Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartis

2020-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-4-786/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-31
Bylos Nr.
II-4-786/2020
Teisminio proceso Nr.
4-14-3-00127-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė (pirm.)
Institucija
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyrius
Advokatai
Dainius Tamošiūnas
Kategorijos
Bylos Nr. II-4-786/2020
Proceso Nr. 4-14-3-00127-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.10.3;21.10.4; (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 31d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei ,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui I. P., jos atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui,

dalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą - Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovui Sauliui Pakėnui, Kristinai Sriubienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo I. P. skundą dėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato 2019-10-18 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-1277-2019 (ROIK:19105481238), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. spalio 18 d. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas K.Sriubienė surašė administracinio nusižengimo protokolą I. P. dėl to, jog 2019m. rugsėjo 4 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini) tyčia iš voljero paleido šunis, kurie be priežiūros lakstė palaidi, miške užpuolė ir apkandžiojo G. G. priklausantį šunį bei sukėlė grėsmę šunį vedusios D. Ž. sveikatai ir padarė pažeidimus, numatytus ANK 346 straipsnio 4 ir 2 dalyse. 2019 m. spalio 18 d., buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir I. P. už padarytus administracinius nusižengimus Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas S.Pakėnas nutarimu paskyrė 225 eurų baudą.

Policijos komisariate buvo gautas pareiškėjos I. P. skundas dėl priimto nutarimo. Pareiškėja nurodo, jog ji nepadarė administracinio nusižengimo, nes, pamačiusi kaimyno Kaulakio kieme automobilį ir vaikštančius svetimus asmenis, norėdama apsaugoti kaimyno turtą, paleido savo tris šunis. Mano, kad pažeidimo nepadarė ir prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad I. P. padarė administracinius nusižengimus ir nuobauda paskirta teisėtai, skundą prašė atmesti.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato atstovai posėdžio metu paaiškino , jog buvo gautas G. D. pranešimas apie tai, kad ji su D. Ž. grybavo miške. Atbėgę Pipirų šunys apkandžiojo jos šunį ir kėlė grėsmę D. Ž.. Pagal pranešimą buvo surinkta medžiaga, išnagrinėta I. P. administracinio nusižengimo byla ir jai buvo paskirta nuobauda už tai, jog ji pažeidė gyvūnų laikymo taisykles. Mano, kad nuobauda paskirta pagrįstai, todėl prašė skundo netenkinti.

Pareiškėja I. P. ir jos atstovas prašė skundą patenkinti ir paaiškino, jog pažeidimo nepripažįsta, nes savo šunis paleido, norėdama apsaugoti V. K. sodybą. Paaiškino, kad jai žinoma, jog V. K. sodyba buvo ne kartą apvogta, nusikaltimus padarę asmenys neišaiškinti. Nurodė, jog V. K. sodyboje pamačiusi automobilį ir vaikštančius du asmenis, jai sukėlė įtarimą. Namuose ji buvo su nepilnamete dukra, jautėsi nesaugiai. Paleido iš voljero savo tris šunis, norėdama atkreipti dėmesį ir tokiu būdu apsaugoti V. K. sodybą. Kur nubėgo šunys nematė, nes nuėjo į kambarį skambinti vyrui. Po to į namų kiemą su automobiliu atvažiavo G. D. ir pradėjo bartis, šaukti, kad jas užpuolė šunys. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Jų šunys yra medžiokliniai, žmonių nepuola. G. D. sužeisto šuns ji nematė. Su paskirta nuobauda nesutinka, nes administracinio nusižengimo nepadarė, todėl prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nukentėjusioji G. D. paaiškino, kad su D. Ž. atvažiavo grybauti į mišką, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jai miškas žinomas, nes ten yra ir jos motinos miškas. Į mišką atsivežė savo šunį, kuris buvo su pavadėliu, nes žino, kad P. yra palaidi šunys. D. Ž. liko su jos šunimi, o ji nuvažiavo toliau. Užgirdusi šaukiant D. Ž., ji sėdo į mašiną ir atvažiavo prie D. Ž.. D. Ž. gynė jos šunį, kurį puolė trys P. šunys. D. Ž. buvo labai išsigandusi. Trys šunys tampė jos šunį. Du šunys nubėgo link Pipirų sodybos, o kitas –juodas puolė jos šunį. Paėmusi savo šunį, įleido į automobilio vidų ir pačios važiavo į Pipirų sodybą. Matė du šunis bėgančius į Pipirų kiemą, o trečias vijosi važiuojantį automobilį. Kieme buvo Pipirų dukra, ir ji pasakiusi, kad pakviestų motiną. I. P. pasakiusios, kad paimtų šunis. Supratusios, kad su I. P. nesusikalbės, jos išvažiavo ir apie įvykį pranešė pareigūnams. Jos šuo buvo sukandžiotas, išsigandęs drebėjo. Ji visada turi vaistų automobilyje. Turimais vaistais tepė šuns žaizdas. Žaizdos buvo prie kaklo, uodegos, ant nugaros, šuo buvo išsigandęs, drebėjo. Taip pat vaistų davė ir D. Ž., nes dėl išgąsčio jai buvo pakilęs spaudimas, išsikandusi drebėjo, sunku buvo ir kalbėti. Apie tai paaiškino atvykusiems pareigūnams. Paskui buvo atliktas parodymų patikrinimas ir pareigūnams parodė vietas kur grybavo, kur buvo sustojusios ir kur užpuolė šunys. Kur yra V. K. sodyba žino, tačiau tą dieną jos nebuvo nuvažiavusios į sodybą ir po kiemą nevaikščiojo.

