- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 1-413-768/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00750-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Civilinis ieškovas
- Ž. Š.
- Kaltinamasis
- L. J.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neįgalus (darbingumas 55%), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas 2012-08-10 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. viešųjų darbų bausme 5 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui, 2013-01-31 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. 2013-11-17 apie 18.00 val., Panevėžio r., Miežiškių sen., Miežiškių k., Nevėžio g. 20 esančiame alaus bare, tyčia sužalojo Ž. Š., t.y., sudavė jam kumščiu vieną kartą į kaklą ir vieną kartą į galvą, po ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindų, tuo jam padarė poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairėje galvos pusėje, poodinę kraujosruvą dešinėje galvos pusėje, dešinės pusės kaukolės skliauto kaulų lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalu dešinėje pusėje, pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvą dešinio smegenų pusrutulio smilkininėje dalyje, taip nesunkiai sutrikdė Ž. Š. sveikatą.
Kaltinamasis L. J. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013-11-17 atėjęs į barą nusipirko 100 g. degtinės ir prisėdo prie staliuko, prie kurio jau sėdėjo barmenė, jos padėjėja D. ir nukentėjusysis Ž.. Jie apgirtę susiginčijo su Ž., todėl Ž. kažkur išėjo, o po 10 minučių sugrįžo ir atsinešė beisbolo lazdą. Ž. lazda užsimojo, tačiau lazdą spėjo paimti barmenė. Tada jis Ž. rankos delnu stūmė į krūtinę. Kodėl stūmė, nežino. Ž. krito aukštielninkas, bet po 5 minučių atsikėlė ir išėjo namo. Negali pasakyti, ar jis krisdamas trinktelėjo galvą į žemę. Į kaklą, galvą Ž. tikrai nesudavė. Iš kur Ž. galvoje atsirado kraujosruvos, jis nežino. Kai jis atėjo į barą, nukentėjęs nebuvo sužalotas, todėl taip išeina, kad sužalojimai atsirado po jų konflikto. Kaltę jaučia, tiki, kad sužalojo jis, tačiau su civilinio ieškinio dydžiu nesutinka. Galėtų atlyginti 10 000 Lt, be to, sutinka atlyginti teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. J. kaltė įrodyta.
Nukentėjusysis Ž. Š. parodė, kad jis pamena, kad buvo užėjęs į barą, prisėdo prie vyrų, žaidė kortomis. Bežaidžiant susipyko, todėl išėjo link namų. Prie namų pamatė numestą stalo medinę koją. Pasiėmęs pagalį sugrįžo atgal į barą tikriausiai norėdamas pagąsdinti kaltinamąjį. Kas įvyko bare, kuomet jis grįžo, nebepamena.
Jam buvo padaryti galvos sužalojimai, skilusi kaukolė, nubrozdinimai, dešinėje galvos pusėje liko įdubimai. Gydytojai sakė, kad kaulas skilo nuo stipraus smūgio. Nežino ar pagaliu, ar ranka suduotas smūgis. Gydėsi ligoninėje 10 dienų, po to 2 mėnesius namuose. Gydymosi laiku negalėjo dirbti AB „Ketvirta“, todėl tą laiką neturėjo pajamų. Šiuo metu jau pilnai pasveikęs, nors sužalojimo pasekmes jaučia. Kartais paskauda, kartais svaigsta galva, negali ilgai būti saulėje. Galvos matomoje vietoje liko matoma duobutė ir randas, kas jam sukelia nepatogumus, nes jie išliks visą gyvenimą. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti mažina iki 10 000 Lt, be to, prašo priteisti turtinės žalos tiek, kiek neuždirbo per gydymosį laiką, tai 2957,28 Lt. Taip pat prašo priteisti proceso išlaidas – 1500 Lt už advokato paslaugas.
