- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-05
- Bylos Nr.
- II-187-926/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-03850-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nukentėjusysis
- A. M., S. P.
- Advokatai
- Mantas Šriupša
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K., skundą padavusio asmens atstovui advokatui Mantui Šriupšai, Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovėms Rasuolei Daukantei, Violetei Zeltinienei, Kauno apskrities VPK Panemunės PK VPS Petrašiūnų PN atstovui Edmundui Navickui, nukentėjusiesiems A. M. ir S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 29 d. priėmė nutarimą Nr. AD-63 administracinio teisės pažeidimo byloje ir nubaudė A. K. 350 Lt bauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str., padarymą.
Šalies argumentai
Pateiktame skunde A. K. (toliau – pareiškėja) nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu Administracinė komisija nesiėmė priemonių nustatyti ir apklausti teisės pažeidimą mačiusių asmenų, taip nukrypdama nuo susiklosčiusios teisminės praktikos. Be to, buvo administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodyta aplinkybė, jog buvo neleidžiama įvažiuoti į teritoriją, o ne iš jos išvažiuoti. Kadangi minėta komisija pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. reikalavimus, nutarimas yra naikintinas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) galiojančias nuo 2007 m. spalio 24 d., įvažiavimo vartų normali padėtis - uždaryta, todėl negalima daryti išvados, jog A. K. sąmoningai tyčia uždarė vartus, dėl ko A. M. ir S. P. negalėjo išvažiuoti iš teritorijos. Be to, VšĮ (duomenys neskelbtini) vartai yra prijungti prie elektros energijos šaltinio, labai dažnai pasitaiko, kad dėl didelės vartų darinėjimo apkrovos sutrinka vartų darbas, kuomet reikia kviesti specialistą jų sutvarkymui. Taip atsitiko ir 2012 m. balandžio 22 d. 20 val. 30 min., todėl pareiškėja teigia vartų negalėjusi atidaryti dėl gedimo, o ne savavaldžiaudama, todėl jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Savo skunde pareiškėja prašo apklausti liudytojus, mačiusius įvykį, taip pat jos skundą tenkinti ir panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 20012 m. gegužes 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. AD -63.
Atsiliepimas
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos atsiliepime į skundą administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, jog ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo skundo netenkinti ir Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
A. M. atsiliepime į skundą nurodo, jog A. K. pateikta versija dėl vartų sugedimo yra gynybinė ir taip ji bando išvengti atsakomybės. Taip pat nurodė, jog jau ne kartą kreipėsi į policiją dėl analogiškų pareiškėjos veiksmų. A. M. prašo skundą atmesti ir Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje palikti galioti.
Teismo posėdžio metu A. K. parodė, kad pro vartus neišleido nesavavališkai. Nurodė, jog apie 20 val. Atvažiavo P. M., pasakė, kad neatsidaro vartai. Nuėjo iki laivo pakviesti žmogų, kuris galėtų padėti. Jis nuėjo į garažą su jos vyru. Tuo metu atvažiavo A. M., pasakė, kad greičiau atidarytų jam vartus. Pasakė, kad sutvarkys negreitai bei kad neatidarys, nes negali, kadangi vartai užlinkę. Jis pradėjo šaukti, ar atidarys, ar ne. Susinervino, pasakė, kad išvažiuotų taip, kaip atvažiavo. A. M. nuvažiavo iki vartų. Apie 20 val. 30 min. ji su vyru ėjo užrakinti mažuosius vartelius. Pamatė, kad su Antanu ateina pareigūnai, S. P. nebuvo. Antanas prie pareigūnų pradėjo juos plūsti. Jis stūmė jos vyrą, išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Lydėjo juos iki vartų. Paspaudė ir tuo metu, apie 20 val. 45 min., atsidarė vartai. Paprašė A. M., kad sėstų į mašiną ir važiuotų. Taip pat nurodė, jog