Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-631/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-14
Bylos Nr.
2A-631/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-008800-2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Donatas Šernas, Alvydas Poškus
Atsakovas
R. B.
Kategorijos
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-631/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-008800-2012Procesinio sprendimo kategorija 27.7; 44.5.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Donato Šerno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1006-657/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Togema“ ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos bankrutavusios įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 285 934,25 Lt žalos atlyginimui, tame tarpe 188 218 Lt už neperduotą trumpalaikį turtą, 50 996,25 Lt už neperduotą ilgalaikį turtą ir 46 720 Lt sumą, išmokėtą iš įmonės kasos, bei procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Togema“ direktorius ir akcininkas, turėjęs 49 proc. šios bendrovės akcijų. Atsakovas neperdavė įmonei trumpalaikio turto – atsargų, kuris buvo apskaitytas įmonės balanse, sudarytame 2011 m. birželio 30 d. už 188 218 Lt. Iš 2011 m. rugsėjo 12 d. sudaryto įmonės balanso matyti, kad įmonė trumpalaikio turto - atsargų turi jau tik už 59 Lt, administratoriui nebuvo perduota nei darbų atlikimo aktų, nei kitų buhalterinių dokumentų, kurių pagrindu šios atsargos būtų buvę nurašytos ar kitokiu būdu panaudotos. Be to, 2011 m. birželio 30 d. balanso duomenimis BUAB „Togema“ turėjo ilgalaikio turto už 57 565 Lt sumą, o administratorius perėmė tik 2012 m. rugsėjo 12 d. balanse apskaitytą įmonės ilgalaikį materialų turtą, kurio likutinė vertė buvo 8 615 Lt. Atlikęs tyrimą, administratorius nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo UAB „Togema“ dieną vienasmeniu atsakovo ilgalaikio turto nurašymo aktu buvo nurašytas įmonei priklausantis krovininis automobilis VOLVO FL4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 6000 Lt, tačiau VĮ „Regitra“ duomenimis šis automobilis iki šiol yra registruotas UAB „Togema“ vardu ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų kokiu nors būdu sunaikintas. Be to, į ilgalaikio turto sąrašą įtrauktas mini hidraulinis ekskavatorius (duomenys neskelbtini) C BXT10288, priklausantis lizingo bendrovei UAB „Swedbank lizingas“, kurio likutinė vertė buvo 24 917,25 Lt, buvo parduotas G. J., kuris sumokėjo lizingo bendrovei. Iš dokumentų matyti, kad atsakovas pagal 2011 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą TOG Nr. 0000397 pardavė UAB „Nuotekų priežiūra“ (kurios akcininkas bei direktorius buvo pats atsakovas) biuro baldus bei kompiuterį už 2 722,50 Lt sumą, o pagal 2011 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą TOG Nr. 0000398 pardavė UAB „Nuotekų priežiūra“ krautuvą Bobkat už 18 150 Lt sumą, viso pardavė turto už 20 872,50 Lt. Administratorius nustatė, kad prieš pat bankroto bylos ieškovei iškėlimą, t.y. 2011 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas iš įmonės kasos sau išmokėjo 46 720 Lt sumą kaip įmonei suteiktų paskolų grąžinimą. Pažymėjo, kad jau 2011 metų birželio mėnesį UAB „Togema“ buvo nemoki. Todėl atsakovas, žinodamas įmonės finansinę būklę ir veiklos perspektyvas, suprato, kad neturėdamas teisės disponuoti turtu (visas įmonės turtas bei piniginės lėšos buvo areštuoti) ir tai padarydamas tyčiniais ir neteisėtais veiksmais – nurašydamas ir perleisdamas turtą, išsimokėdamas sau pinigus pagal 2011 m. rugpjūčio 29 d. kasos išlaidų orderį – jis pažeis BUAB „Togema“ ir kitų kreditorių interesus. Tai rodo, kad įmonės turtas buvo išvaistytas, o nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų tiesioginis padarinys yra bendrovės patirti nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies- priteisė ieškovui iš atsakovo 285 784,25 Lt žalos atlyginimui bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Priteisė iš atsakovo valstybei 6 716 Lt žyminio mokesčio ir 49,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad pagal 2011 m. birželio 30 d. UAB „Togema“ balansą bankroto iškėlimo metu nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo momentu atsargų (medžiagų) turėjo būti už 188 218 Lt sumą. Bankroto administratoriui liko neperduota trumpalaikio turto už ne didesnę kaip 188 159 Lt dydžio sumą (188 218 Lt – 59 Lt). Pažymėjo, kad už tokios pareigos neįvykdymą yra atsakingas atsakovas, kaip įmonės administracijos vadovas (nurašė 2010 m. rugpjūčio 31 d. trumpalaikį turtą, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla ir 2010 m. birželio 9 d. nutartimi buvo areštuotas visas bendrovės turtas). Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų (sandėlio apskaitos kortelių, medžiagų nurašymo aktų, sąmatų, atliktų darbų aktų ir pan.), kad medžiagos (atsargos) 102 996,06 Lt sumai, kurios buvo nurašytos 2011 m. rugpjūčio 31 d. aktu, buvo sunaudotos laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. vykdant sutartinius įsipareigojimus su rangovais UAB „Dzūkijos statyba“, UAB „Grundolita“, UAB „Pireka“.

