- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1539-233/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00067-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Rokiškio rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ Turto bankas, Rokiškio rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. K. pateiktame patikslintame pareiškime (b. l. 47-48) prašo nustatyti jai nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į privažiavimo kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį E. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta pareiškime, nors pagal visus byloje pateiktus prie pareiškimo duomenis yra) (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2011-02-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėja nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016-05-12 sprendimu Nr. 25SK-457-(14.25.110) buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus, t.y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pastarajame žemės sklype yra pareiškėjai priklausanti sodyba, kurioje pareiškėja gyvena. Iki pareiškėjai paveldint žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). šis sklypas priklausė pareiškėjos velioniui sutuoktiniui J. K., taip pat jam priklausė ir ½ dalis aukščiau nurodytos sodybos. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenų išrašų matyti, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) plotas yra 12,4390 ha, o šio ploto dalį, t.y. 0,2032 ha užima kelių plotas. Šiame sklype esantis kelias jau buvo pažymėtas Rokiškio apskrities Rokiškio valsčiaus Uljanavos sklypo parceliacijos plane, padarytame 1929 m. Žemės Tvarkymo Demartamento matininko C. J., taip pat buvo pažymėtas Rokiškio rajono Moškėnų tarybinio ūkio įklotų kaimo ribų plane (kartografinis pagrindas: 1985 m. žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanai, koreguoti 1986 m., 1987 m.). Pareiškėjos teigimu nors šis kelias egzistavo jau nuo seno, tačiau jis buvo suremontuotas 1987 metais ir nuo to laiko turi visus keliui kaip inžineriniam statiniui būdingus elementus.
Žemesnės instancijos teismas
Šis kelias Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 sprendimu Nr. TS-5.97 „Dėl Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ buvo įrašytas į Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, tačiau Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-02-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-710-621/2015 buvo nutarta pripažinti, jog Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. TS-5.97 patvirtinta Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema ta apimtimi, kuria kelias Nr. RK-162, einantis per pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, įrašytas į Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsnio 3 daliai, ir laikyti ją panaikinta. Minimu sprendimu buvo konstatuota, jog pareiškėjos sklype esantis kelias yra jos privati nuosavybė, kitų asmenų teisės į šį kelią nėra įregistruotos, ir nėra teisinio pagrindo teigti, kad jis – bendro naudojimo. 2012 metais pareiškėjos užsakymu buvo atliktas minimo kelio vertinimas ir kelias buvo įvertintas 11446 Lt suma (10546 Lt – kelio vertė ir 900 Lt – 18 arų žemės vertė). 2018 metais pareiškėjos užsakymu buvo parengta šio kelio Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla ir keliui kaip inžineriniam statiniui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikusi minimo kelio kadastrinius matavimus pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centro Panevėžio filialą dėl minimo kelio kadastro duomenų įrašymo ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centro Panevėžio filialas priėmė neigiamą sprendimą, nurodydamas pateikti savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose ar teismo sprendimą dėl nuosavybės teisių į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Remdamasi minimu VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimu pareiškėja kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio kaimiškąją seniūniją dėl įrašų namų ūkio knygose pateikimo, tačiau Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio kaimiškąją seniūnija pateikė pažymą, jog apie pravažiavimo kelią kaip inžinerinį statinį duomenų ūkinėse knygose nėra. Nors pareiškėjai priklausantis kelias kaip inžinerinis statinys nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau tiek pareiškėjos sutuoktinis iki pat savo mirties, tiek pati pareiškėja naudojasi šiuo keliu faktiškai ir pareiškėja siekia įregistruoti šį turtą bei savo teises į jį, tačiau VĮ Registrų centras atsisako tai padaryti, kadangi ji neturi dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti nuosavybės teisių atsiradimą. Minimą turtą pareiškėja ne tik valdo kaip savą, tačiau juo atvirai bei nepertraukiamai naudojasi: prižiūri, tvarko, naudoja pagal tikslinę paskirtį, gina nuo teisės pažeidimų. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.71 str. 2 d.). Šiuo atveju privažiavimo kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdau ne tik pareiškėja, tačiau ir ankstesnis savininkas – J. K., tad akivaizdu, jog šiuo turtu pareiškėja kartu su savo nuosavybės teisių pirmtaku naudojasi daugiau nei dešimt metų, tad laikytina, jog ji įgijo nuosavybės teisę į šį kelią pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėja pažymi, kad nėra CK 4.69 str. numatytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kadangi minimas kelias kaip inžinerinis statinys gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, jis įgytas atvirai ir ne per prievartą, niekas į jį nepretenduoja, daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 50), kuriame nurodė, kad pareiškėja, prašydama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pareiškime nurodytą kelią, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą šiuo atveju. Pareiškėjai nepateikus šių įrodymų, konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė visų CK 4.68 - 4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo ir pareiškimo prašymas atmestinas. VĮ Turto bankas atkreipia dėmesį, kad pareiškime yra nurodoma, jog pareiškėja kelią valdė daugiau nei dešimt metų, tačiau kartu su pareiškimu pareiškėja nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų šį teiginį (pavyzdžiui, į byla nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėja prižiūrėjo ar remontavo kelią), nors, kaip minėta, būtent pareiškėja turi pareigą įrodyti visus savo pareiškimo teiginius. Prašo pareiškėjai įrodžius CK 4.68-4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimą - pareiškimą tenkinti, kitu atveju - pareiškimą atmesti; bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybė pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b. l. 54) nurodė, kad privažiavimo kelias, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis E. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Rokiškio kaimiškosios seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Pareiškėjos patikslinto pareiškimo tenkinimą, įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimą palieka spręsti teismui. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, Rokiškio rajono savivaldybės administracija neprieštaraus dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį. Civilinę bylą prašome nagrinėti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas pareiškimas netenkintinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Asmuo, siekiantis, kad jo nuosavybės teisė į daiktą būtų pripažinta įgyta įgyjamosios senaties būdu, turi įrodyti, jog pats asmuo nėra (nebuvo) įgijęs daikto kitu CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu, nėra kito daikto savininko ir daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).
CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Tokiu būdu įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsnį įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio CK normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Žemesnės instancijos teismas
Iš nagrinėjamos bylos matyti, jog pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti faktą, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo privažiavimo kelią, esantį jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtam keliui pareiškėjos užsakymu 2018 m. atlikti kadastriniai matavimai (b. l. 12-16), bet jis nėra įregistruotas viešame registre.
Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 8) matyti, kad kelias (juo užimta teritorija - 0,2032 ha kelių plotas), į kurį prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, įeina į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas buvo suformuotas 2016 m., kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2016-05-12 sprendimu Nr. 25SK-457-(14.25.110) (b. l. 17) pareiškėjos paveldėtas žemės sklypas (2011-02-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Byloje esantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 6) patvirtina, kad iki pareiškėjai paveldint žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), šis sklypas priklausė pareiškėjos sutuoktiniui J. K., kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 15,81 ha žemės sklypą Žemės ūkio ministerijos 1992-09-14 Sprendimu Nr. 27-63-2110 ir 1992-10-27 Rokiškio rajono Valdybos potvarkiu Nr. 237v.
Iš byloje pateiktų duomenų (Rokiškio apskrities Rokiškio valsčiaus Uljanavos sklypo parceliacijos plano bei Rokiškio rajono Moškėnų tarybinio ūkio įklotų kaimo ribų plano (b. l. 11)) matyti, minėtas kelias buvo pažymėtas jau 1929 m. Žemės Tvarkymo Departamento matininko C. J. Rokiškio apskrities Rokiškio valsčiaus Uljanavos sklypo parceliacijos plane bei Rokiškio rajono Moškėnų tarybinio ūkio įklotų kaimo ribų plane (kartografinis pagrindas: 1985 m. žemės naudmenų inventorizacijos fotoplanai, koreguoti 1986 m., 1987 m.). Pareiškėjos teigimu nors šis kelias egzistavo jau nuo seno, tačiau jis buvo suremontuotas 1987 metais ir nuo to laiko turi visus keliui kaip inžineriniam statiniui būdingus elementus. Tiek pareiškėjos sutuoktinis iki pat savo mirties, tiek pati pareiškėja naudojasi šiuo keliu faktiškai, pareiškėja jį ne tik valdo kaip savą, tačiau juo atvirai bei nepertraukiamai naudojasi: prižiūri, tvarko, naudoja pagal tikslinę paskirtį, gina nuo teisės pažeidimų.
