- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 2-449-405/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00293-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi civilinę bylą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį R. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. P. 6371 Lt dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 191 Lt žyminio mokesčio ir 837,20 Lt dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Nurodė, kad 2011-09-28 buvo užlietas Astai Danupaitei priklausantis butas, esantis Palangos g. 15-2 Klaipėdos m., apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš virš jo esančių patalpų – buto Nr. 5, priklausančio atsakovui. Tai patvirtinama VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašu. Užliejimo aplinkybės bei kaltė patvirtinama turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei jo priedais. Užliejimu padarytą žalą atlygino ieškovė, išmokėdama buto savininkei 6371 Lt dydžio žalos atlyginimą. Žalos dydis ir atsakovo kaltė patvirtinami turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei jo priedais, lokaline sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimu, pranešimu apie nuostolių atlyginimą, sąskaitos išrašu. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. CK 6.266 str. 1 d. įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Ieškovė neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovė nagrinėjamu atveju privalo įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovui priklausantis butas. Butas Nr. 2 buvo užlietas iš buto Nr. 5. Užliejimo šaltinį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų, t. y. neteisėto neveikimo (LR CK 6.246 str. 1 d.) bei kilusios žalos (CK6.247 str.) patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir jo priedai. Atsakovas rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jam priklausančio turto, t. y. buto Nr. 5, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, tuo pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui. Pagal CK 6.251 str. 1 d., patirti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Atsakovas, pareiškus jam pretenziją, žalos neatlygino. Vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 6371 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsakovo R. P. atstovė adv. padėjėja E. Norvaišaitė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė, teigdama, kad butas buvo užlietas iš virš jo esančių patalpų – atsakovo buto, nepateikė jokių faktinių įvykio aplinkybių, įrodančių minėtus teiginius. Ieškovė ieškinį grindžia pateiktais dokumentais, tačiau turto sunaikinimo, sugadinimo akte bei kituose pateiktuose dokumentuose pateikta tik informacija apie apdraustajam butui ir jame esantiems objektams padarytos žalos mastą, juose nurodyti darbai, kuriuos reikia atlikti norint pašalinti minimą žalą, pinigų suma, reikalinga žalai pašalinti, bei patvirtinimas, kad ši suma išmokėta buto savininkui. Atsakovas nebuvo pakviestas dalyvauti ir nedalyvavo surašant minėtą aktą, nebuvo su juo supažindintas, todėl negalėjo ir negali įvertinti lokalinėje sąmatoje pateiktų darbų ir jų kainų pagrįstumo. Ieškovo pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akte pateikiamos tik prielaidos, kad vanduo, padaręs butui žalos, galėjo tekėti iš atsakovui priklausančio buto ir atsakovas galėtų būti asmeniu, atsakingu už minimos žalos padarymą. Ieškovas nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurios bent iš dalies pagrįstų šias prielaidas. Ieškovė neįrodė, kad žala, padaryta apdraustam butui, buvo sąlygota buto užliejimo iš atsakovui priklausančio buto, o ne iš kitų šaltinių - namo bendrosios nuotekų sistemos ar kitų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių visiems namo gyventojams objektų. Ieškovė nepateikė ekspertų išvadų ar kitų įrodymų, kuriuos įvertinus galima būtų padaryti išvadą, kad vanduo tekėjo būtent iš atsakovui priklausančio buto, o ne iš bendrosios santechninės sistemos. Atsakovas, siekdamas nustatyti tikslias buvo užliejimo vandeniu priežastis, prašė buto savininkės leidimo savo lėšomis atlikti buto ekspertizę, tačiau buto savininkė su tuo nesutiko, to nepadarė ir ieškovė AB „Lietuvos draudimas“. Apie buto užliejimą nebuvo pranešta ir namą administruojančiai bendrovei. Be to, ieškinys pareikštas praėjus beveik trejiems metams po 2011-11-25 atsakovo ieškovei pateikto atsakymo į pretenziją ir, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, nustatyti objektyvias buto užliejimo priežastis tapo neįmanoma. Ieškovas savo reikalavimą atlyginti žalą grindžia CK 6.266 str., kuriame įtvirtinta deliktinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Šiuo atveju, kaip nurodo ir ieškovė, neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, tačiau atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikęs. Ieškovė, norėdama šiame ginče taikyti minėtą Civilinio kodekso normą, pirmiausia privalo įrodyti, kad žala, padaryta apdraustam butui, buvo sąlygota aplinkybių, susijusių būtent su atsakovo butu, o vėliau – ir kitas deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Iš byloje esančio Būsto draudimo liudijimo (b.l. 6-7) nustatyta, kad Astai Danupaitei priklausantis butas, esantis Palangos g. 15-2 Klaipėdos m., laikotarpyje nuo 2011-08-09 iki 2012-08-08 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Iš Turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede (b.l. 8-11) nurodytų duomenų nustatyta, kad 2011-10-05 minėtas butas buvo užlietas vandeniu. Iš draudimo išmokos apskaičiavime (b.l. 14), Pranešime apie nuostolių atlyginimą (b.l. 15), sąskaitos išraše (b.l. 16) esančių duomenų nustatyta, kad draudikas AB „Lietuvos draudimas“ atlygino Astai Danupaitei padarytą turtinę žalą 2011-09-28 pervesdamas 6371 Lt dydžio draudimo išmoką ir pagal CK 6.280 str. 1 d., 6.1015 str. 1 d. nuostatas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo R. P. CK 6.266 str. 1 d. įtvirtintu pagrindu, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 str. 1 d. atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (VAT 2014-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1237-450/2014).