Nustatė, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktą Nr. 20 atsakovas pats vienasmeniškai nurašė ilgalaikį areštuotą UAB „Togema“ turtą – krovininį automobilį VOLVO FL4 (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė pagal turto vertintojo pažymą yra 6 000 Lt, jo neišregistravo VĮ „Regitra“, bankroto administratoriui jo neperdavė. Taip pat pardavė UAB „Nuotekų priežiūra“ areštuotą ieškovo turtą – krautuvą BOBKAT už 18 150 Lt, biuro baldus už 2 420 Lt ir kompiuterį už 302,50 Lt, viso turto už 20 872,50 Lt, kuris nebuvo įtrauktas į 2011 m. birželio 30 d. balansą. Atsakovas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo UAB „Nuotekų priežiūra“ vadovas ir akcininkas. Gauti pinigai už parduotą turtą įmonės sąskaitoje nebuvo apskaityti, nebuvo sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, jokių tarpusavio sutarčių ar susitarimų dėl įskaitymo į bylą nėra pateikta, todėl atsakovo argumentai dėl tarpusavio užskaitymų atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat 2011 m. birželio 30 d. bendrovės balansą prie ilgalaikio turto buvo įtrauktas mini hidraulinis ekskavatorius (duomenys neskelbtini) C BXT10288, priklausantis lizingo bendrovei UAB „Swedbank lizingas“, kurio likutinė vertė buvo 24 917,25 Lt, jis perleistas trečiajam asmeniui, kuris už jį sumokėjo UAB „Swedbank lizingas“. Tokiu būdu atsakovas neperdavė administratoriui kito turto ar dokumentų, patvirtinančių įmonės ilgalaikio turto sumažėjimą 24 032,75 Lt suma laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. rugsėjo 12 d. Remiantis išdėstytu, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 50 905,25 Lt žalos atlyginimo (24032,75 + 20872,50 + 6000).

Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 46 720 Lt išmokėjimo iš ieškovo kasos kaip paskolos atsakovui grąžinimą, nes ši suma išmokėta atsakovui laikotarpiu, kai atsakovui jau buvo žinoma apie pradėtas bankroto procedūras ir kai Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi visų galimų atsakovo UAB „Togema“ kreditorių reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas UAB „Togema“ nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos, esančias įmonės kasoje ir sąskaitose bankuose bei pas trečiuosius asmenis sustabdant UAB „Togema“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal išduotus vykdomuosius dokumentus ar valstybinių institucijų reikalavimus išieškoti sumas ne ginčo tvarka iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, nustatant visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą (civilinė byla Nr. B2-489-254/2013).

