Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovas L. T., atsakovui G. A., trečiajam asmeniui R. T., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovui G. A., tretysis asmuo R. T., dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, paaiškino ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad mokosi gimnazijoje dvyliktoje klasėje, todėl dirbti negali, ruošiasi egzaminams. Jį išlaiko mama, bet jos pajamų neužtenka paprasčiausioms išlaidoms. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas turi nemažai turto ir gali skirti per mėnesį 174 eurų jam, kaip paramą. Pernai iš atsakovo jų šeima gavo 22 000 Lt, tačiau šie pinigai buvo atiduoti skoloms, paskolai už butą ir kitoms būtinoms išlaidoms.

Tretysis asmuo R. T. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, papildomai paaiškino, kad atsakovas visada žinojo, kad turi sūnų, nes ji jam pasisakė, kad laukiasi, o jis ją paliko. Atsakovas niekada savo sūnumi nesirūpino, nepasiteiravo, kaip jiems sekasi, nors mieste dažnai juos matydavo. Ji tikėjo, kad galės pati savo sūnų išlaikyti, tačiau jos pajamų neužtenka. Dėl sunkių darbo sąlygų ji buvo priversta išeiti į pensiją, jos pensija yra 1135 Lt, tačiau šiuo metu ji pradėjo dirbti ir gauna 780 Lt pensijos bei 1000 Lt darbo užmokestį. Ji taip pat turi nepilnametę trijų metų dukrą, kurios išlaikymui ji skiria 500 Lt per mėnesį, tokia pačia suma prisideda nepilnametės tėvas. Jų šeima gyvena vieno kambario bute, turėjo buto paskolą, kurios padengimui panaudojo iš atsakovo pernai gautus 22000 Lt, transporto priemonių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovas G. A. yra vaiko L. T. tėvas, o L. T. yra G. A. sūnus. Šiuo sprendimu taip pat buvo patvirtinta R. T. ir G. A. taikos sutartis, kuria G. A. įsipareigojo mokėti nepilnamečiui sūnui kas mėnesį jo išlaikymui po 500 Lt iki jo pilnametystės bei sumokėti sūnui 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas L. T. mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, gimnaziją numato baigti 2015-07-15. Atsakovas G. A. yra senatvės pensininkas, jam išduotas pensijos gavėjo pažymėjimas neterminuotai, jam mokama 276,32 Lt pensija. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei pastatas – sveikatos centras, adresu (duomenys neskelbtini), bei keturios transporto priemonės. Trečiojo asmens R. T. mėnesio pajamos, jos teigimu, yra 780 Lt pensija bei 1000 Lt darbo užmokestis, jai nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, adresu (duomenys neskelbtini).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje (2013-06-20 įstatymo Nr. XII-396 redakcija, aktuali nuo 2013 07 09 (Žin., 2013, Nr. 73-3654)). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju, būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Tai reiškia, kad nėra nustatytų esminių paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai.

Tame pačiame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas LR CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymą, yra nurodęs, jog išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Pažymėtina, jog paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tuomet, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma; yra pažangus – perkeliamas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidžiama laikyti brandos egzaminus ir juos išlaiko; vaikui būtina parama, nes jis neturi galimybės save išlaikyti ir neturi turto; tėvai turi galimybę teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad L. T. mokosi (duomenys neskelbtini) 12 klasėje, pagal vidurinio ugdymo programą. Gimnaziją numato baigti 2015-07-15. (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad L. T. 2013-2014 mokslo metų mokymosi pažymių vidurkis – 7,56 balo. Jis yra gero elgesio, geba neblogai dėstyti savo mintis raštu ir žodžiu lietuvių kalba, yra patikimas, draugiškas, atkakliai siekiantis tikslo, bendros veiklos partneris. Mokinys fiziškai gerai išsivystęs, lanko sporto klubą(duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas mokosi gimnazijoje, dieniame skyriuje, jo mokymasis vertintinas kaip pažangus. Bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas savo vardu neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, besimokydamas niekur nedirba, kadangi mokosi dieniniame skyriuje, savo jėgas ir laiką skiria mokslo rezultatams pasiekti, kurie turės esminę įtaką jo tolimesniam savarankiškam gyvenimui, todėl neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui. Teismas pažymi, kad ieškovas, nors ir yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, jam reikalingas laikas ir poilsiui.

Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad L. T. atitinka įstatyme numatytus kriterijus, reikalingus pilnamečio vaiko išlaikymui, ir jam šis išlaikymas yra reikalingas. Tačiau pažymėtina, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo pilnamečiui vaikui, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Be kita ko, pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja.

Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad tiek atsakovas G. A., tiek tretysis asmuo R. T. gauna pensiją, atsakovo pensija yra 276,32 Lt per mėnesį, o trečiojo asmens – 780 Lt ir 1000 Lt darbo užmokestis. Tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo turi registruoto nekilnojamojo turto, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovo turimas turtas yra žymiai vertingesnis, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad turimą turtą jis nuomoja ir per mėnesį gauna apie 4250 Lt nuomos mokesčio. Šių išlaidų gavimą patvirtina byloje pateiktas atsakovo išrašas iš banko. Tretysis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pradėjo dirbti, jos darbo užmokestis bus 1000 Lt, o pensija 780 Lt per mėnesį. Taigi akivaizdu, kad atsakovo mėnesio pajamos yra žymiai didesnės nei trečiojo asmens, be to, pagal CK 3.199 straipsnį „Pajamų, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas, rūšys“ vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių.

Taip pat iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo dar turi nepilnamečių išlaikytinių. 2013-06-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo G. A. priteistas išlaikymas nepilnamečiui M. A. po 700 Lt bei nepilnamečiui G. A. po 750 Lt per mėnesį periodinių išmokų. Tretysis asmuo R. T. turi nepilnametę dukrą G. U., gim. 2012-01-10, kurios išlaikymui kas mėnesį skiria apie 500 Lt, o kitą dalį išlaikymo sumoka nepilnametės tėvas. Taip pat atsakovas G. A. turi registruotas keturias transporto priemonės ir nors atsakovas nurodė, kad dvejomis transporto priemonės nesinaudoja, tačiau šiuo atveju yra vertinamas faktiškai turimas turtas. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju neturi teisinės reikšmės vertinant priteisiamo išlaikymo dydžio ir tai, kad atsakovo buvusi žmona R. A. yra pateikusi ieškinį dėl atsakovui priklausančio turto padalinimo, kadangi šiuo metu faktiškai turtas priklauso atsakovui ir jis nėra padalintas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, matyti, kad atsakovo mėnesio pajamos bei turimas turtas yra žymiai didesnis nei trečiojo asmens. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis ieškovui ir trečiajam asmeniui yra išmokėjęs 22 000 Lt ir daugiau jokio išlaikymo neteiks, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ši suma buvo priteista ieškovui tuo metu kaip nepilnamečiui vaikui, šių pinigų pervedimo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovas, kitoje byloje su trečiuoju asmeniu sudarydamas taikos sutartį dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pats pritarė šios sumos sumokėjimui.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad nuo pat mokslo metų pradžios ieškovą išlaiko jo motina R. T., todėl netoleruotina, kad pareiga materialiai išlaikyti pilnametį sūnų perkeliama vien vaiko motinai. Teismo vertinimu, užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą, besimokant vidurinės mokyklos (gimnazijos) paskutinėje klasėje, jam būtina finansinė parama ne tik iš motinos, bet ir iš tėvo, kadangi pareiga išlaikyti savo vaiką tenka abiem tėvams.

Ieškovas nurodė, kad jo pragyvenimo išlaidas sudaro pinigai skirti maistui namuose ir mokykloje, pinigai skirti drabužiams ir avalynei, išlaidos mokslo reikmėms, transporto išlaidos išvykimui į mokyklą ir atgal, komunalinės išlaidos, išlaidos sportui ir laisvalaikiui, renginių lankymams, t.y. ne mažiau kaip 1200 Lt per mėnesį. Nors atsakovas ir gauna nemažas pajamas, turi nekilnojamojo turto, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, manytina, kad nagrinėjamu atveju 174 Eur (600 Lt) per mėnesį suma moksleiviui yra per didelė ir yra galimybė išlaidas sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas ir atsisakant to, kas nėra būtina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pilnamečio besimokančio ieškovo poreikius, mokymosi rezultatus, galimybes įsidarbinti bei dirbti, tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, jog atsakovas neteikdamas paramos ieškovui, t. y. pilnamečiam savo sūnui, pažeidžia jo interesus, be to, atsakovui neteikiant paramos yra pažeidžiami pilnamečio asmens, siekiančio įgyti išsilavinimą, poreikiai. Teismas, kompleksiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, šalių turtinę padėtį, pilnamečio vaiko poreikius, taip pat tai, kad atsakovas nebėra darbingo amžiaus, gauna senatvės pensiją, be kita ko, gauna pajamų ir iš nuomojamo nekilnojamojo turto, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, mano, kad atsakovo ieškovui kas mėnesį teiktino išlaikymo suma po 100 Eur kas mėnesį, labiausiai atitiks proporcingumo ieškovo poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai principą. Iš (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad L. T. mokslai baigsis 2015 m. liepos mėn. 15 d., todėl išlaikymas (parama) priteistinas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki kol jis mokysis gimnazijoje, t. y. iki 2015 m. liepos 15 d. (CK 3.192¹ str.).

Pažymėtina, jog vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleistas pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (paramą) periodiniais mokėjimais sudaro 36 Eur (100 Eur x 12 x 3 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas patyrė 544,50 Lt (157,70 Eur) (posėdžio metu prašė priteisti 400 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šiuo atveju nors ieškovo ieškinys ir buvo patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 2 d.), tačiau atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, jam reikalingas išlaikymas, ieškovas sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl atsakovo patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą ieškovui L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki ieškovas mokysis gimnazijoje, t. y. iki 2015-07-15, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš atsakovo G. A. priteisti 36 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.