Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wellness Apartmens“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Wellness Apartments“ dėl apmokėjimo už atliktus darbus, delspinigių priteisimo, vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos monolitas“, bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wellness Apartments“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“ dėl statybos rangos darbų kainos sumažinimo ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos monolitas“ ieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“ dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nustatyta, kad ieškovė (rangovas) pareiškė reikalavimą priteisti jai iš apeliantės (užsakovas) už atliktus, bet apeliantės neapmokėtus statybos darbus pagal 2015 m. gegužės 25 d. šalių sudarytą rangos sutartį (Sutartis). Apeliantė pareiškė priešieškinį, kuriame prašo sumažinti atliktų darbų kainą dėl atliktų darbų trūkumų. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino visiškai. Apeliantė (atsakovė) su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantė. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama dėl apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindų neperžengiant skundo ribų.Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su darbų vykdymu pagal nesuderintą projektą (apeliacinio skundo 3, 7 punktai)

Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog dalies atsakovei priklausančių statinių statybą ieškovė vykdė apskritai ne pagal parengtą ir suderintą techninį ir darbo projektą, o pagal neaiškius projektinius sprendinius, kurie nebuvo užbaigti, suderinti ir kurių įgyvendinimui nebuvo gautas techninę priežiūrą atliekančio asmens pritarimas statyti. Toks savavališkų darbų vykdymo rezultatas, pasak apeliantės, lėmė tai, kad dėl atliktų darbų ji nebegalėjo toliau vykdyti statybos darbų pagal suderintą ir patvirtintą darbo projektą, kuriuo ieškovė sąmoningai nesivadovavo. Šiuo aspektu esminiai apeliantės nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai išdėstyti šios nutarties 14.2-14.4, 14.10 punktuose. Teisėjų kolegija nepripažįsta jų pagrįstais.Apeliantė nurodė, kad laikėsi pozicijos, jog tarp šalių buvo suderinta tik darbo projekto “0” laidos konstrukcinė dalis, todėl ieškovė turėjo teisę vykdyti statybos rangos darbus tik pagal nurodytą dokumentą. Jokie kiti projektai, t. y. nei darbo projekto “0” laidos architektūrinė dalis, nei darbo projekto “A” laidos konstrukcinė dalis, kurioje numatytas 20 cm storio gelžbetonio monolito sienų pakeitimas į 18 cm storio silikatinių blokų sienas, nebuvo suderinti nei su statybos techninę priežiūrą vykdančiu asmeniu, nei su apeliante, nors to imperatyviai reikalauja teisės aktų nuostatos. Ieškovė teigė priešingai, t.y. kad darbų vykdymo eigoje statomų pastatų sienų projektiniai sprendimai buvo keičiami, tai buvo daroma būtent pačios apeliantės iniciatyva. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškove.Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė nenurodo iš esmės jokių motyvų, kuriais galima būtų pagrįsti ieškovės savavališko projektinių sprendinių keitimo/nesilaikymo tikslus ir, dar daugiau, paaiškinti, kodėl darbų atlikimo eigoje nei pati apeliantė, nei statybos techninę priežiūrą vykdęs asmuo nereiškė pretenzijų dėl to, kad ieškovė vykdo darbus ne pagal patvirtintus ir apeliantei nepriimtinus projektinius sprendinius. Jei dar galima būtų pateisinti pačios apeliantės – ne statybų verslo specialistės - nesugebėjimą įvertinti, ar siena mūrijama iš 18 cm, ar 20 cm storio silikatinių blokų (tai labiau galėjo ir privalėjo įvertinti specialistas - statybos techninę priežiūrą vykdęs J. Ž.), tai pamatyti, kad, anot apeliantės, turėjusi būti gelžbetonine siena yra statoma iš silikatinių blokų, nereikia nei jokių specialių žinių, nei kokių nors papildomų pastangų. Todėl šiuo aspektu apeliantės teiginiai yra akivaizdžiai neįtikinami. Antra, apeliantė