Konstatavo, kad byloje yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovo neteisėti veiksmai, žala, bendrovės patirtų nuostolių priežastinis ryšys su atsakovo veiksmais bei atsakovo kaltė (kaltės prezumpcija nepaneigta), todėl ieškinį tenkintino ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 285 784,25 Lt žalos atlyginimo (188 159 Lt už prarastą ir neperduotą administratoriui trumpalaikį turtą, 50 905,25 Lt už perleistą ilgalaikį turtą, 46 720 Lt už iš įmonės kasos sau išmokėtus pinigus).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytoją O. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Ieškovo prašoma priteisti ir sprendimu priteista 50 996,25 Lt dydžio žala už menamai prarastą ilgalaikį turtą apskaičiuota klaidingai. Ieškinyje nurodyta, kad 50 996,25 Lt žala susideda iš 24 123,75 Lt - ilgalaikio turto verčių skirtumo tarp 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. ieškovo balansų, o 20 872,50 Lt- ieškovo trečiajam asmeniui perduoto turto pardavimo kaina. Kadangi į 24 123,75 Lt dydžio žalos sumą yra įskaičiuota ilgalaikio turto vertė, teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė 20 872,50 Lt to paties turto pardavimo kainos dydžio žalą. Be to, į 50 996,25 Lt dydžio žalos paskaičiavimą nepagrįstai įtraukta ilgalaikio turto nusidėvėjimo vertė - 6 767,81 Lt ir parduoto turto pardavimo PVM - 3622,50 Lt.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto veiksmais 2011 rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktu nurašant automobilį VOLVO 4 ieškovui yra padaryta 6 000 Lt dydžio žala. Šio turto vertė ieškovo balanse buvo 209,43 Lt, jis nurašytas laikantis teisės aktų reikalavimų, nebuvo suremontuotas ir negalimas naudoti pagal paskirtį įmonės veikloje. Automobilis nebuvo apžiūrėtas, 2012 m. spalio 24 d. konsultacijoje apie turto vertę pateikta automobilio kaina netiksli, nepateiktas konsultaciją pasirašiusio asmens kvalifikacijos pažymėjimas.

3. Teismas biuro baldų, kompiuterio ir krautuvo Bobkat pardavimo kainą (20 872,50 Lt) nepagrįstai laikė ieškovo žala, taip pat neteisingai ją apskaičiavo. Šio turto pardavimo sandoriai yra atlygintini, galiojantys ir nenuginčyti. Byloje nėra duomenų, kad perleistas turtas buvo mažesne nei rinkos kaina.

4. Sprendimas dėl 188 218 Lt žalos atlyginimo yra priimtas remiantis neteisingai parengtais ieškovo 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. balansais, kuriuose esantys duomenys neatitinka tikrovės, nes neatitinka pirminių dokumentų - ieškovo didžiosios knygos duomenų, medžiagų ir kuro nurašymo aktų. Pagal didžiosios knygos išrašus 2011 m. birželio 30 d. ieškovo trumpalaikio turto likutis turėjo sudaryti 103 467,20 Lt, o ne 188 218 Lt. Laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. iš viso buvo įsigyta atsargų už 15 716,26 Lt, nurašyta už 177 661,59 Lt, todėl 2011 m. rugsėjo 12 d. ieškovo trumpalaikio turto likutis turėjo sudaryti 1 521,87 Lt, o ne 59 Lt.

5. Teismas nepagrįstai priteisė žalą už įmonėje nebuvusio trumpalaikio turto praradimą, kurio menama vertė - 84 750,80 Lt (188 218 Lt-103 467,20 Lt). Nesant byloje įrodymų apie ieškovo trumpalaikio turto už 84 750,80 Lt faktinį buvimą įmonėje 2011 m. birželio 30 d., negali būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos priteisimo už šio turto praradimą.

6. Sprendimu teismas nepagrįstai priteisė 102 996,06 Lt dydžio žalą už 2011 m. rugpjūčio 31 d. medžiagų nurašymo aktu nurašytą trumpalaikį turtą. Nurašytos buvo tos medžiagos, kurių faktiškai nebuvo įmonėje, nes jos buvo panaudotos teikiant paslaugas tretiesiems asmenims ir nebūtinai teismo nurodytu laikotarpiu, nes jos galėjo būti ir buvo panaudotos anksčiau. Dėl šių aplinkybių apeliantas prašė teismo apklausti liudytoją O. B., tačiau ji nebuvo apklausta.

