Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I2-831-484/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-29
Bylos Nr.: I2-831-484/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01780-2022-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: A. D.-B.
Trečiasis asmuo: G. Č., E. J.

Administracinė byla Nr. I2-831-484/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01780-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės.-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D.-B. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys: G. Č., E. J.) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. D.-B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir atsakovė ar Taryba) 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. KT-128 (toliau – ir Sprendimas) dalį.

Pareiškėja skunde nurodo, kad į ją kreipėsi E. J., prašydama įvertinti dukters E. C. psichikos būseną, identifikuoti vaiko emocinei būsenai įtaką darančius rizikos ir apsaugos veiksnius, pateikti konsultacines išvadas. Būdama vaikų ir paauglių teismo psichiatrė ekspertė, suteikė privataus teismo eksperto paslaugą, t. y. atliko tyrimą. Išvadą surašė ir ją pasirašė kaip konsultantė.

Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizių įstatymo (toliau – Teismo ekspertizių įstatymas) 21 straipsniu, teigia, kad konsultantės paslaugą galėjo suteikti per viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Nepriklausomą teismo psichiatrijos tarnybą, kuri turi galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti šią asmens sveikatos priežiūros paslaugą: ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – teismo psichiatrijos ekspertizės.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškina, kad atlikto tyrimo išvadas įformino, panaudodama Formą Nr. 193/a „Specialisto išvada“, kuri yra patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų pildomų privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų patvirtinimo“. Pareiškėjos teigimu, konsultacinė išvada buvo įforminta naudojant privalomąjį specialisto išvados blanką. Kito blanko formos teisės aktai nenumato.

Pareiškėja nesutinka su Tarybos išvada, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą specialisto išvada teikiama tik baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 90 straipsnis). Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad baudžiamajame procese yra teikiama specialisto išvada, nereiškia, kad tokia išvada negali būti teikiama kituose procesuose. Todėl tvirtina, kad Taryba nepagrįstai konstatavo Teismo ekspertų profesinės Etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5.4. punkto pažeidimą.

Pareiškėja skunde pažymi, kad Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau, nepaisant to, Sprendime konstatavo, kad ji, atsakydama į E. J. suformuluotus klausimus: 1-7 ir 10-11, viršijo ekspertės turimų specialių žinių ribas. Pareiškėjos tvirtinimu, tuo Taryba viršijo savo kompetenciją.

Pareiškėja nurodo, kad Taryba tyrimo neatliko, o rėmėsi lakonišku Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba) raštu, nevertindama parengtos konsultacinės išvados turinio, konkrečių atsakymų turinio ir apimties. Tarybos Sprendimo išvada, kad atsakymai į 1-7 ir 10-11 klausimus tariamai viršijo ekspertės turimų specialių žinių ribas, padaryta formaliai, visiškai neįsigilinus į pateiktų atsakymų turinį ir jo nevertinant. Pareiškėja pažymi, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba neturi kompetencijos vertinti nei teismo paskirto eksperto, nei privačiai veikiančio teismo eksperto išvadų ir jų turinio, išvadų pagrįstumo ir jų teisėtumo.

Pareiškėjos nuomone, Taryba nepaneigė, kad specialisto išvada ne tik atitinka jos, kaip specialisto, turimų žinių apimtį, bet ir Lietuvos medicinos normoje MN 114:2019 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras“ apibrėžtą specialių žinių ir kompetencijų apimtį. Paaiškina, kad specialiąsias žinias vaikų asmenybės bei psichosocialinės raidos, bei šeimos santykių diagnostikos ir konsultavimo srityse papildomai gilino įvairiose kvalifikacijos kėlimo renginiuose ir mokymo kursuose. Pateikdama atsakymus, rėmėsi vaikų ir paauglių psichiatrijos, medicinos mokslo šakos, žiniomis, vadovaudamasi mokslinės literatūros šaltiniais. Pareiškėja mano, kad neįmanoma vertinti psichikos sveikatos būsenų, juolab gydyti psichikos sutrikimus ar siekti jų išvengti (prevencija), neturint atitinkamų medicinos psichologijos mokslo žinių. Pareiškėja tvirtina, kad Vaikų ir paauglių teismo psichiatro eksperto konsultacinei išvadai pagrįsti neabejotinai turėjo kompetenciją atlikti visos apimties tyrimą ir vertinti atitinkamas turinčias reikšmės aplinkybes (I tomas, b. l. 1-12) .

Šalies argumentai

Pareiškėja teismui 2023 m. gegužės 18 d. pateikė papildomus paaiškinimus dėl įgytos profesinės kompetencijos (II tomas, b. l. 1-32).