Minėta, kad viena iš nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų - daiktas turi būti valdomas nepertraukiamai ne mažiau kaip dešimt metų. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi (CK 4.71 str. 1 d.). Kita sąlyga - visą valdymo laiką daiktas valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Tai reiškia, kad per visą laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą niekas neturėjo būti pareiškęs pretenzijų. Nagrinėjamu atveju šios sąlygos nėra įgyvendintos, kadangi pareiškėja (prieš tai - jos sutuoktinis) ginčo objektą – privažiavimo kelią valdė su pertrauka, nes į jį pretenzijas buvo pareiškusi Rokiškio rajono savivaldybė: ginčo kelias Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2009-04-24 sprendimu Nr. TS-5.97 buvo įrašytas į Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo (2002-10-03 Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės viešasis kelias gali priklausyti tik savivaldybėms) ir vyko teisminiai ginčai dėl minėto sprendimo teisėtumo.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015-02-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-710-621/2015 (b. l. 33-38) buvo pripažinta, jog minėtu Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-5.97 patvirtinta Rokiškio rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema ta apimtimi, kuria kelias Nr. RK-162, einantis per pareiškėjai nuosavybės teisėmis priklausantį žemės sklypą, įrašytas į Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 4 straipsnio 3 daliai, ir nutarta laikyti ją panaikinta. Sprendime teismas pasisakė (b. l. 37), kad pareiškėjos sklype esantis kelias yra jos privati nuosavybė, kitų asmenų teisės į šį kelią nėra įregistruotos, ir nėra teisinio pagrindo teigti, kad jis – bendro naudojimo. Taip pat padarė išvadą, kad Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vietinės reikšmės viešuoju keliu Nr. RK-162 užimta teritorija patenka į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įskaičiuotas į šio žemės sklypo plotą, yra jo dalis ir nuosavybės teisėmis priklauso fiziniam asmeniui E. K..
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1974-525/2015, išnagrinėjęs apeliacine tvarka administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Rokiškio skyriaus, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo, nurodė (b. l. 45), kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad žemė, kurioje yra kelias RK-162, yra kokiu nors būdu išjungta iš E. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kad nėra jokių duomenų, jog E. K. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui yra nustatyti kokie nors apribojimai ar specialiosios sąlygos dėl žemės sklype esančio kelio, ir konstatavo, jog E. K. žemės sklype esantis kelias yra privati E. K. nuosavybė. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja nuosavybės teisę į jai priklausančiame žemės sklype esantį kelią yra įgijusi kitu būdu, todėl nuosavybės teisės įgijimas įgyjamosios senaties būdu, negalimas.
Taigi, nuo 2009-04-24 sprendimo Nr. TS-5.97 priėmimo pareiškėja (prieš tai jos sutuoktinis) buvo praradę privažiavimo kelio valdymą, nes jis buvo įtrauktas į Rokiškio kaimiškosios seniūnijos vietinės reikšmės viešųjų kelių sąrašą, ir tik priėmus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį, pareiškėja susigrąžino daikto valdymą. Matyti, kad ginčo objekto – privažiavimo kelio valdymas buvo prarastas daugiau nei šešeriems metams.
Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą - privažiavimo kelią pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti, todėl pareiškėjos patikslintas pareiškimas netenkintinas (CK 4.68–4.71 straipsniai).
Pažymėtina, kad kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio nekilnojamojo daikto - privažiavimo kelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo/patvirtinimo CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniais, 533 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos E. K. patikslinto pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.