7. Teismas nepagrįstai 46 720 Lt dydžio išmokėtas lėšas kaip paskolos grąžinimą laikė žala ir priteisė iš apelianto. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys apelianto paskolos ieškovui suteikimą ir šios paskolos grąžinimą. Paskolos grąžinimas negali būti laikoma žala. Netinkamai tvarkoma įmonės apskaita nepatvirtina žalos fakto.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra sprendžiama daug fakto klausimų, yra pateikti didelės apimties finansiniai dokumentai, ieškovo ieškinys yra pagrįstas formaliais argumentais, apelianto įsitikinimu, bylą apeliacinės instancijos teisme būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokiu būdu suteikiant galimybę apeliantui paaiškinti žodžiu jo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes. Apeliantas mano, kad žodiniame procese bus išsamiau ir operatyviau ištirti byloje esantys įrodymai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas BUAB „Togema“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliantui kaip įmonės administracijos vadovui ir akcininkui dar 2011 m. birželio mėnesį buvo žinoma, kad jo vadovaujamai įmonei yra inicijuota civilinė byla dėl bankroto bylos UAB „Togema“ iškėlimo ir 2011 m. birželio 9 d. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant UAB „Togema“ turtą. Apeliantas, vykdydamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo įpareigojimą, pateikė teismui 2011 m. birželio 30 d. balansą, kurio duomenys skyrėsi nuo jau iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui pateikto 2011 m. rugsėjo 12 d. balanso.

2. Apeliantas yra atsakingas už įmonei priklausančio automobilio dingimą, kuris prieš pat bankroto bylos iškėlimą buvo fiktyviai nurašytas. Nors jo vertė balanse nurodoma 209,43 Lt, vidutinė rinkos vertė yra 6000 Lt.

3. Patikrinus įmonės buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „Togema“ nėra visų dokumentų, pagrindžiančių kur ir kokiu būdu sumažėjo įmonės ilgalaikio turto nuo 57 656 Lt iki 8 615 Lt.

4. Apeliantas neturėjo teisės perleisti biuro baldų ir kompiuterio 2011 m. birželio 22 d., nes Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi UAB „Togema“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreipė dėmesį, kad turtas buvo perleistas ne bet kam, o apelianto dukterinei įmonei UAB „Nuotekų priežiūra“. Pažymėjo, kad pinigų už parduotą turtą ieškovas negavo, o vėliau UAB „Nuotekų priežiūra“ taip pat bankrutavo.

5. Nepagrįsti apelianto motyvai, kad teismas iš apelianto du kartus priteisė tą pačią žalą. Įmonės ilgalaikis turtas apelianto dukterinei įmonei buvo parduotas 2011 m. birželio 22 d., o Kauno apygardos teismui pateiktame ir apelianto pasirašytame 2011 m. birželio 30 d. balanse matyti, kad ilgalaikio turto vertė nurodyta jau po minėto turto pardavimo.

6. Kauno apygardos teismui pateikti 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. balansai yra galiojantys, nes juos pasirašė ir jų teisingumą patvirtino pats apeliantas.

7. Teismas pagrįstai priteisė 188 218 Lt žalos atlyginimą, nurašant trumpalaikį turtą, nes bankroto bylos iškėlimo dieną apeliantas vienasmeniškai surašė sunaudotų medžiagų nurašymo aktą , kuriuo nurašė trumpalaikio turto už 102 996,06 Lt sumą. Nurašytos medžiagos neaktuotos, nenurodoma kokiam konkrečiam objektui buvo nurašoma.

8. Apeliantas kaip įmonės administracijos direktorius ir akcininkas žinojo apie įmonės finansinę būklę ir apie tai, kad yra areštuotas įmonės turtas ir piniginės lėšos. Todėl išmokėdamas sau 46 720 Lt veikė priešingai įmonės ir kreditorių interesams bei sąmoningai nevykdė Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto padaryta žala siekia 285 784,25 Lt, tame tarpe 188 159 Lt - prarasto ir neperduoto administratoriui trumpalaikio turto, 50 905 Lt- neperleisto ilgalaikio turto ir 46 720 Lt - iš įmonės kasos sau išmokėtų pinigų. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtindamas, jog teismas pažeidė CK 6.249 straipsnį (apskaičiuodamas žalos dydį) ir CPK 185 straipsnio (įrodymų vertinimo) nuostatas. Apeliacinį skundą apeliantas prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti byloje liudytoją O. B..