Atsiliepimas

Atsakovė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Taryba, neperžengdama turimos kompetencijos ribų, t. y. nevertindama 2021 m. rugsėjo 9 d. Specialisto išvados Nr. S10/2021 turinio bei joje pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, ją peržiūrėjo formaliuoju aspektu ir nustatė, kad pareiškėja nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje konsultacinei išvadai nustatytų turinio reikalavimų: nenurodė proceso, kuriame bus teikiamas dokumentas, t. y. bylos ar ikiteisminio numerio, bei nesilaikė tyrimo rezultatams užfiksuoti skirto dokumento – konsultacinės išvados formos.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėja, teikdama konsultacinę išvadą civiliniame procese, ją įvardino kaip specialisto išvadą, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenumato ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimo specialisto išvadoje. Tai, anot atsakovės, numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 90 straipsnis. Atsakovės tvirtinimu, pareiškėja, teikdama konsultacinę išvadą sutartiniais pagrindais pagal vienos iš proceso šalių užsakymą, nepagrįstai ekspertinio tyrimo rezultatus įformino naudodama Formą Nr. 193/a, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-121,,Dėl teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų patvirtinimo“.

Atsakovė, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2479-261/2021, atsiliepime atkreipia dėmesį, kad ta aplinkybė, jog konsultacinė išvada neturi teismo ekspertizės ako statuso, šiuo atveju nėra reikšminga, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ta aplinkybė, jog teismo ekspertas veikė kaip privatus teismo ekspertas, nepaneigia fakto, kad privatus teismo ekspertas veikė kaip asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, o privačiam teismo ekspertui taip pat taikomi teismo ekspertų veiklos principai, atsakomybė už Etikos kodekso pažeidimus, taigi privačiam teismo ekspertui taikomi visi profesinės etikos reikalavimai.

Atsakovė pažymi, kad įstatymų leidėjas, siekdamas teisinio aiškumo ir išspręsti praktines problemas, t. y. atriboti, ar asmuo konsultacijas teikė kaip atitinkamos srities specialistas, ar kaip privatus teismo ekspertas, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamojo rašto 3 dalies 14 punkte bei 4 dalies 14 punkte siūlė, kad rašytinį dokumentą, kurį surašo privatus teismo ekspertas sutartiniais pagrindais konsultuodamas proceso šalis, įvardinti konsultacine išvada ir nustatyti šio dokumento turinį, kuriame aiškiai būtų įvardintos proceso šalys ir procesas, kuriame planuojama pateikti konsultacinę išvadą bei kiti reikalingi duomenys. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad tiek minėtame aiškinamajame rašte, tiek ir pakeistame Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyti aiškūs reikalavimai ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimui konsultacinėse išvadose, pareiškėjos teiginį, kad „baudžiamajame procese yra teikiama specialisto išvada nereiškia, kad mano parengta išvada negali būti įforminta pacituotu Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintu blanku kituose procesuose“ laiko nepagrįstu, nes, viena vertus, specialisto išvada neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, kita vertus, pačioje specialisto išvados Formoje Nr. 193/a esantis įrašas „Specialistui išaiškintos jo teisės ir pareigos, nustatytos LR BPK Specialistas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už sąmoningai melagingų išvadų davimą, taip pat už bylos duomenų pagarsinimą iki teismo pagal LR BK 247 str.“ patvirtina, kad ši forma naudojama tik ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ir tik tuomet, kai yra atliekamas objektų tyrimas ir gauta raštiška tyrėjo ar prokuroro užduotis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 90 straipsnis, 205 straipsnis, Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės tvirtinimu, nesant objektyvių duomenų, kad pareiškėja buvo gavusi raštišką tyrėjo ar prokuroro užduotį atlikti objektų tyrimą, nebuvo jokio teisinio pagrindo teikti specialisto išvadą. Pareiškėja, sutartiniais pagrindais konsultuodama proceso šalį ir tyrimo išvadas įformindama specialisto išvadoje, klaidino užsakovą, proceso dalyvius ir kitus suinteresuotus asmenis dėl ekspertinio tyrimo išvados statuso.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, teismo ekspertas, įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turi veikti kaip nepriklausomas fizinis asmuo, kuris išvadas teikia remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais bei už savo atlikto ekspertinio tyrimo rezultatų pagrįstumą ir tikrumą atsako asmeniškai (Teismo ekspertizės įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalis). Nurodo, jog Teismo ekspertizės įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad privačių teismo ekspertų veikla gali būti vykdoma Lietuvos Respublikoje steigiant juridinius asmenis ar jų filialus, kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialus, tačiau priešingai nei teigia pareiškėja, toks teisinis reguliavimas nepaneigia teismo eksperto pareigos ekspertinį tyrimą atlikti savarankiškai, nes pagal to paties straipsnio 1 dalį privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, bet nedirbantys teismo ekspertizės įstaigoje. Kitaip tariant, privačių teismo ekspertų veikla steigiant juridinius asmenis ar jų filialus sietina su ūkinės veiklos vykdymu (pvz. buhalterinės apskaitos, mokestinių prievolių ir pan.), bet ne su konsultacinės išvados pateikimu.

