Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-12 · Byla Nr. 1K-450-468-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-12
Bylos Nr.
1K-450-468-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kategorijos
Bylos Nr.: 1K-450-468/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Vidai Šuminienei,dalyvaujant prokurorui R. M.,gynėjui adv. A. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo įtariamojo M. B., a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Vilniaus rinktinės Operatyvaus valdymo skyriaus vyr. specialistu, vedusio, teisto, gynėjo advokato A. B. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 18 d. nutarties, kuria įtariamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 05 18 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent:

Jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas su M. L., A. Z., R. S., S. T., A. Z., P. H., po to, kai 2011 11 05 d. apie 04 val. A. Z. ir P. H. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, prie valstybės sienos ženklo Nr. 1034 Vilniaus r., atgabeno ne mažiau kaip 22840 pakelių cigarečių „Fest7“, jis, būdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiuoju specialistu, kartu su M. L. užtikrino, kad valstybės sienos ruožas, esantis prie valstybės sienos ženklo Nr. 1034, nebūtų saugomas, ir tokiu būdu sudarė sąlygas netrukdomai A. Z., R. S. ir S. T. pernešti iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, sukrauti į automobilį „VW Transporter“, be valstybinių numerių, ne mažiau kaip 22840 pakelių cigarečių „Fest7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 154119,20 Lt. Šiais veiksmais M. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 199 str. 1 d.

Taip pat jis įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas, veikdamas bendrininkų grupėje, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi padarė didelę žalą valstybei, o būtent:

Jis, būdamas valstybės tarnautojas, eidamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1, 3, 4, 5 d., kuriose numatytos pareigos vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, gerbti žmogaus teises ir laisves, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeisdamas pagrindinius valstybės tarnybos principus ir iškraipydamas tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkindamas valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos autoritetą, griaudamas pasitikėjimą ja, 2011 11 05 d. apie 04 val., veikdamas bendrininkų grupėje su VSAT Vilniaus rinktinės OVS vyr. specialistu M. L., padėjo A. Z., R. S., S. T., A. Z., P. H. gabenti kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne mažiau kaip 22840 pakelių cigarečių „Fest7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 154119,20 Lt, tokiu būdu M. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelę žalą. Šiais veiksmais M. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 1 d., 228 str. 1 d.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 18 d. nutartimi įtariamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 05 18 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 121 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. numatytais pagrindais).

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 18 d. nutartį kaip neteisėtą.

Skunde nurodoma, kad teismui buvo pateikta vienpusiška ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkta medžiaga, iš kurios, anot advokato, iš viso nebuvo galima charakterizuoti įtariamojo M. B. Prie skundo pridedamos padėkos, iš kurių matyti, kad įtariamasis ne kartą buvo skatinamas, jam už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą bei parodytą sumanumą ir profesionalumą atskleidžiant rezonansinį nusikaltimą buvo teikiamos padėkos. Be to, įtariamasis turi žmoną ir dviejų metų dukrą. Iki suėmimo jis mokėjo įmokas už ilgalaikę 20 metų paimtą paskolą, kuri buvo paimta šeimos gyvenamojo namo remontui. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis galėtų bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, palikęs šeimą ir namus.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė fakto, kad už nusikaltimus, kurių padarymu yra įtariamas M. B., yra numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir su ja nesusijusi bausmė – bauda, kurios grėsmė nėra ir negali būti vada slėptis nuo atliekamo tyrimo ar teismo. Tuo labiau, byloje dar nėra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas valstybinį kaltinimą palaikančios institucijos prašymas skirti būtent laisvės atėmimo bausmę, o ne baudą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad nuteisimo atveju M. B. bus skirtas laisvės atėmimas, o ne bauda. Šiandien yra tokia pati tikimybė, kad įtariamajam bus skirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Įtariamojo gynėjo nuomone, apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir todėl, kad teismas savo išvadas motyvavo teismų praktika, tačiau konkrečių nutarčių nenurodė, t. y. teismo nutartis nebuvo pagrįsta teisės šaltiniu.

