Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams ir Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kalėjimų departamento 2014-05-20 įsakymu Nr. V-216 buvo paskelbtas konkursas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. Pareiškėja pateikė dokumentus dalyvauti konkurse. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2014-06-10 įsakymu Nr. V-234, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58 (toliau – Nuostatai) 17.5 punktu ir siekdamas pritraukti daugiau pretendentų dalyvauti konkurse bei patikslinti pareigybei nustatytus reikalavimus, atšaukė konkursą į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-07-31 įsakymu Nr. V-324 buvo paskelbtas konkursas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas. L. V. pateikė dokumentus dalyvauti konkurse. Konkursas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas nėra įvykęs.

2014-10-28 po pietų pareiškėja buvo supažindinta Įsakymu, kuriuo vadovaudamasis Nuostatų 17.5 punktu, Kalėjimų departamento direktorius pripažino Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-05-05 įsakymą Nr. P-116 „Dėl L. V. laikino perkėlimo“ nuo 2014-10-29 netekusiu galios. Pažymėjo, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus (buvęs Vidaus tyrimų skyrius) viršininko pareigas ėjo nuo 2012-11-26 iki 2013 m. sausio mėnesio. Dirbo viena, nors skyriuje buvo trys etatai. Viena L. V. dirbo ir nuo 2013 m. birželio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio. Nuo 2014-05-06 ji taip pat dirbo viena, nors Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo keturi etatai.

Pažymėjo, kad Įsakymas nemotyvuotas, padaryta vienintelė nuoroda į Nuostatų 17.5 punktą, nustatantį, kad Kalėjimų departamento direktorius leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi. Priimant Įsakymą, buvo pažeistos Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalies nuostatos bei Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios, kad asmeniui dėl perkėlimo į kitas pareigas yra suteikiamos iki 5 darbo dienų apmokamos atostogos. Apie Įsakymą pareiškėja sužinojo 2014-10-28 apie 16 val., Įsakymas įsigaliojo 2014-10-29, į pareigas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriuje L. V. turėjo grįžti 2014-10-29 8.00 val. Buvo pažeisti L. V. teisėti lūkesčiai į planuojamą asmeninį gyvenimą, darbo ir laisvalaikio laiką. Žinodama, kad dirbs einamose pareigose iki įvyks konkursas ir bus pakirtas konkursą laimėjęs pretendentas, planavo savo darbo ir šeimos asmeninį gyvenimą. Tvirtina, kad nebuvo Statuto 38 straipsnyje bei teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 125–130 punktuose nustatytų sąlygų, todėl Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisės aktai eksplicitiškai neįtvirtina, kokiam laikotarpiui tarnybinio būtinumo atvejais pareigūnas gali būti laikinai perkeltas iš vienų pareigų į kitas ir kada gali būti panaikintas sprendimas dėl pareigūno laikino perkėlimo. Vertinant sistemiškai, pareigūno laikino perkėlimo laikotarpis sietinas su tarnybiniu būtinumu. Laikinai perkelti pareigūną į kitas pareigas galima ne ilgiau nei tarnybinio būtinumo laikotarpiui. Pasibaigus tarnybiniam būtinumui, pareigūnas turi būti nedelsiant grąžintas į savo pareigas. Taip pat pareigūnas turi būti gražintas į savo pareigas, o sprendimas dėl laikino perkėlimo panaikintas, jei pareigūno laikinas perkėlimas neatitinka tarnybinio būtinumo instituto tikslų. Buvo pagrindas manyti, kad pareiškėjos laikinas perkėlimas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas gali trukdyti organizuoti ir užtikrinti kokybišką šios institucijos darbą. Tai patvirtina iš Kauno apygardos prokuratūros gauta informacija, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00709-14 Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų 1. e. Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas L. V. 2014-10-07 buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, padarymo.

Pagal Statuto 38 straipsnio 8 dalį, pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau negu vienerius metus. L. V. tarnybos metu laikinai į kitas pareigas buvo perkelta nuo 2012-11-26 iki 2013-11-12, nuo 2013-12-03 iki 2014-04-24 ir nuo 2014-05-06 iki 2014-10-29. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jos tarnybos metus iki Įsakymo priėmimo truko ilgiau negu vienerius metus, buvo teisėtas ir pagrįstas pagrindas priimti sprendimą pripažinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-05-05 įsakymą Nr. P-116 netekusiu galios.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė. Pareiškėja ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namų ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta L. V. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-10-28 įsakymo Nr. P-263, kuriuo Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-05-05 įsakymas Nr. P-116 „Dėl L. V. laikino perkėlimo“ buvo pripažintas nuo 2014-10-29 netekusiu galios, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė (A lygis, 11 kategorija, pataisos vyresniojo pareigūno III rangas), Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-11-22 įsakymo Nr. P-277 1.3 punktu laikinai nuo 2012-11-26 buvo perkelta į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės (A lygis, 13 kategorija) pareigas (b. l. 37). Kalėjimų departamento direktorius 2013-11-12 įsakymu Nr. P-221 Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-11-22 įsakymo Nr. P-277 1.1 ir 1.3 punktus pripažino netekusiais galios (b. l. 39).