Komisijai sakė, kad dažnai būna, jog vartai sugenda bei kad vartai ir tą dieną buvo sugedę. Tai nebuvo pirmas kartas. Teigė, jog paslaugų gavėjams taiko vienkartinį metinį mokestį. Nukentėjusieji neturi paslaugų sutarties, todėl jie negali įvažiuoti. Būtų paskambinusi į vartus ir būtų išvažiavęs, jei jie nebūtų sugedę. Jie paskui kažkokį paslaugų gavėją pastoviai įvažinėja neleistinai. Kadangi nukentėjusieji neturi paslaugų sutarties, jiems neleidžiama įvažiuoti. A. K. nurodė, jog yra VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė. Pastatus yra gavę panaudos pagrindais. Yra savivaldybės parašytas protokolas 2010 metų, kur Urbanistikos skyriaus vedėjas informuoja, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) yra vienintelis teisėtas savininkas. Panaudos sutartį užregistravo 2012-04-04 VĮ Registrų centre. Įstaiga visu tuo naudojasi nuo 1999-03-25. Viskas yra užregistruota, visi dokumentai yra. Paaiškino, jog S. P. jų teritorijoje turto turi, tačiau jai dokumentai nebuvo pateikti, kad turi leidimus, ar yra nuosavybė. A. M. priklauso tiltas, lieptas ir laivas. S. P. jokių dokumentų nepateikė. Ji atėjo, prisistatė gal šių metų balandį. Prašė, kad pateiktų dokumentus, bet nepateikė. Jie įvažiuodavo į teritoriją savavališkai S. P. sakė, kad jiems sutarties nereikia, norėjo gauti vartų kodą. A. K. siūlė paslaugas, kadangi jie stovi jų teritorijoje. Teritorija pavesta VšĮ (duomenys neskelbtini) tvarkyti nuo vartų iki pusiasalio. Vandentiekio laikais buvo statyti vartai, bet jie buvo rakinami spyna. Kadangi daug vaikšto prašalaičių, kurie vagia iš laivų, buvo įvesta elektra, apsaugos kameros, padaryti automatiniai vartai. Jei kas nori vietos, būna įteiktos taisyklės, pasirašyta sutartis, apskaičiuoti mokesčiai, suteikta vieta, kodą gauna asmeniškai už 50 Lt, kad galėtų laisvai vaikščioti nuo 23-6 val., išskyrus automobiliams. S. P. buvo supažindinta su taisyklėmis. A. K. nurodė, jog taip nebūna, kad visą dieną būtų remontuojami vartai. Tą dieną vartai buvo remontuojami nuo 19 val. 55 min. iki 20 val. 45 min. Policijos pareigūnams apie sugedusiu vartus nesakė.
Nukentėjusioji S. P. teismo posėdžio metu, parodė, kad tuo momentu, kai buvo policija, jos nebuvo, ji buvo anksčiau. (duomenys neskelbtini) atkarpoje VšĮ (duomenys neskelbtini) priklauso teritorija, esanti į dešinę nuo pastatų. Ji gavo leidimą laikyti savo laivą teritorijoje už tvoros, apie 60 metrų nuo A. K.. Turi laivo švartavimosi lieptą. Lieptas įteisintas šių metų vasario pradžioje, jau buvo sutvarkyti dokumentai. Jos tikslas yra pakliūti prie laivo, ir liepto. Leidimus suteikė Kauno savivaldybė, Urbanistikos skyrius, Kauno marių regiono direkcija. Pirmiausiai jie, suteikdami leidimus, viską patikrina, jai duoti leidimai naudotis iki detaliųjų planų paruošimo, pilnai iki kur jos lieptas. Tie vartai visada buvo, pakliūdavo, tik jei kažkas važiuodavo. Siekiant paruošti laivą, reikia patekimo prie laivo su mašina. Paklausus, kaip pakliūti, A. K. sakė, jog reikia pasirašyti sutartį. Paprašė, kad atskirai sutartį parašytų dėl vartų eksploatavimo. Ji pasakė, kad jei uosto sutarties nepasirašys, nieko neduos. A. K. jai nepateikė jokių dokumentų. Grubiai pasakė, kad ji nešnekės ir neįleis. Pėstute galima įeiti, bet rankiniu būdu negali įsinešti didelių daiktų. Savivaldybėje buvo pasakyta kreiptis į policiją. S. P. nurodė, jog tai yra valstybinė žemė, A. K. jai riboti pateikti į ją negali. A. M. prižiūri jos laivą. Jis turi kapitono teises, jį vairuoja. Yra rašytinė sutartis. Raštiškai kreipėsi į A. K., kad įtrauktų jos telefono numerį, Antano, dar kelių klubo narių. Tą dieną ji į teritoriją pakliūti negalėjo. Maždaug apie 17-18 val. ji apsisuko ir išvažiavo, nes negalėjo laukti. Kas vyko 22 dieną, ją informavo Antanas. Ji dėl to kreipėsi į policiją. Tokių situacijų daug, tai ne pirmas kartas.
