Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2273-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
A5.-2273-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01666-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Pažeidėjas
M. V., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2273-1033/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01666-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. V.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V., būdamas MB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė), vadovu, 2019 m. vasario 4 d. 10.50 val. Bendrovės veiklos vykdymo teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), leido dirbti S. A., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie S. A. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje M. V. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad Bendrovę įsteigė 2017 m. gruodį, yra pradedantis verslo atstovas, profesinėje veikloje stengiasi laikytis visų teisės aktų reikalavimų, bet gali būti, kad ne viską pavyksta išpildyti. Prašo atsižvelgti į paaiškinimus, į jo asmenybę, į tai, kad neturi galiojančių nuobaudų, gauna kintamas pajamas, dirba tik viename darbe, ir skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatyta minimali. Nelegalaus darbo tyrimo akte yra teisingai užfiksuota, kad S. A. iki 2018 m. gegužės mėn. dirbo to paties komplekso Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gretimame garažo bokse įmonėje (duomenys neskelbtini). Ši įmonė nuo 2018 m. sausio įsikėlė į šias patalpas, tarp jo ir S. A. susiklostė draugiški santykiai – vienas pas kitą užeidavo pasikalbėti, pasikonsultuoti. Nuo 2018 m. gegužės mėn. S. A. nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini), tačiau jie liko draugais. Patikrinimo metu 2019 m. vasario 4 d. S. A. buvo servise, tačiau darbo funkcijų neatliko, jokios atliekamo darbo funkcijos taip pat nėra fiksuotos nelegalaus darbo akte. Institucijos atstovai matė, kad S. A. sėdėjo ant suolo ir gėrė kavą, laukė jo sugrįžtant, nes po pietų planavo apžiūrėti jam priklausantį automobilį, o ši automobilio markė yra S. A. specializacija ir pomėgis. Jis neprašė S. A. priimti ar aptarnauti kitus serviso klientus bei atlikti kokias nors automechaniko pareigas. Pavaldumo santykio tarp jų nebuvo. Bendrovės darbo apranga yra kombinezonas su užrašu, o S. A. buvo apsirengęs kasdieniais drabužiais. Pagal suformuotą teismų praktiką nelegalus darbas – kai darbdavys leidžia dirbti darbą nesudarius darbo sutarties, t. y. realaus darbo fakto įrodymas yra būtinas, kad galima būtų kvalifikuoti kaip pažeidimą. Po patikrinimo jis atsižvelgė į inspektorių rekomendacijas saugiai darbo aplinkai – įrengė turėklus, izoliavo medieną aplink krosnį. Viso tyrimo metu bendradarbiavo su inspektoriais, teikė paaiškinimus. Nuo 2019 m. vasario 4 d. S. A. suteikė darbą, sudarė darbo sutartį. Darbo sutartį pasirašė tą pačią dieną, negali tiksliai pasakyti kada, ar po patikrinimo, ar prieš. Faktiškai S. A. darbo diena prasidėjo nuo 10.00 val., bet tą dieną jis jokių darbų neatlikinėjo. Inspektoriai atvyko apie 11.00 val., o S. A. prieš vieną valandą buvo įdarbintas, tačiau „Sodroje“ įformintas jau po patikrinimo. S. A. dirba bendrovėje iki šiol. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo.

Teismo posėdyje Institucijos įgaliotas atstovas J. V. administracinio nusižengimo protokolą palaikė. Paaiškino, kad protokolas surašytas pagrįstai, nes užėjus į Bendrovės serviso patalpas ir inspektoriams pasiteiravus: „Ar dirbate?“, buvęs vienintelis asmuo S. A. atsakė, jog dirba, patikslino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir tada jis pradėjo nebebendrauti, neatsakinėjo į klausimus bei nepateikė jokių dokumentų. Pats S. A. nurodė, kad dirba, nes buvo vienintelis autoservise. Kaip matyti, M. V. su S. A. tarėsi dėl darbo, buvo instruktuotas jau prieš patikrinimą, buvo ketinimas dirbti tame servise, darbo sutartis sudaryta ir „Sodra“ informuota jau po patikrinimo. Darbo sutartyje numatyta, kad S. A. darbą pradeda 2019 m. vasario 4 d., darbo pradžia žiniaraštyje paminėta, kad tą dieną jis dirbo 8 valandas. Atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, prašo skirti M. V. nuobaudą sankcijos ribose, labiau į mažesnę pusę.

M. V. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0801 – 1543 (b. l. 3-4), S. A. paaiškinimai (b. l. 5-7), M. V. paaiškinimai (b. l. 8-9), VSDFV duomenys apie Bendrovės darbuotojus, iš kurių matyti, kad pranešimas apie S. A. socialinio draudimo pradžią Bendrovėje buvo pateiktas 2019 m. vasario 4 d. 12.57 val. (b. l. 10-12), 2019 m. vasario 4 d. darbo sutartis ir Bendrovės 2019 m. vasario mėnesio darbo grafikas bei darbo laiko apskaitos žiniaraštis, įrodantys, kad S. A. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. vasario 4 d. 10.00 val. (b. l. 13-14), taip pat fotonuotrauka, kurioje užfiksuota Bendrovės serviso patalpos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), vaizdo įrašas su Bendrovės 2019 m. vasario 4 d. patikrinimo medžiaga (b. l. 22), VĮ „Registrų centras“ informacija apie Bendrovę ir jos vadovą M. V. (b. l. 23), administracinių nusižengimų registrų duomenys (b. l. 24-25), kita bylos medžiaga, o taip pat M. V. paaiškinimai teisme.

Motyvuojamoji dalis

DK 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Įvertinęs pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais duomenimis įrodyta, jog S. A. nuo 2019 m. vasario 4 d. atliko darbo funkcijas Bendrovės naudai – iki patikrinimo 2019 m. vasario 4 d. jis buvo informuotas dėl darbo saugos sąlygų, darbo sutartį dėl automechaniko darbo pasirašė po patikrinimo 2019 m. vasario 4 d., o pagal darbo grafiką ir darbo laiko apskaitos žiniaraštį S. A. dirbo nuo 2019 m. vasario 4 d. 10.00 val. iki 19.00 val. – 8 valandas (nuo 14.00 val. iki 15.00 val. - pertrauka) , kai darbdavys nustatyta tvarka nebuvo sudaręs su darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo dienos, todėl M. V., kaip Bendrovės direktoriaus veiksmai (neveikimas) teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į asmens nelegaliai dirbtą laikotarpį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka du kartus už nešiurkščius nusižengimus, baudos sumokėtos, viena nuobauda galioja), tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, į tai, kad Bendrovė veiklą vykdo kiek daugiau nei vienerius metus ir jo, kaip vadovo stažas ir patirtis darbo santykiuose nėra didelis, anksčiau nelegalaus darbo faktų nėra fiksuota. Iš bylos duomenų matyti, kad M. V. ėmėsi aktyvių veiksmų ir tinkamai įdarbino S. A. iškart po nustatyto pažeidimo, taip pat operatyviai įgyvendino priemones dėl Institucijos rekomendacijų saugiai darbo aplinkai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad M. V. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis gali būti mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Šiuo atveju teismas remiasi teismų suformuota praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta, paskyrus M. V. už padarytą nusižengimą švelnesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

M. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19099134470. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas Rolandas Bužinskas