Pagal LR CPK 178 str. nuostatas, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad apdraustas butas buvo užlietas būtent iš atsakovui priklausančio buto – nei viename prie ieškinio pateiktame dokumente nėra duomenų apie buto užliejimo priežastis. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodomi padaryti apgadinimai, tačiau nei nustatant apgadinimus, nei vėliau nebuvo tirta priežastis, dėl kurios šie apgadinimai padaryti. Ieškovė, minėtame akte nurodžiusi, kad numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – antrame pastato aukšte esančio buto Nr. 5 savininkas, įvykio kilimo priežasčių nenustatinėjo. Ieškovė privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, kad į apdraustą butą vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – dėl lietaus, iš bendros nuotekų sistemos ir pan., tačiau tokių įrodymų nepateikė prie ieškinio, jų nepateikė ir teismo reikalavimu. Ieškovės papildomai pateikti įrodymai - užlieto buto planas bei namo, kuriame yra užlietas butas, ir šio buto foto nuotraukos – nepatvirtina ieškovės teiginio, kad apdraustas butas buvo užlietas būtent iš atsakovui priklausančio buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovė nepateikė sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymo ir jų sugretinimo, duomenų apie įvykio metu buvusią namo bendrų komunikacijų būklę bei išsidėstymą, kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nebuvo kitų šaltinių, iš kurių galėjo būti užlietas apdraustas butas. Iš atsakovo 2011-11-25 atsakymo į AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją (b.l. 45-47) nustatyta, kad atsakovas siūlė paskirti ekspertizę siekiant nustatyti įvykio priežastis, tačiau ekspertizė nebuvo atlikta, byloje taip pat nustatyta, kad apie įvykį nebuvo pranešta namą administruojančiai bendrovei. Vienareikšmiškai padaryti išvadą, kad buto lubų užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, nėra pagrindo, nes negauta įrodymų, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar iš kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovo neteisėti veiksmai ar neveikimas, o ne kitos aplinkybės, sukėlė nuostolius, tenkinti ieškinį nėra pagrindo.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas prašė priteisti 3000 Lt dydžio išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą – 2500 Lt dydžio atsiliepimo į ieškinį rengimo išlaidas ir 500 Lt atstovavimo 2014-10-10 ir 2014-12-03 teismo posėdžiuose išlaidas. Prašomas priteisti išlaidų už atsiliepimo parengimą atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtinto rekomenduojamo civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, rengiant atsiliepimą nebuvo reikalinga surinkti papildomus įrodymus, byloje spręsti klausimai nėra visiškai nauji, priteisiamo išlaidų atlyginimo už atsiliepimo parengimą dydis sumažinamas ir iš ieškovės atsakovui priteisiamas 1000 Lt dydžio išlaidų už atsiliepimo parengimą atlyginimas. Taip pat atsakovui iš ieškovės priteisiamas 500 Lt dydžio atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų atlyginimas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos 14,70 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268 str., 269 str., 270 str., LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., teismas
nusprendžia:
AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Išieškoti iš AB „Lietuvos draudimas“ R. P. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Lt dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
Išieškoti iš AB „Lietuvos draudimas“ 14,70 Lt (keturiolika Lt 70 ct) (4 Eur) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 20 d. nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.