- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e1-595-1178/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36825-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žyliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-36825-24 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. G. 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 18 val. 49 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Škoda Karoq, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam 2024 m. rugsėjo 19 d., 20 val. 22 min. nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 3,10 promilių neblaivumas). Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. A. G. kaltę pripažino ir nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienį, apie 18 val. 45 min., jis būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, su jam priklausančiu automobiliu Citroen C5, (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę, nusipirkti cigarečių. Automobilį pastatė prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Parduotuvėje jis nusipirko vieną pakelį cigarečių, užtruko gal kokias penkias minutes. Tada galėjo būti laikas apie 18 val. 49 min., atėjo prie savo automobilio, sėdo už vairo ir pradėjo atbulas išvažinėti iš stovėjimo vietos. Šalia jo automobilio, jam iš kairės, žiūrint link šaligatvio stovėjo kažkoks automobilis. Už jo automobilio, jam iš dešinės, žiūrint link šaligatvio, daugiau jokių automobilių nebuvo. Jo automobilis toje pusėje buvo paskutinis. Tik kažkiek pavažiavęs atbulas, išsukinėdamas iš stovėjimo vietos, jis pajuto kažkokį bildesį, lyg jo vairuojamas automobilis į kažką lengvai atsitrenkė. Nors suprato, kad jo automobilis į kažką atsitrenkė, tačiau jis vis tiek nesustojo, neišlipo iš automobilio, nepasižiūrėjo į ką galėjo atsitrenkti, toliau važiavo ir išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės į namus. Kodėl jis neišlipo ir neapsižiūrėjo į ką atsitrenkė, kodėl apie tai, kad į kažką atsitrenkė jis niekam nepranešė, jis nežino ir pats dabar to negali paaiškinti. Parvažiavęs į namus, jis apėjo visą automobilį, apžiūrėjo jį, tačiau jokių naujų, šviežių apgadinimų nepamatė. Kadangi jo automobilis nėra naujas, tai ant jo yra daug įvairių pabraižymų, nežymių apgadinimų. Jam dar tebesant prie automobilio, pamatė gatve einantį, mopedą besistumiantį, iš matymo pažįstamą vyriškį, kurio pavardės nežino, o vardas gal E., nors nėra tuo tikras. Tada tas vyriškis jam pasiūlė išgerti ir iš po mopedo sėdynės ištraukė 0,7 litro talpos butelį, kuriame matėsi bespalvis skystis. Vyriškis sakė, jog tai spiritinis gėrimas, kurio stiprumas 80 laipsnių ir kad jį pirkęs kažkur iš parduotuvės. Tada jiedu nuėjo į jo sodybos pavėsinę, kur tas vyriškis atsuko atsineštą butelį su alkoholiu. Tą 0,7 litro talpos butelį degtinės, jiedu maždaug per valandą išgėrė. Maždaug po valandos, nuo grįžimo iš parduotuvės, pas jį į kiemą atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, jog šiandien, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje, išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, jis atsitrenkė į ten stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Tada policijos pareigūnai, jam iš dviejų kartų patikrino girtumą. Pirmą kartą nustatė 3,14 promilių, antrą kartą nustatė 3,10 promilių girtumą (b. l. 86-89).
Motyvuojamoji dalis
3. Be A. G. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
4. Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur stovi automobilis Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio visas kėbulas apibraižytas ir kad po įvykio vietos apžiūros, minėtas automobilis paimtas (b. l. 11-20).
5. Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. VĮ Regitra informacijos matyti, kad automobilis Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas A. G. vardu (b. l. 25).
6. Iš 2024 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur stovi automobilis Škoda Karoq, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio kairės pusės priekinis bamperis ir kairės pusės rūko žibintas apgadinti (b. l. 27-33).
7. Iš alkotesterių tikrinimų istorijos ir 2024 m. rugsėjo 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmojo tikrinimo metu 2024 m. rugsėjo 19 d. 19 val. 53 min., A. G. nustatytas 3,14 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 2024 m. rugsėjo 19 d. 20 val. 22 min., nustatytas 3,10 promilių neblaivumas (b. l. 72-73, 74).
8. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. A. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu Škoda Karoq, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) rajoną išvežioja laikraštį „(duomenys neskelbtini)“ į prekybos taškus. 2024 m. rugsėjo 19 d., apie 18 val. 45 min., jis su automobiliu Škoda Karoq, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio priekinio stiklo viršutinėje dalyje yra įmontuotas vaizdo registratorius, atvyko į (duomenys neskelbtini), į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Išėjęs iš parduotuvės, tada jau buvo apie 18 val. 49 min., jis pamatė, jog iš išbraižytų automobilių stovėjimo aikštelės vienos vietos, atbulas išvažiuoja, kaip paskui pamatė, automobilis Citroen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo link jo automobilio priekio, kairės pusės. Jis pamanė, jog minėto automobilio vairuotojas, kaip vėliau, dar avarijos vietoje sužinojo A. G., mato jo automobilį ir priartėjęs prie jo sustos, tačiau šis važiavo kaip važiavęs ir automobilio galu trenkėsi į jo automobilio Škoda Karoq, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinę dalį. Automobilio Citroen vairuotojas, net nesustodamas, pradėjo važiuoti į priekį, iš automobilių stovėjimo aikštelės. Tada jis užbėgo už minėto automobilio priekio, pradėjo rankomis mosikuoti, jį stabdyti. Tada minėtas automobilis sustojo. Jis iš karto nufotografavo minėtą automobilį ir vairuotoją iš priekio. Tada vairuotojas A. G. pradarė vairuotojo dureles ir pradėjo kažką burbuliuoti. Jis A. G. pasakė, jog šis atsitrenkė į jo automobilį, pasakė, kad šis pasistatytų savo automobilį į šoną ir kad eitų su juo pildyti avarijos deklaracijos. A. G. kažką suburbuliavo sau po nosimi, užsidarė dureles ir pradėjo važiuoti. Jis galvojo, jog A. G. nori pasistatyti automobilį ir tuojau ateis prie jo. Tačiau šis išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, padidino greitį ir nuvažiavo per (duomenys neskelbtini) miestelį, pro bažnyčią, kažkur toliau. Tada jis suprato, jog minėtas asmuo pabėgo iš avarijos vietos. (b. l. 39-42).
9. 2024 m. rugsėjo 24 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu iš liudytojo A. A. paimtas CD su vaido įrašu ir keturiomis fotonuotraukomis (b. l. 43-45). 2024 m. rugsėjo 24 d. apžiūros metu CD su vaizdo įrašu ir keturios fotonuotraukos apžiūrėti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo (b. l. 50-52).
10. Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas ir nuotraukos. Apžiūrėtas standartinis CD, kuriame yra vienas vaizdo įrašas „DRV_2024_09_19_18_48_17“, kurio dydis diske 220 MB, trukmė 1 min. 31 sek. Iš vaizdo įrašo matyti, kad į automobilio stovėjimo aikštelę, kurios dešinėje pusėje yra parduotuvės, įvažiuoja automobilis (kuriame vyksta vaizdo registravimas) ir kuris sustoja prie dešinėje, lygiagrečiai parduotuvėms esančio šaligatvio. Automobilių stovėjimo aikštelės kairėje pusėje, kur išbraižytos stovėjimo vietos, matosi stovintys automobiliai, tarp kurių yra ir automobilis Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pastarasis stovi priekiu link kairiojo šaligatvio, priešingoje pusėje nei automobilis, kuriame vyksta vaizdo registravimas. Netrukus automobilis Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradeda važiuoti atbulas. Važiuodamas pradžioje bando sukti į vieną pusę, paskui į kitą pusę ir tada atsitrenkia į automobilį, kuriame vyksta vaizdo registravimas. Pastarasis automobilis, nuo atsitrenkimo į jį, visas sujuda. Tada automobilis Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesustojęs, pradeda važiuoti į priekį ir šiek tiek pavažiavęs į priekį, už vaizdo registravimo zonos (matosi tik dalis minėto automobilio galo), sustoja, po kelių sekundžių stovėjimo, atsitraukia atbulas ir tuo vaizdo įrašas baigiasi. Keturios fotonuotraukos, kuriose matosi automobilio stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės automobilis Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš priekio bei jame sėdintis A. G., atspausdinamos ir pridedamos prie IT medžiagos.
Teismas konstatuoja:
11. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos trys alternatyvios veikos, kurių kiekviena sudaro savarankišką pagrindą taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojimas alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
12. Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022).
13. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtinta nuostata, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) įvykus eismo įvykiui nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.
14. Įstatymų leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, šią veiką kaip vieną iš alternatyvių veikų įtraukė į BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalies dispoziciją, taigi pripažino Saugaus eismo automobilių keliais 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įvirtintų nuostatų, įpareigojančių vairuotoją, padariusį eismo įvykį, nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas arba bus atsisakyta tai atlikti, neatitinkančius veiksmus nusikalstama veika. Taigi, BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių taikymą.
15. Be to, pažymėtina ir tai, kad ar asmuo eismo įvykio metu buvo blaivus ar ne, nustatoma aiškinantis aplinkybes jau po įvykio. Iki blaivumo patikrinimo asmens elgesys nėra kontroliuojamas; asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Todėl alkoholio vartojimo fakto po eismo įvykio vertinimas atsietai nuo kito teisės normoje įtvirtinto veikos objektyviojo požymio – kelių transporto priemonės vairavimo – laikant, kad kelių transporto priemonė nėra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sudaro sąlygas piktnaudžiauti teise asmeniui, kuris padarė eismo įvykį vairuodamas neblaivus, – jam būtų naudinga vartoti alkoholį po eismo įvykio arba teigti, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio (tai patikrinti tam tikrais atvejais būtų neįmanoma), ir taip išvengti transporto priemonės konfiskavimo, o laikęsis pirmiau minėto įstatymo reikalavimo vairuotojas, kuriam patikrinimo metu nustatomas neblaivumas, atsidurtų blogesnėje padėtyje. Tokia situacija aiškiai nesuderinama su teisingumo principu.
16. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, jog A. G. 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 18 val. 49 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Škoda Karoq, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kai jam 2024 m. rugsėjo 19 d., 20 val. 22 min. nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 3,10 promilių neblaivumas, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
17. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, A. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
18. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką siūlo paskirti 75 MGL (3750 Eur) (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą su transporto priemonės konfiskavimu ir uždraudimu naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
19. A. G. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės rūšimi, dydžiu ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, tik prašo nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti, nurodo, kad yra nedirbantis, pragyvena iš socialinių pašalpų, todėl ketina per ilgesnį laiką sutaupyti baudai.
20. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
21. A. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 75 MGL, t. y. 3750 Eur dydžio baudą (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 2 punktu).
22. Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 50 MGL, t. y. 2500 Eur dydžio bauda.
23. A. G. prašo leisti sumokėti baudą per kuo ilgesnį laiką, kadangi šiuo metu nedirba, tačiau tikisi artimiausiu metu susirasti darbą todėl ketina per ilgesnį laiką sutaupyti baudai.
24. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pažymėtina, kad nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau atsižvelgus į tai, kad baudos bausmės vykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, pagal teisės aktų nuostatas bei teismų praktiką teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, tai yra nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Remiantis išdėstytomis aplinkybėms bei atsižvelgiant į A. G. prašymą, į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi dėl savo poelgio, teismas nustato 12 mėnesių terminą paskirtos baudos sumokėjimui, skaičiuojamą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
25. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju A. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis turima teise vairuoti transporto priemonę. Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. G. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams, vykdymo pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. rugsėjo 23 d., t. y. nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
26. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog automobilis, kurį vairavo asmuo eismo įvykio metu, po kurio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholį, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl jam taikytina BK 72 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė (2023 m. vasario 21 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).
27. Nustatyta, kad A. G. vairavo automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su kuriuo eismo įvykio metu apgadino kitą transporto priemonę, pasišalino iš įvykio vietos ir po eismo įvykio vartojo alkoholį, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.
28. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui faktiškai priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonė, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilis Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, nusprendžia, kad yra pagrindas iš A. G. konfiskuoti automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „(duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).
29. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliekamos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinamos.
30. Daiktas, turintis reikšmės bylai, t. y. CD su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dvejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje: „Bauda“ būtina nurodyti baudžiamosios bylos Nr. e1-595-1178/2024. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 23 d., t. y. nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš A. G. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Citroen C5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).
A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės bylai, t. y. CD su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti A. G., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.