Atsakovė pažymi, kad tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina asmeninę teismo eksperto atsakomybę už išvados davimą ir reikalauja, kad tiek ekspertizės akte, tiek konsultacinėje išvadoje būtų aiškiai nurodyti tyrimo eiga, taikyti metodai, rezultatų vertinimas ir pagrindimas atliktais tyrimais bei tyrime dalyvavę asmenys ir pasirašantis tyrimą (atsakingas už tyrimą) asmuo. Privatus juridinis asmuo nėra teismo ekspertizės įstaiga, todėl jo savininkas ar darbuotojas, turintis ir teismo eksperto statusą ir teismo paskirtas atlikti teismo ekspertizę ar ekspertinį tyrimą proceso šalių prašymu, veikia ne kaip privataus juridinio asmens atstovas, o kaip nepriklausomas fizinis asmuo, kurio tyrimo rezultatai įforminami procesiniame dokumente pagal Teismo ekspertizės įstatymo nustatytus reikalavimus. Atsakovė atsiliepime remiasi Europos Tarybos Europos teisingumo efektyvumo komisijos (CEPEJ) 2014 m. gruodžio 12 d. rekomendacijų Nr. CEPEJ(2014)14 „Dėl teismo eksperto vaidmens procese Europos Sąjungos valstybėse narėse“ 81 punktu, kuriame nustatyta, kad ekspertas turi asmeniškai parengti ir pateikti ekspertinę išvadą. Jis privalo prisiimti visą asmeninę atsakomybę ir negali jos perduoti tretiesiems asmenims. Todėl atsakovė teigia, kad privačių teismo ekspertų išvados negali būti teikiamos privataus juridinio asmens, kuriame jie dirba ir vykdo kitas funkcijas ar jiems priklauso, vardu. Anot atsakovės, tai suponuoja, kad ekspertinio tyrimo rezultatų įforminimas turi būti parengtas ir pateiktas į Teismo ekspertų sąrašą įrašyto nepriklausomo fizinio asmens vardu. Remdamasi tuo, atsakovė tvirtina, kad pareiškėja, 2021 m. rugsėjo 9 d. surašydama Specialisto išvadą Nr. S10/2021, nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl Taryba pagrįstai konstatavo profesionalumo principo pažeidimą.

Atsakovė atsiliepime pabrėžia, kad teismo eksperto kvalifikaciją suteikia ir patvirtina teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija. Pareiškėja yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, kuris skelbiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos internetinėje svetainėje. Šiame sąraše prie teismo ekspertės pavardės nurodyta ekspertizės rūšis – Teismo vaikų ir paauglių psichiatrijos ekspertizė. Atsakovė, vadovaudamasi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-425 „Dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 12.5 punkte ir 18.15 punkte įtvirtintomis nuostatomis, teigia, kad Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, kaip pareiškėjai teismo eksperto kvalifikaciją suteikusi teismo ekspertizės įstaiga, turi teisę įvertinti, ar pareiškėja gali pagal jai suteiktą kvalifikaciją pasisakyti konkrečiais ekspertiniais klausimais.

Atsakovė atsiliepime pažymi, kad remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pateiktais duomenimis, Taryba pagrįstai pripažino, jog pareiškėja, atsakydama į E. J. suformuluotus klausimus (1-7, 10-11), viršijo teismo ekspertės turimų specialių žinių ribas.

Atsakovės teigimu, Taryba skundžiamą sprendimą grindė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pateikta informacija, kurioje buvo vertinami pareiškėjai pateikti klausimai, o ne pareiškėjos pateiktas tyrimo išvadų turinys.

Atsakovės tvirtinimu, Taryba pagrįstai konstatavo Etikos kodekso nuostatų pažeidimus, kadangi pareiškėja veikė viršydama jai suteiktos kompetencijos ribas, nes atsakė į klausimus, į kuriuos atsakyti neturėjo tinkamos kvalifikacijos.

Atsakovės vertinimu, Taryba visapusiškai ir objektyviai įvertino aplinkybes ir 2022 m. kovo 31 d. priėmė pagrįstą sprendimą Nr. KT-128 (I tomas, b. l. 57-61).