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Apeliantas žodinio bylos nagrinėjimo būtinybę grindžia tuo, kad byloje yra sprendžiama daug fakto klausimų, yra pateikti didelės apimties finansiniai dokumentai, ieškinys pagrįstas formaliais argumentais, be to, apeliantui turi būti suteikta galimybė žodžiu paaiškinti jo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto dėstomos aplinkybės per se neteikia besąlyginio pagrindo žodiniam bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas negalės bus pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis. Nagrinėjamos bylos apimtis nėra didelė, o joje pateikti rašytiniai įrodymai (finansiniai dokumentai) nei savo apimtimi, nei turiniu nėra išskirtinai sudėtingi ar didelės apimties. Ginčas byloje iš esmės kilęs dėl pateiktų įrodymų vertinimo ir civilinės atsakomybės apimties. Apeliantas yra pateikęs išsamų apeliacinį skundą, kuriame aiškiai išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai. Todėl tai, ar tinkamai teismas vertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, ar buvo atskleista bylos esmė ir tinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka. Nors apeliantas, prašydamas žodinio bylos nagrinėjimo, siekia savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes paaiškinti žodžiu, pastebėtina, kad žodinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.), juolab, kad naujų įrodymų nepateikta.

Teisėjų kolegija atmeta prašymą dėl liudytojos O. B. iškvietimo ir apklausos. Motyvai bus nurodyti žemiau nutartyje.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Kaip matyti iš bylos duomenų UAB „Togema“ 2011 m. birželio mėnesį teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, 2011 m. birželio 9 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas nekvestionuoja, jog jam šios aplinkybės buvo žinomos. Administratorius nurodo, o apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė, kad įmonė nuo 2011 m. birželio mėnesio faktiškai jokios veiklos faktiškai nebevykdė. Tuo tarpu apeliantas, būdamas įmonės vadovu, ne tik žinodamas, kad įmonė faktiškai jau yra nemoki ir nevykdanti jokios ūkinės-komercinės veiklos, be to, jau ir galiojant UAB „Togema“ bankroto byloje pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonėms - viso įmonės turto areštui ir nustatytam areštuoto turto disponavimo teisės apribojimui ir žinant, jog visas įmonės turtas netrukus turės būti perduotas administratoriui, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio iki rugsėjo mėnesio ne tik vienasmeniškai nurašė įmonės trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, perleido dalį įmonės turto kitai savo vadovaujamai įmonei, bet ir išsimokėjo sau ženklią pinigų sumą. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas neginčija šių teismo nustatytų aplinkybių, kad toks apelianto kaip įmonės administracijos vadovo elgesys neatitiko rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standarto, tačiau jame nurodomais argumentais kvestionuojamas žalos įmonei ir jos kreditoriams faktas bei dydis.

Kaip minėta, skundžiamu sprendimu nustatyta ir iš apelianto priteista 285 784,25 Lt žala, iš jų 188 159 Lt - prarasto ir neperduoto administratoriui trumpalaikio turto, 50 905 Lt - neperleisto ilgalaikio turto ir 46 720 Lt - iš įmonės kasos sau išmokėtų pinigų.

Dėl 46 720 Lt sumos išsimokėjimo

Apeliantas tvirtina, kad byloje yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys paskolos ieškovui suteikimą, todėl paskolos grąžinimas šiuo atveju negali būti laikomas žala. Teisėjų kolegija, pažymi, kad apelianto paskolos suteikimo ieškovui faktas nagrinėjamam klausimui nėra lemiamai reikšmingas, nes apelianto neteisėti veiksmai pasireiškė ne pinigų pačiam sau išmokėjimu per se, o tuo, kad ši pinigų suma išmokėta jau esant įmonei faktiškai nemokiai, likus porai dienų iki bankroto bylos iškėlimo, galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms inter alia nustatančiomis apribojimus patenkinti savo pretenzijas pagal prievoles. Todėl apeliantas negalėjo išsimokėti nei sau, nei kitiems asmenims jokių pinigų sumų net jei tam faktinis pagrindas ir buvo. Dėl to minėtu laikotarpiu išsimokėta 46 720 Lt suma laikytina įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala, kuri apelianto turi būti atlyginta, nes įmonės turto status quo, turėjusi egzistuoti iki turto perdavimo administratoriui buvo pažeista. Priteista žala nepaneigia apelianto teisės, esant faktiniam pagrindui, reikšti ieškovui kreditorinį reikalavimą šiai sumai bankroto byloje, nes šios pinigų sumos išmokėjimo pagrindas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Todėl galimam kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimui bankroto byloje žalos atlyginimo priteisimas nagrinėjamoje byloje esminės reikšmės neturi.