Liudytoja Z. K. Š. parodė, kad 2013-11-17 jos vyras Ž. Š. apie 14.00 val. grįždamas iš miesto nuėjo tiesiai į barą. Apie 17. 30 val. išgirdusi bildesį pažiūrėjo pro langą ir pamatė Ž. einantį link baro. Ji dar jam sušukusi, kad eitų namo, tačiau Ž. jai atsakė, kad greitai grįš. Neatsisukdamas surėkė ir nuėjo į barą. Po kiek laiko vaikas parbėgo iš parduotuvės ir pasakė, kad tėtė bare guli ant grindų. Kaip vaikas atsidūrė bare, nežino, gal iš parduotuvės eidamas užėjo. Matė, kaip po kelių minučių iš baro išėjo padėjėja D. ir už baro kampo padėjo pagalį. Tuo metu ji buvo išlindusi per savo namų langą, atstumas iki baro apie 200-300 metrų. Pamačiusi visa tai pagalvojo, kad Ž. bus į barą nusinešęs pagalį. Tada ji greitai apsirengė ir nuėjo į barą. Bare pamatė, kad Ž. guli ant žemės išpiltas prakaito. Tuo tarpu kaltinimasis sėdėjo nusisukęs ir gėrė alų. Ji pradėjo šaukti, kodėl niekas nekviečia greitosios. Paklausus barmenės kas nutiko, ji nieko neatsakė, tačiau atsisukęs kaltinamasis pasakė, - ko jis ant manęs šokinėja su mečete. Ji vėl pradėjo šaukti, kad jie prisigeria, o tada mušasi, šaukė, kad nereikėjo jo mušti, o tiesiog išvesti iš baro. Išbėgusi į kiemą iškvietė greitąją pagalbą. Vyras visą laiką gulėjo. Sugrįžus į barą kaltinamasis pasodino Ž. ant suolo, jis pradėjo atsigavinėti. Šiek tiek atsipeikėjęs pasakė, kad reikia eiti į namus. Parėjus namo jis pasakė, kad eina miegoti. Ji pastebėjo, kad kakle ir dešinėje ar kairėje kaktos pusėje buvo nubrozdinimas. Atvykusiems medikams paaiškino, kad galėjo būti smūgiuota lazda per galvą, todėl medikai Ž. išsivežė į ligoninę.
Vėliau ji domėjosi, kas nutiko bare. Barmenė nepasakojo nieko, tačiau D. pasakojo, kad kaltinamasis davė Ž. delnu į kaklą ir į galvą. D. buvo susitikusi prie baro, be to, buvo pas ją namuose. Abu kartus ji kalbėjo vienodai.
Liudytoja D. Č. parodė, kad 2013-11-17 nuo 8. 00 val. buvo bare. Kada kaltinamasis atėjo į barą ji nepamena, apie tai gali paaiškinti barmenė. Ji pati išgėrė, apsvaigo, todėl aplinkybių gerai nepamena. Konflikto detalių nepamena, kas įvyko tarp vyrų nematė, nes tuo metu buvo parūkyti, o kai grįžo pamatė nukentėjusįjį gulintį ant žemės. Aplinkybių dėl bare buvusio pagalio ji gerai nepamena dėl girtumo. Matė, kad nukentėjęs buvo sužalotas, matė ant jo kaklo raudoną juostą, o ar ant veido buvo kokie nors nubrozdinimai, ji neatsimena. Pokalbio su nukentėjusiojo žmona Z. taip pat neatsimena, nes turi problemų su atmintimi.
Liudytoja A. Š. parodė, kad 2013-11-17 kaltinamasis į barą atėjo apie 9. 00 val, vėliau atėjo nukentėjusysis. Jiems pardavė mažiausiai po penkis bokalus alaus. Kaltinamasis vienu metu jau buvo išvažiavęs į namus, tačiau grįžo, nes reikėjo, kad ji jam suleistų vaistus. Ji suleido vaistus, jis išėjo ir ten jie dėl kažko apsistumdė. Tada Ž. išėjo namo ir atsinešė pagalį, t.y., koją nuo stalo. Kada jis įėjo nešinas pagaliu, ji iškarto priėjo ir pasakė, kad negalima, ir kaire ranka ištraukė tą pagalį. Jis nesipriešino, atidavė pagalį, nesidraskė. Pagalvojo, kad viskas tuo ir pasibaigė, kad nebėra grėsmės, bet atsistojo kaltinamasis ir pasakęs, - dar tu čia pagalį atsinešei, sudavė nukentėjusiajam. Ji tuo metu jau tvarkė kasą, skubėjo, todėl nesitikėjo, kad gali kaltinamasis trenkti, nes pagalio nukentėjęs nebeturėjo. Nematė tiksliai kuo kaltinamasis trenkė, ar kumščiu, ar kažkaip kitaip trenkė. Gal į kaklą trenkė, nors tiksliai nematė, nes nežiūrėjo. Pakėlusi akis pamatė, kad nukentėjęs krito aukštielninkas, trenkė galvą ir nebeatsikėlė. Supranta, kad galėjo būti tik suduota, kitaip negalėjo būti. Be to, matė dėmę ant nukentėjusiojo kaklo. Tada atėjusi jo žmona iškvietė greitąją pagalbą. Neužilgo, nepraėjus 20 minučių, nukentėjęs atsikėlė ir jie išėjo namo. Pagalį padavė atbėgusiam nukentėjusiojo sūnui. Jokio reikalo suduoti smūgio nebuvo, nukentėjęs pagalio rankoje nebeturėjo, grėsmės nebuvo. Gal kaltinamasis užpyko, kad nukentėjusysis atsinešė pagalį. Kitą dieną kaltinamasis atėjęs į barą pasakė, kaip išjungė Ž., kad jis trenkė su dešiniu delno šonu, pasakojo bare buvusiems vyrams, ne jai.