savo skunde (sąmoningai ar ne) visiškai nemini 2016 m. sausio 29 d. papildomo susitarimo Nr. 3 prie Sutarties. Šiame susitarime numatyta, kad rangovas įsipareigoja atlikti mūrinių sienų ir kaminų įrengimo darbus pagal pateiktus darbo projekto brėžinius Nr. 10062014-01, atliekamų darbų detalizavimas pateiktas šio susitarimo priede (be kita ko, jame numatytas sienų iš silikatinių blokų mūrijimas). Taigi, šalių susitarime pateikta nuoroda į darbo projekto sprendinius. Darbo projekto pakeitimus („A“ laida) užsakė pati apeliantė, juose numatytos (būtent) 18 cm storio silikatinių blokelių sienos (10 t., b.l. 43-45). Ieškovės pateiktuose į bylą statybos darbų žurnaluose statybos techninės priežiūros vadovo parašai patvirtina, kad sienų mūrijimo darbai yra priimti, silikatinių blokų storis 18 cm. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė darbus atliko pagal apeliantės samdyto projektuotojo parengtą dokumentaciją ir jai tuomet darbai buvo priimtini. Byloje apskritai nėra duomenų, kad iki konflikto dėl apmokėjimo kilimo ar netgi po jo ieškovei būtų reikštos pretenzijos dėl darbų trūkumų tuo aspektu, kad sienų medžiagiškumas ar storis neatitiko šalių susitarimų – tokių duomenų nėra fiksuota nei vadybinio rangovų susitikimų protokoluose iki pat 2016 m. gegužės 20 d., nei statybos techninio prižiūrėtojo ieškovei ir apeliantei adresuotuose raštuose (apeliantės 2016 m. liepos 22 d. atsiliepimo priedai Nr. 3, Nr. 4). Dar daugiau, toks darbų vykdymui esminis klausimas neminimas ir 2016 m. liepos 21 d. pranešime dėl Sutarties nutraukimo, jis faktiškai statybos techninio prižiūrėtojo iškeliamas (kažkodėl) tik 2016 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 16-09 (apie šiame rašte minimą pertvarų mūrijimo kokybiškumą – žemiau nutartyje).Teisėjų kolegija atmeta apeliantės savo pozicijos pagrįstumui nurodomus argumentus, kad Sutarties 4.2 punkte yra apibrėžtas su statybos darbų atlikimu susijusių dokumentų prioritetiškumas, pagal kurį projektinė dokumentacija laikytina aukštesnės galios dokumentu nei darbų atlikimo sąmatos (kainų pasiūlymo užklausa, rangovo kainų pasiūlymo lentelė). Jos nuomone, pagal šį Sutarties punktą, esant neatitikimui tarp darbų sąmatos ir projektinės dokumentacijos, ieškovė turėjo pareigą vadovautis išimtinai projektine dokumentacija, tačiau tokios savo pareigos nevykdė. Tačiau, kaip minėta, šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 3 ir jame nurodė, kad rangovas įsipareigoja atlikti mūrinių sienų ir kaminų įrengimo darbus pagal pateiktus darbo projekto brėžinius Nr. 10062014-01, jie buvo užsakyti apeliantės (akivaizdu – kad ne be tikslo). Todėl apeliantės pozicija, kad ieškovė vis tiek turėjo vadovautis ankstesniais projektiniais sprendiniais, nelaikytini pagrįstais. Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. K., be kita ko, patvirtino, kad sienos iš 18 cm silikatinių blokelių sumontuotos taip, kaip numatyta brėžiniuose. Be to, tai, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, privalo vadovautis papildomais brėžiniais/paaiškinimais, kurie gali būti perduoti tiek skaitmenine forma, tiek/arba telekomunikacinėmis priemonėmis, numatyta ir Sutarties 6.1.9 punkte. Pagal CK 6.689 straipsnio 2 dalį užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui, o nepranešęs apie juos, netenka teisės jais remtis ateityje. Nagrinėjamu atveju nei ieškovei apeliantė pranešė apie aptariamo pobūdžio faktiškai jau tik bylos eigoje pradėtus deklaruoti visiškai akivaizdžius trūkumus (jei jie būtų buvę), nei iš esmės yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė nesilaikė Sutarties ir papildomo susitarimo Nr. 3 su apeliante sąlygų jas pakeisdama savavališkai.Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai, susiję su darbų vykdymu pagal, anot apeliantės, nesuderintus projektinius sprendinius, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nepatvirtina apeliantės teisės reikalauti darbų kainos sumažinimo.