Kalėjimų departamento direktorius 2013-12-02 įsakymu Nr. P-231 laikinai nuo 2013-12-03 L. V., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiąją specialistę (A lygis, 11 kategorija, pataisos vyresniojo pareigūno III rangas), perkėlė į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus viršininkės (A lygis, 13 kategorija) pareigas, kol į šias pareigas bus paskirtas konkursą laimėjęs pretendentas (b. l. 38). Šis įsakymas Kalėjimų departamento 2014-04-14 įsakymu Nr. P-86 nuo 2014-04-24 buvo pripažintas netekusiu galios (b. l. 40).

Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 38 straipsnio 6 ir 8 dalimis, atsižvelgdamas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2014-04-29 tarnybinį pranešimą Nr. 9-1708 (b. l. 34), pareiškėjos 2014-05-02 sutikimą (b. l. 33) ir esant tarnybinei būtinybei, 2014-05-05 įsakymu Nr. P-116 laikinai perkėlė L. V., Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąją specialistę, A lygio 11 kategorijos statutinę valstybės tarnautoją, į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko, A lygio 14 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo, pareigas nuo 2014-05-06 iki į šias pareigas bus paskirtas laimėjęs konkursą asmuo (b. l. 31).

Kalėjimų departamento direktorius 2014-06-10 įsakymu Nr. V-234 atšaukė konkursą į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko (A lygio 14 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, paskelbtą Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-05-20 įsakymu Nr. V-216 „Dėl konkurso į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas paskelbimo“ (b. l. 5).

Atsakovo direktorius 2014-07-31 įsakymu Nr. V-324 paskelbė konkursą į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko (A lygio 14 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas (b. l. 6–7).

Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Nuostatų 17.5 punktu, 2014-10-28 įsakymu Nr. P-263 Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-05-05 įsakymą Nr. P-116 „Dėl L. V. laikino perkėlimo“ pripažino netekusiu galios nuo 2014-10-29 (b. l. 35). Pareiškėja su šiuo įsakymu nesutinka.

Pareiškėjos perkėlimas į aukštesnes pareigas buvo laikino pobūdžio. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams nėra taikomos visa apimtimi, tačiau yra taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 18¹ straipsnis, kuris reglamentuoja laikiną perkėlimą. Valstybės tarnybos įstatymo 18-1 straipsnio 5-6 dalys nurodo, kad, kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Statutinių valstybės tarnautojų karjeros ypatumus atskleidžia nuostatos, įtvirtintos jų teisinį statusą reguliuojančiuose specialiuose statutuose ir įstatymuose. Specialiuoju valstybės tarnybą reglamentuojančiu įstatymu laikytinas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statutas. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų perkėlimą ir laikiną perkėlimą į kitas pareigas reglamentuoja Statuto 38 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinio būtinumo atvejais pareigūnus laikinai perkelti iš vienų pareigų į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes tos pačios grandies pareigūnų pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje savo įsakymais gali teisingumo ministras ar Kalėjimų departamento direktorius. Pareigūnų perkėlimo ir laikino perkėlimo į kitas pareigas taisykles nustato teisingumo ministras (Statuto 38 straipsnio 10 dalis).

Perkėlimas ir laikinas perkėlimas į kitas pareigas yra reglamentuojamas Teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių 125–130 punktuose. Pagal Taisyklių 126 punktą, pareigūną į (iš) Kalėjimų departamento pareigūno (išskyrus šių Taisyklių 125 punkte nurodytas pareigas), šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktoriaus pavaduotojo, skyriaus viršininko, tarnybos viršininko, skyriaus viršininko pavaduotojo, komandos viršininko pareigas (-ų) perkelia arba laikinai perkelia Kalėjimų departamento direktorius.

Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad į kitas pareigas pareigūnas gali būti perkeliamas esant tarnybinei būtinybei, tačiau nei tarnybinės būtinybės sąvoka nei sąlygos tarnybinei būtinybei teisės aktuose nėra įtvirtintos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-04-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A520-2147/2012, tarnybinį būtinumą siejo su siekiu užtikrinti proporcingą darbuotojų santykį, organizuoti ir užtikrinti kokybišką institucijos darbą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-02 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1895/2013, pažymėjo, kad laikinas perkėlimas dėl tarnybinio būtinumo yra siejamas su siekiu užtikrinti kvalifikuotą ir tinkamą institucijos veiklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą bei funkcionalumą, proporcingai paskirstant vidinius personalo išteklius, tačiau laikino perkėlimo esant tarnybiniams būtinumui institutu negalima naudotis nepagrįstai ir nemotyvuotai.

