Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2017-10-03 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, 2018-06-25 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje;

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. spalio 23 d. apie 17 val. 50 min (duomenys neskelbtini) gatvėje kaltinamasis V. B. tyčia du kartus kumščiu sudavė į dešinį skruostą E. A., po to kaltinamasis D. B. nukentėjusiajam E. A. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į galvą ir vieną kartą keliu spyrė į veidą, taip kaltinamieji nukentėjusiajam E. A. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 23 d. atsitiktinai gatvėje netoli profesinio rengimo centro bendrabučio pamatęs einantį E. A., išlipo iš automobilio, ketindamas išsiaiškinti dėl E. A. skleidžiamų apie jį apkalbų. Priėjęs prie E. A. nesusivaldė ir du kartus sudavė jam kumščiu į veidą. Neigiamai vertina savo elgesį, pergyvena. Ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją jis E. atsiprašė, jie susitaikė.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Jis susipykęs su E. A. niekada nebuvo. Pamatęs, kad brolis sudavė E. A. du smūgius į veidą, jis taip pat išlipo iš automobilio, vieną kartą sudavė kumščiu E. į galvą ir vieną kartą keliu įspyrė į veidą. Gailisi dėl savo veiksmų, E. A. atsiprašė, jis jam atleido, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis E. A. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 7, 41-42, 47) parodė, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio engimo centro (duomenys neskelbtini) skyriuje, gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini) kaime. 2019 m. spalio 23 d. 17 val. 45 grįžtant iš parduotuvės į bendrabutį prie jo sustojo „Opel“ markės automobilis, iš kurio išlipo jo nepilnametis draugas M. S.. Automobilis kiek pavažiavęs apsisuko, užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo jam ir M. S. užstodamas šaligatvį. Jis matė, kad automobilį vairavo D. B.. Pro atidarytą galinių dešinės pusės automobilio durelių langą V. B. pasakė jam „girdėjau, kad bazarini apie mane“. Jis atsakęs, kad nieko apie nesakęs. V. B. ir D. B. išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo. V. B. dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė jam į dešinį skruostą. Po jo smūgių jis pasilenkė ir susigūžė. Tada D. B. kumščiu trenkė jam į galvą, kairės kojos keliu spyrė į veidą ir pataikė į nosį. Suduodami smūgius V. B. ir D. B. sukėlė jam fizinį skausmą. V. ir D. B. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis kartu su M. S. grįžo į mokyklos bendrabutį, apie įvykį jie nesikalbėjo. Praėjus 20 min po grįžimo į bendrabutį jį ėmė pykinti, todėl jis apie įvykį pasakė budinčiai auklėtojai D. N., kuri paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją bei GMP. Atvykę medikai jį išsivežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatė žandikaulio sumušimą ir išleido gydytis ambulatoriškai. V. B. ir D. B. 2019 m. gruodžio 6 d. jo atsiprašė, savo atsiprašymu jam visiškai atlygino padarytą neturtinę žalą, dėl to, kad jam sukėlė fizinį skausmą. Turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš, nei V., nei D. jokių pretenzijų dėl šio įvykio neturi ir ateityje neturėsi, todėl parašo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 32), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (b. l. 6-8) matyti, kad 2019 m. spalio 23 d. 19 val., gavus parnešimą apie E. A. sumušimą, pareigūnai vyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, iš kur kartu su nukentėjusiuoju E. A., kuris po apžiūros buvo išleistas namo, nuvyko į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) kaimą, kur apklaustas E. A. nurodė, kad jį gatvėje užsipuolė V. B. ir D. B., V. B. dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė jam į dešinį skruostą, jam susigūžus ir pasilenkus, D. B. dešinės rankos kumščiu trenkė jam į galvą ir kairės kojos keliu spyrė į veidą, pataikydamas į nosį, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti V. B. ir D. B..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (b. l. 38) nurodyta, kad E. A. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2019-10-23 nustatytas kairio skruostikaulio sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė pagrįsta subjektyvia skausmine simptomatika ir sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Aptartų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji V. B. ir D. B. tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam E. A. – V. B. kumščiu du kartus į veidą, D. B. vieną kartą kumščiu į galvos sritį ir vieną smūgį keliu į veidą. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamųjų smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą. Abejonių dėl to teismui nekyla, nes smūgiai nukentėjusiajam suduoti kumščiais ir koja, į jautrias kūno vietas – veidą ir galvą. Kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu sudaro nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kaltinamųjų V. B. ir D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. B. teistas, turi neišnykusį teistumą už smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 111-113), praeityje, būdamas nepilnamečiu, ne kartą buvo teistas už svetimo turto vagystes, paskirta laisvės apribojimo bausmė, nevykdant teismo įpareigojimų, keista areštu (b. l. 105-109), šiuo metu jam pareikšti įtarimai už sunkaus nusikaltimo padarymą, paskirtas suėmimas, jis baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą neturint teisės ir apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 114-121). Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, itin švelniomis bausmėmis, kurios buvo skiriamos už ankstesnius nusikaltimus, bausmių tikslai nepasiekiami. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tik trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto paskyrimas D. B. užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – jis bus ne tik nubaustas, bet ir apribota jam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, kad jis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtinas vidutinės trukmės areštas, numatytas BK 49 straipsnio 2 dalyje už nusikaltimo padarymą.

