėl nepasitikėjimo. Tuomet konfliktas nuslūgo, šis ir toliau jos iš namų neišleido, išleido ją iš namų tik 2024 m. spalio 4 d., apie 13.00 val., laukė viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, troleibuso, šis dar pats atvažiavo iki stotelės ir ragino ją, kad liptų pas šį į automobilį, sakė, kad atsisėstų pasikalbėjimui ir vėliau nuveš namo, ji atsisakė ir sakė, kad grįš troleibusu, tačiau šis vis dar kartojo, „paskutinį kartą klausiu“, ji visad atsisakė ir šis galiausiai išvažiavo. Grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo baisu grįžti namo, nes bijojo, kad šis jos čia lauks, kadangi žino kur ji gyvena. 2024 m. spalio 4 d., apie 14.00 val., šis atvyko iki jos namų, šis pradėjo daužyti duris, bandė apsimesti, kad jos nėra, tada šis iš lauko pusės pradėjo daužyti palanges, sugadino jos rankeną, išsuko durų akutę, dėl rankenos ar akutės šiuo metu pretenzijų neturi. Iškvietė policijos pareigūnus ir šiems atvykus šis jau pasišalino. Namo atvyko ir greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie ją nuvežė (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jai buvo diagnozuoti kiti pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršiniai sužalojimai, sumušimai, daugybiniai juosmens, šono, kelio sumušimai. Taip pat sugyventinis teigė, kad šis turi pažįstamų, pinigų ir, kad su pareiškimais ji vis tiek liks kalta. Sugyventinis yra jai sakęs „Negalvok, kad aš čia kažkoks „dūxas“, aš kovos menus lankiau, aš ne tik tave suspardyti galiu“. Dėl civilinio ieškinio reiškimo šiuo metu yra neapsisprendusi, patikslins tyrimo eigoje (el. b. l. 124- 127).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. lapkričio 26 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų. Nori papildyti, kad 2024 m. spalio 4 d. jai būnant miegamajame kambaryje, o sugyventiniui būnant virtuvėje, prasidėjo žodinis konfliktas. Jo metu ji gulėjo lovoje, nusisukusi į sieną, todėl nematė, kas vyksta už jos. Žodinio konflikto metu sugyventinis jai pasakė „dar pabazarink ir (necenzūrinis žodis) iš vertako", o ji atsakė, kad jis ją „(necenzūrinis žodis)“. Po šių jos žodžių sugyventinis atėjo iš virtuvės, užlipo ant lovos ir spyrė du kartus jai į nugarą. Kuria koja jai buvo suduoti smūgiai, ji nematė, kadangi buvo nusisukusi į sieną. Patikslina, kad į kaklą sugyventinis jai nespyrė. Ji labai bijo, kai yra prieš ją keliama ranka ir tuo metu ji drebėjo, jai buvo šokas, skaudėjo visą kūną, nesuprato, kur jai buvo suduotas smūgis. Kai sugyventinis jai du kartus įspyrė į nugarą, jis nulipo nuo lovos, o ji pašoko ir atsistojusi ant lovos, gindamasi, sudavė sugyventiniui atgal kažkiek smūgių. Tada taip pat nulipo nuo lovos ir toliau jam sudavė kažkiek smūgių, o jis ją galbūt norėjo atstumti nuo savęs, todėl spyrė, kuria koja neprisimena, jai į dešinės kojos kelį. Visų trijų smūgių metu ji jautė fizinį skausmą. Toliau įvykio aplinkybės klostėsi taip, kaip nurodė pirmos apklausos metu. Sugyventinis jos atsiprašė. Ji sutinka susitaikyti su sugyventiniu ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Civilinio ieškinio nereikš (el. b. l . 132- 135).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2025 m. sausio 14 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad laikosi pirmos apklausos metu duotų parodymų ir neturi naujų aplinkybių, kurias galėtų papasakoti dėl įvykio buvusio 2024 m. spalio 4 d. (el. b. l. 110-113).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos S. Ž. 2024 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2024 m. spalio 4 d., apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), M. D., žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę E. B., o būtent – nenustatyta koja, nenustatytą kiekį kartų spyrė jai į dešinį šoną ties šonkauliais, dešinę ranką, bei dešinę koją, ko pasėkoje pastaroji pajuto fizinį skausmą (el. b. l. 1-9).