Skunde nurodoma, kad teismo išvada, jog ikiteisminis tyrimas yra pradinėje stadijoje, nėra nustatyti visi galimai prie nusikalstamų veikų prisidėję asmenys, prieštarauja bylos medžiagai. Kaip matyti iš pareikšto įtarimo, M. B. įtariamas padaręs nusikaltimą prieš gerą pusmetį (2011 11 05 d.). Įtarimas grindžiamas jau seniai surinktais įrodymais. Anot įtariamojo gynėjo, bendrininkų sąrašas yra galutinis. Duomenų, kad dar galėjo būti kiti asmenys ar pareigūnai, byloje nėra. Priešingu atveju, jie būtų nurodyti įtarime.

Niekuo nepagrįsta bei prieštaraujanti bylos aplinkybėms ir ta teismo išvada, kad įtariamasis žino liudytojų gyvenamąsias vietas, buvo į jas nuvykęs, siekdamas daryti poveikį. Byloje nėra nei vieno liudytojo, mačiusio tariamus M. B. nusikalstamus veiksmus ar neveikimą, todėl neįmanoma ateityje daryti įtaką neegzistuojantiems liudytojams. Įtarimas grindžiamas vien tik kitų tariamų bendrininkų nepagrįstais parodymais, šiems bandant išvengti atsakomybės, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie poveikį menamiems asmenims.

Skunde pažymima, kad apylinkės teismas manymą dėl nusikaltimų darymo ateityje susiejo su jau padaryta veika, tačiau tai prieštarauja BPK 122 str. 4 d., kurioje įtvirtinti du požymiai, kuriems esant galima skirti suėmimą. M. B. įtariamas vienos veikos padarymu, tačiau dėl idealiosios sutapties jo tariama veika kvalifikuojama pagal skirtingus BK straipsnius, todėl negalima laikyti, kad realiai buvo padarytos kelios nusikalstamos veikos.

Įtariamojo gynėjas skunde pabrėžia ir tai, kad apylinkės teismas nemotyvavo, kaip teismo išvada, jog M. B. nusikaltimus galimai padarė veikdamas bendrininkų grupėje, nusikaltimais buvo siekiama gauti turtinės naudos, yra susijusi su galimybe ateityje daryti nusikaltimus. Visi bendrininkai yra žinomi, jie suimti, todėl neaišku, kaip galima ateityje daryti neįvardintas nusikalstamas veikas su suimtais tariamais bendrininkais, iš kurių tik du M. B. galimai atpažino. Neaišku ir tai, kaip turtinės naudos siekimas gali įtakotį tokį neigiamą manymą. Teismas nenurodė, kokias nusikalstamas veikas gali daryti įtariamasis. Anot įtariamojo gynėjo, pagal teimo motyvus kiekvienas nesuimtas ir turtinės naudos siekiantis asmuo yra potencialus nusikaltėlis.

Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo gynėjo skundas atmestinas.

Išnagrinėjus M. B. gynėjo advokato A. B. skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, išklausius proceso dalyvių paaiškinimų, daroma išvada, kad suėmimo paskyrimo pagrindai ir sąlygos egzistuoja, suėmimas įtariamajam paskirtas pagrįstai.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje faktiniai duomenys, t. y. apžiūrų protokolai, pokalbių suvestinės, įtariamųjų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kratų protokolai ir kita medžiaga, leidžia manyti, jog M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.).

Kardomoji priemonė – suėmimas, gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta, vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p.

M. B. yra įtariamas nusikalstamais veiksmais padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą (kontrabanda) ir tyčinį apysunkį nusikaltimą (piktnaudžiavimas). Šiais nusikaltimais įtariamasis galimai kėsinosi ne tik į valstybės ekonomiką ir verslo tvarką, bet ir į valstybės tarnybos ir viešuosius interesus, todėl, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, šiais nusikalstamais veiksmais valstybei galimai buvo padaryta didelė žala. Už šiuos nusikaltimus įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes: už BK 199 str. 1 d. numatytą nusikaltimą numatyta griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 8 metų, už BK 228 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – iki 5 metų. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad sankcijose numatytos ir alternatyvios bausmės rūšys, ne tik laisvės atėmimas, tačiau pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nereikalauja, jog skiriant suėmimą būtų aiškiai nustatyta, kad priimant procesinį sprendimą įtariamajam bus paskirta laisvės atėmimo bausmė. Pakanka, kad sankcijoje būtų numatyta tokia bausmės rūšis ir jos dydis – griežtesnis nei 1 metai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Priešingai nei nurodyta skunde, aplinkybė, jog apylinkės teismas, remdamasis teismų praktika, nenurodė konkrečios nutarties, nesuteikia pagrindo dėl šios priežasties pripažinti apylinkės teismo nutartį neteisėtą.

