Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S., jo atstovui advokato padėjėjui Liudvikui Ragauskui, išnagrinėjusi G. S. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2014-03-15 22.25 val., 2014-03-16 22,45 val., 2014-03-18 22,30 val., 2014-03-20 01,00 val. ir 2014-03-21 val. 00,15 val. Gedimino pr. 53, Vilniuje, šalia Nepriklausomybės aikštės po 22 val. organizavo žmonių susirinkimą, kurio metu buvo deginamas laužas, taip pažeidė LR Susirinkimų įstatymo 4 str. 1 d., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 (7) str. 1 d.

Teisme apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. parodė, kad protokolas buvo surašytas jam jau vėliau PK, minimi pažeidimo atvejai vyko, fiksuoti buvo jie, G. S. nedalyvaujant, savo telefono numerį jis buvo palikęs organizatoriams, jam policija skambindavo visais atvejais. Pasak G. S., akcija prasidėjo nuo kovo 12 d., kai informavo savivaldybę, kad bus akcija, jog dalyvaus ne daugiau kaip 15 asmenų. Pateikė prašymą, informavo, kad nuo 17 d. dienos metu gali būti ir daugiau kaip 15 asmenų. Savivaldybė prieštaravo kad galėtų vykti tokia akcija po 22.00 val. ir po 17 d., suderino laiką tik iki 22.00 val., motyvuodama „Susirinkimo įstatymo“ 4 str. 1 d. G. S. paaiškino, kad Savivaldybės posėdyje pateikė argumentus, jog Susirinkimo įstatymo 6 str. 1 d. pasako, kad nei vietos, nei laiko susirinkimo organizatoriai neprivalo derinti jei dalyvauja ne daugiau kaip 15 asmenų. Policija ir savivaldybė aiškino, kad 6 str. 1 d. neprieštarauja 4 str. 1 d., kad piketai ir akcijos Lietuvoje nuo 22.00 val. draudžiami. Kai atkreipė dėmesį, kad kiti renginiai, jei nesusiję su įsitikinimų reiškimu gali vykti po 22.00 val., į šį argumentą, kaip ir į argumentą, kad galioja Konstitucijos 25 str., neatsižvelgta buvo ir surašytas protokolas. Vieno asmens akcija, jei nesusiję su įsitikinimų reiškimu, leidžiama be apribojimų, o susijusi su įsitikinimų reiškimu, draudžiama. Policija neturėjo priekaištų dėl kitų įstatymo pažeidimų. Tik tai, kad po 22.00 val. draudžiama piketuoti. Pasak G. S., jei teismui atrodytų, kad Susirinkimo įstatymo 4 str. 1 d. galima interpretuoti kaip tą siūlo savivaldybė, siūlo atkreipti dėmesį, kad tokia nuostata galimai prieštarautų Konstitucijai. G. S. paaiškino, kad nuo kovo 12 d. iki 25 d. susirinkimas vyko nuolat, visą parą, po 22.00 val. nebūdavo daugiau kaip 15 asmenų, o dienos metu, po kovo 17 d. būdavo ir daugiau asmenų. Policija atvažiuodavo kiekvieną naktį, gali būti, kad kovo 15 d. jis, G. S. ten nebuvo, bet jam skambindavo telefonu. Jis, G. S. galėjo ten būti ir kovo 15 d. po 22.00 val. Žodinius nurodymus dalyviams, kad tęsti susirinkimą ir po 22 val. tokių nurodymų jis, G. S. neteikė. Jis, G. S. buvo atsakingas už tvarką, bet tai buvo iniciatyva pačių piliečių. Buvo palikęs telefoną policijai, kad jei turi priekaištų skambintų. Organizacinių pavedimų nesa davęs. Jis, G. S. su žmonėmis bendravo, kad savivaldybė laisva forma yra informuota, kad nuo kovo 17 d. vyks akcija, kad dalyvautų po 22.00 val. ne daugiau kaip 15 asmenų. Įstatymas leidžia laisva forma informuoti, jis, G. S. jiems pranešė ir raštu pateikė, atspausdino elektronines formas. Įsakymą savivaldybės turėjo visi žmonės. Likdavo žmogus, kuris buvo įsipareigojęs, jei kils problemų jam, G. S. paskambinti. Savivaldybei pranešimą apie dalyvavimą akcijoje buvo pirmas pranešimas 12 d., antras 15 d. ir trečias 17 d., po šito pranešimo.

Liudytojas A. N. apklaustas teisme parodė, kad remiantis filmuota medžiaga, tarnybiniais pranešimais nustatė, kad G. S. atsakingas už pažeidimą. Pareigūnai vyko po 22.00 val. į protokole nurodytą vietą, pamatė asmenis, kurie yra susirinkę po 22.00 val. ir degina laužą. Jis, A. N. negali pasakyti tiksliai ar tomis datomis, kurios nurodytos protokoluose. G. S. parašė į savivaldybę elektroninį laišką ir kreipėsi kaip organizatorius. Apklaustas buvo dalyvis susirinkimo, kuris nurodė, kad jį G. S. organizavo. Kad asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn būtų davęs nurodymus ar organizavęs piketą po 22.00 val., įrodymų nėra, bet pats S. neginčija, kad išduotas leidimas organizuoti renginį iki 22.00 val., ne vienai dienai buvo nurodyta nuo 17 d. iki 25 d. Tas susirinkimas kuris prasidėjo ryte, jo užbaigimo kaip ir nebuvo. Atsakingas už renginį asmuo turėjo užtikrinti, kad tas susirinkimas 22.00 val. ir pasibaigtų. Bet tie patys žmonės buvo, kurie stovėjo ir nakties, ir dienos metu. Jie buvo visomis išvardintomis dienomis. Buvo ir dienos metu atvykę pareigūnai, ir nakties metu. Šią medžiagą gavo jo, A. N. kolega. Kol buvo renkama medžiaga, pasikeitė jo pareigybės, jis neteko teisės surašyti protokolų, jis paskutinėmis dienomis atidavė jam, A. N. medžiagą. Pažeidimu kaltinamas G. S. visomis nurodytomis dienomis. Jis, A. N. mano, kad asmuo tai suprato.

Liudytoja A. Č. teisme parodė, kad nelabai pamena įvykius. Pagarsinus pastarosios byloje esantį tarnybinį pranešimą (b.l. 12) liudytoja paaiškino, kad taip ir buvo kaip nurodė. Susisiekti su G. S. mėgino, jie ieškojo, G. S. tuo metu skubėjo ar vizitinę savo davė. Tapatumo asmens G. S. nepatikrino. Kažkurį vakarą ji, A. Č. matė G. S., neatsimena ar konkrečiai kovo 15 d., nuo vizitinės buvo nurašytas telefono numeris. Visi dalyviai sakė, kad S. organizatorius.

Liudytojas G. J. A. teisme parodė, kad kovo 15 d. kūreno ugnį. Tai buvo piliečių iniciatyva, kurie gina Konstitucinę santvarką. Tą dieną, tiksliai neatsimena, jie kūreno laisvės simbolinę ugnį. Tai įvyko spontaniškai po kovo 11d., organizatoriaus nebuvo. Viskas vyko prie Seimo. Buvo nuo kovo 11 d., buvo ir naktį, ir dieną, ir paromis. Pasak liudytojo, jo duomenys galėjo būti surašyti. Patrulė Č. ar klausė kas idėjos autorius nepamena. S. tikrai ne idėjos autorius. S, jis tik susidūrė su protokoliniais dalykais. Jis vykdė Tautos valią. Konkrečiai ar kovo 15 d. S. buvo neatsimena. Simbolinę ugnį įkūrė R. O. ir kt..

Liudytojas D. J. parodė, kad jis buvo nuo kovo 11 d., prisijungė prie eisenos, dainavo sutartines. Sužinojo, kad bus pratęsimo akcija, bus toliau kūrenama ugnis ir jis prisijungė. Buvo beveik visas dienas iki kovo 25 d., trečiadienis ir ketvirtadienis buvo kada nebuvo. Policija naktį atvažiuodavo, liepė pasiaiškinti. Buvo tokia situacija, pareigūnas Š. buvo atvažiavęs ir prašė paaiškinimo. Kitą vakarą jis atvažiavo ir vėl prašė paaiškinimo. Jautėsi spaudimas. Lyg ir sakė, kad nesivadovaujama įstatymais. Kiek jam, D. J. žinoma pranešė savivaldybei, galima tęsti akciją ir po 22 val., turėjo kopijas, kad pranešta savivaldybei. Buvo ir po 22.00 val. Kovo 15 d. ar jis, D. J. buvo negali tiksliai atsakyti. Pareigūnai klausė kas organizatorius. Tai buvo pačių žmonių iniciatyva. S. pats pasisiūlė, kad išimtų leidimą ir panešimą savivaldybei. Niekas neagitavo, kad liktų po 22 val., jis buvo ten kaip pilietis.

Liudytojas L. K. apklaustas teisme parodė, kad dalyvavo ne vieną naktį. Viskas truko 2 savaites, teko susitikti su policija. Vis pasirodydavo G. S., jis pasirodydavo kaip gynėjas nuo policijos, kuri norėjo juos išvaryti, nes negalima buvo deginti ugnies ir būti po 22.00 val., taip jiems policija sakė. Po 22.00 val. jie ten būdavo. Vis apsilankydavo policija. Ji atvažiuodavo kiekvieną naktį. S. rašė prašymą dėl leidimo. Jie šituo klausimu ir paskambindavo G. kaip ten su tuo leidimu. Jie duodavo telefoną policijai, kad pašnekėtų su juo, G. S.. Jie, akcijos dalyviai S. matydavo kaip patikimą žmogų, jis pasakė, kad išsiųstas leidimas, kad aplamai čia gali būti. Iki 15 asmenų gali būti, tik reikia pranešti savivaldybei ir jie pranešė. Kovo 15 d. po 22.00 val. ar Gedimino pr. jis, L. K. buvo negarantuoja. G. S., kad skambintų ar nurodytų būti, niekas to neprašė. Organizatoriai, mano, buvo P. G. ir O. Visus galima buvo pavadinti organizatoriais. O. ir G. tik pasakė, kad jie prisiima atsakomybę, jei ką. Viskas prasidėjo nuo to, kad šventė kovo 11 d., norėjo pasiekti ta akcija tą, kad Seimas nuspręstų dėl referendumo dėl žemės, padaryti jį kartu su prezidento rinkimų antruoju turu. Nuo 22.00 val. jie stovėjo prie ugnies ir šnekėdavo, skaitydavo V. ir degindavo ugnį. P. G. pačioje pradžioje renginio nedalyvavo, bet po to jis priėjo prie jų ir jie pabendravo. Atėjus policijai jis užėmė poziciją kaip gynėjo. P. U. taip pat buvo tarp gynėjų.

Iš 2014-03-21 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo E. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-03-21 apie 00,15 val., jis kartu su Vilniaus aps. VPK OVS vyriausiuoju specialistu E. S. nuvyko adresu Gedimino per. 53, Vilniuje į šalia Lietuvos Respublikos Seimo esančią aikštę. Nustatyta, kad apie 13 žmonių vykdo pilietinę akciją ,,Laisvės ugnies kūrenimas“. Pasak jų šios akcijos organizatoriai yra (duomenys neskelbtini) P. G. ir R. O..

Iš byloje esančio L. K. paaiškinime nurodyta, kad jis 2014-03-20 Gedimino per. 53, Vilniuje trylikos žmonių grupėje rengė pilietinę akciją ,,Laisvės ugnies kūrenimas“. Minėtos akcijos organizatoriai yra (duomenys neskelbtini) –P. G. ir R. O.. Ugnį jie degino laisvanoriškai, šalia Seimo esančioje aikštėje tam įrengtoje vietoje. Ugnį 2014-03-11 įkūrė (duomenys neskelbtini) R. O., G. S. ir A. E.. Ugnį kūrena nuolat nuo 2014-03-11, aukure. Iš akcijos dalyvių kiekvieną vakarą po 22 val. prašoma rašyti paaiškinimą policijos pareigūnams.

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio postinio P. D. 201403-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-03-20 apie 01 val. 00 min, patruliavimo metu Gedimino per. prie Seimo pagal VPK OVS budėtojo nurodymą buvo patikrinti asmenys :A. V. S., S. Č., G. J. A., kurie stovėjo prie palapinės ir šašlykinėje kūreno laužą malkomis.

2014-03-18 D. J. paaiškinime nurodyta, kad jie saugo Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų įkurtą Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę simbolizuojančią ugnį, kuri buvo įkurta š.m. kovo 11 dieną. Tokiu būdu jie šiandien visą dieną iki 22 val. dainavo, meldėsi.. Jie kartu šiandien po 22 val. priešais LR Seimą vadovaudamiesi G. S. laisvos formos prašymu 2014-03-17 apie 16.08 val. išsiųsta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Jie per visą naktį žada kūrenti laižą vadovaudamiesi LR Susirinkimų įstatymo 1 str. 3 d.

2014-03-18 P. G. paaiškinime nurodyta, kad jis pats pasiūlė duoti paaiškinimą, nieko neverčiamas. Š.m. kovo 11 d. buvo suorganizuotos tautinės eitynės prie LR Seimo aikštės apie 23 val. vakaro po gauto skambučio atėjęs prie ugnies pamatė apie 10 žmonių ir policijos pareigūnus. Pradėjo aiškinti, kad tai taikus susirinkimas ir jie bus visą naktį kūrendami laisvės aukurą. Prie įsakymų dėl susirinkimų jo pavardė niekur nefigūruoja.

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio V. S. 2014-03-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad š.m. kovo 15 d. patruliavimo metu apie 15 val. 30 min. pastebėjo susirinkusius asmenis, kurie nurodė, kad degina ,,Signatarų“ ugnį. Su savimi jie turėjo LR vėliavą, vėliavą su Vyčiu, buvo pastatę dvi palapines, pavėsinę. Piliečiai nurodė, kad jiems leidimas išduotas savivaldybės, leidimo vietoje neturėjo, pats leidimas buvo pas (duomenys neskelbtini) G. S..

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 2 būrio patrulės A. Č. 2014-03-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-03-15 apie 22 val. 25 min. patruliavimo metu gavo pranešimą, kad Gedimino per. prie Seimo grupė asmenų degina laužą. Atvykus rado aštuonis asmenis: G.J. A., R. K., A.V. S., K.v., J. K., R. T., S. B., K. B.. Šalia jų stovėjo sudedama pavėsinė, šalia kurios metalinėje dėžėje ant keturių kojų degė malkos. Šie asmenys paaiškino, kad šią ugnį uždegė (duomenys neskelbtini). Įvykis susijęs su referendumu ,,dėl žemės pardavimo užsieniečiams“, idėjos autorius G. S.. Šiuo metu vietoje jo nebuvo. Asmenys nepažeidė ,,LR Susirinkimų įstatyme“ numatyto atstumo iki LR Seimo. Jie paaiškino, kad Vilniaus m. savivaldybė 2014-03-14 buvo informuota dėl šio renginio.

Iš Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Įsakymo dėl G. S., R. O. ir A. E. organizuojamo susirinkimo 2014-03-17 Nr. A30-976 matyti, jog buvo suderinta, kad G. S., R. O. ir A. E. 2014 m. kovo 17-25 d. 8-22 val. (išskyrus kovo 20 d. 9-14 val.) Nepriklausomybės aikštės skverelyje prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamo susirinkimo (kūrenant simbolinį Laisvės laužą bei šalia jo pakabinant Laisvės varpą ir pastatant palapinę), kuriame per visą laikotarpį dalyvaus iki 10 000 žmonių, reikalaujančių referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams datos nustatymo, laikas, vieta ir forma. Įpareigota organizatorius: laikytis Lietuvos respublikos susirinkimų įstatymo reikalavimų: užtikrinti švarą ir tvarką kasdien susirinkimo metu, o pasibaigus susirinkimo laikotarpiui susitvarkyti teritoriją ir išsivežti daiktus ir šiukšles iki kovo 26 d. 6 val., esant žalai dėl organizuoto susirinkimo ją atlyginti. Kovo 20 d. 9-14 val. susirinkimo neorganizuoti, atlaisvinti ir sutvarkyti teritoriją netrukdant kitam tuo laiku toje pačioje vietoje organizuojamam susirinkimui, susirinkimą organizuoti netrikdant transporto eismo. Užtikrinti žmonių saugumą prie laužo, turėti pirmines gaisro gesinimo priemones. Užtikrinti, kad susirinkimo dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, kitų teisės aktų bei vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus, G. S. adresuoto, 2014-03-13 Nr. 51-21985/14(2.3.4.2-SM3) rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius gavo G. S. elektroninį laišką, kuriuo informuota apie tai, jog nuo 2014 m. kovo 12 d. 18 val. iki kovo 17 d. Nepriklausomybės aikštėje bus deginama simbolinė laisvės ugnis, šalia kurios budės (įskaitant ir nakties metą pastatytoje palapinėje) iki 15 žmonių grupė. Informuoja, kad susirinkimai derinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį „susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių.“ Jūs, kaip susirinkimo organizatorius, informavote mus apie organizuojamą susirinkimą Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad susirinkimai viešosiose vietose vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi gali vykti nuo 8 iki 22 val., o ne nakties metu, kaip nurodyta Jūsų pranešime. Taip pat pažymime, jog susirinkimo organizavimo vieta negali būti arčiau kaip 75 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos Seimo pastato. Atsižvelgdami į išdėstytą, informuojame Jus, kad pranešimą apie organizuojamą susirinkimą laikome gautu, tačiau vadovaudamiesi Įstatymu įspėjame Jus dėl susirinkimo laiko nuo 22 val. vakaro iki 8 vai. ryto bei rekomenduojame šiuo laiku susirinkimo neorganizuoti, nes už Įstatymo nustatytos tvarkos pažeidimą organizatoriai atsako Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka („Susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akciją, pažeidę šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, nustatyta tvarka traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybės, atsako už padarytą turtinę žalą ir privalo atlyginti nuostolius.“)

Motyvuojamoji dalis

ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, todėl inkriminuojant šį straipsnį būtina išvardyti Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nuostatas, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. G. S. surašytas protokolas, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Veikos padarymo metu šioje teisės normoje buvo įtvirtinta, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose visomis savaitės dienomis nuo 8 iki 22 valandos. LR Susirinkimų įstatymo (toliau Įstatymo) 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Asmenų teisė ir laisvė rinktis be ginklo į taikius susirinkimus ar vykdyti pavienio asmens akciją gali būti laikinai apribojama įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Pagal Susirinkimų įstatymo 2 str. susirinkimas – taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Minėto įstatymo 6 straipsnis numato, kad susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša savivaldybės administracijos direktoriui ar jį pavaduojančiam asmeniui apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių. Tokiems susirinkimams netaikomos šio straipsnio 3 dalies ir šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos. Kreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 1 straipsnis nustato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas, bet ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis įtvirtina teisę į taikius susirinkimus, taip pat numato galimybę riboti šią teisę tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Taigi akivaizdu, kad susirinkimų laisvė nėra absoliuti, yra numatyta galimybė riboti šios teisės įgyvendinimą, jei toks ribojimas atitinka jam keliamus reikalavimus: ribojimo pagrindas yra nustatytas įstatyme; ribojimas yra reikalingas siekiant teisėtų tikslų – užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams arba apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, kitų asmenų teises ir laisves; toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje nustatyta, jog 2014-03-15 22.25 val., 2014-03-16 22,45 val., 2014-03-18 22,30 val., 2014-03-20 01,00 val. ir 2014-03-21 val. 00,15 val. Gedimino pr. 53, Vilniuje, šalia Nepriklausomybės aikštės po 22 val. vyko žmonių susirinkimas, kurio metu buvo deginamas laužas ir kurio vienas iš organizatorių buvo G. S.. Tai, kad minėto susirinkimo vienas iš organizatorių buvo G. S. patvirtina tiek pastarojo asmens susirašinėjimai su savivaldybės administracija, akcijos dalyvių apklausos, pats G. S. savo paaiškinime įvardija save kaip už laisvės ugnies renginio tvarką atsakingą asmenį, kita teisme ištirta bylos medžiaga. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad G. S. yra aiški surašytame protokole nurodyta pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės (tiek iš pastarojo parodymų, tiek iš teikto paaiškinimo), nors protokole nurodant pažeidimo datą, vietą, laiką klaidingai nurodyta tik viena data ir laikas 2014 m. kovo 15 d., 22 val. 25 min. Minėtas renginys buvo derinamas ir suderintas Savivaldybėje, ką patvirtina bylos medžiaga (Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Įsakymas dėl G. S., R. O. ir A. E. organizuojamo susirinkimo 2014-03-17 Nr. A30-976, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus G. S. adresuotas 2014-03-13 Nr. 51-21985/14(2.3.4.2-SM3) raštas.) Tačiau G. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis po 22 val. organizavo žmonių susirinkimą, kurio metu buvo deginamas laužas, pažeisdamas LR Susirinkimų įstatymo 4 str. 1 d. Kreiptinas dėmesys, kad Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (keista 2014-07-15 įstatymu Nr. XII-1029) buvo papildyta teisės norma „Suderinus susirinkimai gali būti organizuojami ir kitu paros metu, tačiau tik tose vietose, kuriose įrengtas stacionarus apšvietimas, ir netrikdant gyventojų poilsio“. Pakeitimas įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 25 d., tačiau jis aktualus ir šiuo atveju, nes buvo patikslintas šiuo atveju aktualios situacijos sureguliavimas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad Nepriklausomybės aikštės skverelyje prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuojamo susirinkimo buvo kūrenimas simbolinis laužas, Savivaldybės administracijai apie renginį buvo pranešta, susirinkę žmonės nekėlė jokio pavojaus valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, šios aplinkybės vertintinos G. S. naudai ir teismas daro išvadą, kad G. S. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas vertina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 286-287 str., -

nutaria:

G. S. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.