Dėl atsakovės priimtų darbų (apeliacinio skundo 4 punktas)

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį už atliktus ir apeliantės priimtus statybos darbus (dėl 98 179,05 Eur) ir šioje dalyje atmesdamas atsakovės priešieškinį, tokią išvadą darė remdamasis tuo, kad ieškovės atlikti statybos darbai nurodytoje apimtyje yra priimti atsakovės, darbų perdavimo – priėmimo aktai yra pasirašyti techninę priežiūrą atlikusio asmens, už dalį darbų yra sumokėta. Todėl sprendė, kad apeliantė neturi teisės remtis jos nurodomais atliktų statybos darbų trūkumais, kurie, teismo vertinimu, turėjo būti akivaizdūs dar darbų priėmimo metu. Apeliantė nesutinka su tokiomis teismo išvadomis. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė ieškovės darbus, atliktus iki 2016 m. balandžio mėn., faktiškai yra priėmusi be jokių pastabų. Pažymėtina, kad savo 2016 m. liepos 22 d. atsiliepime į ieškinį apeliantė yra nurodžiusi, jog pirmieji defektai nustatyti 2016 m. kovo 25 d. vykusiame vadybiniame rangovų susitikime, kurio metu, aptarus namų sienų ir perdangų betonavimo darbų kokybės trūkumus, buvo nutarta juos pašalinti išlyginant betonavimo paviršių nukrypimus nuo projektinių ir užglaistant nekokybiškai sutankintas sienų vietas, ieškovė trūkumus įsipareigojo pašalinti iki 2016 m. balandžio 5 d. ir nustatytu terminu darbus atliko. Taigi, jau iš fakto, kad darbai iki 2016 m. balandžio mėn. buvo priimti be pastabų, galima spręsti, kad (bent jau) iki to laiko ieškovės darbų trūkumų konstatuoti nėra pagrindo, nes net ir tuo atveju, jei darbai ir turėjo trūkumų, jie pačios apeliantės atsiliepime paminėtu teigimu jau buvo pašalinti. Apeliantė savo skundo argumentaciją aptariamu klausimu iš esmės grindžia eksperto R. M., kurio parengtą aktą nurodo gavusi 2016 m. liepos 8 d., išvadomis. Tačiau, kaip jau minėta, ir 2016 m. liepos 22 d. atsiliepime apeliantė neginčijo, kad darbai iki 2016 m. balandžio mėn. atlikti tinkamai, be to, iš dalies jie buvo ir apmokėti. Iš bylos duomenų apskritai galima daryti išvadą, kad atliktų darbų rezultatas (sienos, perdangos, grindys) nebuvo paslėptas (nebent išskyrus armatūrą), buvo atviras bei iš esmės galėjo būti matomas, o juo labiau specialisto -statybos techninio prižiūrėtojo patikrinamas (iš R. M. akto galima spręsti, kad faktiškai tam pakako liniuotės - gulsčiuko) viso statybos proceso metu. Šiame kontekste tas pat pasakytina ir apie vėlesnius darbus – iš R. M. parengto akto nematyti, kad darbų tinkamumo įvertinimui reikėjo pasitelkti kokią nors specialią įrangą ar specialias procedūras, tyrimus ir pan. paslėptiems trūkumams nustatyti. Darbų rezultatas tiek apeliantės, tiek statybos techninio prižiūrėtojo buvo priimtas. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliantės teiginių dėl sienų ar grindų netinkamo įrengimo ir būtinumo mažinti ieškovės darbų kainą (neva) defektų šalinimo kainos apimtimi. Juo labiau, kad ir iš R. M. išvadų matyti, jog nėra nustatyta statinio konstrukcijų (elementų) neatitikimo esminiams statinio reikalavimams, sienų ar grindų nuokrypiai, perdangų įlinkiai neviršija leistinų normų iš esmės ir dėl to, kaip remdamasis liudytojų E. S., A. A. parodymais nurodė pirmosios instancijos teismas, papildomų darbų atlikimas nėra būtinas. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad tarp šalių nesutarimai prasidėjo 2016 m. balandžio mėn. Vadybinio rangovų vadovų 2016 m. balandžio 22 d. susitikimo metu buvo nustatyta, kad pertvaros yra mūrijamos iš nekalibruotų silikato blokelių, neužpildant siūlių skiediniu ir neišlaikant geometrinių išmatavimų, sienos ir perdangos yra išbetonuotos su geometriniais nukrypimais nuo projekto. Faktiškai tas pats konstatuojama 2016 m. balandžio 29 d., gegužės 6 d., gegužės 13 d. susitikimuose, tačiau kartu nurodoma ir tai, kad trūkumai šalinami (2 t. b.l. 10-16). Šiame kontekste pažymėtina, kad paminėtos aplinkybės kartu paneigia (ar bent jau iš dalies) apeliantės aiškinimą, kad darbų trūkumus dėl jų neakivaizdumo ji (neva) galėjo nustatyti tik po R. M. išvadų gavimų. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kuriais bei CK 6.662 straipsnio 4 dalies nuostatomis remdamasi apeliantė įrodinėja, kad ieškovei nepagrįstai priteista už darbus pagal atliktų darbų aktus iki 2016 m. balandžio mėn.