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. su pareiškėjos skundu nesutinka ir pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. G. Č. nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, jog ji, veikdama kaip privati ekspertė sutartiniais pagrindais, turėjo teisę konsultacinę išvadą įforminti panaudodama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. Nr. V-121 įsakymu „Dėl teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų papildomų privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų patvirtinimo“, patvirtintą specialisto išvados Formą Nr. 193/a.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. atsiliepime pažymi, jog privataus eksperto, veikiančio sutartiniais pagrindais, atliekamas tyrimas nėra ekspertizė. Pareiškėja, turinti teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašyta į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, galėjo ir turėjo žinoti, jog vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, atlikto tyrimo rezultatus galėjo užfiksuoti tik rašytiniame dokumente – konsultacinėje išvadoje. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja specialisto išvados Formą 193/a naudojo sąmoningai, siekdama tretiesiems asmenims, kuriems šis dokumentus bus pateiktas, sukelti įspūdį, jog pasisakomais klausimais teikiama ne užsakomoji konsultacija, o specialisto išvada, kuri įprastai yra atliekama teismo ar teisėjo pavedimu specialistui pagal kompetenciją bei surašoma atlikus išsamų, gilesnių specialių žinių reikalaujantį tyrimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, teigdama, jog ji E. J. teikė konsultacinę išvadą, kaip proceso šaliai, vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, privalėjo nurodyti, kokiame konkrečiai procese šią išvadą teikia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. atsiliepime atkreipia dėmesį, kad E. J. 2021 m. gegužės 3 d. pranešimo pagrindu administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas tik 2021 m. liepos 12 d. – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui priėmus nutarimą. E. J. į pareiškėją dėl E. C. psichikos būsenos ekspertinio tyrimo atlikimo kreipėsi tuo metu, kai joks administracinio nusižengimo tyrimo procesas pagal E. J. 2021 m. gegužės 3 d. pranešimą nebuvo pradėtas ir nevyko. Taip pat atkreipia dėmesį, kad antstolis I. G. vykdomąją bylą dėl teismo numatytos bendravimo tvarkos nevykdymo pradėjo 2021 m. gegužės 21 d., o į teismą su pareiškimu dėl E. J. neteisėtų veiksmų kreipėsi tik 2021 m. birželio 11 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. atsiliepime nurodo, kad pareiškėja yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, kaip Teismo vaikų ir paauglių psichiatrijos ekspertė nuo 2014 m. birželio 13 d. Pareiškėja, atlikdama ekspertinį tyrimą galėjo atlikti jai pavestą užduotį remiantis tik savo srities specialiomis žiniomis ir jų neperžengiant. Teismo vaikų ir paauglių psichiatro eksperto kompetencijai priklauso konstatuoti psichikos sutrikimus arba konstatuoti, kad jų nėra, taip pat pasisakyti dėl vaiko psichinės būklės ypatumų. Atkreipia dėmesį, kad teismo eksperto veiklos sritį ir atitinkamai jo turimų specialių žinių ribas apibrėžia jo turimos kvalifikacijos. Ekspertas, turintis gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, negali atlikti kitos rūšies ekspertizės, kadangi neturi reikiamos kvalifikacijos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos A. D. – B. trečiojo suinteresuoto asmens G. Č. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas bei kitas su byla susijusias išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ( I tomas, b. l. 143-148).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. pareiškėjos skundą prašo tenkinti. E. J. atsiliepime nurodo, kad trečiasis asmuo G. Č., įrodinėdamas, kad pareiškėja, teikdama konsultacinę išvadą, neturėjo teisės naudoti teismo eksperto vardo, nepagrįstai išplečia nagrinėjamos bylos ribas. Pažymi, kad Taryba, išnagrinėjusi G. Č. skundą, be kita ko, Sprendime konstatavo, kad „pritartina teismo ekspertei, kad šiuo atveju ji turėjo teisę naudoti teismo eksperto vardą ir teikti konsultacinę išvadą pagal ikiteisminio proceso šalies prašymą (Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalis)“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens G. Č. atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėja, konsultacinę išvadą įformindama specialiu blanku, neva siekė sąmoningai klaidinti trečiuosius asmenis dėl išvados reikšmės, kad pareiškėja ne atsitiktinai suklydo, o manipuliavo dokumento forma ir pan.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime teigia, kad pareiškėja, būdama privačia teismo eksperte ir atlikdama tyrimą, turėjo teisę naudoti teismo eksperto vardą ir parengtą konsultacinę išvadą, įformindama panaudojusi sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-121 patvirtintą specialisto išvados Formą Nr. 193/a, teisės aktų nepažeidė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime pažymi, kad Taryba nevertino, ar atsakydama į E. J. pateiktus klausimus pareiškėja rėmėsi jos kvalifikaciją atitinkančią kompetenciją sudarančiomis žiniomis. Todėl mano, kad Tarybos išvados, jog pareiškėja tyrimą atliko viršydama savo kompetencijos ribas, yra nepagrįstos (I tomas, b. l. 175-177).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2022 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. KT-128 dalies, kuria nuspręsta teismo ekspertei A. D. – B. pareikšti įspėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. 2021 m. lapkričio 16 d. Tarybai pateikė skundą „Dėl teismo ekspertės A. D.-B.neteisėtų veiksmų“ (toliau – Skundas), prašydamas įvertinti teismo ekspertės A. D.-B.(toliau – teismo ekspertė) veiksmus, pateikiant 2021 m. rugsėjo 9 d. Specialisto išvadą Nr. S10/2021 (toliau – ir Specialisto išvada). G. Č. skundą, be kita ko, grindė šiais argumentais: 1) Specialisto išvadoje nenurodytas bylos ar ikiteisminio tyrimo numeris; 2) Specialisto išvada pateikta juridinio asmens VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos vardu; 3) teismo ekspertė viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi teismo ekspertė neturėjo tinkamų kompetencijų įvertinti nepilnamečiui būdingus individualius psichologinius ir emocinės būklės ypatumus; 4) teismo ekspertė atliktą tyrimą ir tyrimo išvadas įformino, naudodama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą formą ir tuo piktnaudžiavo suteiktais teismo eksperto įgaliojimais (I tomas, b. l. 67-74).