Dėl trumpalaikio turto

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas prarado ir neperdavė bankroto administratoriui trumpalaikio turto už 188 159 Lt, nes 2011 m. birželio 30 d. balanso duomenimis įmonės trumpalaikį turtą (t.y. atsargas ir išankstinius apmokėjimus) sudarė 188 276 Lt vertės turtas, o 2011 m. rugsėjo 12 d. balanso duomenimis - jau tik už 59 Lt. Laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 30 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d., t.y. galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, apeliantas nurašė atsargų už 118 010,71 Lt, tuo tarpu likusio trumpalaikio turto administratoriui perduota tik už 59 Lt. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto administratoriui liko neperduota trumpalaikio turto už 188 159 Lt dydžio sumą (188 218 Lt-59 Lt).

Apeliantas tvirtina, kad šis teismo sprendimas priimtas, remiantis neteisingai parengtais ieškovo 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. balansais, kuriuose esantys duomenys neatitinka tikrovės. Taigi, apeliantas iš esmės kvestionuoja savo paties kaip įmonės vadovo pasirašytus ir teismui bei bankroto administratoriui pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus.

Apelianto pateiktus įrodinėjamus trumpalaikio turto apyvartos duomenis paneigia byloje esantis 2011 m. rugpjūčio 31 d. nurašymo aktas, kuriuo bankroto bylos iškėlimo dieną, galiojant laikinosios apsaugos priemonėms, kurios numato aiškius apribojimus disponuoti įmonės areštuotu trumpalaikiu ir ilgalaikiu turtu, buvo nurašyta įmonės trumpalaikio turto už 102 996,06 Lt (t. 1, b. l. 33-36). Tai rodo, kad tokios vertės turto įmonė neabejotinai turėjo, kuris, nepaisant turtui nustatytų teismo apribojimų ir nesant aiškių pagrindų, buvo nurašytas. Šiame kontekste pastebėtina, kad apelianto įrodinėjamos aplinkybės, jog šis trumpalaikis turtas buvo naudojamas vykdant sutartinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims teisme niekaip nebuvo įrodytos (CPK 12, 178 str.). Apeliacinio skundo argumentai šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, nes ir apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių apelianto minimus vykdytus sutartinius įsipareigojimus pagrindžiančių įrodymų. Pastebėtina, kad įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (ABĮ 37 str. 12 d. 1 p.), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABĮ 19 str. 8 d.), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik negalėjo pagrįsti įmonės trumpalaikio turto nurašymo įrodymais (šiuo atveju sutartimis su užsakovais ir pan.), tačiau šis turtas pažeidžiant tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesus buvo nurašytas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, esant bankroto byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, draudžiančiomis disponavimą tiek ilgalaikiu, tiek trumpalaikiu turtu.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad UAB „Togema“ 2011 m. birželio 30 d. ir 2011 m. rugsėjo 12 d. balansai neįregistruoti VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre nedaro šių finansinės atskaitomybės dokumentų per se niekiniais. Įmonė turi teisę sudaryti tarpines finansines ataskaitas, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatyta tvarka ar periodiškumu (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 str.). Pastebėtina, kad finansinės ataskaitos inter alia įmonės balansas turi būti sudaromas būtent pagal pirminius dokumentus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 str.). Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. 1 d.). Bendrovės vadovas atsako ne tik už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, tačiau ir už tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą (ABĮ 37 str. 12 d. 1-3 p.). Dėl to šiame kontekste atmestini apelianto argumentai, susiję su tuo, kad neva paaiškinimus dėl turto apskaitos galėtų pateikti buvusi finansininkė O. B., o apeliantas tik pasirašęs jos pateiktus balansus, pirminiais dokumentais nepagrįsto 84 750,80 Lt vertės trumpalaikio turto įmonėje tiesiog nebuvo, nes tai nepaneigia oficialių įmonės balanso duomenų, kurie buvo paties apelianto kaip įmonės vadovo pasirašyti patvirtinant šiuose balansuose užfiksuotų duomenų teisingumą bei pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (2011 m. birželio 30 d. balansas) bei įmonės turtą perėmusiam bankroto administratoriui (2011 m. rugsėjo 12 d. balansas). Juolab, kad apelianto veiksmai tiek laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu, esant teisme pareiškimui dėl jo vadovaujamai įmonei bankroto bylos iškėlimo, tiek sudarant naują balansą prieš perduodant bankroto administratoriui įmonei turtą, rodo jo aktyvius veiksmus, lėmusios bankroto administratoriui perduotino turto sumažėjimą. Todėl teisėjų kolegija nemato būtinumo kviesti liudytoja O. B., beje, kuri, pasak administratoriaus, yra išvykusi į Vokietiją, juo labiau, kad liudytojo vienokie ar kitokie paaiškinimai negali paneigti paties apelianto pasirašyto balanso duomenų.

