Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1636-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-10
Bylos Nr.
2S-1636-450/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1636-450/2015Procesinio sprendimo kategorija: 128.11; 122.2.; 122.4(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje: antstolė Inga Karalienė, J. E. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. skundu prašė pripažinti antstolės Ingos Karalienės veiksmus, surašant 2008 m. sausio 29 d. Turto arešto aktą, 2008 m. sausio 30 d. patvarkymą „Dėl skolininko turto arešto išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą“ ir 2008 m. vasario 5 d. patvarkymą „Areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą“, neteisėtais.

Nurodė, kad 2008 m. sausio 30 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0139/08/00402 antstolė, vykdydama Vilniaus m. 18-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 233, areštavo visą pareiškėjo turtą, išsiunčiant skolininkui raginimą. Tą pačią dieną buvo surašytas ir raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. 2008 m. sausio 29 d. Turto arešto aktu antstolė areštavo skolininko butą, esantį Jakšto g. 8-2, Vilniuje, ir automobilius MERCEDES BENZ SL500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. sausio 29 d. Turto arešto aktas buvo priimtas dar iki priimant 2008 m. sausio 30 d. patvarkymą dėl skolininko turto arešto, išsiunčiant raginimą įvykdyti sprendimą. 2008 m. vasario 5 d. patvarkymu areštuotos pareiškėjo 1 878 871 Lt lėšos sąskaitose. Nurodė, kad jis nėra išrašęs vekselio, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomais įrašas, ir antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjo, todėl jis kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo vekselį suklastojusiam asmeniui. Apie skundžiamus antstolio patvarkymus sužinojo 2008 m. kovo 5 d. Antstolis turėjo duomenų apie pareiškėjo gyvenamąja vietą Danijoje, žinojo pareiškėjo artimųjų telefonų numerius, tačiau nesiekė pareiškėjo informuoti apie jo atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi skundą atmetė.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinė byla pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės I. Karalienės veiksmų sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 01-2-00050-08. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis baudžiamoji byla yra išnagrinėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalis, kuria J. E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis, kuriuo J. E. P. išteisintas. Nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi ši civilinė byla atnaujinta, išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta.

Nustatė, kad antstolė vykdė išieškojimą Vilniaus m. 18-ojo biuro notarės G. K. 2008 m. sausio 28 d. išduoto vykdomojo įrašo, notarinio reg. Nr. 233, pagrindu. Minėtas vykdomasis įrašas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl jo priėmimo vykdyti metu buvo galiojantis. Byloje nėra duomenų, kad notarės išduotas vykdomasis įrašas ar vekselis būtų įstatymų

nustatyta tvarka nuginčyti, pripažinti negaliojančiais. Todėl antstolė, priimdama vykdyti 2008 m. sausio 28 d. vykdomąjį įrašą dėl 1 800 000 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo Juozo E. P. naudai, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Tiek antstoliui priimant 2008 m. sausio 29 d. Turto arešto aktą ir 2008 m. sausio 30 d. patvarkymą galiojusios redakcijos CPK, tiek šiuo metu galiojančios redakcijos CPK 675 str. 2 d. įtvirtinta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą, t. y. būtent turto arešto aktu, o ne patvarkymu yra nusprendžiama areštuoti skolininko turtą. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos neįpareigoja antstolio prieš surašant turto arešto aktą priimti patvarkymą dėl turto arešto. Todėl antstolė 2008 m. sausio 30 d. patvarkymu nusprendė ne taikyti areštą pareiškėjo turtui, bet informavo pareiškėją, kad jo turtui buvo pritaikytas turto areštas ir nurodė kuo remiantis buvo nuspręsta pareiškėjo turtui taikyti areštą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad antstolė, prieš surašydama 2008 m. sausio 29 d. Turto arešto aktą, turėjo priimti patvarkymą dėl turto arešto taikymo, atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių dėl ko 2008 m. vasario 5 d. patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Atsižvelgiant į tai bei teismui nenustačius, kad antstolė, priimdama 2008 m. vasario 5 d. patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, būtų pažeidus vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad minėtas patvarkymas antstolės veiksmų atlikimo metu buvo pagrįstas ir teisėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismo nutartis yra neteisėta, nes nors vykdomasis įrašas yra nenuginčytas, tačiau jis ruošia kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio panaikinimo, kuriuo taip pat prašys stabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0139/08/00402. Jis žino, kad J. E. P. jokio vekselio nėra išrašęs ir šią aplinkybę bandys įrodyti minėtos baudžiamosios bylos kasacinėje instancijoje.

2) Nepagrįsta teismo išvada, kad, prieš areštuojant skolininko turtą, nėra būtina priimti patvarkymo dėl skolininko turto arešto. Jei įstatymas leistų areštuoti skolininko turtą be atitinkamo patvarkymo, vėlesnis tokio patvarkymo priėmimas prarastų prasmę. Dėl skundo motyvo, kad pagal CPK 658 str. 2 d. skolininko turtas gali būti areštuojamas tik išsiuntus ar įteikus jam raginimą (raginimas skolininkui išsiųstas 2018 m. sausio 30 d.) ir tik tuo atveju, kai yra pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti, nutartyje niekaip nepasisakyta. Pažeisdama CPK 658 str. 2 d., antstolė iš pradžių areštavo pareiškėjo turtą ir tik po to išsiuntė jam raginimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ketintų savo turtą paslėpti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) J. E. P. su juo nesutiko, prašė skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

1) Antstolė Inga Karalienė elgėsi teisėtai. Visi jos atlikti veiksmai buvo būtini ir atitinkantys įstatymuose įtvirtintas teisės normas. Kadangi turtas buvo areštuotas turto arešto aktu, iškilęs procesinis klausimas dėl skolininko informavimo buvo išspręstas patvarkymu. Skolininko teiginys, kad jis neišrašė vekselio, paneigtas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu. Argumentas, kad skolininkas ruošia kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, neįtakoja proceso šioje byloje.

2) Reikalavimas dėl 2008 m. vasario 5 d. patvarkymo panaikino nėra argumentuotas. Priešingai nei teigia apeliantas, jis iki šiol vengia vykdyti prievolę kreditoriui, vengia ir paties kreditoriaus. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, kad dėl iš esmės vienintelio antstolės surasto skolininko turto (buto) yra sudaryta preliminarioji sutartis. Sąskaitose lėšų nėra. Areštuotas skolininko automobilis jau yra parduotas. Taigi skolininkas gali mėginti turtą paslėpti, parduoti ar kitaip apsunkinti jo išieškojimą, taip pat pasislėpti pats.

Suinteresuotas asmuo (antstolė) Inga Karalienė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamų Turto arešto akto ir patvarkymų priėmimo metu galiojusio CPK (aktuali redakcija, galiojusi 2006-09-21 – 2008-04-29) 675 straipsnio 1 dalis numatė, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 675 str. 2 d.). Taigi nors CPK 675 straipsnyje nėra tiesiogiai numatyta, kad, prieš priimdamas Turto arešto aktą, antstolis privalo priimti patvarkymą tuo klausimu, tačiau tokia antstolio pareiga (priimti patvarkymą dėl turto arešto) kyla iš CPK 613 straipsnio 1 dalies normos (vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu). Nagrinėjamu atveju antstolio patvarkymas dėl skolininko turto arešto priimtas dieną po Turto arešto akto surašymo, tačiau apeliantas nenuginčijo priimto Turto arešto akto teisėtumo CPK 658 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, kad tiek vekselis, tiek jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (vykdomasis įrašas) nenuginčyti ir yra galiojantys, todėl jų pagrindu pradėtas priverstinis skolos išieškojimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendis, kuriuo kreditorius J. E. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (netikro dokumento pagaminimą bei apgaule savo naudai didelės vertės turtinės teisės įgijimo), yra įsiteisėjęs. Nors teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžio yra priimtas nagrinėti, tačiau ši faktinė aplinkybė neturi teisinės reikšmės. Kaip minėta, vekselis ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas (vykdomasis įrašas) nenuginčyti ir yra galiojantys, šio nagrinėjimo metu nenustatytas vekselio suklastojimo faktas, todėl vien tai, kad kasacinis teismas nagrinės Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžio pagrįstumo klausimą nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio atliktų vykdymo veiksmų (priimtų Turto arešto akto ir patvarkymų) neteisėtumą. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atmestas A. B. prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžio vykdymo sustabdymo. Iš skundžiamo Turto arešto akto matyti, kad antstolio apsisprendimas areštuoti skolininko turtą buvo sąlygotas aplinkybių, jog didėlė išieškoma suma (1 805 400 Lt) ir skolininko mokumas nėra aiškus. Vykdomosios bylos Nr. 0139/08/00402 duomenys įrodo, kad Turto arešto akto priėmimo metu nustatytas skolininko turtas buvo šis: 2 automobiliai ir nekilnojamasis turtas, dėl kurio pasirašyta preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl, esant tokiems duomenims bei itin didelei išieškotinai sumai (522 880 EUR), buvo pagrindo manyti, kad skolininkas gali turtą paslėpti. Šią išvadą papildomai pagrindžia atsiliepime į atskirąjį skundą kreditoriaus nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai. Todėl, esant pagrįstam įsitikinimui dėl skolininko nesąžiningumo, šiam galint turtą paslėpti, buvo teisinis pagrindas taikyti skolininko turto areštą (CPK 658 str. 2 d.).

Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad raginimą įvykdyti sprendimą ir skolininko Turto arešto aktą antstolis išsiuntė skolininkui tą pačią dieną, t. y. 2008 m. sausio 30 d., tuo tarpu skolininko turtas faktiškai areštuotas dieną prieš raginimo išsiuntimą. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, aplinkybes, kad skolininko turtas areštuotas tik vieną dieną prieš raginimo ir Turto arešto akto skolininkui išsiuntimą, areštuoti skolininko turtą sąlygojo poreikis dėl didelės išieškojimo sumos ir neaiškus skolininko mokumas, todėl spręstina, kad formalus CPK 658 straipsnio 2 dalies pažeidimas nesąlygoja skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą.

Į atskirojo skundo argumentus atsakyta. Naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl ji (nutartis) paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apelianto (pareiškėjo) atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) J. E. P. prašė priteisti 210,26 EUR bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininko bylinėjimosi išlaidas sudarė teisinės išlaidos už advokato parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą. Įvertinus kreditoriui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, konstatuotina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų (aktuali 2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.16 p., be to, byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, atsiliepimas į atskirąjį skundą nebuvo didelės apimties, atitinkamai nedidelės advokato darbo laiko sąnaudos jį (atsiliepimą) rengiant, tas pats advokatas atstovavo skolininką ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu, todėl šių argumentų pagrindu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki maksimalios pagal rekomendacijas priteistinos sumos (130 EUR).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (pareiškėjo) A. B. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens (kreditoriaus) J. E. P. (duomenys neskelbtini) naudai 130 EUR (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Asta Radzevičienė