Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-1012-903/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
A15.-1012-903/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00848-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
D. Č.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-1012-903/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00848-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.10.; 21.9.10 (S)
Registro objektas ROIK: 20119494571KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č. (D. Č.),

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Č. (D. Č.), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Č. 2020 m. liepos 5 d., apie 22.59 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs, vairuodamas automobilį „M.-B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą stovintį automobilį „V. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu D. Č. kaltę dėl padarytų nusižengimų pripažino iš dalies, sutiko tik su tuo, kad jis galėjo važiuodamas užkliudyti kitą automobilį, bet jis to tikrai nepajuto. Žalą nukentėjusiajai atlygino, ji jokių pretenzijų jam neturi. Kaltės dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos nepripažįsta. Jis jokio susidūrimo nepajuto. Jis atvažiavo prie baro, važiavo atbuliniu, prisiparkavo, jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Išlipęs nuėjo į barą. Kad jo automobilis apgadintas, jis pastebėjo tik kitą dieną. Policijos pareigūnai jį sustabdė „Statoil“ degalinėje. Jie nurodė, kad jis padarė eismo įvykį bei parodė vaizdo įrašą. Teisės vairuoti neturi, bet taip išėjo, kad susipyko su žmona ir jis vairavo. Jis atbuliniu važinėti nemoka. Prašo skirti minimalią baudą, nes jam kitoje baudžiamojoje byloje yra paskirta didelė bauda.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. G. parodė, kad įvykis įvyko liepos mėnesį apie 5 d. Jo kompanija ėjo pavalgyti nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) kairiąją puse. Matė kaip automobilis „M.“ važiavo atbulas link (duomenys neskelbtini). Jis važiavo gatvės viduriu, akivaizdžiai manevravo sunkiai, tai į vieną pusę metėsi, tai į kitą. Praėjus tą automobilį, apie 5 m., jis išgirdo „bumt“, kaip, kad įvykis įvyko. „M.“ sustojo gal akimirkai ir nuvažiavo į priekį iki kitos pusės parkavimo vietos, vairuotojas išlipo ir nuėjo. Garsas buvo ne praslydimo, o nestiprus smūgis „bumt“. Jo nuomone, vairuotojas negalėjo nepajausti smūgio. Jis bent tai tikrai būtų pajutęs. Jo nuomone, jis vairuoti toliau negalėjo, nes buvo galu atsirėmęs į automobilį. Dar nepaminėjo, kad vairuotojas buvo neblaivus. Automobilis „M.“ važiavo tyliai, negreitai, sunkiai manevruodamas apie 10 m. Jis tikrai ilgą laiką manevravo (duomenys neskelbtini) gatve atbuline eiga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

be D. Č. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, įrodyta 2020 m. liepos 20 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANR_P-27253-2020, eismo įvykio schema, foto nuotraukomis bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 eurų. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių nusižengimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Teismo nuomone, D. Č. versija, jog jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes išvis nepajuto, kad vairuodamas užkliudė kitą automobilį, yra paneigta, pirmiausia, liudytojo P. G. teismo posėdžio metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad D. Č. automobiliu sunkiai manevruodamas važiavo atbuline eiga, automobilio galu pakankamai stipriai atsitrenkė į kito automobilio priekį, dėl ko judėti atbuline eiga nebegalėjo ir sustojo, po to nuvažiavo į priekį iki kitos pusės parkavimo vietos. Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, tokias pačias aplinkybes jis nurodė ir savo paaiškinime iškart po eismo įvykio, jo nurodytas aplinkybes patvirtina iš dalies ir paties D. Č. teismo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat byloje esančios foto nuotraukos, iš kurių matyti, matyti, kad automobilių „V. P.“ ir „M.-B.“ apgadinimų pobūdis ir aukštis (nuo 40 cm iki 60 cm) sutampa, nukentėjusiosios D. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2020 m. liepos 5 d., apie 20.00 val., ji savo automobilį „V. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliko stovėti (duomenys neskelbtini) g. ties 13 namu, neapgadintą, bei kiti byloje surinkti įrodymai. Iš išdėstyto seka, kad D. Č., po jo vairuojamo automobilio akivaizdaus kontakto su kitu stovinčiu automobiliu pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles privalėdamas nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, pasielgė priešingai - apie sukeltą eismo įvykį nukentėjusiojo neinformavo, iš eismo įvykio nuvažiavo, iš savo automobilio pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė.

Taigi nekyla abejonių, jog D. Č. 2020 m. liepos 5 d., apie 22.59 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs, vairuodamas automobilį „M.-B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą stovintį automobilį bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Iš byloje esančio D. P. paaiškinimo matyti, kad ji žalą įvertino apie 100 Eur. Taigi tokia D. Č. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėtį - kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, bei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtį - pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

D. Č. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad D. Č. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – neturėdamas teisės vairuoti, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą stovintį automobilį bei jį apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, anksčiau baustas už vairavimą neturint teisės bei esant neblaiviam, kas rodo, jog jis tinkamų išvadų nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad D. Č. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti paskyrus ANK 417 straipsnio 7 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijų vidurkį atitinkančias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, D. Č. galutinai skirtina nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų, o ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad D. Č. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. liepos 5 d., laikotarpiu nuo 22.54 iki 23.07 val., Klaipėdos mieste, nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,M. B.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,22 promilių neblaivumas, taip pat jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus ir turto konfiskavimas, iš D. Č. išieškant konfiskuotino turto vertės (automobilio „M. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) dalį atitinkančią pinigų sumą - 3000 Eur. Taigi šioje administracinio nusižengimo byloje administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio konfiskavimas, neskirtinos.

Šioje administracinio nusižengimo byloje 2020 m. spalio 27 d. teismo nutartimi iš teismo lėšų buvo atlygintos liudytojo P. G. 50,76 Eur kelionės į 2020 m. spalio 22 d. teisiamąjį posėdį išlaidos, kurios vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškotinos iš D. Č..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

D. Č. (D. Č.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.

D. Č. (D. Č.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. Č. (D. Č.) paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą.

Išieškoti iš D. Č. (D. Č.) 50,76 eurų (penkiasdešimt eurų ir 76 euro centus) proceso išlaidų valstybei.

Išaiškinti D. Č. (D. Č.), kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20119494571, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus