Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 59-240.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. Austrijos Aizenštato žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 130 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 metų 9 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartimi Austrijos Aizenštato žemės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi ir paskirta 2 metų 9 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 2018 m. balandžio 26 d., pabaiga – 2020 m. spalio 4 d., 1/3 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2018 m. lapkričio 15 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 21 d. – 10 mėnesių ir 13 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 59-240 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija atsižvelgė į vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 56 balus (20 statinių balų ir 36 dinaminius balus), nusikaltimus, įvykdytus pagal pasikartojantį elgesio modelį ir turinčius bendrą motyvaciją – finansinės naudos siekimą iš savanaudiškų paskatų, gyvenimo stilių ir draugus – nusikalstamas veikas kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį, neatsakingą gyvenimo būdo vedimą, nuostatas – nuteistajam svarbias neformaliąsias nuteistųjų tradicijas, būdingą nusikalstamų veikų, padarytos žalos minimalizavimą, nusikalstamo elgesio racionalizavimą, ryšius – nuteistojo šeimą (žmoną su sūnumi) gyvenančius (duomenys neskelbtini), todėl neturinčius finansinių galimybių atvykti, taip pat į tai, kad nuteistojo rašytiniame prašyme nenurodyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu nuteistasis teigė, kad jis nebuvo informuotas ir nežinojo apie galimybę įstatymų nustatyta tvarka pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, motyvacijos stoką, todėl padarė išvadą, kad nuteistasis R. N. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. N. skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Susipažinęs su nuteistojo R. N. asmens byla, Nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, teismas konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. N. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis Komisijos svarstomas antrą kartą. Atlikęs 1/3 dalį teismo paskirtos bausmės, pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, dalinai vykdė Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 91-108 teiktas rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 56 balai, vidutinė, po pirmojo svarstymo sumažėjo 2 balais.

Kita vertus, be minėtų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo kriterijų, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, o taip pat ir į jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir kurios vienareikšmiai leidžia padaryti išvadą, kad bausmės tikslai (paskirtis) bus įgyvendinti nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, kad R. N. Komisijoje buvo svarstomas 2019 m. gegužės 30 d. Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 91-108 nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – dirbti pataisos namuose, todėl neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies numatytų aplinkybių. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuo R. N. svarstymo Komisijoje 2019 m. gegužės mėnesį iki svarstymo 2019 m. lapkričio mėnesį sumažėjo asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (2 balais), jis iš dalies vykdė Komisijos teiktas rekomendacijas (lankė būrelį „Aplankyk kalinį“, „Harmonija muzikoje“, baigė kursus „Kaučingas ir verslas“, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių nuobaudų). Pagal turimus duomenis, stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Gautas pranešimas, kad nuteistasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ techniko asistento pareigoms (kamerų montavimas, internetinių tinklų įdiegimas ir kt.) nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Santykiai palaikomi su motina, broliu, sutuoktine, sūnumis. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi jo motinai priklausančiame bute. Skatintas vieną kartą – 2019 m. rugpjūčio 22 d. įteikta padėka už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse ir gerą elgesį, drausminių nuobaudų neturi.

Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, jos rodo nuteistojo pastangas keisti savo elgesį, tačiau, įvertinus tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis R. N. skatintas tik vieną kartą, jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Iš Nutarimo ir 2019 m. lapkričio 18 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. N. amžius pirmojo teistumo metu – (duomenys neskelbtini) metų, netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo palyginus jauname amžiuje. Nors nuteistasis neginčija teismo nustatytų nusikalstamų veikų faktų, tačiau nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Nusikaltimai įvykdyti pagal pasikartojantį elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją (finansinės naudos siekimas iš savanaudiškų paskatų). Nusikalstamos veikos buvo R. N. pagrindinis darbas ir pragyvenimo šaltinis. Nuteistojo teigimu, nusprendęs keisti gyvenimo būdą ir nedalyvauti nusikalstamose veikose, 2017 m. su visa šeima iš Lietuvos išvyko į (duomenys neskelbtini). Tačiau buvo nuteistas už 2012 m. nusikaltimus ir deportuotas į Lietuvą. Apibendrinus, galima teigti, kad neatsakingas gyvenimo būdas, struktūros elgesyje stoka, ribų nebuvimas, gyvenimo stiliaus ypatumai yra reikšmingai susiję su R. N. kriminaliniu elgesiu. Didėjantis nuteistojo poreikis užsiimti socialiai naudinga veikla, organizuotis prasmingą, kryptingą laisvalaikį, atsakingai rinktis draugus, suprasti aplinkos įtaką jo interesams, elgesiui, orientacija į darbinę veiklą bei šeimos vertybes, galimai būtų gyvenimo būdo pokyčius įtakojantis apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Asmuo anksčiau teistas 7 kartus (1 kartą – Lietuvoje, 4 kartus – Didžiojoje Britanijoje, 1 kartą – Švedijoje, 1 kartą – Suomijoje) už tyčinius nusikaltimus, iš jų ir už vagystes po neteisėto patekimo į privačią valdą. Darytina išvada, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė, tai parodo nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad R. N. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo ir vieno tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusių su nuosavybe. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Pokalbio metu nuteistasis įvardina tik gerąsias savo asmenybės savybes ir neįvertina neigiamų, kurias reiktų koreguoti ir keisti. 2019 m. vasario 11 d. pirminio pokalbio su Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus resocializacijos skyriaus psichologe metu buvo pastebėta, kad R. N. linkęs į psichosomatinius nusiskundimus, dėl ko pateisina savo nenorą dirbti. Šiuo metu nuteistasis pas psichologą lankosi 1 kartą per savaitę. Pagal turimus duomenis, galima teigti, kad R. N. būdingas socialinis atsiskyrimas, polinkis riboti kontaktus, uždarumas, pasyvumas, savo galimybių nuvertinimas. Nors emocinė gerovė nėra tiesiogiai susijusi su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau šiuo metu svarbu nuteistąjį skatinti lankyti psicho korekcines programas, o tęstiniai individualūs pokalbiai su psichologu gali būti apsauginis veiksnys, gerinantis R. N. gyvenimo kokybę. Analizuojant nuteistojo mąstymą ir elgesį praeityje, galima teigti, kad R. N. būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas (nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir vėl nusikalto). Susidūręs su finansinėmis problemomis, nuteistasis nesugebėjo pasirinkti konstruktyvių būdų joms išspręsti. Atkreiptinas dėmesys, kad pokalbio metu buvo vertinamas ne nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o tuometinė (praeities) elgsena, mąstymo ypatumai, problemų sprendimo įgūdžiai, socialinės situacijos ir kt. Nuteistojo mąstymas, ypač su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, tokie kaip negebėjimas atpažinti problemų ir kartojimas tų pačių klaidų, pasekmių nenumatymas siejosi su jo nusikalstama veika. Šiuo metu R. N. kelia realius tikslus, tačiau anksčiau tikslų siekdavo nepriimtinais būdais. Vertinant nusikaltimų pobūdį, pažymėtina, jog nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris bei nuostatos egzistavo (pasikartojančios nusikalstamos veikos, kito asmens turtinių teisių nuvertinimas). Pokalbio metu nuteistajam būdingas nusikalstamų veikų padarytas žalos minimizavimas, nusikalstamo elgesio racionalizavimas, bandymas teisintis.

Iš Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo matyti, kad nuteistojo išsilavinimas vidurinis. 1992 m. įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją (duomenys neskelbtini) mokykloje. Prieš suėmimą R. N. oficialiai nedirbo, darbinės patirties neturi. Dabartiniu metu nedirba, į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė. Finansinę paramą jam teikia motina ir sutuoktinė. Nuteistasis savarankiškai mokosi ispanų kalbos, atlikęs bausmę, planuoja gyventi (duomenys neskelbtini) su šeima. Nors nuteistasis pateikė pažymą apie tai, kad laisvėje bus priimtas dirbti įmonėje, tačiau įvertinus jo profesinę kvalifikaciją, nuostatas į darbą bausmės atlikimo metu bei menką darbinę patirtį laisvėje, vien tik minėtos pažymos pateikimas nepatvirtina asmens teigiamo požiūrio į darbą. R. N. oficialaus darbo nedirbo, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo. Esant finansinio stabilumo trūkumui, ribotoms lėšoms, nuteistasis pasirinko neteisėtą praturtėjimo būdą patenkinti savo materialinius poreikius. Įkalinimo įstaigoje nedirba, neturi pajamų, finansiškai yra išlaikomas artimųjų. Apibendrinus, galima teigti, kad finansinių sunkumų sprendimui nuteistasis pasirinko neteisėtą praturtėjimo būdą, vykdant nusikalstamas veikas (vagystes). Nors šiuo metu R. N. neturi jo esamai situacijai reikšmingų finansinių įsipareigojimų, tačiau jo pasikartojantys nusikaltimai susiję su lėšų pasiskirstymo įgūdžių stoka. Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai sunkumai nurodomi kaip vienas iš nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinančių veiksnių. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, juo labiau, kad praeityje buvo teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei. Be to, nuteistasis R. N. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės – apie 8 mėnesius. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Tos aplinkybės, kad nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, planuoja dirbti, yra reikšmingos, jos rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau jos, anaiptol, nėra nulemiančios lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą.

R. N. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose akcentuojama lygtinio paleidimo (probacijos) nauda. Teismas pažymi, kad jokie teisės aktai neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jeigu jis dėl ankstesnių teistumų ir sulaužyto pasitikėjimo, po paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, vėl darė nusikalstamas veikas. Be to, kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, po paskutinio svarstymo sumažėjusi tik 2 balais, todėl nepakankama išvadai, kad nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas. Atsižvelgiama ir į tai, kad Komisija sprendimą netaikyti R. N. lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai.

Nesutiktina su nuteistojo teiginiu, jog Komisija, teigdama, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Šiuo atveju Komisija ne konstatuoja, kad nuteistasis tikrai padarys tam tikrą nusikalstamą veiką, o remdamasi turima medžiaga ir naudodamasi turimais įgaliojimais įvertina, kokia yra nusikalstamų veikų padarymo, asmenį paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, tikimybė.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam R. N. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus, taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), dinaminius veiksnius, kuriuos galima keisti, sudaro beveik pusę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų, į nežymią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. iš 58 balo sumažėjo iki 56 balų, problemų sprendimo įgūdžių stoką, darbinės patirties stygių, nėra motyvuotas dirbti įkalinimo įstaigoje, savo elgesio pasekmių suvokimo stoką, sumenkina savo nusikalstamas veikas, nusikaltimai įvykdyti pagal pasikartojantį elgesio modelį ir turi bendrą motyvaciją, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl R. N. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. N. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 59-240 netaikyti nuteistajam R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.