Nukentėjusysis A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo 2012 m. balandžio 22 d. nuo 9 val. apžiūrėti S. P. priklausančio laivo, kadangi ji neturi teisės vairuoti laivo, o jis įpareigotas prižiūrėti ūkinę veiklą, lieptą, prieplauką, laivą. Laivas buvo iškeltas į krantą. Ryte į teritoriją įvažiavo paskui kitą automobilį. Buvo pasakyta, kad reikės sumokėti 50 Lt už įvažiavimą. Buvo sumokėti pinigai, už laivo stovėjimą buvo sumokėta. Tas mokestis galiojo nuo sausio iki gruodžio. Tačiau spalio pabaigoje pradėjo reikalauti mokėti už lieptą, prieplauką. Dėl važiavimo nebuvo tikslo prašyti, nes dar galėjo pasispausti vartus pats. Jis galėjo įvažiuoti iki 2010 m. spalio mėnesio. Kada vadovavo ankstesnis direktorius, nebuvo jokių rinkliavų. Atėjus A. K., prasidėjo reikalavimas mokėti už lieptą. Buvo liepta iškeldinti laivą ir lieptą. Statybos inspekcija pasakė, kad neturi teisės reikalauti išsikelti. Balandžio mėnesį jau neleido įvažiuoti. Pasakė, kad pasibaigė sutartis ir neleis jiems įeiti. Tą dieną visą dieną dirbo ir baigė apie 19 val. 30 min. – 20 val. Baigęs darbą turėjo išvažiuoti su įranga, kreipėsi į A. K.. Ji buvo su vyru, jie buvo abu neblaivūs. Daugiau nieko nebuvo. Gražiai paprašė išleisti. Pasakė, kaip įvažiavote, taip išvažiuokite. Prastovėjo prie vartų gal pusvalandį ar valandą, buvo priverstas skambinti policijos pareigūnams. Atsiuntė du policijos pareigūnus. S. K., ateinančius su juodu šuniu. Policija prašė paimti šunį, kuris buvo be antsnukio. A. K. rėkė, kad čia jos žemė, jos šeima čia gyvena. Pradėjo kalbėti prie policijos pareigūnų. Jokių keiksmažodžių iš nukentėjusiojo pusės nebuvo. Pasakė, kad paskutinis kartas, kai išleis. Kaminską tramdė pareigūnai, liepė nusiraminti. Vartai atsidarė, kai pareikalavo policijos pareigūnai. Mano, jog vartelius atidarė A. K.. Visas pokalbis truko apie 40 minučių. Klausė policijos kaip elgtis, pasakė surašyti pareiškimą ir kreiptis į policiją. Buvo pareiškimas surašytas, priimtas policijoje. Tas kartojasi nuolat iki dabar. Buvo parašytas Administracijos komisijos pareiškimas. Ji aiškino komisijai, kad neįleis, nes nemokame už naudojimąsi valstybine žeme. Vartai nebuvo remontuojami, prie policijos pareigūnų nebuvo tvarkomi. Kai pasakė policija atidaryti, tada atidarė. Čia pastoviai vyksta tokie įvykiai.