Pareiškėja, vykdydama Tarybos 2021 m. lapkričio 25 d. nurodymą Nr. KT-S-100(21), 2021 m. gruodžio 10 d. Tarybai pateikė paaiškinimą (I tomas, b. l. 35-50, 75-90). Pareiškėja su G. Č. skunde nurodytais argumentais nesutiko.

Taryba, išnagrinėjusi G. Č. skundą, įvertinusi su skundu susijusią medžiagą ir vadovaudamasi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento 9.2.1., 25.2., 25.3. punktais, 2022 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą Nr. KT-128, kuriuo nusprendė teismo ekspertei A. D.-B. dėl Etikos kodekso 5.1., 5.4. ir 7.3. punktų pažeidimų pareikšti įspėjimą. Skundo dalį dėl ekspertizės akto turinio nusprendė palikti nenagrinėtą (I tomas, b. l. 13-16, 63-66).

Taryba Sprendime nurodė, kad teismo ekspertė A. D.–B., pateikdama Specialisto išvadą pagal E. J. prašymą, nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y.: 1) nenurodė proceso, kuriame bus teikiamas dokumentas (bylos ar ikiteisminio numerio); 2) nesilaikė tyrimo rezultatams užfiksuoti skirto dokumento formos (konsultacinė išvada). Taryba Sprendime pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą specialisto išvada teikiama tik baudžiamajame procese (Baudžiamojo proceso kodekso 90 straipsnis), todėl teismo ekspertė, nesant baudžiamajam procesui ir teikdama konsultacinę išvadą pagal vienos iš proceso (ne baudžiamojo) šalių užsakymą, nepagrįstai ekspertinio tyrimo rezultatus įformino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. Nr. V-121 įsakymu „Dėl teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų pildomų privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų patvirtinimo“ patvirtintoje specialisto išvados formoje.

Taryba Sprendime atkreipė dėmesį, kad Specialisto išvada buvo pateikta juridinio asmens VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnyba vardu. Taryba Sprendime pažymėjo, kad teismo ekspertas, įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turi veikti kaip nepriklausomas fizinis asmuo, kurio ekspertinio tyrimo rezultatai įforminami procesiniame dokumente pagal nustatytus reikalavimus (Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

Taryba Sprendime konstatavo, kad teismo ekspertė, teikdama Specialisto išvadą, nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 2 dalies nuostatų ir tuo pažeidė profesionalumo principą, įtvirtintą Etikos kodekso 5.4. punkte.

Taryba Sprendimu pripažino, kad teismo psichiatrė ekspertė A. D.-B., pateikdama atsakymus į paklausime išvardintus klausimus, peržengė savo specialių žinių kompetencijos ribas, nes paklausime nurodytuose klausimuose (išskyrus 4 klausimo dalį) pateikti ekspertinio įvertinimo uždaviniai yra susiję su vaikų ir paauglių psichologo eksperto specialiosiomis žiniomis.

Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1-2 punktais, Sprendime pažymėjo, kad teismo ekspertė privalo ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją bei atsisakyti spręsti ne jos kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis.

Taryba konstatavo Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 5.1., 7.3. punktų pažeidimus.

Taryba, vadovaudamasi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento 9.2.1.punktu, darė išvadą, kad Taryba neturi įgaliojimų vertinti teismo ekspertės procesinių veiksmų, susijusių su tyrimo atlikimu, atitikties Etikos kodekso reikalavimams, todėl šioje dalyje skundą paliko nenagrinėtu.

Pareiškėja nesutinka su Tarybos Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jai skirti įspėjimą už Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 5.1., 5.4. ir 7.3. punktų pažeidimus.

Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Šių principų turinys apibrėžiamas Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse.

Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamu Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentu. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų.

Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“, (toliau – Nuostatai) 5.3. punkte nustatyta, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų ir Teismo ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka priima sprendimus.

Skundų dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų pateikimo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, jų priėmimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo, taip pat Tarybos darbo organizavimo tvarką, nustato Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“ (toliau – Darbo reglamentas).

Darbo reglamento 2 punkte įtvirtinta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.

Nagrinėdama skundus Taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, Lietuvos Respublikos ministro tvirtinamais teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatais, Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksu, Darbo reglamentu ir kitais teisės aktais (Darbo reglamento 3 punktas).

Teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama teismo ekspertų sąraše. Šis viešas įspėjimas teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš teismo ekspertų sąrašo.

Darbo reglamento 25 punkte nustatyta, kad Taryba gali priimti šiuos sprendimus: atmesti skundą kaip nepagrįstą (25.1. punktas); palikti skundą nenagrinėtą Darbo reglamento 9.2 papunktyje nurodytais pagrindais, taip pat jeigu skundo nagrinėjimo metu išaiškėja, kad skundą padavė neveiksnus asmuo ar neįgaliotas paduoti skundą asmuo (25.2. punktas); pareikšti įspėjimą teismo ekspertui, kuris pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą (25.3. punktas); pareikšti teismo ekspertui, kuris pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą, viešą įspėjimą; informacija apie šį įspėjimą nurodoma teismo ekspertų sąraše (25.4. punktas); siūlyti teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą, pažeidusį Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą, iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo (25.5. punktas); siūlyti teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba kitai kvalifikaciją suteikusiai institucijai svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą (25.6. punktas).

Teismo ekspertų profesinės veiklos principų turinį apibrėžia Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas, patvirtintas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 „Dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – Etikos kodeksas).

Byloje ginčo, jog pareiškėja turi teismo eksperto kvalifikaciją ir yra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą, nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. D.-B. 2021 m. rugsėjo 9 d. surašė Specialisto išvadą Nr. S10/2021(I tomas, b. l. 108-128). Šalys šią aplinkybę pripažįsta.

Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo ekspertas – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. To paties įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje teismo ekspertizės įstaiga apibrėžiama kai valstybės įstaiga ar jos padalinys, kurių pagrindinė paskirtis yra atlikti ekspertinius tyrimus.

Privačių teismo ekspertų veiklą reglamentuoja Teismo ekspertizės įstatymo III skyrius.

Teismo ekspertizės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privatūs teismo ekspertai yra asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus valstybės narės teismo ekspertus, bet nedirbantys teismo ekspertizės įstaigoje.

Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, privačių teismo ekspertų veikla gali būti vykdoma Lietuvos Respublikoje steigiant juridinius asmenis ar jų filialus, kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialus.

Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačių teismo ekspertų, atliekančių teismo ekspertizę teismo ar teisėjo pavedimu, veiklą reglamentuoja proceso įstatymai ir šio įstatymo nuostatos, nustatančios teismo ekspertų veiklą.

Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Konsultacijos pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente − konsultacinėje išvadoje, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Konsultacinėje išvadoje turi būti nurodyta jos surašymo data ir vieta, privataus teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, eksperto kvalifikacija, išsilavinimas, specialybė), proceso šalis, pasikvietusi privatų teismo ekspertą konsultantu, procesas, kuriame bus teikiamas dokumentas (bylos ar ikiteisminio tyrimo numeris), taip pat tirti objektai, taikyti metodai ir priemonės, gauti rezultatai.

Kaip matyti iš VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos internetinio tinklapio, pareiškėja dirba VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnyboje teismo eksperte. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos internetiniame tinklapyje nurodyta, kad A. D.-B. yra biomedicinos mokslų daktarė, įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turinti vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės kvalifikaciją.

