- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2-367-906/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00166-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant ieškovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui – gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant,
nedalyvaujant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Palangos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui A. Š. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal kreditoriaus Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimą iškėlus teisme bylą skolininkui A. Š. ir LR CPK dvidešimt trečiojo skyriaus tvarka 2012-05-11 priėmus teismo įsakymą dėl 7652,10 Lt skolos, 537,56 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, skolininkas pareiškė prieštaravimus, kuriuos 2012-05-31 nutartimi teismas priėmė. Ieškovas Palangos miesto savivaldybės administracija per nustatytą terminą kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, dėl 7652,10 Lt skolos, 544,16 Lt delspinigių, 5 % metinių palūkanų priteisimo. Ieškovas nurodo, kad viešame registre įregistruotos A. Š. nuosavybės teisės į patalpas, esančias Vytauto g. 94, Palanga. Pagal šių patalpų plotus paskaičiuota atsakovo valdomo žemės sklypo dalis yra 0,0438. Jis laikytinas sklypo naudotoju nes turi galimybę be jokių apribojimų naudotis sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį. Pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį sklypų naudotojai moka žemės nuomos mokestį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimą Nr. 1798, nuomos mokesčio tarifą ir mokėjimo terminus nustato savivaldybės. Šiuo atveju nuomos mokestį administruoja Palangos miesto savivaldybės administracija. Atsakovas nevykdo prisiimto įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, pagal 2012-06-06 mokesčių mokėtojo kortelę Savivaldybės administracijai yra skolingas 7652,10 Lt už 2008-2011 m. Pagal 2011-10-06 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą yra skaičiuojami delspinigiai. Už laikotarpį nuo 2008-11-30 iki 2012-05-31 paskaičiuota 544,16 Lt delspinigių. 2012-09-25 pareiškimu ieškovas atsisakė dalies pirminio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 str. 5 d. paskaičiavo delspinigius už 6 mėn. ir prašo priteisti 132,03 Lt delspinigių paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2012-05-13. Be to pranešė jog negali sudaryti taikos sutarties pagal atsakovo pateiktą pasiūlymą nes tai reikštų mokėtojo mokesčio lengvatą. Tokia lengvata negali būti suteikta, pagal Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių, patvirtintų Palangos m. sav. Tarybos 2011-12-01 sprendimu, 12 p., numatantį, kad mokesčių lengvata nesuteikiama asmenims nesudariusiems valstybinės žemės nuomos sutarčių. Taip pat pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nėra žemės nuomotojas, sutarčių nesudarinėja tik administruoja nuomos mokesčio surinkimą. Valstybinė žemė nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ši institucija ir sudarinėja žemės nuomos sutartis, o savivaldybės administruoja ir surenka žemės nuomos mokestį į savivaldybės biudžetą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko šiais motyvais: 1. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas reglamentuoja Žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką, todėl jam kaip naudotojui šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos. Mano, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimą Nr. 1798, turi būti taikomos LR CK 6.551 ir 6.552 str. nuostatos. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracija su juo nėra sudariusi nuomos sutarties, todėl jam nekyla pareiga mokėti nuomos mokestį. Nurodo, kad 2002-11-25 raštu jam buvo pranešta apie atsisakymą sudaryti nuomos sutartį, nurodant, kad dėl viso ploto yra sudaryta sutartis su UAB „Palangos rūta“. 2. Nurodo, kad ieškovė remiasi 2011-10-06 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis. Teigia, kad teisės aktai atgal negalioja, šiomis taisyklėmis galima vadovautis tik dėl santykių susiklosčiusiu po teisės akto įsigaliojimo. Byloje nepateikti detalūs paskaičiavimai. Taip pat nepateikti duomenys, kokiu būdu ieškovas apskaičiavo jo naudojamą žemės sklypo dalį. 3. Kadangi ieškovas 2002-11-25 atsisakė su juo sudaryti nuomos sutartį, todėl negali taikyti sankcijų, netesybų. Prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą dėl netesybų. 4. Nusprendus. Ieškinį tenkinti prašo išdėstyti sprendimo vykdymą dalimis per 36 mėn.