Kitų objektų apžiūros 2025 m. sausio 22 d. protokole nurodoma, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-10-04 14_17_15)“, kurio bendra trukmė 2 min. 25 sek. Garso įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – ir BPC) ir pranešėjos (toliau –ir P) dialogas. Dialogo metu pranešėja šnabžda. P - Sveiki, Jūs paskambinote skubios pagalbos numeriu 112, prašome palaukti kol atsilieps operatorius. BPC - 112. P - Sveiki, gal galit atvažiuot? BPC - Koks miestas? P - (Nesuprantami žodžiai). BPC - Negirdžiu žinokit, koks miestas? P - Aš negaliu (nesuprantami žodžiai). BPC - Miestas koks? (duomenys neskelbtini)? P - Taip, taip, taip. BPC - (duomenys neskelbtini). Gatvė kokia? P - Nesuprantami žodžiai. BPC - Kokia gatvė? P - Nesuprantami žodžiai. BPC - Koks Jūsų telefono numeris? P - Neturiu (nesuprantamas žodis). BPC - Neturit telefono? Kokia gatvė, kur gyvenate? P - Prašau atvažiuokite. BPC - Kur? P - Nežinau ką daryti, atvažiuokit prašau. BPC - Kur atvažiuoti? (duomenys neskelbtini) miestas, gatvė? P - (duomenys neskelbtini)... BPC - (duomenys neskelbtini), palaukit. (duomenys neskelbtini), numeris namo? P - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini), jūs galit namo numerį pasakyt? Koks namo numeris? P - (duomenys neskelbtini). BPC - Butas? P - Butas. Namas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). BPC - Namas (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). Kas ten darosi, kažkoks vyras muša jus? P - Aš bijau, aš bijau. BPC - Kaip? Jūsų vyras jus muša? P - Taip, taip. BPC - Greitoji reikalinga? Ar greitoji reikalinga? P - Ne, nereikalinga. BPC - Pakartokit prašau telefoną. (duomenys neskelbtini). P - (duomenys neskelbtini). BPC - Taip. P - (duomenys neskelbtini). BPC - (duomenys neskelbtini), taip? P - Taip. BPC - Gerai, tai Jūs dabar pasislėpusi kažkur tais? P - Taip. BPC - O dabar durys atrakintos pagrindinės? P - Durų kodas (duomenys neskelbtini). BPC - Gerai. Gerai, durys atrakinto pagrindinės? P - Taip. BPC - Gerai, tvarkoj, būkit pasislėpus. Garso įrašas baigiasi. Apžiūrimas bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024-10-04 14_41_57)“, kurio bendra trukmė 41 sek. Garso įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatorės (toliau – ir BPC) ir pranešėjos (toliau – ir P) dialogas. Sveiki, Jūs paskambinote skubios pagalbos numeriu 112, prašome palaukti kol atsilieps operatorius. BPC - 112. P - Sveiki, kada... BPC - Sveiki. P - (nesuprantami žodžiai), greičiau... BPC - Kaip? Va ką tiktais matau kvietėte. Atvažiuoja pareigūnai. Važiuoja. O kur vyras jūsų? Pabėgo? P - (nesuprantami žodžiai) BPC - Ponia, važiuoja jau. Žinokit, nusiraminkit, važiuoja. P - (duomenys neskelbtini) mano butas. BPC - Supratau, supratau. (Duomenys neskelbtini), viskas tvarkoj, važiuoja, važiuoja. Laukit, jisai ten ne... Garso įrašas baigiasi (el. b. l. 125-128).

VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ (duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo 2024 m. spalio 4 d. išraše nurodoma, kad konstatuoti kiti pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršiniai sužalojimai, sumušimai. Daugybiniai juosmens, šono, kelio sumušimai (el. b. l. 56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad E. B. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje ir dešiniame kelyje. Padaryti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. l. 113-115).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2025 m. sausio 21 d. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad iš kalto asmens atlyginti PSDF biudžetui padarytą 207,44 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“, AB, b. k. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 147-148).