Dėl ilgalaikio turto

Apeliantas kvestionuoja skundžiamu sprendimu priteistą iš apelianto už ilgalaikio turto nurašymą žalą, kurią sudaro 6 000 Lt už nurašytą krovininį automobilį VOLVO, 20 872,50 Lt už parduotą turtą, kuris nebuvo įtrauktas į 2011 m. birželio 30 d. balansą, ir 24 032,75 Lt už bankroto administratoriui neperduotą ilgalaikį turtą, iš viso 50 996,25 Lt.

Apeliantas tvirtina, kad minėta 50 996,25 Lt dydžio žala apskaičiuota klaidingai. Nors apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai priteisė 20 872,50 Lt to paties turto pardavimo kainos dydžio žalą, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų, biuro baldai, kompiuteris ir krautuvas Bobkat buvo parduoti 2011 m. birželio 22 d. Akivaizdu, kad dėl to vėliau (2011 m. birželio 30 d.) sudarytame balanse šis turtas jau negalėjo figūruoti, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad į bankroto administratoriui neperduoto turto sumą, priteistą iš apelianto, yra įskaičiuota perleista ilgalaikio turto vertė. Tuo tarpu apelianto argumentai, kad į priteistos žalos apskaičiavimą nepagrįstai įtraukta ilgalaikio turto nusidėvėjimo vertė, sudaranti 6 767,81 Lt, grindžiami deklaratyviais teiginiais. Apelianto pateiktoje lentelėje nurodomas arba visiškas turto nusidėvėjimas (t.y. nuo 2 191,07 Lt iki 1 Lt, 3 188,44 Lt iki 1 Lt) arba vos tik keliomis dešimtimis litų. Šie apelianto pateikti skaičiai nepagrįsti jokiais objektyviais kriterijais ar kitokiais duomenimis ar įrodymais, kurie leistų spręsti, kad apelianto nurodomas konkretus ilgalaikis turtas vos per nepilnus 3 mėnesius tiek nuvertėjo realiai arba įprastomis sąlygomis tokio pobūdžio turtas paprastai būtent tiek savo vertės ir praranda.

Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai biuro baldų, kompiuterio ir krautuvo Bobkat pardavimo kainą laikė ieškovo patirta žala. Šiuos savo argumentus apeliantas grindžia tuo, kad pardavimo sandoriai yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl ieškovas turi teisę išsiieškoti šias sumas iš pirkėjo. Byloje nėra duomenų, kad turtas buvo perleistas už žemesnę nei rinkos kainą, be to, apelianto manymu, į žalos dydį nepagrįstai įtrauktas pardavimo PVM.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Tinkamiausią teisinės gynybos priemonę savo byloje renkasi ieškovas. Todėl esant teisės normose įtvirtintoms kelioms teisinėms gynybos priemonėms ieškovas nebūtinai turi panaudoti kitas, kurių tikslas iš esmės yra tas pats. Kitas dalykas yra tai, ar pasirinktas gynybos būdas leidžia pripažinti jį esant pagrįstą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos aplinkybės nepaneigia ieškovo teisės reikalauti iš apelianto, kaip įmonės vadovo, žalos atlyginimo neteisėtai perleidus ieškovo turtą įmonei, kurios vadovas ir akcininkas yra tas pats asmuo (apeliantas). Minėtas ginčo turtas perleistas jau faktiškai įmonei esant nemokiai, kuomet teisme jau buvo pareikštas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Togema“ iškėlimo, o šios įmonės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pastebėtina, kad ir vien dėl pastarosios aplinkybės apelianto veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad įmonei UAB „Nuotekų priežiūra“, kuriai ginčo turtas buvo neteisėtai parduotas, vos po kelių mėnesių (2012 m. sausio 16 d.) buvo inicijuota bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-393-555/2014), todėl ir apelianto skunde nurodomas alternatyvus teisinės gynybos būdas ieškovo siekiamo rezultato (atgauti prarastą įmonės turtą) realiai neįgyvendintų. Taigi, yra pagrindas manyti, kad apeliantas turtą perleido ne tik formaliai neteisėtai, bet ir, pats būdamas pardavėjo ir pirkėjo vadovu, turtą perleido neturėdamas realių ketinimų gauti/sumokėti jo kainą, kas reiškia, kad sudarė su žinomai nemokiu pirkėju akivaizdžiai žalingą ieškovui sandorį, kurio rezultate prarado turtą ir negavo už jį kainos. Tuo tarpu apelianto argumentai dėl parduoto vertės neturi jokios įtakos priteistinai žalai už neteisėtai perleistą turtą, nes turto vertė nėra šios bylos ginčo dalykas, priteista suma yra negauta turto pardavimo kaina. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, jog turto pardavimo PVM neturi turi būti įskaitoma į žalą, padarytą pardavus minėtą turtą, nes ieškovas turėjo gauti sąskaitose nurodytą sumą su PVM.