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė tenkinti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad vadovaujantis LR CK 6.551 str. 2 d. valstybinė žemė kuri yra užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais pastatais išnuomojama ne aukciono būdu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. yra speciali teisės norma, reglamentuojanti valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bei nutraukimo sąlygas. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas, Nr. 260, numato, kad užstatytų žemės sklypų savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu, Nr. 1798 „dėl nuomos mokesčio už valstybinę žeme“ konkretų nuomos mokesčio tarifą nustato savivaldybės. Pagal 1999-06-15 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 1216 su UAB „Palangos rūta“ 1999-06-22 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis , išnuomota 914 m² iš 4813 m² ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Pasikeitus teisinio santykio subjektams Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos m. žemėtvarkos skyrius 2008-10-27 pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai šio žemės sklypo dalies naudotojų sąrašą. Šiame rašte buvo nurodytos preliminarios žemės sklypo dalies 914 m² iš 4813 m² ploto, valdytojų dalys, pagal jų nuosavybės teise įregistruotus patalpų plotus bei paaiškinta, kad pateikti duomenys bus tikslinami naudotojams pateikus prašymus dėl valstybinės žemės sklypo dalies nuomos. 2010-10-06 šalių sutarimu buvo patikslinta 1999-06-22 valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Palangos rūta“, kuriai išnuomota 0,0199 ha žemės sklypas, iš bendro 4813 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Su kitais minėto sklypo dalies naudotojais, žemės nuomos sutartys bus sudarytos pateikus prašymus, bei kitus reikalingus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas A. Š. yra valstybinės žemės sklypo, esančio adresu Vytauto g. 94, Palanga naudotojas. Tai įrodo viešajame registre įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (b.l. 22-35). Atsakovas taip pat neneigia, kad naudojasi šiuo žemės sklypu pagal tiesioginę jo paskirtį. Tačiau atstovas nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio paskaičiuoto nuo 2008 iki 2011 m. (b.l. 4-7, 20, 61-68). Atsakovas pripažįsta, kad nemoka mokesčio, tačiau atsisakymą mokėti argumentuoja, tuo, kad 2002-11-25 jam buvo pranešta jam apie atsisakymą sudaryti nuomos sutartį, nurodant, kad dėl viso ploto yra sudaryta sutartis su UAB „Palangos rūta“. Tuo tarpu ieškovas teigia, jog nenuomoja valstybinės žemės, ši funkcija yra priskirta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovas tik administruoja ir surenka žemės nuomos mokestį į savivaldybės biudžetą, bei išieško skolą. Nepaisant to, jog nėra sudaryta nuomos sutartis, ieškovas skaičiavo nuomos mokestį vadovaujantis Vyriausybės nutarimais bei savivaldybės tarybos nutarimais. Ieškovas savo veikloje remiasi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija 2009-03-13 išaiškinimu Lietuvos savivaldybių asociacijai (b.l. 89). Ieškovas kas metai siuntė priminimus atsakovui apie skolą (b.l. 65-68). Atsakovas į priminimus nereagavo, laikė jog tai kažkokia, klaida, nes su juo nebuvo sudaryta nuomos sutartis. Dėl šių pranešimų nėjo aiškintis pas siuntėją.
Dėl pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį
Teismas sutinka su ieškovo nuomone, jog pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį kyla nepaisant to ar sudaryta nuomos sutartis. Tai, kad 2002-11-25 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos m. žemėtvarkos skyrius pranešė A. Š. apie atsisakymą sudaryti nuomos sutartį, nurodant, kad dėl viso ploto yra sudaryta sutartis su UAB „Palangos rūta“ (b.l. 50) nesudaro pagrindo atsakovui nemokėti nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme. Pažymėtina, kad atsakovas neskundė atsisakymo sudaryti nuomos sutarti, pakartotinai vėliau nesikreipė į valdžios institucijas dėl nuomos sutarties sudarymo, net ir gavęs pranešimus apie paskaičiuotą nuomos mokestį niekaip į tai nereagavo. Bylos nagrinėjimo metu, paaiškėjus jog jis turi teisę sudaryti nuomos sutartį, nesuskubo sudaryti tokios sutarties iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, asmuo būdamas pareigingu, sąžiningu turėjo eiti aiškinti kodėl nesudarius nuomos sutarties jam skaičiuojamas nuomos mokestis, siunčiamos mokesčio deklaracijos, priminimai.
Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo bei nutraukimo sąlygas, tvarką reglamentuoja speciali teisės norma Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šiuo atveju tarp šalių nors ir nebuvo įforminti nuomos santykiai, tačiau buvo, specialiųjų teisės aktų reglamentuotas valstybinės žemės sklypo naudojimas. Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Šiuo atveju atsakovas neginčija to, kad jis naudojasi valstybine žeme pagal tiesioginę paskirtį. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte. Taigi aiškiai įtvirtinta nuostata, kad už naudojimąsi valstybei priklausančia žeme turi būti mokamas žemės nuomos mokestis, išskyrus neatlygintinį suteikimą naudotis – panaudą, kuri reglamentuota Žemės įstatymo 8 straipsnyje, konkrečiai apibrėžiant atvejus, kada sudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis ir su kokiais subjektais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismas, pasisakydamas dėl Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies taikymo, yra konstatavęs, kad valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę. Faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Tokiu atveju būtų paneigta valstybės, kaip žemės savininkės, teisė disponuoti žeme taip, kad ji būtų naudojama racionaliai ir tenkintų viešuosius interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis, civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-231/2009; 2009-10-23, Civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009).
Dėl paskaičiuoto mokesčio dydžio
Atsiliepime keliamos abejonės dėl žemės nuomos mokesčio detalaus paskaičiavimo. Ieškovo pateiktos 2008-2011 žemės nuomos mokesčio deklaracijos dėl atsakovo A. Š. naudojamo žemės sklypo, kuriose atsispindi detalus mokesčio paskaičiavimas, t.y. tiek mokėtojo sklypo dalies vertė, tiek žemės nuomos mokesčio tarifas, tiek mokesčio suma (b.l. 61-64). Ieškovas siekdamas įrodyti veiklos skaidruma, papildomai pateikė deklaracijas dėl kito minimo žemės sklypo naudotojo – UAB „Palangos rūta“, iš kurio matyti, kad šiam naudotojui buvo taikomi tokie pat žemės nuomos mokesčio tarifai kaip ir atsakovui (b.l. 69-71). Netgi atsakovui 2008 m. buvo pritaikytas mažesnis tarifas nei UAB „Palangos rūta“ (b.l. 61,69). Ieškovas dėl paskaičiuotų sumų siuntė priminimus atsakovui, kuris neneigia juos gavęs (b.l. 65-68).
Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovė atgaline data skaičiavo mokestį pagal 2011-10-06 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisykles. Nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nustato ne tik šios taisyklės bet ir kiti teisės aktai. Žemės nuomos mokestis už nuomojamą valstybinės žemę apskaičiuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (redakcija, galiojanti nuo 2008-10-05) 5.8 punktą nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų <...> vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 3 punktą valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus nustato Savivaldybės taryba.
A. Š. žemės nuomos mokestis buvo apskaičiuotas pagal einamųjų metų sausio 1 d. patvirtintus žemės verčių žemėlapius. Atsakovo naudojamo žemės sklypo, adresu Vytauto g. 94, Palanga, kurio plotas 0,0438 ha vidutinė rinkos vertė 2008-01-01 sudarė 27 415,30 Lt. Vadovaujantis miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. T2-179, apskaičiuotas žemės nuomos mokestis už 2008 m. sudarė 603,14 Lt (žemės vertė 27 415,30 Lt dauginama iš patvirtinto tarifo komercinei paskirčiai, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties - 2,2 proc.); 2009-01-01 žemės sklypo dalies vertė - 430 326,76 Lt (vertė nuo 2009-01- 01 perskaičiuota vadovaujantis aukščiau minėtais teisės aktais), dauginama iš patvirtinto tarifo - 0,6 proc. (2009-09-10 tarybos sprendimo Nr. T2-227 1.2.2.2. punktas), apskaičiuota mokesčio suma - 2581,96 Lt ir 1.1, sekančiais metais.
Teismas įvertinęs ieškovo pateiktus argumentus, skaičiavimus, bei Palangos savivaldybės tarybos sprendimus nenustatė mokesčio apskaičiavimo klaidų. Teismas atlikęs lyginamąją analizę dėl kito to paties sklypo naudotojo - UAB „Palangos rūta“ apskaičiuoto nuomos mokesčio, nustatė jog atsakovui buvo taikomi tokie pat netgi mažesni tarifai skaičiuojant žemės nuomos mokestį, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovo pateiktu mokesčio paskaičiavimu.