Dėl darbų pagal atsakovės nepriimtus atliktų darbų aktus už 2016 m. balandžio, gegužės mėn. (apeliacinio skundo 5 punktas)

Kaip matyti iš šių atliktų darbų aktų Nr.13 - 15, ieškovė atliko tokius darbus: ventiliacinių kaminų mūrijimas, silikatinių blokų pertvarų mūrijimas, sąramų montavimas, gelžbetonio sienos, besijiniai gelžbetonio perdenginiai (4 t. b.l. 67-73). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal šiuos darbų aktus pamatų, grindų, stogų įrengimo darbai, t.y. tie darbai, kuriuos bylos eigoje 2017 m. gegužės 19 d. prašyme nurodė apeliantė kaip netinkamai ieškovės atliktus ir taisytinus darbus bei atitinkamai mažintiną darbų kainą ieškovei, apskritai nebuvo atliekami. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantė, nepriėmusi darbų, turi įrodyti, jog ieškovės atlikti ir vienašališkai perduoti darbai yra atlikti netinkamai ar nekokybiškai. Pažymėjo, kad atsakovė aktų nepasirašymo priežasčių pačiuose aktuose neįvardijo, ieškovės vienašališkai pasirašytų aktų neginčija, o aplinkybė, kad aktai nebuvo suderinti su techniniu prižiūrėtoju, įvertinus tarp šalių jau susidariusius konfliktinius santykius, savaime dar nereiškia, kad rangos darbai buvo atlikti su defektais ar nekokybiškai. Apeliantė nurodo, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jos nurodytos aplinkybės, jog statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, su trūkumais ir apie tai ieškovei buvo pranešta per Sutartyje nustatytą terminą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante.Sutiktina su teismu, kad atsakovė aktų nepasirašymo priežasčių pačiuose aktuose neįvardijo, ieškovės vienašališkai pasirašytų aktų neginčija. Tačiau pažymėtina, kad jau pirmiau paminėtuose vadybinio rangovų susitikimų protokoluose buvo, be kita ko, ne kartą nurodytas nekokybiškas pertvarų mūrijimas, juose nurodyta, kad darbų atlikimo aktai bus priimti pašalinus (ir) tokio pobūdžio trūkumus. Taigi, tokios aktų nepasirašymo priežastys faktiškai ieškovei buvo žinomos, paminėtuose protokoluose užfiksuota, kad trūkumai šalinami. Tai, kad pertvaros buvo sumūrytos nekokybiškai, iš esmės patvirtina pačios ieškovės veiksmai perdarant šiuos darbus. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ieškovės darbuotojo L. K. 2016 m. gegužės 5 d. elektroninis laiškas apeliantei – „pertvaros išardytos ir išvežtos, surinktas betonas nuo jūros pusės ir sukrautas į konteinerį, atgabenta fūra naujų blokelių ....“ (9 t., b.l. 23). Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dalis pertvarų liko išgriauta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neįrodė pertvarų išgriovimo ir sumūrijimo reikalingumo (atitinkamai – darbų trūkumų), nėra pagrįsta. Statybos techninio prižiūrėtojo 2016 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 16-07 apeliantei ir ieškovei nurodyta, kad iš 141,93 m³ pertvarų ir sumontuotų 62 sąramų nekokybiškai sumūryta 24,34 m³ pertvarų ir sumontuotos 8 sąramos. Apeliantė nurodo, kad šiems trūkumams pašalinti ji patyrė 2 031,59 Eur išlaidų pagal sąskaitas Nr. 16-000535, Nr. 17-000096, Nr.16/10/10. Nors sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų apeliantė nėra pateikusi, tačiau akivaizdu, kad tokius darbus atlikti buvo būtina ir nėra pagrindo manyti, kad jie neatlikti ir nebus atlikti. Apeliantė nurodo, kad paminėta suma jau išleista dviem nameliams, o dar likę neištaisyti tokio pat pobūdžio trūkumai dviejuose nameliuose. Įrodymų, paneigiančių tokių trūkumų šalinimo reikalingumą ar nurodyto išlaidų dydžio pagrįstumą, nėra pateikta. Pažymėtina, kad ir pačios ieškovės darbų atlikimo akte Nr. 11 nurodyta 25 m³ silikatinių blokų sienų mūrijimo kaina yra panaši – 4 031 Eur. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas 4 063,18 Eur suma (tuo pačiu tenkinant apeliantės reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo) mažintinas. Apeliantė taip pat nurodo, kad dėl netinkamai ieškovės atliktų darbų po audros sugriuvo ir teko atstatyti kaminus (dėl šio fakto nėra ginčo), dėl to ji patyrė 4 477 Eur išlaidų pagal sąskaitą Nr.16-000532. Taip pat nurodo, kad defektų taisymas atliktas dviejuose iš keturių nameliuose. Tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. liepos 2 d. akte statybos techninis prižiūrėtojas yra nurodęs tik dviejų namų kaminų sugriuvimą.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kaminai įrengti laikantis visų garantinių ir montavimo instrukcijos reikalavimų, ieškovė neturėjo pareigos kaminus papildomai sustiprinti armatūros strypais, įrengti stogą, kuriuo būtų sutvirtinami kaminai, todėl neatsako ir už kaminų sugriuvimą. Teisėjų kolegijos nuomone, netgi tuo atveju, jei kaminai buvo įrengti nepažeidžiant montavimo instrukcijų, tai savaime dar nėra pagrindas darbų kainos nemažinimui. Rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, jei yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir darbo saugumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė – statybos darbų profesionalė, žinodama, kad nėra prisiėmusi įsipareigojimų dėl stogo įrengimo ir kamino sutvirtinimo darbų, turėjo įspėti apeliantę apie galimas tokių darbų neatlikimo/delsimo juos atlikti pasekmes. Priešingu atveju ji atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina, kad byloje nėra duomenų, jog kaminai sugriuvo dėl kokio nors išskirtinai netikėto ir galingo gamtinio reiškinio. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dar mažintinas ir 4 477 Eur suma (iš viso su nutarties 35 punkte nurodyta suma 8 540,18 Eur).