Liudytojas E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad S. P. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog yra neįleidžiama įvažiuoti pro vartus jų klubo žmonėms, sportininkams, buvęs netaktiškas A. K. elgesys, S. P. buvo įžeista. Sakė, kad buvo nenormaliame stovyje, buvo vartotas alkoholis. A. K. buvo svarstyta Garbės ir etikos komisijoje. Ji yra federacijos klubo direktorė, E. J. - federacijos prezidentas. Ji startuoja kaip sportininkė, suteikta tarptautinė licencija startuoti čempionatuose. Liudytojas nurodė, jog nuo 1986 metų dirba klube VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, buvusio direktoriaus pavaduotoju. VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo užregistruota Ignalinos gatvėje. Rinkliavą nuspręsta rinkti VšĮ (duomenys neskelbtini) steigėjų ir organizatorių. Rinktinės nariai galėdavo įvažiuoti, kol nepastatė vartų. Anksčiau viskas priklausė Turto fondui. Ar A. K. įpareigota šį mokestį rinkti, nežino. Parašė, kad iki rugsėjo mėnesio jų rinktinės nariai ir klubo nariai galėtų laisvai nemokamai įvažiuoti ir išvažiuoti. Jos charakteris pakankamai aštrokas, kartais nesusilaiko.
Liudytojas N. L. teismo posėdžio metu parodė, jog patruliavo su pareigūnu Ž. S.. Datos nepamena, žino, kad tai vyko vakare. Gavo pranešimą, kad Kalantos gatvėje iš teritorijos neišleidžiamas asmuo. Atvykę rado RENAULT automobilį už vartų, stovintį teritorijoje, ir tris asmenis - vieną moterį ir du vyriškius. Jie ginčijosi, nustatė jų tapatybes. Liudytojas nurodė, jog įvykio vietoje buvusi moteris yra A. K., vienas iš vyrų – A. M.. Nuo kito vyro sklido alkoholio kvapas. Paaiškino, jog buvo kilęs konfliktas, kad A. M. neišleidžia iš teritorijos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškino, kad ta teritorija priklauso kažkam, kad jis neturi teisės čia įvažiuoti. Negalėjo pasakyti, ar buvo kalba apie vartus, jo sugedimus. Prie jų atidarė vartus ir išvažiavo.
Liudytojas Ž. S. teismo posėdžio metu parodė, jog gavo iškvietimą, kad vyksta konfliktas. Nuvyko minėtu adresu. Teritorijoje vartai buvo uždaryti. Įėjo, juos pasitiko A. M.. Atėjo A. K.. Buvo konfliktas, kad kažkas kažko neišleido iš teritorijos. Į įvykio vietą nuvyko su kolega N. L. tarnybiniu automobiliu. Nepamena valandos, buvo tamsus paros metas. Nepamena, ką tuo metu sakė A. K.. Po pasiaiškinimo išleido. Jei gerai pamena, vartus atidarė moteris. Negali pasakyti ar kalbėjo apie gedimą. Viskas užtruko gal 20 minučių. Jiems būnant, atidarė vartus ir išleido, A. M. sėdo į mašiną ir išvažiavo.
Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, jog vyksta incidentas tarp direktorės ir Antano. Jis remontavo jachtą balandžio 22 dieną. Vakare važiavo namo ir vartai neatsidarė. Buvo apie 20 val. Jis apsisuko, grįžo atgal, sutiko direktorę, pasakė, kad vartai nedirba, pasakė, kad suremontuotų. Jie dažnai genda. Grįžo prie jachtos ir pasistatė mašiną. Apie valandą dar padirbo ir po to išvažiavo pro vartus, jie jau veikė. Konflikto nematė.
Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis vyko 21-22 dieną, tiksliai nepamena, vasaros pradžioje. Leido savo katerį į vandenį. Kai viskas vyko, buvo viduje. Girdėjo, kad vyko triukšmas. Viskas vyko nuo 15 iki 17 valandos. Žinojo, kad neatsidarinėjo vartai. Iš balso sprendė, kad A. K. vyras buvo atėjęs, pasakė, kad vartai neatsidaro, tvarkėsi jis. Nuėjo prie vartų. Buvo priėjęs jachtininkas, irgi pasakė, kad vartai neatsidaro. Atrodo P. jo vardas. A. M. buvo ant kranto. Jis nelabai girdėjo, nuo jo ir įvykio buvo didelis atstumas. Važiuojant namo, paklausė, ar atsidaro vartai. Važiavo namo apie 18-19 val., dar šviesu buvo. Policiją matė, kai kateryje buvo. Buvo ir A. M., ir A. Vartai jam atsidarė išvažiuojant. Vakare išvažiavo iš teritorijos, sutemę buvo.
Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad apie 17 val. atvažiavo tvarkyti laivo, buvo balandžio 22 diena. Vakare, apie 20 val. atėjo A., pasakė, kad dingo elektra, kad vartai sugedo. Nuėjo prie saugiklių, atėjo L., jos vyras. Paskui išgirdo triukšmą, L. nuėjo pažiūrėti. Po to L. grįžo, o liudytojas grįžo į laivą. L. grįžęs sakė, kad su A. M. ginčijosi. Neklausė, dėl ko. Pusvalandis, gal valanda praėjo, kol vartai susitvarkė. Apie 21.30 val. išvažiavo, jau veikė. Policijos nematė. Tik po to girdėjau, kad buvo.
Liudytoja E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad atvyko su vyru tvarkytis laivo. Balandžio mėnuo buvo, gal 22 diena, sekmadienis. Atvažiavo apie 17 val. Į teritoriją įvažiavo, vartai atsidarinėjo. Tvarkantis išgirdo, kad A. pakvietė jos vyrą, kad kažkas atsitiko su vartais ar elektra. Jie išėjo, ji liko tvarkytis. Išgirdo triukšmą, panašų į barimąsi, girdėjo necenzūrinius žodžius. Pasidarė įdomu, iškišo galvą pasižiūrėti, pamatė A. M. einantį, du pareigūnus, A. su vyru. A. M. šaukė, kiek balso stygos leido. Visaip ją vadino, grasino. Vyras grįžęs pasakojo, kad buvo sugedę vartai. Kai jie baigė tvarkytis, apie 21 val. - 21.30 val. išvažiavo.
Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 22 dieną apie 20 val. darė valgyti. Dingo elektra. Išėjo į lauką patikrinti saugiklių. Išgirdo triukšmą. Pamatė, kad A. M. rėkė ant jo žmonos. Liepė atidaryti vartus, bet jie buvo sugedę. Žmona pasakė, kad vartai neveikia. Jis sėdo į mašiną ir nuvažiavo iki vartų. Jau buvo prietema, nuėjo užrakinti vartus, paleido šunį. Atėjo policija. Liepė šunį pririšti. Jį A. M. pastūmė ant pareigūnų, visokiais žodžiais išvadino, grasino. Pareigūnai liepė išleisti. Žmona paėmė telefoną, paspaudė ir vartai atsidarė. Iki to laiko vartai neveikė. Gera valanda praėjo, kol elektra atsirado . Jis naglai įvažiuoja ir liepia išleisti. Pastoviai kviečia pareigūnus. Įvažiuoti gali tik turintys leidimą. Žmonos arba jo prašydavo išleisti. Jis neišleisdavo, nes neturi teisės. Žmona, mano, jį išleisdavo. Taip pat nurodė, jog policija atvyko apie 21.30 val. Jis tuo metu buvo išgėręs 2-3 butelius alaus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numato, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, užtraukia įspėjimą arbą baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 str. 2 ir 3 dalis, įgyvendindami ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad A. K., būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) direktore, 2012 m. balandžio 22 d. 20 val. 30 min. neleido iš teritorijos išvažiuoti A. M., kuris rūpinasi S. P. priklausančiu laivu. A. K. savo skunde dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje šio fakto neginčijo, tačiau teigė, jog vartų neatidarė todėl, kad jie neveikė dingus elektrai, o ne savavaldžiaudama. Tokią skundo padavusio asmens poziciją teismas laiko gynybine. Apie vartų gedimus A. K. neužsiminė nei 2012 m. balandžio 17 d., 2012 m. balandžio 25 d. paaiškinimuose policijai, nei 2012 m. gegužės 8 d. ir 2012 m. gegužės 22 d., 2012 m. gegužės 29 d. vykusiuose Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžiuose. Pareiškėja nurodė, jog kol S. P. nesudarys sutarties su VšĮ (duomenys neskelbtini), į teritoriją įleidžiama nebus, teigė nemananti, kad šiais savo veiksmais daranti teisės pažeidimą. Taip pat nurodė, jog 2012 m. balandžio 22 d. apie 20 val. 00 min. A. M. paprašius atidaryti vartus, jo neišleido dėl minėtos priežasties, tačiau atvykus policijos pareigūnams, vartus atidarė, norėdama išvengti didesnio konflikto. Paaiškino, kad šio asmens į teritoriją neketina įleisti ir toliau, kadangi jis jokios nuosavybės joje neturi, o laivo (duomenys neskelbtini) savininkę S. P. į teritoriją įleis tik pasirašius sutartį. Komentuodama susiklosčiusią situaciją, A. K. keletą kartų pabrėžė, jog mano esanti teisi į minėtą teritoriją neįleisdama A. M. ir S. P.. Iš 2012 m. balandžio 22 d. surašyto Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio vyresniojo patrulio N. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad apie vartų sugedimą dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimo nebuvo kalbama, pareigūnas nurodė, jog A. K. paaiškino, kad A. M. neturi teisės įvažiuoti į teritoriją, nes nemoka VšĮ (duomenys neskelbtini) už paslaugas, tačiau pareigūnų akivaizdoje vartus atidarė ir minėtas pilietis išvažiavo. Teismo posėdžių metu policijos pareigūnai N. L. ir Ž. S. negalėjo pasakyti, ar A. K. minėjo, jog vartai yra sugedę. Iš liudytojų parodymų matyti, kad vartai galėjo būti sugedę, tačiau negalima teigti, jog tai įvyko būtent 2012 m. balandžio 22 d. vakarą, kuomet A. M. norėjo išvažiuoti iš teritorijos, kadangi minėti liudytojų parodymai nėra tikslūs, iš jų negalima tiksliai nustatyti, kada ir koks gedimas buvo įvykęs, taip pat kas ir kokiu būdu vartus sutaisė. Be to, kaip nurodė A. K. bei nukentėjusieji, tokie konfliktai, kuomet minėti asmenys negali patekti į teritoriją ar išvykti iš jos, yra dažni, ne kartą kviesta policija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad versija apie vartų gedimus buvo iškelta tik posėdžio teisme metu, nors pareiškėja turėjo progą apie tai užsiminti bent viename iš trijų Administracinės komisijos posėdžių, teismas remiasi policijos pareigūnų parodymais. Šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų teismo posėdžių metu išdėstytos aplinkybės sutampa su užfiksuotomis tarnybiniame pranešime, taip pat patvirtina nukentėjusiojo asmens parodymus ir pirminius A. K. paaiškinimus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų teismo posėdžio metu duotais parodymais.
Pažymėtina, jog atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. nėra reikšminga, ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, įgyvendina savo tikrąją, ar tariamą teisę. Veikos kvalifikavimui pagal minėtą straipsnį reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t.y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka ar savavališkai. Atsižvelgiant į tai, teismas nevertina tokių aplinkybių, kaip kas yra teisėtas įlankos savininkas, kas ir kokiom sąlygom esant gali įvažiuoti į teritoriją, ar A. M. ir S. P., nebūdami VšĮ (duomenys neskelbtini) paslaugų gavėjai, turi teisę įvažiuoti į teritoriją. A. M. buvo atvykęs prie S. P. priklausančio liepto ir laivo, kuriuos prižiūri tarp jų sudarytos sutarties pagrindu, A. K. šio asmens iš teritorijos neišleido nepakeldama vartų, taip suvaržydama jo teisę naudotis S. P. priklausančiu turtu. A. K., įgyvendindama savo teisę į nuosavybę, turėjo elgtis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisės naudotis jiems priklausančiu turtu, t.y. ji turėjo leisti A. M. išvažiuoti iš teritorijos. Pasirinktu elgesio modeliu A. K. nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų. Teismas daro išvadą, kad A. K. veiksmai, neleidžiant nukentėjusiajam A. M. išvažiuoti iš teritorijos, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. kaip savavaldžiavimas. Be to, A. K. nepateikė jokių įrodymų, kad grėsė realus pavojus jos nuosavybei ir ji savo teisių negalėjo apginti kitaip, kaip neleisdama tiek A. M., tiek S. P. patekti į teritoriją, kurioje yra S. P. priklausantis lieptas ir laivas, bei išvažiuoti iš jos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, ištyrusi ir visapusiškai įvertinusi visus svarbius bylai įrodymus, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
A. K. skundą atmesti.
Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. AD-63 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.