Dėl žalos atlyginimo 2025 m. sausio 23 d. rašte nurodoma, kad kaltinamasis M. D. įsipareigojo atlyginti žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai t. y. 207,44 Eur, iki 2025 m. balandžio 23 d., mokant po 69,15 Eur kas mėnesį (el. b. l. 189).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. D. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. spalio 4 d. tarp jo ir sugyventinės E. B. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis spyrė pastarajai į įtarime nurodytas kūno vietas. Jei gerai pamena, konflikto metu jis atsisukęs nugara į sugyventinę spyrė jai kaire koja du kartus. Kur pataikė, nematė. Tai galėjo būti šios nugara. Taip pat konflikto metu atsisuko ir dar vieną kartą spyrė dešine koja sugyventinei į jos kelį. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. B. duoti parodymai. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2024 m. spalio 4 d., su sugyventiniu prasidėjo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu sugyventinis jai pasakė „dar pabazarink ir (necenzūrinis žodis) iš vertako“, o ji atsakė, kad jis ją „(necenzūrinis žodis)“. Po šių jos žodžių sugyventinis atėjo iš virtuvės, užlipo ant lovos ir spyrė du kartus jai į nugarą. Kai sugyventinis jai du kartus įspyrė į nugarą, jis nulipo nuo lovos, o ji pašoko ir atsistojusi ant lovos, gindamasi, sudavė sugyventiniui atgal kažkiek smūgių. Tada taip pat nulipo nuo lovos ir toliau jam sudavė kažkiek smūgių, o jis ją galbūt norėjo atstumti nuo savęs, todėl spyrė jai į dešinės kojos kelį. Visų trijų smūgių metu ji jautė fizinį skausmą. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusios patrulės S. Ž. 2024 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodomi duomenys, t. y. 2024 m. spalio 4 d., apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), M. D., žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę E. B., o būtent – nenustatyta koja, nenustatytą kiekį kartų spyrė jai į dešinį šoną ties šonkauliais, dešinę ranką, bei dešinę koją, ko pasėkoje pastaroji pajuto fizinį skausmą. Galiausiai, aptartas kaltinamojo, nukentėjusiosios bei į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas nulėmė nukentėjusiosios E. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo M. D. nusikalstami smurtiniai veiksmai, atlikti 2024 m. spalio 4 d., buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiąja, kurie ir nulėmė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis M. D. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir nežymiai sutrikdydamas pastarajai sveikatą, suvokė, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti pavojingi padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2024 m. spalio 4 d., apie 03.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), M. D. nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ir tokiu būdu nukentėjusiajai nulėmė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo M. D. bei nukentėjusiosios E. B. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki 2024 m. spalio 4 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2024 m. spalio 4 d., apie 03.00 val. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę E. B.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindų nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad M. D. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. D. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2025 m. sausio 23 d. nukentėjusiajai E. B. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę M. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

M. D. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai nežymiai sutrikdyta sveikata, o nusikalstama veika padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, M. D. neteistas. Tačiau baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikų pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigoti visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu (BK 48 straipsnio 6 dalis), dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, tačiau M. D. įpareigoti visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu (BK 48 straipsnio 6 dalis); įpareigoti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), ir uždrausti per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalies 4 punktu, BK 69 straipsniu, M. D. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos pašalinimas, kurią jis turi įvykdyti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinė ieškinį dėl 207,44 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl kaltinamojo M. D. nusikalstamų veiksmų patyrė 207,44 Eur turtinę žalą. Byloje įrodyta, kad civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo sąlygota būtent kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų M. D. veiksmų. Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ginčas nekilo. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir įsipareigojo atlyginti civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą iki 2025 m. balandžio 23 d., mokant lygiomis dalimis po 69,15 Eur. Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 207,44 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, tačiau netvirtinti turtinės žalos atlyginimo termino, nes byloje nėra duomenų, kad su tokiu žalos atlyginimo terminu sutinka civilinis ieškovas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos V. B. 2024 m. spalio 8 d. nutarimu kaltinamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Asmuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 140 straipsnio tvarka sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – garso įrašai, kurie saugomi IBPS, teismo baudžiamajam įsakymui įsigaliojus, paliktini saugoti IBPS.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. (M. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. D. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbinių funkcijų vykdymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, M. D. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos pašalinimą, kurią jis turi įvykdyti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. D. 207,44 Eur nukentėjusiosios E. B. gydymo išlaidų ir 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – garso įrašai, kurie saugomi IBPS, teismo baudžiamajam įsakymui įsigaliojus, palikti saugoti IBPS.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.