Dėl vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo (apeliacinio skundo 6 punktas)

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutartis nutraukta neteisėtai. Teisėjų kolegija sutinka su tokia išvada. Apeliantė savo skunde įrodinėja, kad turėjo teisę nutraukti Sutartį dėl ieškovės atliekamų darbų netinkamos kokybės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog, net neanalizuojant ar ir kokie (ne)buvo padaryti Sutarties pažeidimai, ar jie, jei padaryti, (ne)buvo esminiai, apie sutarties nutraukimą kitai šaliai turi būti pranešama iš anksto (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ir šalys Sutartyje (15.4 punktas) buvo numačiusios, kad užsakovas gali nutraukti sutartį įspėjęs rangovą prieš 20 dienų, jei rangovas nepašalino užsakovo nurodytų sutarties vykdymo trūkumų ir pažeidimų per šalių suderintą terminą. Tačiau apeliantės 2016 m. liepos 21 d. pranešime nurodoma, kad Sutartis vienašališkai nutraukiama nuo pranešimo išsiuntimo dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 21 d. Todėl vien jau tai reiškia, kad nesilaikyta šalių sudarytos Sutarties 15.4 straipsnio reikalavimų ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo yra visiškai pagrįsta. Pastebėtina, kad Sutarties nutraukimo (ne)pripažinimas neteisėtu faktiškai ir nekeičia šalių teisių bei pareigų atsiskaitant už rangovo tinkamai atliktus darbus.Į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai arba nėra reikšmingi ginčo išsprendimui, arba iš esmės yra besikartojantys jau aptartais aspektais.Apibendrinant teisėjų kolegija dėl pirmiau paminėtų motyvų sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas sumažinant iš apeliantės priteistą sumą 8 540,18 Eur suma (CPK 185 str., 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus skundžiamą sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinys tenkinamas 94 proc., priešieškinis – 6 proc.Ieškovė už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme turėjo 7 025,05 Eur, apeliacinės instancijos teisme – 1 506,89 Eur išlaidų, t.y. iš viso 8 531,94 Eur. Todėl jai iš apeliantės priteistina 8 020,02 Eur (94 proc. nuo 8 531,94 Eur). Apeliantė turėjo tokių (apmokėtų) išlaidų pirmosios instancijos teisme 12 162, 92 Eur, apeliacinės instancijos teisme 2 023,12 Eur, t.y. iš viso 14 186,04 Eur. Todėl jai iš ieškovės priteistina 851,16 Eur (6 proc. nuo 14 186,04 Eur). Įskaičius šias sumas ieškovei iš apeliantės priteistina 7 168,86 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Tokia pat proporcija paskirsčius šalių turėtas žyminio mokesčio išlaidas, ieškovei iš apeliantės priteistina 1 815 Eur už ieškinį, apeliantei iš ieškovės - 122 Eur už priešieškinį ir 122 Eur už apeliacinį skundą. Įskaičius šias sumas ieškovei priteistina iš apeliantės 1 571 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, o priešieškinis atmestas, pakeisti nurodant, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wellness Apartments“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“ 137 529,61 Eur įsiskolinimą, 8 956,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, pakeisti sumažinant priteistą įsiskolinimo sumą iki 128 989,43 Eur, bylinėjimosi išlaidas - iki 8 739,86 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.