Kadangi kaltinamasis D. B. kaltę pripažįsta, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

2020 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam D. B. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista griežtesne kardomąja priemone – suėmimu. Ši kardomoji priemonė naikintina, kitos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam skirti netikslinga, kadangi 2020 m. birželio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartimi (b. l. 211-212) paskirtas suėmimas trims mėnesiams.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis V. B. kaltę pripažino, nukentėjusiojo atsiprašė, teisme savo pozicijos nekeitė, nurodė, kad savo veiksmus vertina neigiamai, patvirtino, kad nukentėjusiojo parodymai yra teisingai, tokiu būdu spręstina, kad jis prisipažino savanoriškai, nieko neverčiamas, nuoširdžiai. Tokio kaltinamojo prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos BK 38 straipsnio nuostatų taikymui pakanka (BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. A. patvirtino (b. l. 47), kad 2019 m. gruodžio 6 d. V. B. jo atsiprašė, savo atsiprašymu jam visiškai atlygino padarytą neturtinę žalą, turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš, jokių pretenzijų V. B. dėl šio įvykio neturi ir ateityje neturėsi, parašo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius. Esant tokiems nukentėjusiojo parodymams, aiškiai išsakytai jo nuomonei, kad žala jam atlyginta, su kaltinamuoju V. B. susitaikė ir nori, kad byla būtų nutraukta, abejonių dėl tinkamo nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo (BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kaltininko V. B. susitaikymo su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas) teismui taip pat nekyla.

Būtina BK 38 straipsnio taikymo sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. Kaltinamasis V. B. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 75), nusikalstamos veikos padarymo metu administracinių nusižengimų nebuvo padaręs, galiojančių nuobaudų neturėjo (b. l. 77-79), dirbo pagal verslo liudijimą (b. l. 81), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį V. B. ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinęs galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Neteisėtais kaltinamojo V. B. veiksmais nukentėjusiajam E. A. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sveikatos sutrikdymas nepadarytas, jokių ypatingų pasekmių ar liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nesukelta, kas rodo nedidelį V. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tai, kad kaltinamasis V. B. pažeidė rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, išvyko į užsienį, į teismo posėdį neatvyko, nedidina jo pavojingumo, tik parodo jo negebėjimą įvertinti galimas neigiamas pasekmes. Kaltinamasis V. B. nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl nėra jokių teisinių kliūčių jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Įvertinus visumą kaltinamąjį V. B. charakterizuojančių ir jo nusikalstamo veikos padarymo aplinkybių, darytina išvada, kad jis atitinka visus BK 38 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl tikslinga jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

BK 67 straipsnio 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausme, bet ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). V. B. padarė smurtinį nusikaltimą, todėl atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamojo V. B. veiksmais nukentėjusysis sužalotas nebuvo, jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina nedaug didesnė nei minimalaus dydžio įmoka, numatyta BK 71 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2, 4 dalimis,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Kardomąją priemonę – suėmimą, paskirtą 2020 m. kovo 9 d. nutartimi, panaikinti, kitos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

V. B., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL dydžio – 300 Eur (trijų šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad ši įmoka turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti, asmens tapatybės kortelę po nuosprendžio paskelbimo grąžinti V. B..

– per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jam vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam D. B. nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.