Taigi aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai teismui leido manyti, kad M. B., siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir dėl to nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), juolab, kad pasak prokuroro, iš surinktų duomenų matyti, jog įtarimai M. B. galimai keisis, perkvalifikuojant jo galimai padarytas veikas į dar sunkesnius nusikaltimus.

Skunde įtariamojo gynėjas pabrėžia aplinkybes, kad M. B. yra daug kartų skatintas, jis turi šeimą, moka įmokas už ilgalaikę paskolą, tačiau, apygardos teismo nuomone, šios aplinkybės nepanaikina galimybės, kad M. B., būdamas nesuimtas, bėgtų (slėptųsi) nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, juolab, kad ryšiai su šeima, įsipareigojimas bankui galimai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas konstatavo, jog ikiteisminiame tyrime yra konkrečių duomenų, kad įtariamasis gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Pažymėtina, kad apygardos teismas sutinka su tokia skundžiamos nutarties išvada. M. B. įtariamas padaręs sudėtingą, pasiruošimo ir išankstinio susitarimo reikalaujančią nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje, kurioje dalyvavo daug asmenų. Kaip nurodė prokuroras, ikiteisminis tyrimas dar yra pradinėje stadijoje. Atsižvelgiant į galimai padarytos nusikalstamos veikos sudėtingumą, pagrįstai neatmetama galimybė, kad prie šios nusikalstamos veikos gali būti prisidėję ir kiti asmenys.

Atkreipiamas dėmesys, kad skunde remiamasi ne objektyviais duomenimis, bet subjektyvia nuomone, kad bendrininkų sąrašas yra galutinis. Tai, kad ikiteisminis tyrimas tęsiasi pusė metų, nesuteikia pagrindo iš prokuroro reikalauti visų nusikalstamos veikos aplinkybių nustatymo, juolab, kad, kaip minėta, tiriama nusikalstama veika yra sudėtinga, padaryta daugeliui asmenų bendrininkaujant, iš anksto susitarus. Svarbu ir tai, kad, prokuroro duomenimis, užfiksuoti bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime keisis, t. y. sunkės, taip pat galimai užfiksuota ir daugiau nusikalstamų veikų.

Be to, ikiteisminiame tyrime yra duomenų, kad įtariamasis M. B., žinodamas liudytojų gyvenamąsias vietas, buvo į juos nuvykęs, galimai siekdamas daryti poveikį dėl nusikalstamos veikos. Pastebėtina, kad skunde neigiama ši aplinkybė, nurodoma, kad byloje nėra nei vieno liudytojo, mačiusio tariamus M. B. nusikalstamus veiksmus ar neveikimą, įtarimas grindžiamas vien tik kitų tariamų bendrininkų nepagrįstais parodymais, šiems bandant išvengti atsakomybės, tačiau pareiškėjas nepateikia objektyvių duomenų, patvirtinančių jo skundo argumentus, todėl jie yra atmetami.

Šios aplinkybės, apygardos teismo nuomone, patvirtina, kad M. B., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti atsakomybės už galimai padarytą nusikalstamą veiką, gali pats ar per kitus asmenis bandyti paveikti kitus bendrininkus, liudytojus (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. B. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri susijusi su nusikalstamu praturtėjimu, veikdamas su kitais asmenimis pavojinga bendrininkavimo forma – bendrininkų grupėje. Darytina išvada, kad galimai padaryta nusikalstama veika buvo ne atsitiktinė, o gerai parengta, iš anksto suplanuota, kruopščiai slepiama, ir galimai sudarė vieną iš M. B. pragyvenimo šaltinių. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad, kaip nurodyta skunde, įtariamasis turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, rodo didesnį M. B. pavojingumą ir polinkį nusikalsti tęsiant nusikalstamus veiksmus, susijusius su nusikalstamu praturtėjimu, todėl darytina išvada, kad jis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti kitus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kardomoji priemonė – suėmimas, nėra per griežta įtariamajam M. B., jos terminas paskirtas teisingai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 31 str., 130 str.,

nutarė:

atmesti įtariamojo M. B. gynėjo advokato A. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 05 18 d. nutartį, kuria įtariamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 05 18 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė