Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-28 · Civilinė byla Nr. 2A-235/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-28
Bylos Nr.
2A-235/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01560-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų menas“
Kategorijos
  • 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-235/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01560-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 129.2.; 129.19.3.; 121.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų menas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5269-611/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų menas“ ieškinį atsakovams antstoliui V. M., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Investicijų menas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 2 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0013/10/02541, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui šį nekilnojamąjį turtą: parduotuvę, kurios bendras plotas 3 527,38 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); parduotuvę, kurios bendras plotas 63,8 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); parduotuvės patalpas, kurių bendras plotas 135,55 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); parduotuvės patalpas, kurių bendras plotas 190,73 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – skalbinių priėmimo punktą, kurio bendras plotas 43,20 kv. m, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – dirbtuves, kurių bendras plotas 98,54 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau ? ir turtas); įpareigoti antstolį V. M. grąžinti AB bankui SNORAS sumokėtą administravimo mokestį. Nurodė, kad vykdymo procese antstolis 2011 m. rugsėjo 2 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė bankui ieškovo turtą. Pasak ieškovo, skolininkas, kurio turtas yra parduodamas iš varžytynių, turi turėti realią galimybę pasiūlyti pirkėją, o tai lemia antstolio pareigą tinkamai ir per protingą terminą pranešti skolininkui apie varžytynes ir įsitikinti, jog nėra suvaržymų, kurie trukdytų skolininkui šia teise realiai pasinaudoti. Šiuo atveju CPK 704 straipsnio, 706 straipsnio 3 dalies esminiai pažeidimai lėmė, kad ginčijamas aktas negali būti laikomas teisėtu (CK 1.80 str. 1 d.). Be to, ginčijamu aktu pažeistos esminės ieškovo teisės, dėl to aktas pripažintinas negaliojančiu ir CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Antstolis turtą bankui perdavė už 8 000 000 Lt, t. y. už kainą, kuri yra mažesnė nei reali turto rinkos vertė (CPK 713 str. 4 d., 718 str., 722 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovo UAB „Investicijų menas“ ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis V. M. vykdydamas Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl ieškovo 12 106 758,87 Lt skolos, 1 233 891,45 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo nukreipimo į įkeistą atsakovui (bankui) turtą ir šio turto pardavimo iš varžytynių, 2011 m. rugsėjo 2 d. turto perdavimo išieškotojui aktu Nr.0013/10/02541 perdavė atsakovui UAB bankui SNORAS už 8 000 000 Lt turtą, priklausantį ieškovui. Minėtą aktą patvirtino Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo teisėjas 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliucija.

Teismas taip pat nustatė, kad antstoliui surašant 2010 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktą dalyvavo ieškovo atstovė. Ieškovui buvo išaiškinta, kad areštuoto turto vertei nustatyti gali būti kviečiamas ekspertas CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis 2010 m. lapkričio 3 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę ieškovo turto vertei nustatyti. Su šiuo patvarkymu ieškovas buvo informuotas tinkamai, ką patvirtina ieškovo atstovės parašas ant šio patvarkymo. Turto vertintojas UAB „Centro kubas ? Nekilnojamasis turtas“ turtą įvertino 4 160 000 Lt suma. Ieškovas apie atliktą turto įvertinimą ir nustatytą vertę buvo tinkamai informuotas. Antstolis 2010 m. lapkričio 12 d. patvarkymu, atsižvelgdamas į atsakovo UAB banko SNORAS prašymą ir į ieškovo interesus, ieškovo turtą įvertino viešame turto registre nurodoma ieškovo turto verte – 8 100 000 Lt, taip pat išaiškino ieškovui teisę CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka iki varžytynių pradžios pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Su šiuo patvarkymu ieškovas buvo supažindintas patvarkymą įteikiant ieškovo atstovei. 