Ekspertas R. Ž. paaiškino, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti jam griūnant aukštielninkam. Sužalojimai turėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, o vertinant tai, kad lūžusi kaukolė, pastūmimas atmestinas. Kaukolę galima susilaužyti, jei vertinti atskirai, jei jis griuvo ir dešine galvos puse atsitrenkė į kietą buką paviršių - stalą ar grindis, ar į kažką atsikišusį, tuomet toks sužalojimas galimas, tačiau dar reikia kažkaip paaiškinti kairėje pusėje nustatytą sužalojimą. Jeigu griūnant pasuko galvą, o trauminis poveikis gavosi į sužalojimo vietą, tai toks sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant. Labiau tikėtina, kad tai buvo tiesiogiai koncentruoto trauminio poveikio pasėkoje, pavyzdžiui smūgis koja, ar ranka, ar dar kažkokiu tai daiktu. Įdubimai kaukolėje galėjo atsirasti po operacijos. Suaugęs vyras gali padaryti tokį sužalojimą ir ranka, ir koja.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1742/13(05) matyti, kad Ž. Š. nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje galvos pusėje (kaktinėje-momeninėje srityje), poodinė kraujosruva dešinėje galvos pusėje (kaktinėje-momeninėje srityje), dešinės pusės kaukolės skliauto kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalu dešinėje pusėje, pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruva dešinio smegenų pusrutulio smilkininėje skiltyje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), ne mažiau kaip 2 trauminiais poveikiais, iki hospitalizacijos į Panevėžio ligoninę (2013-11-17, 18.35). Sužalojimai dešinėje galvos pusėje (poodinė kraujosruva dešinėje kaktinėje-momeninėje-smilkininėje srityje, dešinės pusės kaukolės skliauto kaulų lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalu dešinėje pusėje, pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruva dešinio smegenų pusrutulio smilkininėje skiltyje) sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl Ž. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatytas sužalojimas kairėje galvos pusėje (poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kairėje kaktinėje-momeninėje srityje), vertinant atskirai, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai dešinėje galvos pusėje, vertinant atskirai, galėjo būti padaryti nugriuvus atsitrenkus į kietą pagrindą. Ligoninėje užfiksuotas alkotesterio parodymas 2,68 promilės, tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. (b.l. 17-18)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. pG 1742/13/14 (05) matyti, kad pagal sužalojimų pobūdį (kraujosruva su odos nubrozdinimais) ir lokalizaciją (kaktinėje-momeninėje srityje) kairėje galvos pusėje, šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginio smūgio pasėkoje tiek nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką paviršių. Tačiau vertinant visus nustatytus sužalojimus galvoje, pagal jų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti vienmomentiškai nugriuvęs. (b.l. 21)
Visi šie įrodymai patvirtina L. J. kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu.
Nors kaltinamasis tik iš dalies pripažino kaltę, iš esmės jis neginčija, kad dėl jo veiksmų galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, dargi jis sutinka atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą. Byloje nėra kitų duomenų, kurie leistų suabejoti tuo, kad ne kaltinamasis, o kitas asmuo sužalojo nukentėjusįjį arba nukentėjusysis susižalojo kur nors kitoje vietoje. Liudytoja A. Š. patvirtino, kad ji įsitikinusi, jog kaltinamasis sudavė smūgį, nuo kurio kaltinamasis griuvo, trenkė galvą į grindis ir nebeatsikėlė. Šie duomenys patvirtina, kad tarp kaltinamojo veiksmų – smūgio arba stūmimo yra tiesioginis priežastinis ryšys su kilusiomis pasekmėmis. Ekspertas R. Ž. patvirtino, kad sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek galvai atsitrenkus į grindis, taigi šiuo atveju vertinant veiką, neturi esminės reikšmės kokiu būdu padarytas sužalojimas, ar ranka, ar atsitrenkus į grindis. Negalima atmesti, kad nukentėjusysis griūdamas pasuko galvą ir būtent dešine galvos puse atsitrenkė į grindis, tokiu būdu patirdamas traumą, tačiau kaip jau minėta, nustatant kaltę ši aplinkybė esminės reikšmės neturi.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuojamas tais atvejais, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį - daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų - profesinio ar bendro darbingumo. Taigi esant šioms aplinkybėms kaltinamojo L. J. veika pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 dalis), taip pat į LR BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Byloje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis į barą nebūtų sugrįžęs ir nebūtų atsinešęs pagalio, konfliktas nebūtų įvykęs.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad jis nuskalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį L. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį – nusikalstama veika padaryta tyčia, ji priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Taip pat atsižvelgia į šia veika sukeltas pasekmes, jų pobūdį, pasekmių trukmę. Nusikalstama veika padaryta žala žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurio pasekmės šalinamos iki šiol (dar pasireiškia galvos skausmai, galvos svaigimas), be to, traumos gydymas, nors ir sklandus, truko pakankamai ilgai, šiuo sužalojimu buvo sukelti nepatogumai; taip pat į kaltinamojo asmenybę – L. J. teistas už nusikaltimą nuosavybei, administracine tvarka nebaustas (b.l. 95 - 96); neįgalus, žada ateityje atlyginti padarytą žalą. Kadangi yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, kaltinamasis sutinka atlyginti padarytą žalą ir daugiau nebenusikalsti, jam skirtina švelniausia bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas lygus vidurkiui.