Specialisto išvadoje Nr. S10/2021 nurodyta, kad tyrimas atliktas VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos patalpose, remiantis 2021 m. gegužės 14 d. E. J. prašymu. Tai, kad pareiškėja tyrimą atliko ir 2021 m. rugsėjo 9 d. surašė Specialisto išvadą Nr. S10/2021 remdamasi E. J. prašymu, pareiškėja pripažįsta. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent: E. J. sutikimu advokatės V. G. A. D.-B. pateikta 2021 m. gruodžio 6 d. Pažyma (I tomas, b. l. 103); Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. liepos 16 d. nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, kuriuo E. C. administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) pripažinta nukentėjusiąja (I tomas, b. l. 104-105).

Specialisto išvados Nr. S10/2021 pirmame puslapyje nurodyta, kad E. J. su prašymu atlikti dukros E. C. psichikos būsenos ekspertinį tyrimą, išsiaiškinti vaiko emocinei būsenai įtaką darančius rizikos ir apsaugos veiksnius, pateikti vaikų ir paauglių teismo psichiatrės ekspertės konsultacines išvadas, atsakant į 11 klausimų, kreipėsi į VšĮ Nepriklausomą teismo psichiatrijos tarnybą.

Pažymėtina ir tai, kad VšĮ Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba nurodyta ir 2021 m. rugsėjo 9 d. Specialisto išvados Nr. S10/2021 tituliniame lape, kaip įstaiga atlikusi tyrimą.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. gruodžio 9 d. yra išdavusi VšĮ Nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnybai Licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti kitą ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros paslaugą – teismo psichiatrijos ekspertizę (I tomas, b. l. 93, 94).

Pareiškėja A. D.-B. 2021 m. rugsėjo 9 d. Specialisto išvados Nr. S10/2021 tituliniame lape nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. Specialisto išvadą Nr. S10/2021 surašė kaip specialistė, o nurodytą Specialisto išvadą Nr. S10/2021 pasirašė kaip Vaikų ir paauglių teismo psichiatrė ekspertė.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Taryba pripažino, kad pareiškėja A. D.-B., kaip privati teismo ekspertė, turėjo teisę teikti konsultaciją sutartiniais pagrindais. Todėl teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 9 d. Specialisto išvados Nr. S10/2021, ši specialisto išvada surašyta naudojant Formą Nr. 193/a, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-121,,Dėl teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų patvirtinimo“.

Taryba Sprendime konstatavo, jog A. D.-B. sutartiniais pagrindais suteiktą konsultaciją nepagrįstai įformino kaip specialisto išvadą, užpildydama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-121,,Dėl teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų patvirtinimo“ patvirtintą Formą Nr. 193/a.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. Nr. V-121 įsakyme „Dėl teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų papildomų privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) nurodyta, jog šis įsakymas yra priimtas ir juo tvirtinamos teismo psichiatrijos įstaigų ir privačių teismo ekspertų veiklą vykdančių asmenų privalomas sveikatos statistikos apskaitos bei kito tipinės formas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu ir siekiant gerinti teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės duomenų apskaitą.

Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertinis tyrimas – tai proceso įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka teismo eksperto ar specialisto atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių (teismo ekspertizė, objektų tyrimas ir konsultacija).

Taigi sutartiniais pagrindais atlikta konsultacija negali būti įformina vadovaujantis Įsakymu patvirtintomis formomis. Tokios galimybės nenumato nei Teismo ekspertizės įstatymas, nei Įsakymas.

Priešingai, konsultacijos išvados turinio reikalavimai nustatyti Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėja, teikdama konsultacinę išvadą, šių reikalavimų nesilaikė. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 9 d. Specialisto išvadoje Nr. S10/2021 nenurodė proceso, kuriame bus teikiama nurodyta išvada.

Taigi nurodytos aplinkybės neginčytinai patvirtina, kad pareiškėja pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Etikos kodekso 5.4. punkte įtvirtinta, kad teismo ekspertas savo pareigas privalo atlikti laiku, kokybiškai, efektyviai, atidžiai, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų, t. y. profesionaliai.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro besąlygišką išvadą, kad pareiškėja, 2021 m. rugsėjo 9 d. surašydama Specialisto išvadą Nr. S10/2021, nesilaikė Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatų ir tuo pažeidė Etikos kodekso 5.4. punkte įtvirtintą profesionalumo principą.

