- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-2938-803/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27207-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė (pran.)
- Ieškovas
- T. J.
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 1.3.6.3.2Šiurkštus darbo drausmės pažeidimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo T. J. ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo atsakovui ERGO Insurance SE.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2014-07-11 įsakymą Nr. 322 K „Dėl atleidimo iš darbo“ neteisėtu, pripažinti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iš atsakovo 4000 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką –16000 Lt, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad su atsakovu 2005-07-20 sudarė darbo sutartį dėl eksperto pareigų. Darbo santykių metu buvo ne kartą keistas darbo sutarties 3 punktas (2009-12-28 ir 2012-10-01). Nuo 2010-03-22 buvo perkeltas į CNTS departamento Žalų administravimo skyriaus Ekspertų grupės eksperto pareigas. Darbo sutartis 2013-01-02 ir 2013-01-14 buvo keičiama dėl ADB „ERGO Lietuva“ vykdomo reorganizavimo, Europos bendrovės ERGO Insurance SE įsteigimo. 2013-08-08 pakeisti darbo sutarties 1.1 ir 1.2. punktai. Pasak ieškovo, jis per visą 9 metų darbo laikotarpį tinkamai vykdė savo pareigas, nebuvo baustas jokia atsakomybe. Atlikdamas jam pavestas funkcijas, vadovavosi atsakovo vidaus teisės aktais. Nuo 2014-06-02 iki 2014-06-06 ir nuo 2014-06-23 iki 2014-07-09 atostogavo. Iš atostogų grįžo 2014-07-10. Grįžęs iš po atostogų sužinojo, kad 2014-07-10 buvo atliktas jo tvarkytų dokumentų poėmis. Darbdavys dalį dokumentų/informacijos taip pat paėmė iš kompiuterio ir/ar serverio. Darbdavys 2014-07-10 paprašė raštu pateikti pasiaiškinimą dėl po eismo įvykio metu apgadintų transporto priemonių LEXUS RX450h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei CITROEN C6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas pažymi, kad 2014-07-10 pateikė motyvuotą paaiškinimą, prašydamas patikslinti patikrinimo atlikimo pagrindus. Darbdavys 2014-07-11 pateikė prašymą, kuriuo paprašė pateikti antrąjį pasiaiškinimą dėl atliktų transporto priemonių žalų administravimo bylų, kuriuose buvo apgadintos minėtos transporto priemonės. Nurodė iki 2014-07-11 13.00 val. raštu pateikti pasiaiškinimą dėl prašyme nurodytų aplinkybių. Ieškovas 2014-07-11 12.51 val. darbdaviui raštu pateikė raštą, kuriuo pareikalavo supažindinti jį su pradėtu jo darbo patikrinimu, nurodant konkretų patikrinimo teisinį pagrindą. Darbdavys jokio atsakymo nepateikė. Darbdavio 2014-07-11 įsakymu Nr. 322 buvo nepagrįstai atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Ieškovas įrodinėja, kad pagal pareiginius nuostatus yra neprivaloma kreiptis į jokį ekspertą, kuris pateiktų kompetentingą ir nepriklausomą išvadą dėl transporto priemonių sugadinimo. Įtaką sprendimui dėl draudimo išmokos sumokėjimo priimti turi begalė kitų veiksnių, tokių kaip draudžiamąjį įvykį tiriančios institucijos, bendrovės padalinių išvados, patirtis kitose žalų administravimo bylose ir panašiai. Ieškovas buvo tiesiogiai pavaldus Žalų administravimo departamento Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus Transporto priemonių žalų administravimo grupės vadovui, kuris dažniausiai (kadangi nagrinėjamos bylos būdavo sudėtingos, neretai susijusios su sukčiavimo atvejais, todėl grupės vadovas vienas sprendimo nepriimdavo, o nurodydavo tiesiogiai kreiptis į skyriaus vadovą) priimdavo sprendimą transporto priemonių žalų administravimo bylose iki 25000 Lt sumos, kaip tai numatyta 2012-07-01 Draudžiamųjų įvykių administravimo reglamente. Ieškovas pažymi, kad draudimo išmoka dėl automobilio CITROEN C6 buvo pasirašyta skyriaus vadovo, tuo tarpu, draudimo išmoka dėl automobilio LEXUS RX45Gh - skyriaus vadovo bei departamento direktoriaus Baltijos šalyse A. P., nors parašas yra kito asmens, t. y. TDD departamento direktoriaus T. N.. Pasak ieškovo, jis pagal suteiktas teises ir turimą kompetenciją: parengdavo žalų administravimo dokumentus; pateikdavo užklausas draudžiamąjį įvykį tiriančioms institucijoms, organizacijoms bei bendrovėms; sudarydavo draudimo išmokos rezervą kiekvienam draudžiamajam įvykiui bei kontroliuodavo jo panaikinimą; užtikrindavo savalaikį ir kokybišką dalykinį susirašinėjimą su kitais Bendrovės padaliniais ir partneriais; teikdavo reikalingą informaciją draudžiamųjų įvykių žalų administravimo klausimais; vykdydavo nurodytus papildomus draudžiamųjų įvykių žalų administravimo darbus. Šią informaciją suformuluodavo ir pateikdavo Transporto priemonių žalų administravimo grupės vadovui, Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovui arba Žalų administravimo departamento skyriaus direktoriui – priklausomai nuo turimų įgaliojimų galutiniam sprendimui dėl draudimo išmokos sumokėjimo priimti. Transporto priemonės savininkui CITROEN C6 buvo išmokėta 36874,83 Lt suma. Šiuo konkrečiu atveju patikra atlikta internetinėje svetainėje www.carfax.com, kuri skirta patikrinti JAV registruotas transporto priemones, siekiant išsiaiškinti, ar transporto priemonė dar iki įvykio turėjo kitų eismo įvykių ar apgadinimų; kiti dokumentai. Byloje buvo surinkta pakankamai dokumentų ir kitos reikšmingos informacijos sprendimo priėmimui. Be to, į įvykio vietą buvo atvažiavusi policija bei autovežis, kuris ir nugabeno apgadintą automobilį.
Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014-07-07 buvo įtarta, jog ieškovas pažeidžia teisės aktus bei atsakovo vidaus dokumentus, todėl atsakovo generalinio direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija ieškovo administruotų transporto žalų bylų analizei ir įvertinimui. Nuo 2014-07-07 iki 2014-07-11 buvo atliktas galimo ieškovo darbo drausmė pažeidimo tyrimas, kurio metu patikrintos ieškovo administruotos bylos, kuriuose buvo administruojama žala dėl 2014-05-28 autoįvykio, kai susidūrė automobiliai „CITROEN C6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „LEXUS“ RX450h, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant tyrimą 2014-07-10 gautas ieškovo paaiškinimas dėl galimo darbo drausmės pažeidimo aplinkybių. Atlikto tyrimo rezultatai ir išvados buvo įforminti 2014-07-11 teisinės atitikties pranešimu, kuriame buvo padaryta išvada, kad ieškovas atliko veiksmus, turinčius sukčiavimo požymių ir tokiu būdu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovas 2014-07-11 įteikė ieškovui prašymą, kurio paprašė iki 2014-07-11 13:00 val. raštu pateikti papildomą pasiaiškinimą dėl prašyme nurodytų aplinkybių bei atsakyti į prašyme nurodytus klausimus. Ieškovas 2014-07-11 12:51 val. pateikė atsakovui prašymą, kuriame nurodė, kad yra verčiamas rašyti paaiškinimus apie savo darbą administruojant žalų bylas, prašė informuoti jį raštu apie atliekamą (pradėtą) tarnybinį patikrinimą, nurodant tarnybinio patikrinimo teisinį pagrindą, jo turinį ir apimtį. Papildomų pasiaiškinimų nepateikimo faktą patvirtina 2014-07-11 13:15 val. sudarytas aktas. ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2014-07-11 įsakymu Nr. 322 K „Dėl atleidimo iš darbo“ už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2014-07-11. Atsakovas taip pat 2014-07-14 kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. Paaiškina, kad nuo 2014-07-07 iki 2014-07-11 atlikto tyrimo metu nustatyti duomenys patvirtina ieškovo neteisėtus veiksmus: 1. ieškovas galimai suklastojo automobilio „CITROEN“ C6 nuotraukas, kuriuos sumontuotos naudojant kompiuterinę programa, t.y. panaudota kito automobilio „CITROEN C6“ nuotrauka, ant kurios yra uždėtas žalą patyrusio automobilio „CITROEN C6“ valstybinis numeris. Tarp turimų nespalvotų nuotraukų taip pat nebuvo tokių, kuriose matytųsi apgadinto automobilio kėbulo (VIN) numeris, detalės (priekinis bamperis, grotelės, variklio gaubtas ir pan.). Ieškovas šių nuotraukų neperkėlė į atsakovo žalų fotonuotraukų talpyklą „DIASFOTO“, todėl atsakovas jų originalų skaitmeniniame formate savo duomenų talpykloje nerado. Atlikus paieškas transporto priemonių skelbimų portale „Autoplius“, buvo rastas automobilis „CITROEN C6“, kuris, pagal nuotraukose pavaizduotus apgadinimus, sutampa su nuotraukomis, kurios yra sugadinto automobilio byloje. Buvo atlikta skelbimo portale rasto automobilio apžiūra ir padarytos automobilio spalvotos fotonuotraukos.; 2. ieškovas galimai suklastojo automobilio „LEXUS RH450h“ nuotraukas. Buvo nustatyta, kad šis automobilis į Lietuvos Respubliką jau buvo importuotas sudaužytas. Nuotraukos yra sumontuotos naudojant kompiuterinę programą, t.y. panaudota kito automobilio „LEXUS RX450h“ nuotrauka, ant kurios yra uždėtas žalą patyrusio automobilio „LEXUS RX450h“ valstybinis numeris. Transporto priemonės - „LEXUS RX 450h“ nuotraukos taip pat buvo tik popieriniame formate, t.y. atsakovo žalų fotonuotraukų talpykloje „DIASFOTO“ originalių spalvotų nuotraukų skaitmeniniame formate taip pat nebuvo. Ieškovas nurodė, kad šio automobilio nuotraukas darė ne jis pats, o serviso UAB „Diatomas“ darbuotojas R. Š., kuris vėliau nuotraukas išsiuntė elektroniniu paštu jam. Paprašytas parodyti iš R. Š. gautą elektroninį laišką su minėto automobilio nuotraukomis, ieškovas savo elektroniniame pašte laiško nerado. Atsakovo atlikta Ergo.lt pašto serverio žurnalų analizė parodė, kad iš serviso „Diatomas“ ieškovui siųsti laiškai nesusiję su „LEXUS RX450h“ automobiliu. Atsakovas 2014-07-01 Nr. 01-190 raštu kreipėsi į Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos su prašymu pateikti informaciją, kuris informavo, kad ši transporto priemonė į buvo importuota su apgadinimais; 3. ieškovas suklastojo susirašinėjimą su ekspertu E. S., kurį įdėjo į žalų nustatymo bylas bei išsiuntė atsakovo Transporto žalų administravimo skyriaus vadovui N. G., taip siekdamas pašalinti abejones, kad „CITROEN C6“ ir „LEXUS RX450h‘ buvo apgadintos to paties autoįvykio metu. Atsakovo darbuotoja 2014-07-10 elektroniniu paštu kreipėsi į dr. E. S. su klausimu, ar jis gavo iš ieškovo elektroniniu paštu užklausą. Dr. E. S. 2014-07-10 savo atsakymu elektroniniu paštu patvirtino, kad jis nerado savo elektroniniame laiške susirašinėjimo. Atsakovo IT departamento IT skyriaus vadovas K. L. nurodė, kad susirašinėjimo tarp E. S. ir ieškovo elektroniniame pašte nėra ir jis nebuvo užfiksuotas ergo.lt pašto serverio žurnaluose. Remiantis išdėstytais duomenimis, atsakovas padarė išvadą, kad 2014-05-28 autoįvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės „CITROEN C6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir „LEXUS RX450h“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo imituotas, ieškovui pačiam bei pasitelkus trečiuosius asmenis sukuriant tokį įvykį patvirtinančius dokumentus. Atsakovas išmokėjo transporto priemonės „CITROEN C6“ savininkui 36874,83 Lt, o 56176,22 Lt dydžio draudimo išmokos išmokėjimas transporto priemonės „LEXUS RX450h“ savininkui buvo sustabdytas, nustačius galimo sukčiavimo požymius. Pasak atsakovo, jis patyrė 36874,83 Lt nuostolių. Ieškovo veiksmai atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto darbo drausmės pažeidimo sudėtį. Tikėtina, kad ieškovas iš galimai padarytos nusikalstamos veikos taip pat gavo turtinės naudos. Atlikęs tyčinius veiksmus, kurių pagrindu trečiajam asmeniui nepagrįstai buvo išmokėtos atsakovui priklausančios lėšos, ieškovas prarado atsakovo pasitikėjimą. Tolimesnio tyrimo metu buvo nustatyta, kad maždaug 70 procentų atsakovo administruotų bylų kelia abejonių dėl juose esančių duomenų autentiškumo. Atsakovas nurodo, kad jis laikės drausminės nuobaudos ieškovui skyrimo tvarkos. Keletą kartų raštu (2014-07-10, 2014-07-11) pareikalavo, kad ieškovas pasiaiškintu dėl darbo drausmės pažeidimo. Pasak atsakovo, ieškovo rašytinio pasiaiškinimo nepateikimas į 2014-07-11 prašymą pasiaiškinti nėra kliūtis ieškovui skirti drausminę nuobaudą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą – ieškinį atmesti. Konstatavo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog ieškovas T. J. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Išvadą pagrindė tuo, kad ieškovas administruodamas žalos bylas, darbdaviui pateikė tokią medžiagą, pagal kurią galima būtų įvertinti, jog apdrausta transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, kurio iš tikrųjų nebuvo. Nurodė, kad tokioje situacijoje darbo drausmės pažeidimą sudarantys neteisėti veiksmai iš esmės pasireiškė tyčiniu pasinaudojimu pareigomis, siekiant suklaidinti darbdavį ir gauti netesėtų pajamų sau ar kitiems asmenims. Apgaulė atliekant darbo pareigas, kaip aukščiausia nelojalumo darbdaviui forma, savaime yra neteisėtas elgesys. Teismas, įvertinęs liudytojų T. N., M. M. parodymus, surinktas automobilių LEXUS RX450h, LEXUS RX350 nuotraukas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-2-00050-14 ir iš Muitinės departamento, ieškovo T. J. 2014 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad automobilio CITROEN C6 fotonuotraukas darė jis pats, padarė išvadą, jog T. J. darbdaviui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis fotonuotraukose užfiksavo arba dalyvavo užfiksuojant eismo įvykyje dalyvavusius automobilius CITROEN C6 ir LEXUS RX450h. Taip pat teismas sprendė, kad T. J. elgesys, administruojant transporto žalų bylas Nr. 456616-0851_1-001 (automobilis CITROEN C6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 2531507-2850_1-00 (automobilis LEXUS RX450h valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nesuderinamas su transporto priemonių žalų eksperto pareiginiuose nuostatuose nustatytomis pagrindinėmis darbuotojo pareigomis – atsakingai ir kruopščiai administruoti draudžiamųjų įvykių žalas – savalaikiai ir kokybiškai rengti žalų administravimo bylas (ERGO Insurance SE Lietuvos filialo generalinio direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 600 K patvirtintų Žalų administravimo departamento Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus Transporto priemonių žalų administravimo grupės transporto priemonių žalų eksperto pareiginių nuostatų 2.1 punktas). Byloje atsakovui įrodžius T. J. nesąžiningumą vykdant savo darbo pareigas, t.y. kaip veiką turinčią sukčiavimo požymių, nebevertino aplinkybės, kad ieškovas nebuvo įgaliotas priimti galutinio sprendimo dėl draudimo išmokos skyrimo, kaip teisiškai nereikšmingos nagrinėjamos bylos procesinei baigčiai. Taip pat teismas padarė išvadą, kad T. J. netinkamai administravo žalų bylas ne dėl nerūpestingumo (pavyzdžiui, neužfiksavo nuotraukose požymių, leidžiančių identifikuoti automobilį – VIN kodų), bet ir aktyviais veiksmais siekė suklaidinti darbdavio atstovus, įgaliotus priimti sprendimą pagal jo surinktą žalos administravimo medžiagą, pateikdamas informaciją apie eismo įvykį, kurio iš tikrųjų nebuvo (sukurdamas tariamą techninio eksperto E. S. elektroninį laišką, pateisinantį draudimo išmokos skyrimą). Ieškovo kaltė padarius darbo drausmės pažeidimą yra įrodyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą. Įrodinėja, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes atsakovas nepagrindė, kad ieškovas padarė būtent šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Atsakovo prielaida, kad apeliantas imitavo 2014-05-28 įvykusį autoįvykį, kai susidūrė automobilis CITROEN C6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis LEXUS RX450h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra hipotetinė. Byloje esantys įrodymai, kurių pagrindu darbo drausmės pažeidimas buvo įvertintas kaip šiurkštus, yra paneigiami transporto priemonių vairuotojų V. R. ir G. K. parašais patvirtinta eismo įvykio deklaracija, V. R. pranešimu, G. K. pasirašyta pretenzija, apelianto užpildytas bei V. R. pasirašytas transporto priemonės apžiūros – defektų aktas, G. K. 2014-07-09 skundas Lietuvos banko Priežiūros tarnybai, šios institucijos atsakymas, UAB „Autolux“ išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija AL Nr. 0001752 už autoįvykio metu apgadinto LEXUS RX450h transportavimą, UAB „Doatomas“ sudaryta minėto automobilio remonto sąmata, G. K. užpildyta ir pasirašyta anketa. Atsakovo draudžiamųjų įvykių administravimo reglamentas, nustatantis reikalavimus ne gyvybės draudžiamųjų įvykių įforminimui bei būtinųjų duomenų apie juos rinkimui, nesaisto apelianto pareiga žalų administravimo bylų nagrinėjimo metu daryti skaitmenines spalvotas nuotraukas, jas įkelti į fotonuotraukų talpyklą, nuotraukose užfiksuoti VIN kodus. Todėl atsakovo nurodytų veiksmų neatlikimas ne tik nelaikytinas nuotraukų klastojimu, tačiau jis negali būti ir vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, nes apeliantas nebuvo įpareigotas vykdyti tokią darbo pareigą. Apeliantas mano, kad net ir tuo atveju, jeigu M. M. užfiksuoti Utenoje esančio automobilio apgadinimai sutapo su žalų byloje užfiksuotais, tokia aplinkybė per se neiįrodo, kad apeliantas suklastojo žalos byloje esančias CITROEN C6 nuotraukas. Įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti liudytoju V. R. bei skirti autotechninę teismo ekspertizę. Teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti privatų ir viešąjį darbuotojo interesą. Taip pat teismo iniciatyva turėjo būti apklaustas liudytoju LEXUS RX450h automobilio nuotraukas daręs serviso darbuotojas. Įrodinėja, kad teismas kitų įrodymų atidžiai ir netyrė, o tai pagrindžia aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos gautą specialisto išvadą pavadino eksperto išvada. Be to, 2014-11-28 specialisto išvada Nr. 11-2318(14) nėra išsami, nes tiriančiajam nebuvo pateikta reikalinga papildoma medžiaga. Apeliantas, vizualiai įvertinęs ir palyginęs specialistui pateiktas tirti automobilio LEXUS RX450h nuotraukas, sprendžia, kad juose užfiksuotos detalės nesutampa. Pirmosios instancijos teismas nevertino 2014-11-28 specialisto išvados Nr. 11-2318(14), o ją perrašė. Apeliantui taip pat neaišku, kodėl teismas įvertino jo veiksmus kaip apgaulės panaudojimą, nes šioje dalyje nėra pateikta motyvų. Apeliantas neturėjo valios užvaldyti atsakovo turto, byloje nėra įrodymų, jog jis gavo ar siekė naudos iš tokio poelgio. Be to, apeliantas neturėjo įgaliojimų priimti galutinio sprendimo dėl draudimo išmokos skyrimo, todėl nėra priežastinio ryšio tarp apelianto veikos ir padarinių. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialines normas, nes nebuvo pagrindo DK 235 straipsnio 2 dalies 7 straipsnio taikymui, t.y. byloje nėra nustatyta apelianto veika. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, jog apeliantas sąmoningai apgaulės būdu valingai užvaldė svetimą turtą. Be to, apelianto netinkamas poelgis buvo sąlygotas ir paties atsakovo netinkamo pareigų vykdymu organizuojant darbą, t.y. per didelis darbo krūvis paveikė riziką. Mano, kad tikslinga apeliacinėje instancijoje bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudytojus bei tirti naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Mano, kad pirmos instancijos teismo sprendime aiškiai nurodyta, kokiais įrodymais remiantis teismas sprendime priėjo išvados, kad ieškovas padarė jame nurodytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. T. N. atsisakė pasirašyti sprendimą dėl draudimo išmokos LEXUS RX450h išmokėjimo ir perdavė bylas detalesniam patikrinimui, nes peržiūrėjus žalos administravimo bylą, jam sukėlė įtarimų byloje esantys dokumentai ir nuotraukos. M. M. nurodė, kad interneto puslapyje „www.auto.plius.lt“ atliko tokių pačių pagaminimo metų, kaip ir apdraustasis automobilis, CITROEN C6 paiešką ir rado analogišką automobilį, su tokiais pat apgadinimais Utenos prekybos aikštelėje. Žalos administravimo byloje yra užfiksuotas būtent tas automobilis CITROEN C6, kurį jis apžiūrėjo Utenos aikštelėje, o jo VIN kodas buvo kitas, nei automobilio, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) ir kuris buvo apdraustas ERGO draudimo bendrovėje kasko draudimu. Tai reiškia, kad šie asmenys, kurie buvo apklausti kaip liudytojai teismo posėdžio metu, patvirtino atsakovo nurodytas ieškovo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo aplinkybes. Tarp liudytojų ir atsakovo paaiškinimų nėra jokių prieštaravimų, ieškovas ištraukė jų pasisakymus dėl ekspertizės skyrimo iš konteksto, kuris, kaip buvo nurodyta, kiekvieno iš šių asmenų paaiškinimuose ar parodymuose buvo skirtingas. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad iš nuotraukų negalima spręsti, jog CITROEN C6 apgadinimai, užfiksuoti ieškovo darytose nuotraukose, kurios yra žalos administravimo byloje, ir M. M. darytose nuotraukose nuvykus į Utenos automobilių dalių pardavimo aikštelę, yra identiški. Sutiktina, kad M. M. darant nuotraukas nebuvo panaudota liniuotė, tačiau, kaip jis pats paaiškino savo parodymų metu, automobilis buvo pradėtas ardyti, buvo be ratų, todėl liniuotę nebuvo tikslinga naudoti. Taigi liniuotė nebuvo panaudota dėl objektyvių priežasčių. Tuo tarpu nurodytų nuotraukų palyginimui ir sugretinimui, o taip pat konstatavimui, kad jose užfiksuotas tas pats automobilis nėra būtinas liniuotės panaudojimas, nes automobilių identiškumas yra akivaizdus: „klevo lapo“ ženklas priklijuotas toje pačioje vietoje (gale prie bamperio), tik ant apžiūrėto automobilio jau nuplėštas (matosi kvadratinė žymė), nėra kuro bako dangtelio, analogiškai specifiškai įskilęs vairuotojo durų stiklas, variklio gaubto įlinkimas. Atsakovo nurodytas ieškovo padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo aplinkybes patvirtina UAB „Mototoja“ techninio konsulato 2015-03-03 elektroninis laiškas, kuriame jis nurodo, kad į automobilio LEXUS RX450h, kuriam pagal Ieškovo surinktus dokumentus, turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, gamyklinę komplektaciją emblemos „F-Sport“ neįeina. Tuo tarpu iš ieškovo administruotoje LEXUS automobilio žalos byloje esančių nuotraukų matyti, kad ant automobilio dešinės ir kairės pusės sparnų yra „F-Sport“ emblemos, o tai reiškia, jog nuotraukose užfiksuotas ne tas automobilis, kurio savininkui pagal ieškovo administruotos bylos duomenis turėjo būti išmokėta draudimo išmoka. Ši UAB „Mototoja“ techninio konsultanto pateikta informacija taip pat patvirtina liudytojo M. M. apklausos metu nurodytų aplinkybių teisingumą, kuris nurodė, kad ant hibridinio LEXUS RX450h (pagal žalos byloje esantį automobilio registracijos liudijimą LEXUS automobilis turėjo būti hibridinis) nebūna „F-Sport“ emblemų. Dėl galimai inscenizuoto autoįvykio, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00050-14 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, pranešimai apie įtarimą nurodyto ikiteisminio tyrimo metu jau pareikšti V. R. ir G. K.. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-2-00050-14 gautoje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto K. G. 2014-11-28 išvadoje konstatuota, kad žalos administravimo byloje esančiose nuotraukose užfiksuotas LEXUS automobilis ir Amerikos aukciono „VinInspect“ skelbimo nuotraukose užfiksuotas LEXUS automobilis yra tas pats automobilis, su tais pačiais apgadinimais. Taigi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada visiškai sutampa su liudytojo M. M. parodymas, o taip pat patvirtina atsakovo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes. Specialistas, atsakydamas į klausimą, ar galima identifikuoti automobilį LEXUS RX450h, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pateiktose nuotraukose, atsakė, kad pagal pateiktus atvaizdus nėra galimybės susieti valstybinį numerį su automobilio kėbulu (pateiktuose atvaizduose nėra užfiksuota identifikavimo/VIN numerio), valstybinis numeris nėra automobilio kėbulo neatskiriama dalis, t. y. valstybinį numerį galima pritvirtinti prie kito automobilio. Taigi specialistas patvirtino aplinkybę, kuri šioje byloje buvo ne kartą nagrinėta, kad automobilio valstybinį numerį galima uždėti ir ant kito automobilio, todėl automobilį galima identifikuoti tik pagal VIN numerį. VIN numerio pateiktose nespalvotose nuotraukose, esančiose Ieškovo administruotoje byloje dėl draudimo išmokos LEXUS automobilio savininkui sumokėjimo, nebuvo užfiksuota, todėl specialistas negalėjo pasakyti, ar valstybinis numeris tikrai priklauso nuotraukose užfiksuotam LEXUS automobiliui. Pažymėtina, kad pats ieškovas primos instancijos teisme nuolat tvirtino, jog neturi jokių specialių žinių vertinti automobilių apgadinamus, jų atsiradimo mechanizmą ir sutapimus, tačiau apeliaciniame skunde oponuoja šios srities specialistui. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad objektų (nuotraukų) tyrimą atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro l. e. Klaipėdos skyriaus vedėjo pareigas einantis K. G., turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, vaizdų tyrimo ir trasologijos eksperto kvalifikacijas bei 16 metų ekspertinio darbo stažą. Tokiu būdu nei atsakovui, nei teismui nėra pagrindo abejoti jo kompetencija atlikti jam pavestą tyrimą. Ieškovas pripažino, kad sukūrė, t. y. suklastojo, susirašinėjimą su ekspertu E. S. (2014-06-11 15:24 laiškas E. S. ir E. S. atsakymas 2014-06-13 16:11 dėl žalos C6 ir RX450). Ieškovas pats parašė elektroninį laišką už ekspertą E. S., sukurtame laiške nurodydamas, kad CITROEN C6 ir LEXUS RX450h apgadinimų neatitikimai nėra tokie dideli, kad būtų galima rašyti specialisto išvadą. Šį susirašinėjimą ieškovas įdėjo į žalos administravimo bylas ir išsiuntė elektroniniu laišku buvusiam atsakovo Transporto žalų administravimo skyriaus vadovui N. G.. Šias aplinkybes ieškovas pripažino, dėl jų tarp šalių ginčo nekilo, todėl jos laikytinos visiškai įrodytomis. Sprendime pirmos instancijos teismas, ištyręs ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškovo neteisėti veiksmai, sudarantys darbo drausmės pažeidimą, yra įrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo (apelianto) T. J. ir atsakovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ (nuo 2013 m. sausio 14 d. – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas) 2005 m. liepos 20 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 996, kuri buvo pakeista, ieškovą perkeliant nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. į ERGO Insurance SE Lietuvos filialo Žalų administravimo departamento Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus Transporto priemonių žalų administravimo grupės transporto priemonių žalų eksperto pareigas (el. bylos priedo T.1, b.l. 13, 15). ERGO Insurance SE Lietuvos filialo generalinio direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 322 K darbo sutartis yra nutraukta nuo 2014 m. liepos 11 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas) (el. bylos priedo T.1, b.l. 11, 56, 167). Apeliacijos objektas – apelianto (ieškovo) veikos kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo vertinimas.
Dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kaip drausminės nuobaudos – darbuotojo atleidimo iš darbo – pagrindo
Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Apeliaciniame skunde apeliantas sutinka, jog padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau įrodinėja, kad veika pasireiškė neatsargia kaltės forma (el. bylos priedo T.3, b.l. 48, 52). Kaip vieną iš argumentų nurodė didelį darbo krūvį, nes apeliantui reikėdavo administruoti po 160 – 200 bylų. Atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas įrodinėja, jog laisva valia atliko daugiau veiksmų žalos administravimo byloje nei buvo būtina, t.y. sukūrė elektroninį laišką E. S., padarė nuotraukas, apeliacinis teismas atmeta ieškovą argumentą, kad dėl didelio darbo krūvio padarė klaidas administruodamas žalos bylą, kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu 2014 m. gruodžio 18 d. ieškovas T. J. patvirtino, kad jis pats parašė elektroninį laišką už techninį ekspertą E. S. (el. bylos priedo T.2, b.l. 22, 98.), kuriuo atsakoma į jo paties paklausimą dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių CITROEN C6 ir LEXUS RX450h sugadinimų suderinamumo ir šį laišką įdėjo į žalos administravimo bylas. Tokių veiksmų atlikimui reikalingas papildomas laikas, todėl argumentas dėl klaidos, padarytos dėl didelio darbo krūvio, neturi dogmatinio pagrindimo, nes kai trūksta laiko, nevykdai funkcijų, kurios, anot apelianto, nebūtinos. Priešingai, laiško sukūrimas už kitą asmenį įrodo apelianto valingus veiksmus, siekiant jam naudingo tikslo. Apelianto tiesioginė tyčia pasireiškė elektroninio laiško parašymu už techninį ekspertą E. S. (žinojo ir turėjo suvokti, kad už kitą asmenį jo vardu neturi teisės surašyti jokio dokumento). Tokie veiksmai rodo priešingos teisei veikos sąmoningumą, o tai, kad sukurtu laišku atsakoma į jo paties paklausimą dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių CITROEN C6 ir LEXUS RX450h sugadinimų suderinamumo ir šio laiško įdėjimas į žalos administravimo bylas, įrodo, jo apeliantas numatė (intelektualinis momentas) ir sąmoningai siekė padarinių (neteisėta veika, pasireiškusi aktyviais veiksmais, buvo nukreipta į automobiliui padarytos žalos atlyginimą (priežastinis ryšys)). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks apelianto (ieškovo) darbo drausmės pažeidimas vertinamas kaip veika, turinti sukčiavimo požymių, todėl ieškovas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą. Tačiau apeliantas su tokia išvada nesutinka (el. bylos priedo T.3, b.l. 50).
DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Apeliantas įrodinėja, kad analizuojant sukčiavimo sąvoką bei sudėties požymius reikia vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso aiškinimo ir taikymo praktika. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisei būdingas sisteminis teisės normų veikimas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu konstatavimui nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas, darbuotojo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3-562; kt.) Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006).
Apeliantas įrodinėja, jog atsakovas neįrodė, kad tarp ieškovo veikos, pasireiškusios apgaule, yra priežastinis ryšys su pasekmėmis, t.y. nukentėjusiojo suklydimu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį argumentą (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog transporto priemonės savininkui CITROEN C6 buvo išmokėta 36874,83 Lt suma. Kaip įrodinėjo atsakovas, sprendimas dėl išmokos buvo priimtas pagal apelianto pateiktą medžiagą, pagal kurią galima būtų įvertinti, jog apdrausta transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje, kurio iš tikrųjų nebuvo. Taigi atsakovas aiškiai nurodė, kad suklydo dėl 36874,83 Lt sumos išmokėjimo dėl apelianto neteisėtos veikos. Nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieškovas) pripažino rengęs pagal suteiktas teises ir turimą kompetenciją žalos administravimo dokumentus. Tai, kad draudimo išmoka dėl automobilio CITROEN C6 buvo pasirašyta skyriaus vadovo, o draudimo išmoka dėl automobilio LEXUS RX45Gh – skyriaus vadovo bei departamento direktoriaus Baltijos šalyse A. P., nors parašas yra kito asmens, t. y. TDD departamento direktoriaus T. N., nepaneigia apelianto netinkamo pareigų vykdymo fakto, inter alia paties pripažįstamą (DK 228 straipsnis). Šios bylos nagrinėjimo objektu nėra nurodytų asmenų veiksmai, todėl teisme yra nagrinėjamas apelianto darbo funkcijų atlikimo atitiktis su transporto priemonių žalų eksperto pareiginiuose nuostatuose nustatytomis pagrindinėmis darbuotojo pareigomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas pažeidė pareigą atsakingai ir kruopščiai administruoti draudžiamųjų įvykių žalas – savalaikiai ir kokybiškai rengti žalų administravimo bylas (ERGO Insurance SE Lietuvos filialo generalinio direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 600 K patvirtintų Žalų administravimo departamento Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus Transporto priemonių žalų administravimo grupės transporto priemonių žalų eksperto pareiginių nuostatų 2.1 punktas)(el. bylos priedo T.1, b.l. 63; T.2, b.l. 30)). Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam neteisėtos veikos įvertinimui.
Apeliantas įrodinėja, kad skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, yra neadekvati sankcija. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tuo atveju, kai neįrodyta ieškovo valia be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą sau ar kito asmens naudai, tai nelemia išvados, kad ieškovas iš viso nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo teisėtas pagrindas taikyti jam drausminę atsakomybę – atleidimą iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. AB "Klaipėdos nafta", bylos Nr. 3K-3-275/2013). DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog apelianto padaryta tiesiogine tyčia veika, kai jis parašė už techninį ekspertą E. S. elektroninį laišką į savo paties paklausimą dėl eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių CITROEN C6 ir LEXUS RX450h sugadinimų suderinamumo ir šio laiško įdėjimas į žalos administravimo bylas, už kurių tinkamą paruošimą buvo atsakingas, paveikė materialinį darbdavio praradimą (DK 234 straipsnis). Tai yra pakankama darbo drausmės pažeidimo sudėtis, vertinant tokį darbo pareigų pažeidimą kaip šiurkštų, dėl ko prarandamas darbdavio pasitikėjimas (DK 238 straipsnis).
Tai, kad apeliantas neturėjo pareigos pagal Draudžiamųjų įvykių administravimo reglamentą daryti skaitmenines spalvotas nuotraukas, jas įkelti į fotonuotraukų talpyklą, nuotraukose užfiksuoti VIN kodus, nepaneigia veikos neteisėtumo fakto per se. Ieškovas nėra traukiamas atsakomybės už pareigų neatlikimą (neveikimą), atvirkščiai – jis patrauktas atsakomybės už neteisėtos veikos padarymą aktyviais veiksmais. Ieškovas 2014-12-18 teismo posėdžio metu pripažino, kad automobilio CITROEN C6 nuotraukas darė jis pats. Tokiu atveju jo argumentas, kad pareigos nebuvimas, net ir atlikus neteisėtus veiksmus (el. bylos priedo T.3, b.l. 45), negali būti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina tai, kad ieškovas po to, kai darbdavys užfiksavo aptariamą darbo pareigų pažeidimą, nepripažino savo veiksmų, kaip neatitinkančių darbdavio interesų, nors būtent viena pagrindinių jo pareigų yra atsakingai ir kruopščiai administruoti draudžiamųjų įvykių žalas. Ieškovo nesavikritiškas savo kaip darbuotojo veiksmų vertinimas nesuteikė pagrindo darbdaviui tikėtis, kad ir ateityje toks darbuotojas veiks sąžiningai, paisys darbdavio interesų.
DK 238 straipsnyje, reglamentuojančiame drausminės nuobaudos parinkimą, nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma turi būti taikoma parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų, tiek ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (šiurkštų darbo pareigų nevykdymą). Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas, be kitų aplinkybių, patikrina ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, laikymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. AB „Klaipėdos kartonas“, bylos Nr. 3K-3-13/2005). Parinkdamas drausminę nuobaudą, darbdavys gali (atitinkamais atvejais – turi) atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, reikšmingas jos parinkimui, taip pat vadovautis DK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Kaip nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas buvo darbuotojas, kuris dalyvauja visame žalos administravimo procese, t. y. defektų nustatyme. Apeliaciniame skunde apeliantas pripažįstą faktą, jog sukūrė dokumentą (el. laišką) ir jį kartu su kitais dokumentais pateikė asmenims, turintiems įgaliojimą priimti (pasirašyti) sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Sutiktina, kad elektroninio susirašinėjimo medžiaga su techniniu ekspertu E. S. buvo tik vienas iš dokumentų žalos administravimo byloje, tačiau įvertinant, kad E. S. yra Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas, kuris specializuojasi transporto priemonių konstrukcinėse ir eksplotacinėse medžiagose bei atlieka eismo įvykio ekspertizes ir teikia specialisto išvadas, taikydamas mokslo žinias, tiriant eismo įvykių aplinkybes, galima daryti išvadą, kad laiškas galėjo pagrįstai paveikti sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas įrodė aplinkybę, kad ieškovui pavyko jį suklaidinti, dėl ko šis išmokėjo transporto priemonės CITROEN C6 savininkui 36 874,83 Lt (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo parinkta drausminė nuobauda yra adekvati pažeidimo padarymui.
Dėl įrodymų vertinimo
Apeliantas mano, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kuriais remiantis galima padaryti pagrįstą išvadą, jog autoįvykio nebuvo. Tačiau: 1) apelianto įsitikinimas, kad ženkliuko „F-Sport“ buvimas neįrodo klastojimo fakto, 2) teiginys dėl galimo įvežto automobilio „LEXUS RX450h“ remonto, nepaneigia teismo išvados dėl ieškovo apgaulės atliekant darbo pareigas, kaip aukščiausios nelojalumo darbdaviui formos, kuris pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015). Taigi nepaisant įstatymo leidėjo numatytos teismui pareigos būti aktyviam, teismui negali būti perkelta šalies advokato pareiga surinkti byloje įrodymus (CPK 7, 12, 178, 414 straipsniai). Apeliantas, nurodydamas argumentus dėl teismo sprendimo neteisėtumo, turi juos ir pagrįsti (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teiginio deklaratyvumą dėl nepakankamai aktyvaus teismo vaidmens parodo tai, kad apeliacinės instancijos teisme nesiremiama aplinkybe dėl įrodymų trūkumo, neprašoma skirti ekspertizę, tačiau siekiama naujais įrodymais paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paties apelianto sudaryta žalos administravimo byla (el. bylos priedo T.3, b.l. 45), dėl kurios teisėtumo kilo ginčas, neįrodo pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymo vertinimo. Kita vertus, jis prašo remtis G. K. parašu patvirtinta eismo įvykio deklaracija, jo parašyta pretenzija, pasirašyta transporto priemonės apžiūros – defektų aktu, skundu bei kitais jo rengtais dokumentais, nors automobilio LEXUS RX450h valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. K. pagal teismo šaukimą atvykęs į teismo posėdį atsisakė duoti paaiškinimus. Taigi G. K. pasirašyti dokumentai nėra patvirtinti priesaikos mechanizmu, imperatyviai numatytu įstatyme dėl patikimumo užtikrinimo (CPK 192 straipsnis). Taip pat byloje nustatyta, jog automobilio Citroen C6 savininkas V. R. atsisakė parodyti automobilį. Be to, jis asmeniškai gavo naudos dėl apelianto neteisėtos veikos, todėl jo suinteresuotumas bylos nagrinėjimo baigtimi yra akivaizdus, todėl V. R. surašyti dokumentai žalos administravimo byloje yra nepakankami apelianto nurodomoms aplinkybėms patvirtinti. Pirmoje instancijoje bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu liudytojas M. M. (2014-12-18 teismo posėdžio garso įrašas), dirbantis transporto žalų ekspertu paaiškino, kad jis interneto puslapyje „www.auto.plius.lt“ atliko tokių pačių pagaminimo metų, kaip ir apdraustasis automobilis, CITROEN C6 paiešką ir rado analogišką automobilį, su tokiais pat apgadinimais Utenos prekybos aikštelėje. Liudytojas paaiškino, kad jis užfiksavo šio CITROEN C6 VIN kodą. Liudytojas patvirtino, kad vizualiai tai buvo tas pats automobilis, tokie pat apgadinimai, ir kiti vizualiniai elementai – „klevo lapo“ ženklas priklijuotas toje pačioje vietoje (gale prie bamperio), tik ant apžiūrėto automobilio jau nuplėštas (matosi kvadratinė žymė), nebuvo kuro bako dangtelio, specifiškai įskilęs vairuotojo durų stiklas. Visas šias detales liudytojas parodė fotonuotraukose, jas apžiūrėjęs teismo posėdžio metu ir palyginęs su ieškovo administruotoje žalos byloje pateiktomis nuotraukomis. Apeliantas įrodinėja, kad yra ir daugiau automobilių, kurie turi panašius apgadinimus (el. bylos priedo T.3, b.l. 45,46), todėl liudytojas M. M. nepatvirtina atsakovo įrodinėjamų aplinkybių dėl nuotraukų sumontavimo naudojant kompiuterinę programą ir jų įdėjimo į žalos administravimo bylą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl apelianto veikos, turinčios sukčiavimo požymių, vertindamas po automobilių susidūrimo sutampančius požymius, o ne šiaip civilinėje apyvartoje esančių automobilių CITROEN C6 panašius apgadinimus. Byloje buvo nustatyta reikšmina aplinkybė, kad apdraustasis automobilis LEXUS RX450h buvo hibridinis, o žalos administravimo byloje yra ir benzininio modelio nuotraukos, t.y. skiriasi hibridinio ir benzininio automobilio variklis, kuris matosi nuotraukose po nuimtu priekiniu kapoto dangčiu. Ant benzininio automobilio LEXUS modelio priekinių sparnų yra ženkliukas „F-Sport“, jis matosi nuotraukose. Tokio ženkliuko nebūna pagal komplektaciją ant hibridinio automobilio, bet gali būti modelyje RX350. Taigi nuotraukų suklastojimo faktą galima konstatuoti ne tik pagal komplektacijos žymėjimą, bet ir pagal variklio tipą. Be to, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas 2014-11-28 išvadoje nurodė, kad ieškovo administruotoje LEXUS RX450h byloje esančios tam tikrose nuotraukose ir minėto Amerikos aukciono „VinInspect“ nuotraukose yra užfiksuotas tas pats automobilis. UAB „Mototoja“ techninio konsulato 2015-03-03 elektroninis laiškas, kuriame jis nurodo, kad į automobilio LEXUS RX450h, kuriam pagal ieškovo surinktus dokumentus, turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, gamyklinę komplektaciją emblemos „F-Sport“ neįeina. Ieškovo administruotoje LEXUS automobilio žalos byloje esančiuose nuotraukose matyti, kad ant automobilio dešinės ir kairės pusės sparnų yra „F-Sport“ emblemos. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto K. G. 2014-11-28 išvada iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-2-00050-14 sutampa su liudytojo M. M. parodymas. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto vizualinis vertinimas apie automobilio sugadinimo panašumus (el. bylos priedo T.3, b.l. 47), nepaneigia įrodymų visumos dėl nustatyto byloje fakto dėl nuotraukų suklastojimo. Taip pat byloje nėra pagrįstos apelianto abejonės (CPK 12 ,178 straipsniai) dėl specialisto K. G. 2014-11-28 išvados patikimumo. Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 5 dalį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą specialistui numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl negalėdamas pateikti išvados jis BPK 86 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų atsisakęs pateikti išvadą. Kadangi išvada buvo pateikta, tai reiškia, kad specialistui pakako duomenų išvadoms į ikiteisminio tyrimo pareigūno suformuluotus klausimus pateikti. Be to, objektų (nuotraukų) tyrimą atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro l. e. Klaipėdos skyriaus vedėjo pareigas einantis K. G., turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, vaizdų tyrimo ir trasologijos eksperto kvalifikacijas bei 16 metų ekspertinio darbo stažą. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014-11-28 išvada formuojama ne kaip tikėtina, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šia išvada, jos kritiškai nevertindamas (CPK 185 straipsnis). Bet kuriuo atveju, pagal kilusį teisinio ginčo pobūdį, kai pats apeliantas dėl jam V. R. pateikto automobilio apžiūrai įrodinėja, kad nepastebėjo VIN kodų neatitikimų, tik patvirtina aplinkybę, jog labiau tikėtina, kad nagrinėjamoje byloje už techninį ekspertą E. S. sukurto laiško turiniu buvo siekiama apgauti atsakovą dėl draudimo išmokos sumokėjimo, siekiant išvengti žalos bylos administravimo medžiagos patikrinimo (CPK 185 straipsnis). Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime kai kur specialisto išvada pavadinta eksperto išvada negalima laikyti metodologine įrodymų vertinimo klaida, nes specialisto ir eksperto funkcijos iš dalies sutampa. Nagrinėjamoje byloje buvo svarbu atsakyti į grynai techninius klausimus, taikant specialiąsias žinias. CPK 212 straipsnis numato, kad ekspertas skiriamas tuo atveju, kai reikia išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Savo ruožtu žemesnės instancijos teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Apeliantas, pateikęs apeliacinį skundą, nenurodė, kokios konkrečiai pirmosios instancijos teismo išvados jam sutrukdė pasinaudoti teise į apeliaciją dėl motyvų trūkumo, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl procesinių normų pažeidimo nepakankamai pagrindžiant teismo sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Ieškovas prie apeliacinio skundo pridėjo naują įrodymą: nuotraukas iš skelbimo portalo, nurodydamas, kad daužto automobilio CITROEN C6 panašūs apgadinimai yra atsirandantys dėl panašiomis aplinkybėmis įvykstančių autoįvykių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės dėl apskritai įvykusių autoįvykių ir automobilių galimo sugadinimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Nagrinėjamoje byloje buvo tiriama, ar dėl autoįvykio, kurio metu susidūrė automobilis CITROEN C6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis LEXUS RX450h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tinkamai vykdytos apelianto pareigos administruojant transporto žalų bylas Nr. 456616-0851_1-001 ir Nr. 2531507-2850_1-00. Taip pat teismui apeliantas 2015-11-03 pateikė el. laiškus, kuriuos parašė UAB „Mototoja“ darbuotojas, siekdamas pagrįsti tipines automobilio deformacijos vietas po autoįvykio ir komplektacijos žymėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad tai nėra įrodymai, kurie susiję būtent su automobilio CITROEN C6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio LEXUS RX450h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimais ar jų apžiūra natūroje dėl remonto ir komplektiškumo, apelianto apeliacinės instancijos teisme pateikti įrodymai į bylą nepriimami ir nevertinami (CPK 306 straipsnio 3 dalis). Be to, įrodymai yra susiję su ne su drausminės nuobaudos paskyrimo laikotarpiu egzistuojančiomis aplinkybėmis.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos
Apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, laikomasi CPK įtvirtintų proceso principų (proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, teismo posėdžio viešumo, bylos medžiagos viešumo, dispozityvumo ir kt.), dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę inter alia būti informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pareikšti nušalinimus, raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, gauti teismo sprendimus (baigiamuosius teismo aktus). Nagrinėjamoje byloje apeliantas (ieškovas) išreiškė poreikį bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytojus. Atsakovas su šiais prašymais nesutinka. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė, kad V. R. yra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jis atsisakė parodyti automobilį, pirmosios instancijos teismui šaukimo jam nepavyko įteikti. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto prašymą šaukti liudytoju V. R. (CPK 314 straipsnis). Taip pat ieškovas, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, neprašė apklausti R. Š., nors apie tokio asmens egzistavimą žinojo. Ieškovo apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta jokių aiškių aplinkybių, kodėl šio liudytojo apklausos būtinybė kilo tik šiuo metu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas naujo liudytojo apklausa apeliacinės instancijos teisme siekia paneigti byloje surinktus įrodymus. Tačiau teismas sprendime nekonstatavo, kad automobilio LEXUS RX 450h nuotraukas darė ieškovas, t.y. ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama vertinant darbo drausmės pažeidimo sudėtį, todėl prašymas dėl R. Š. apklausos atmetamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra, nes šioje byloje buvo pateikta daug procesinių dokumentų, kuriuose išdėstyti išsamūs šalių argumentai dėl ginčo pagrindų ir dalyko, pirmosios instancijos teisme įvyko žodinis bylos nagrinėjimas, kurio metu buvo įgyvendinta šalių teisė būti išklausytam. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.