2011 m. balandžio 11 d. patvarkymu antstolis nustatė turto kainą – 10 000 000 Lt. Apie tokį patvarkymą ir apie teisę CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka iki varžytynių pasiūlyti savo pirkėją ieškovas buvo informuotas tinkamai. Ieškovas jokių prieštaravimų dėl turto vertės nustatymo nepareiškė, savo pirkėjo nepasiūlė, antstolio veiksmų neskundė. Teismas, remdamasis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, jog ieškovo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisę pasiūlyti savo pirkėją ginčo turtui įsigyti, yra nepagrįsti. Teismo nuomone, byloje esantys duomenys taip pat paneigia ieškovo teiginius, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie varžytynes. Iš antstolio pateikto 2011 m. balandžio 19 d. rašto, adresuoto ieškovui ir bankui, matyti, jog ieškovas buvo informuotas pasirašytinai apie 2011 m. gegužės 24 d. skelbiamas pirmąsias varžytynes (CPK 706 str. 3 d.). Teismas, remdamasis tuo, kad antstolis tinkamai informavo ieškovą apie visus antstolio atliekamus procesinius veiksmus vykdomojoje byloje, kad visi dokumentai buvo įteikiami pasirašytinai ieškovo darbuotojams, darė išvadą, jog ieškovas buvo tinkamai informuotas apie būsimas varžytynes, todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 706 straipsnio 3 dalies ir 704 straipsnio normų pažeidimo.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikta VĮ Registrų centro nustatyta ginčo turto rinkos vertė 2007 m. liepos 19 d. nepatvirtina ieškovo teiginių apie tai, jog antstolio nustatyta turto kaina neatitiko rinkos vertės. Nurodytas vertinimas atliktas masinio vertinimo būdu, neindividualizuojant vertinamo turto, vertinimas atliktas dar 2007 metais, t. y. iki kilusios ekonominės krizės ir iki nekilnojamojo turto rinkos kainų stipraus kritimo, o minėti faktai yra visuotinai žinomi ir neįrodinėtini. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad turtas buvo vertinamas ir parduodamas varžytynėse 2011 metais, t. y. beveik po 4 metų nuo ieškovo pateikto vertinimo datos, o per tą laiką kainos žymiai keitėsi. Pagal byloje esančius duomenis VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu vertinto ginčo turto vertė 2010 metais sudarė 8 100 000 Lt, o tai, teismo nuomone, irgi patvirtina faktą, jog ginčo turto vertė po 2007 metų keitėsi ir mažėjo. Atsakovo AB banko SNORAS prašymu antstolis ginčo turtą įvertino didesne verte nei buvo nustatyta jo rinkos vertė nepriklausomo vertintojo ir nei buvo įvertinta VĮ Registro centro duomenimis. Nustatydamas turto kainą pirmosiose varžytynėse antstolis nepažeidė tuo metu galiojusios redakcijos CPK 718 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių kainos nustatymą pirmosiose varžytynėse (turtas buvo įvertintas 10 000 000 Lt, o buvo parduodamas už 8 000 000, t. y. 20 procentų sumažinus nustatytą turto rinkos kainą, kaip to reikalauja CPK 718 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo siūloma pateikti įrodymus dėl ginčo turto rinkos vertės šio turto perdavimo išieškotojui akto sudarymo momentu, skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, tačiau ieškovas tokiomis teisėmis nepasinaudojo. Kadangi ieškovas nepaneigė antstolio nustatytos ginčo turto rinkos vertės teisingumo, nepateikė pagrįstas abejones dėl turto vertės keliančių duomenų, nesant kitokių duomenų byloje teismas laikė, jog antstolio nustatyta ginčo turto vertė yra teisinga, todėl nėra pagrindo teigti, kad turtas perduotas išieškotojui už kainą, mažesnę nei ji turėjo būti nustatyta pagal CPK normas. Imperatyvių CPK nuostatų pažeidimo skelbiant ginčo turto varžytynes ir jo perdavimo išieškotojui metu teismas taip pat nenustatė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas UAB „Investicijų menas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Tai, kad skolininkas per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, nėra pagrindas antstolio veiksmus laikyti teisėtais. Apelianto nuomone, šiuo atveju buvo pažeistas esminis įstatymo reikalavimas įkainoti areštuojamą turtą rinkos kainomis. Tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas yra antstolio pareiga. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atlikto turto vertinimo išvadoje 0,5601 ha bendro ploto žemės sklypo dalies nuomos teisė įkainota tik 10 000 Lt. Kadangi į žemės sklypo nuomos teisę nebuvo atkreiptas objektyvus dėmesys, perdavus turtą pagal turto perdavimo išieškotojui aktą buvo pažeistos ieškovo teisės. Atsakovas BAB bankas SNORAS turės teisę ne aukciono būdu sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį (kaip buvo sudaręs ir ieškovas). Ši galimybė atsakovui egzistuoja tik todėl, kad ieškovas įsigijo statinius būtent tokioje vietoje, kurios palanki geografinė padėtis. Galimybė ne aukciono būdu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro sąlygas atsakovui gauti žymiai didesnį pelną nei yra perduoto turto įkainota vertė. Pastačius bet kokį statinį ar įgyvendinus ieškovo vystytą viešbučio projektą, nekilnojamojo turto vertė įgaus žymiai didesnę kainą nei nustatytoji antstolio. Vien ta aplinkybė, kad vykdomojoje byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, galėjo sukelti antstoliui abejonę, jog areštuotas turtas pagal esamus įrodymus negali būti įvertintas objektyviai ir tinkamai. Taigi nesant aiškios turto vertės, matant egzistuojančius prieštaringus įrodymus dėl turto objektyvios vertės nustatymo ir nežinant tikrosios jo kainos, antstolis negalėjo perduoti išieškotojui turto už 8 000 000 Lt. Kadangi turtas perduotas išieškotojui už mažesnę nei vidutinė rinkos kaina ir neįvertinus visų aplinkybių dėl turtinių teisių, darytina išvada, jog neteisingas turto įkainojimas ir mažesne nei vidutinė rinkos kaina turto perdavimas sudaro prielaidas spręsti dėl turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu. Šiuo atveju potencialiems pirkėjams, verslininkams žinant apie ieškovo vystytą projektą, atsižvelgus į turto mastą, jo geografinę padėtį, sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, pagrįstai manytina, kad turtas turėjo būti įkainotas didesne verte nei buvo perduotas išieškotojui.

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad turtinių teisių į žemės sklypą, esantį po realizuotais statiniais, antstolis nepardavinėjo ir atsižvelgti į jo rinkos vertę neturėjo jokio pagrindo. Rinkos vertė turi būti nustatoma realaus turto, o ne verslo vizijos (viešbučio projekto su didžiulėmis investicijomis). Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad realizuoto turto rinkos vertė yra didesnė nei antstolio nustatytoji (10 000 000 Lt). Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų apie turto rinkos vertę jo realizavimo momentu, todėl nėra pagrindo panaikinti turto perdavimo išieškotojui aktą dėl to, kad turtas buvo perduotas esą už nepagrįstai mažą kainą.

Atsakovas BAB bankas SNORAS atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog turtas galėjo būti parduotas didesne nei 8 000 000 Lt kaina ir apsiriboja tik abstrakčiais teiginiai apie pažeistas teises. Nustatant turto vertę buvo atsižvelgta į visas turto kainai įtaką darančias aplinkybes. Turtas buvo įvertintas nepažeidžiant CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Žinodamas apie pradėtą vykdymo procesą, vykdomojoje byloje atliekamus antstolio procesinius veiksmus, ieškovas turėjo būti aktyvus ir domėtis vykdymo eiga bei jam priklausančio turto realizavimu. Ieškovas neįrodė, kad yra pažeistos esminės jo teisės, todėl nėra pagrindo turto perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu CPK 602 straipsnio pagrindu, nes antstolis nustatė areštuoto turto kainą laikydamasis CPK keliamų reikalavimų. Ieškovo veiksmai, kai vykdymo proceso metu jis turi galimybę, bet nepateikia nuomonės dėl turto kainos ir nepasinaudoja galimybe skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę pirmosios instancijos teisme, vertintini ne kaip ieškovo siekis nustatyti tiesą byloje, o kaip siekis vilkinti bylinėjimosi procesą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.). Apskųsto sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 681 straipsnyje įtvirtintas skolininko areštuoto turto įkainojimo taisykles reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantu, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 2 d. antstolis V. M., vykdydamas Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 vykdomąjį raštą dėl 12 106 758,87 Lt skolos, 1 233 891,45 Lt palūkanų, 4 953,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, 265 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 10 Lt įspėjimo išlaidų (iš viso 13 345 879,07 Lt sumos) priteisimo, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius UAB „Investicijų menas“: parduotuves, esančias (duomenys neskelbtini), parduotuvės patalpas, skalbinių priėmimo punktą, dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), areštavo šiuos nekilnojamuosius daiktus. 