Medicinos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2012 m. spalio 2 d. Sveikatos apsaugos ministerijos, patvirtina, kad A. D.-B. turi teisę verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją (I tomas, b. l. 91).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kvalifikacinė komisija 2019 m. gegužės 13 d. pareiškėjai išdavė Kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad pareiškėjai teismo vaikų ir paauglių psichiatro eksperto kvalifikacija pratęsta iki 2024 m. birželio 13 d. (I tomas, b. l. 92).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Taryba, nagrinėdama G. Č. skundą ir vadovaudamasi Tarybos Darbo reglamento 12.3, 14 punktais, 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. KT-S-125(22) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą, prašydama suteikti informaciją, ar teismo ekspertės 2021 m. rugsėjo 9 d. Specialisto išvadoje Nr. S10/2021 į 1-7, 10-11 klausimus pateiktos išvados atitinka teismo ekspertės turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias (I tomas, b. l. 129-130).

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, atsakydama į Tarybos 2022 m. sausio 17 d. rašte Nr. KT-S-125(22) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytą prašymą, 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. 1S-30 „Dėl informacijos pateikimo“ Tarybą informavo, jog vaikų ir paauglių teismo psichiatras ekspertas pagal savo kompetenciją, neperžengdamas specialių žinių ribų, gali atsakyti tik į klausimą Nr. 4 ir tik ta apimtimi, kiek yra prašoma įvertinti vaiko psichikos sveikatos būseną. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba minėtame rašte taip pat pažymėjo, jog siekdamas atsakyti į šį klausimą bei įvertindamas vaiko psichikos būseną, vaikų ir paauglių teismo psichiatras ekspertas privalo įvertinti visus duomenis, nustatyti tiriamo vaiko psichikos sutrikimo diagnozę arba nenustatytų jokio psichikos sutrikimo ir apie tai įrašyti ekspertizės akte. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba konstatavo, kad vaikų ir paauglių teismo psichiatrė ekspertė A. D.-B., pateikdama atsakymus į paklausime išvardintus klausimus, peržengė savo specialiųjų žinių kompetencijos ribas, nes paklausime nurodytuose klausimuose (išskyrus 4 klausimo dalį) pateikti ekspertinio įvertinimo uždaviniai yra susiję su vaikų ir paauglių teismo psichologo eksperto specialiosiomis žiniomis (I tomas, b. l. 131-133).

Teismo ekspertizės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo eksperto kvalifikaciją suteikia ir patvirtina teismo ekspertizės įstaigos vadovo sudaryta kvalifikacinė komisija (toliau – Kvalifikacinė komisija). Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjai būtų suteikta vaikų ir paauglių teismo psichologo eksperto kvalifikacija, nėra.

Taigi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2022 m. sausio 24 d. rašte Nr. 1S-30 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytos išvados bylos duomenimis nepaneigtos. Taryba pagrįstai vadovavosi šiomis išvadomis, nes būtent Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kvalifikacinė komisija pratęsė pareiškėjai teismo vaikų ir paauglių psichiatro eksperto kvalifikaciją iki 2024 m. birželio 13 d.

Pagal Etikos kodekso 5.1. punktą, teismo ekspertas privalo atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti.

Etikos kodekso 7.3. punkte įtvirtintas sąžiningumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis.

Taigi Tarybos išvada, jog pareiškėja, 2021 m. rugsėjo 9 d. surašydama Specialisto išvadą Nr. S10/2021, pažeidė ir Etikos kodekso 5.1. ir 7. 3. punktuose įtvirtintus profesionalumo ir sąžiningumo principus, taip pat yra pagrįsta.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Taryba, nagrinėdama G. Č. skundą, 2021 m. rugsėjo 9 d. Specialisto išvados Nr. S10/2021 teisėtumo ir pagrįstumo nevertino. Taryba Sprendimu tik konstatavo, kad pareiškėja, 2021 m. rugsėjo 9 d. surašydama Specialisto išvadą Nr. S10/2021, viršijo savo kompetenciją. Todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad Taryba pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi Teismo ekspertizės įstatymu, Darbo reglamentu ir Nuostatais. Tarybos priimtas Sprendimas aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja ir jį priimant nebuvo pažeistos procedūros ir ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).

Tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra įstatymo pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kiti pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. Prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Č. 2022 m. gegužės 24 d. teismui pateikė prašymą priteisti jo naudai patirtas 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ir šių išlaidų paskaičiavimą bei pagrindimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuota proceso šalis prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismui pateikia raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos nagrinėjimo iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 9 d. protokoline nutartimi bylos nagrinėjimas atidėtas 2023 m. gegužės 18 d. 16 val., nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta 2023 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. birželio 15 d. 15 val. (II tomas, b. l. 32).

Taigi, trečiasis suinteresuotas asmens G. Č. bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą teismui pateikė baigus bylą nagrinėti iš esmės ir teismui išėjus į pasitarimo kambarį priimti sprendimą. Todėl tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens G. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. D.-B. skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJūratė Pukanasytė-Biekšė