Vis tik teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į priteistinos iš apelianto atlygintinos žalos dydį įtraukė 6 000 Lt už nurašytą krovininį automobilį VOLVO. Visų pirma, kaip matyti iš bylos duomenų, šis automobilis buvo nurašytas 2011 m. rugpjūčio 31 d., o tai reiškia, kad jis buvo įtrauktas į 2011 m. birželio 30 d. balansą. Todėl pirmosios instancijos teismui apskaičiavus ir į priteistinos žalos dydį įtraukus ilgalaikio turto skirtumą tarp 2011 m. birželio 30 d. balanso ir 2011 m. rugsėjo 12 d. balanso duomenų, pakartotinai priteisti krovininio automobilio vertę nėra pagrindo. Antra, ieškovo nurodoma automobilio vertė (6000 Lt) grindžiama turto vertintojo konsultacija įvertinus tik automobilio pagaminimo datą (t. 2, b.l. 44). Sutiktina su apeliantu, kad toks įrodymas nėra pakankamai patikimas, nes automobilio vertė nustatyta jo neapžiūrėjus, beje, ir pats vertintojas nurodo, kad ji po apžiūros koreguotina. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neperduoto administratoriui kito turto ar dokumentų, patvirtinančių įmonės ilgalaikio turto sumažėjimą sumą padarė aritmetinę klaidą, nes skirtumas tarp įmonės 2011 m. birželio 30 d. balanse nurodomo ilgalaikio turto vertės (57 565 Lt), UAB „Swedbank lizingas“ perduoto 24 917,25 Lt hidraulinio ekskavatoriaus ir bankroto administratoriui perduoto 8 615 Lt, yra 24 123,75 Lt (tokią sumą nurodo ir ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą), o ne 24 032,75 Lt, kaip nurodyta skundžiamame sprendime. Todėl bendra iš apelianto priteistina suma už neišsaugotą ir bankroto administratoriui neperduotą ilgalaikį turtą sudaro 44 996,25 Lt (24 123,75 Lt+20 872,50 Lt).

Tokiu atveju bendra iš apelianto priteistina atlygintina žala ieškovui sudaro 279 875,25 Lt (188 159 Lt + 46 720 Lt + 44 996,25 Lt).

Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, jis nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį atleistas, atsakovas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai privalo atlyginti valstybei 6 598 Lt žyminį mokestį. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei yra priteistina 47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliantas pateikė įrodymus apie patirtas 2 541 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 4, b.l. 117). Apeliantui priteistina ieškovu atlygintina žala sumažėjo 2,1 proc. Todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (atsiliepimas į apeliacinį skundą pagal rekomendacijų 8.11 punktą – 1,5 MMA), iš ieškovo apeliantui priteisina 35,10 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti priteistą iš atsakovo R. B. ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Togema“ žalos atlyginimo sumą iki 279 875,25 Lt.

Sumažinti priteistą iš atsakovo R. B. valstybei žyminio mokesčio sumą iki 6 598 Lt ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą iki 47 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Togema“ atsakovui R. B. 35,10 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėAlvydas PoškusDonatas Šernas