2010 m. lapkričio 3 d. patvarkymu antstolis paskyrė ekspertizę šių nekilnojamųjų daiktų vertei nustatyti. UAB „Centro kubas ? Nekilnojamasis turtas“ pateikė prekybos pastato bei patalpų su žemės sklypo dalies nuomos teise vertinimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad vertinamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. lapkričio 3 d. yra 4 160 000 Lt. Antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro pateikiamą informaciją 2010 m. sausio 1 d. datai UAB „Investicijų menas“ priklausančio turto rinkos vertė yra 8 100 000 Lt, 2010 m. lapkričio 12 d. patvarkymu turto vertę nustatė būtent 8 100 000 Lt suma. Vėliau, gavęs išieškotojo prašymą įkainoti turtą 10 000 000 Lt verte atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 m. lapkričio 12 d. antstolio patvarkymo priėmimo nekilnojamojo turto rinkoje įvyko pokyčių, dėl kurių galėjo pasikeisti įkeisto turto vertė, antstolis 2011 m. balandžio 11 d. patvarkymu nustatė, jog viso areštuoto turto kaina yra 10 000 000 Lt, o pradinė pirmųjų varžytynių kaina ? 8 000 000 Lt. Pirmosioms varžytynėms neįvykus, išieškotojas sutiko perimti turtą už 8 000 000 Lt ir jį perėmė ginčijamu 2011 m. rugsėjo 2 d. turto perdavimo išieškotojui aktu, patvirtintu 2011 m. rugsėjo 27 d. teisėjo rezoliucija (vykdomosios bylos Nr. 13-2541/10 duomenys). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo spręsti, kad antstolis areštuotą turtą įkainojo mažesne nei vidutinė šio turto rinkos kaina. Byloje surinkti įrodymai apie ginčo turto vertę jo arešto (įkainojimo) ir perdavimo išieškotojui metu (VĮ Registrų centro pažymose nurodyta, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė 2010 m. sausio 1 d. buvo 8 100 000 Lt, UAB „Centro kubas ? Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitos išvadose nurodyta, jog 2010 m. lapkričio 3 d. (turtas areštuotas 2010 m. lapkričio 2 d.) jo rinkos vertė buvo 4 160 000 Lt) leidžia daryti išvadą, kad nežiūrint to, jog skolininkas nereiškė prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, neteikė kitokią vertę nei nustatytoji kaina patvirtinančių įrodymų, neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti, antstolis šiuo atveju ėmėsi būtinų priemonių savo pareigai tinkamai įvykdyti, t. y. areštuoto turto teisingai kainai nustatyti. Neegzistuoja pagrindas manyti, jog net ir nustačius 10 000 000 Lt turto kainą, buvo kokių nors aplinkybių (duomenų, faktų), dėl kurių antstoliui galėjo kilti abejonių dėl jo nustatytos areštuoto turto vertės. Ieškovas į bylą pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, pagal kurį 2007 m. liepos 19 d. atlikto masinio vertinimo duomenimis turto vertė buvo daugiau nei 13 mln. Lt (78-86 b. l.). Tačiau, kaip jau minėta, kartu su byla pateiktoje vykdomojoje byloje yra VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriuose nurodyta, kad 2010 m. sausio 1 d. ginčo turto vertė buvo 8 100 000 Lt, t. y. kur kas mažesnė nei vertė, nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2007 m. liepos 19 d. išrašuose. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2007 m. liepos 19 d. fiksuotas ginčo turto vertinimas negali būti laikomas tinkamu nustatant turto kainą to turto arešto (2010 m. lapkričio 2 d.), jo vertės nustatymo (2011 m. balandžio 11 d.), turto pardavinėjimo varžytynėse (2011 m. gegužės 24 d.) ar turto perdavimo išieškotojui metu (2011 m. rugsėjo 2 d.) dėl jau po 2007 m. liepos 19 d. užfiksuoto masinio vertinimo kilusios ekonominės krizės kaip visuotinai žinomos aplinkybės. Nuo 2008 m. pasaulio, taip pat ir Lietuvos ekonomikoje įvyko esminių pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui ir kitoms visuomenės gyvenimo sritims. Pažymėtina, kad buvus galimybei tokius pokyčius prognozuoti, nebūtų kilę tokio masto neigiamų padarinių šalies ekonomikai. Kaip jau pažymėta, pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010). Juolab kai šią aplinkybę patvirtina vėlesni Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys apie vidutines turto rinkos vertes. Be to, tiek antstolio iniciatyva atlikto turto įvertinimo išvadose, tiek VĮ Registrų centras pažymose pateikta 2010 m. sausio 1 d. datai turto vertė yra mažesnė nei antstolio nustatytoji kaina (10 000 000 Lt). Ieškovas jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad turto perdavimo išieškotojui metu turto vertė buvo žymiai didesnė už antstolio atliktą įkainojimą, nepateikė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad buvo pažeistas įstatymo keliamas antstoliui reikalavimas areštuojamą turtą įkainoti rinkos kainomis.

Apeliantas skunde nurodo, kad antstoliui 2011 m. rugsėjo 2 d. perdavus turtą pagal perdavimo išieškotojui aktą, buvo pažeistos ieškovo teisės, nes esą nebuvo atkreiptas objektyvus dėmesys į žemės sklypo nuomos teisės vertę, todėl, apelianto nuomone, nebuvo tinkamai įkainotas ir pats turtas. Pagal UAB „Centro kubas ? Nekilnojamasis turtas“ atlikto turto vertinimo išvadas 0,5601 ha žemės sklypo dalies nuomos teisė įkainota 10 000 Lt suma, gi apeliantas, teigdamas, kad sklypo nuomos teisė yra daug vertingesnė, savo teiginio nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Be to, visas turtas antstolio buvo įkainotas 10 000 000 Lt, t. y. daugiau nei du kartus didesne verte nei nurodyta minėtoje turto vertinimo išvadoje. Vadinasi, būtų klaidinga remtis turto vertinimo išvadoje nurodyta žemės sklypo nuomos teisės verte ir teigti, kad įvertinant turtą nebuvo atkreiptas objektyvus dėmesys į žemės sklypo nuomos teisę. Toks apelianto teiginys yra deklaratyvus, pareikštas nepateikiant duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti dėl teisingos ginčo turto vertės nustatymo.

Apeliantas taip pat teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, numatantį, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, atsakovas BAB bankas SNORAS turės pirmenybę sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį ir kad ši galimybė egzistuoja būtent todėl, jog ieškovas įsigijo statinius tokioje vietoje, kuri yra palanki savo geografine padėtimi. Be to, apelianto nuomone, galimybė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro sąlygas atsakovui gauti žymiai didesnį pelną nei buvo įkainotas išieškotojui perduotas turtas. Teisėjų kolegija negali pritarti skundo teiginiui, kad dėl palankios geografinės padėties atsakovas turi galimybę sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį, nes, kaip pats apeliantas nurodo, tokia galimybė atsiranda ne dėl turto geografinės padėties, o dėl to, kad žemės sklypo dalis yra užstatyta ginčo turto perdavimo išieškotojui aktu perduotais nekilnojamaisiais daiktais. Geografinė padėtis bet kuriuo atveju yra aplinkybė, į kurią atsižvelgiama vertinant turtą. Tą patvirtina ir į bylą pateikta turto vertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad Žirmūnai, t. y. vieta, kuriame yra ginčo nekilnojamieji daiktai, yra mišraus užstatymo mikrorajonas, kuris yra itin funkcionalus bei jo potencialas išnaudojamas gerai. Kaip jau buvo minėta, duomenų, jog dėl geografinės padėties ar kitų aplinkybių turto vidutinė rinkos vertė buvo didesnė nei įkainota antstolio, nėra pateikta. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto perdavimo išieškotojui aktu buvo perduoti konkretūs nekilnojamieji daiktai, todėl skundo argumentai, susiję su ieškovo neva vystytu viešbučio projektu ir dėl to galimai didėsiančia turto verte, neturi įtakos sprendžiant, ar turto vertė buvo nustatyta tinkamai. Turto rinkos vertė yra pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, o ne ateityje, įgyvendinus tam tikrus projektus. Be to, nėra jokių duomenų apie tai, kad toks projektas apskritai bus įgyvendinamas ir kad dėl jo (projekto) turtas turėjo būti įvertintas žymiai didesne kaina. Apibendrinant teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog duomenys apie turto vertę turėjo antstoliui kelti kokių nors abejonių; priešingai –bylos duomenys tvirtina, kad areštuotas turtas buvo įvertintas tinkamai ir objektyviai.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindus, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nustato CPK 327 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi šio kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai, t. y. absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti sprendimą neišspręstų reikalavimų dalyje ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Kitais atvejais procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Apeliantas nepagrindė kitų sąlygų, suteikiančių apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, egzistavimo. Priešingai, išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimų į jį teisinius argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė dėl jų pagrįstas ir argumentuotas išvadas (CPK 185 str.), tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras PečiulisAlvydas Poškus