Dėl atsakovo naudojamo valstybinės žemės ploto
Atsakovas teigia jog neteisingai bei neaiškiai apskaičiuota jo valdomo valstybinės žemės sklypo ploto apskaičiavimo tvarka. Teismas šį argumentą vertina kaip deklaratyvų, neparemtą jokiais argumentais. Teismas, atkreipia šalių dėmesį, kad civilinės bylos ir ginčai juose teisme nagrinėjami laikantis rungimosi ir šalių lygybės principų. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 12 str.). Atsakovas išsakydamas abejones dėl jo naudojamo sklypo ploto nepateikė savo skaičiavimų, neprašė atsakovo ar trečiojo asmens pateikti papildomus duomenis, todėl teismas vertina tuos įrodymus kurie pateikti byloje. Šiuo atveju byloje yra pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-10-27 raštas Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuriame nurodyta, kad A. Š. naudojama žemės sklypo dalis – 0,438 ha (b.l. 21). Būtent pagal šitokį plotą atsakovui ir buvo paskaičiuoti mokesčiai.
Vadovaujanti išdėstytu bei LR CK 6.551 str. 2 d. ir 6.552 str. 2 d. teismas sprendžia, jog ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo yra pagrįstas, iš atsakovo ieškovui priteistinas valstybinės žemės nuomos mokestis už 2008-2011 metus, kuris sudaro 7652,10 Lt.
Dėl delspinigių priteisimo
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti 544,16 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-11-30 iki 2012-05-31. 2012-09-25 pareiškimu ieškovas atsisakė dalies pirminio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 str. 5 d. paskaičiavo delspinigius už 6 mėn. ir prašo priteisti 132,03 Lt delspinigių paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2011-11-15 iki 2012-05-13. Vadovaujantis CPK 140 str. 1 d. ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti viso ar dalies ieškinio. Todėl priimtinas ieškovo atsisakymas nuo dalies t.y. 412,13 Lt delspinigių ir toje dalyje byla nutrauktina CPK 294 str. 1 d. 4 p. bei spręstina dėl 132,03 Lt delspinigių priteisimo.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CPK 6.71 str. 1 d.). Šiuo atveju netesybos paskaičiuotos pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011-10-06 sprendimą „dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. T2-165. Delspinigių norma, paskaičiavimo tvarka nurodyta mokesčio mokėtojo delspinigių ataskaitoje (b.l. 19). Šiuo atveju pareiga mokėti netesybas kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas jog nesant sutarties nekyla pareiga mokėti delspinigius, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl 132,03 t delspinigių priteisimo.
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos įstatymų nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų, metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-07-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl skolos išdėstymo
Vadovaujantis LR CPK 284 str. 1 d. „teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.“ Atsakovas pateikė pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo apie draudžiamąsias pajamas, kurios nesiekia 1000 Lt per mėnesį (b.l. 150-12). Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad atsakovas turi gana daug nekilnojamojo turto, kurio bendra rinkos vertė, nekilnojamojo turto registro duomenimis, viršija 100000 Lt (b.l. 22-35). Negalima daryti išvados jog atsakovo turtinė padėtis yra itin sunki, todėl netenkintinas prašymas dėl skolos išdėstymo.
Kadangi ieškovas, paduodant ieškinį, įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p.), todėl patenkinus ieškinį, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo valstybei, kuris sudaro 234 Lt (3 % nuo priteistos 7652,10 Lt skolos ir 132,03 Lt delspinigių) (LR CPK 96 str., 80 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Be to susidarė 16 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš viso 250 Lt bylinėjimosi išlaidų. (LR CK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priimti ieškovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atsisakymą nuo dalies pirminio reikalavo, t.y. 412,13 Lt delspinigių ir toje dalyje bylą nutraukti.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, kodas 125196077:
7652,10 Lt (septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt du litus 10 ct) valstybinės žemės nuomos mokesčio;132,03 Lt (šimta trisdešimt du litus 03 ct) delspinigių;
- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7784,13 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-02), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Netenkinti atsakovo prašymo dėl skolos išdėstymo.
Priteisti iš atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), 250,00 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.