Byloje nukentėjusysis Ž. Š. pareiškė 2957, 28 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą sudarė darbo užmokestis, kurio jis negavo gydydamasis traumą. Šį reikalavimą jis pagrindė pateikdamas UAB „Kertvita“ pažymą (t. 1, b.l. 41) apie vidutinį darbo dienos užmokestį (LR CK 6.249 str.). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad nukentėjusiajam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala yra įrodyta (LR BPK 115 str. 1 d.), todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis Ž. Š. grindžia tuo, kad jam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl padaryto sužalojimo juto skausmą, nepatogumus, pažeminimą, buvo atlikta galvos operacija, iki šiol jaučia galvos skausmus bei svaigsta galva.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje byloje nukentėjusiajam padaryta žala jo asmens sveikatai. Jo sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl ko jis neteko darbingumo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą, atsižvelgia į tai, kad jam dėl sveikatos sutrikdymo buvo daroma galvos operacija. Dėl patirtos traumos jam teko iškęsti skausmą ir pooperacinio laikotarpio nepatogumus. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota gyvybiškai svarbi kūno vieta - galva. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis sužalojimas tam tikra prasme buvo pavojingas gyvybei ir jeigu ne medicinos darbuotojų atidumas, jis galėjo pasibaigti nukentėjusiojo mirtimis. Akivaizdu ir tai, kad dėl sužalojimo pobūdžio ir atliktos operacijos išliko aiškiai matomi randai ir įdubimas viršugalvyje, traumos pasekmės jaučiamos iki šiol (svaigsta galva, jaučiamas skausmas). Tai iš dalies turi įtakos ir nukentėjusiojo asmens psichinei sveikatai.
Bylos duomenimis kaltinamasis L. J. turi nekilnojamojo turto, be to, susitarė su nukentėjusiuoju, kad 10 000 Lt kompensacija yra pakankama. Taigi esant abipusiam susitarimui dėl neturtinės žalos dydžio bei atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, nukentėjusiajam priteistina 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo L. J..
Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 5606, 41 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys įrodytas pateiktais dokumentais, kaltinamasis neprieštarauja ir sutinka padarytą žalą atlyginti, dėl to visiškai tenkintinas.
Motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl proceso išlaidų atlyginimo
Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas – advokatas Rolandas V. prašo išieškoti iš kaltinamojo L. J. turėtas proceso išlaidas – 1500 Lt nukentėjusiajam už suteiktą teisinę pagalbą. Pateikdamas prašymą pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 709081 (t. 2, b.l. 163), įrodantį turėtų išlaidų dydį. Atsižvelgiant į advokato paslaugų apimtį bei į rekomendacijas dėl maksimalaus užmokesčio advokatui apmokėti, šis prašymas tenkinamas. (LR BPK 104 str.)
Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamojo išieškotina valstybei 54, 50 Lt proceso (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais teismas,
nusprendžia:
pripažinti L. J. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 2, 5 punktais, skirti nuteistajam draudimus bei įpareigojimus:
uždrausti L. J. laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis baruose, kavinėse ir kitose
viešojo maitinimo įstaigose, kuriuose prekiaujama alkoholiu;
įpareigoti jį per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama
veika padarytą 2957, 28 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam Ž. Š.;
įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 70
valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš L. J. 2957, 28 (du tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt septynis litus 28 cnt.) turtinei žalai ir 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai Ž. Š. atlyginti.
Tenkinti visiškai Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 5606, 41 Lt (penkių tūkstančių šešių šimtų šešių litų 41 cnt.) turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš L. J., žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos buv. Europos aikštė 1, LT-03505, Vilnius, įm. kodas 191351679, a/s (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b/k 73000.
Laikiną L. J. nuosavybės teisės apribojimą, skirtą 2014 m. birželio 25 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nutartimi, palikti nepakeistą.
Išieškoti iš L. J. 54, 50 Lt turėtas proceso (pašto) išlaidas valstybei ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt nukentėjusiajam Ž. Š..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.