Nors Įsakyme nėra nurodyta, tačiau įvertinus atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją bei atsižvelgus į Kalėjimų departamento pateiktą Kauno apygardos prokuratūros 2014-10-09 raštą Nr. 3S-74323, kuriame nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00709-14 Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų 1. e. Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas L. V. 2014-10-07 buvo pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, padarymo (b. l. 36), darytina išvada, kad atsakovui buvo pagrindas manyti, jog pareiškėjos laikinas perkėlimas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiosios specialistės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko pareigas gali trukdyti organizuoti ir užtikrinti kokybišką šios institucijos darbą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kalėjimų departamento direktorius esant aptartai teisinei situacijai, turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl L. V. grąžinimo į prieš tai eitas pareigas. Pareigūno grąžinimas į jo nuolatines pareigas, į kurias jis ir buvo priimtas, laikytinas normalių, įprastų darbo sąlygų atkūrimu, todėl jis negali sukelti neigiamų pasekmių.

Iš esmės tarnybinio būtinumo vertinimas teisės aktais yra priskirtas vadovo diskrecijai. Tokia pozicija yra visiškai suderinta su įstaigos vadovui tenkančia atsakomybe dėl veiklos organizavimo ir keliamų tikslų įgyvendinimu.

Be to, vadovaujantis Statuto 38 straipsnio 8 dalimi, pareigūno laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti ilgiau negu vienerius metus. Kaip jau minėta, L. V. tarnybos metu laikinai į kitas pareigas buvo perkelta nuo 2012-11-26 iki 2013-11-12, nuo 2013-12-03 iki 2014-04-24 ir nuo 2014-05-06 iki 2014-10-29. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jos tarnybos metus iki Įsakymo priėmimo truko ilgiau negu vienerius metus, buvo teisėtas ir pagrįstas pagrindas pripažinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-05-05 įsakymą Nr. P-116 netekusiu galios.

Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojui dėl šio Įstatymo 18 straipsnyje (išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą perkėlimą) nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, priėmus Įsakymą pareiškėjos darbo vieta buvo perkelta iš Kauno į Pravieniškes, taigi ji turėjo pradėti dirbti kitoje gyvenamojoje vietovėje. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. ji nepersikėlė į kitą gyvenamąją vietovę, tačiau pradėjo važinėti į darbą kitoje gyvenamojoje vietovėje. Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis reglamentuoja persikėlimo išlaidų atlyginimą, kurios numatytos Vyriausybės 2002 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 1051 patvirtintoje Persikėlimo išlaidų dėl karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje apmokėjimo tvarkoje. Iš šio teisės akto matyti, kad atlyginamos realaus gyvenamosios vietos persikėlimo į kitą gyvenamąją vietovę išlaidos. Sistemiškai aiškinant Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnį, ir atsižvelgiant į skiriamų atostogų tikslinę paskirtį daroma išvada, kad 5 dienų persikėlimo atostogos skiriamos persikėlimo atveju, o ne pradėjimo važinėti į kitą darbo vietą atveju. Kartu pažymėtina ir tai, jog pareiškėja skundžiamu Įsakymu buvo ne perkelta, o grąžinta į anksčiau eitas pareigas. Be to, Įsakymo teisėtumo klausimui atostogų suteikimas ar nesuteikimas įtakos nedaro, t. y. atostogų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį nesuteikimas gali pažeisti asmens teises, kurias jis turėtų teisę ginti, tačiau nedaro įtakos pačiam perkėlimo teisėtumui. Vien konstatavimas, kad atostogos nebuvo suteiktos nesudaro pagrindo panaikinti asmens perkėlimą nustatančio sprendimo.

Pažymėtina, kad įtvirtintas teisinis reglamentavimas tik nustato maksimalų darbo dienų skaičių, kuris gali būti suteikiamas persikeliant į kitas pareigas, tačiau imperatyviai neįtvirtina minimalaus tokių dienų skaičiaus, taigi pareiškėjas argumentai dėl jos socialinių garantijų pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Prašomas panaikinti Kalėjimų departamento 2014-10-28 įsakymas Nr. P-263 pagal pobūdį yra individualus administracinis aktas, kadangi tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Taigi, jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pasisakė, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Nors Įsakyme nėra nurodytas jo teisinis bei faktinis pagrindai, tačiau tai pareiškėjai nesutrukdė kreiptis į teismą, todėl daroma išvada, kad Įsakymo neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, šiuo atveju negali būti laikomas tinkamu pagrindu jį panaikinti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovo direktorius pagrįstai Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-05-05 įsakymą Nr. P-116 „Dėl L. V. laikino perkėlimo“ nuo 2014-10-29 pripažino netekusiu galios. Prašomą panaikinti įsakymą priėmė įgaliotas subjektas, pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti Įsakymą, nenustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-10-28 įsakymas Nr. P-263 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jo panaikinti. L. V. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.