Nukentėjusioji D. Ž. paaiškino, kad su G. D. atvažiavo grybauti į mišką. Kur važiuoti grybauti, žinojo G. D., nes ten yra jos motinos miškas. G. D. į mišką atsivežė savo šunį, kuris buvo su pavadėliu. D. Ž. liko su jos šunimi, o G. D. nuvažiavo toliau. Miške šunį užpuolė atbėgę trys šunys. G. D. šunį tampė, draskė, lyg skudurą. Ji išsigandusi šaukė, vijo tolyn šunis. Gindama G. D. šunį, varydama atbėgusius šunis, išėjo iš miško. Atvažiavo G. D.. Du šunis nuvijo, tačiau trečias šuo – juodos, nepaleido G. D. šuns ir toliau jį draskė. G. D. atginusi savo šunį, jį įleido į automobilį. Jos taip pat sėdo į automobilį ir važiavo paskui nubėgusius du šunis. Atvažiavo į Pipirų sodybą. Ji buvo labai išsigandusi, pakilo spaudimas, sunku buvo kalbėti. Ji gynė G. D. šunį, nes suprato, kad jį sudraskys, kadangi tempė į visas puses. Pati taip pat bijojo, kad nepultų jos, nes šunys buvo agresyvūs. Kieme buvo Pipirų dukra, ir jos pasakiusios, kad pakviestų motiną. I. P. pasakiusios, kad paimtų šunis. I. P. pasakiusi, kad tai ne jų šunys, ji nieko negirdėjusi ir nieko nežinanti. Liepusi joms išvažiuoti, nes tai jos teritorija. Supratusios, kad su I. P. nesusikalbės, jos išvažiavo ir apie įvykį pranešė pareigūnams. G. D. šuo buvo sukandžiotas, ji vaistais tepė šuns žaizdas. Taip pat vaistų davė ir jai, nes dėl išgąsčio jai buvo pakilęs spaudimas, išsikandusi drebėjo. Apie tai paaiškino atvykusiems pareigūnams. Paskui buvo atliktas parodymų patikrinimas ir pareigūnams parodė vietas kur grybavo, kur buvo sustojusios ir kur užpuolė šunys. Į Kaulakio sodybą nuvažiavusios nebuvo ir po kiemą nevaikščiojo.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad jam telefonu paskambinusi I. P. pasakiusi, kad V. K. sodyboje vaikšto žmonės. Žino, kad Kaulakio sodyba kelis kartus buvo apvogta ir vagystės neišaiškintos. V. K. yra prašęs, kad atkreiptu dėmesį į jo sodybą. Todėl I. P. ir paleido šunis, kad atkreiptų dėmesį. Jų šunys nėra agresyvūs. Kaulakio sodybą šunys pripažįsta kaip savo teritoriją, todėl ir lojo.

Liudytoja Lina Strazdienė paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog Stakių kaime užpuolė šunys ir apdraskė šunį ir išgąsdino moteris. Atvykus į vietą, G. D. ir D. Ž. paaiškino, kad jos grybavo miške. Atbėgę Pipirų trys šunys užpuolė ir apdraskė G. D. šunį ir išgąsdino D. Ž.. Matė, kad D. Ž. buvo išsigandusi, drebėjo, veidas, krūtinė buvo dėmėti. G. D. davė D. Ž. vaistų. G. D. šuo taip pat buvo sužalotas, matėsi drėskimo žymės prie kaklo, uodegos, nugaros, šuo drebėjo. G. D. ir D. Ž. nurodė, kokie tai buvo šunys. Po to atvažiavo į I. P. sodybą. Parodė, šunis, kurie užpuolė D. Ž. miške ir draskė jų šunį. I. P. neneigė paleidusi šunis. Paaiškino, kad šunis paleido, nes V. K. sodyboje pamatė įtartinus asmenis, kur šunys nubėgo nesidomėjo ir pati nuėjo į namo vidų.

Liudytojas Ernestas Jevsejevas paaiškino, kad turėjo užduotį atlikti parodymų patikrinimą. Parodymų patikrinimo metu moteris parodė vietą miške, kur buvo užpulta atbėgusių šunų.

Liudytojas Arūnas Mažvila paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) kaime šunų užpultos moterys. Atvažiavus į vietą, moterys paaiškino, kad miške užpuolė atbėgę I. P. šunys. D. Ž. nurodė, kad šunų buvo užpulta miške. Ant G. D. šuns matėsi sužalojimo žymės. Nufotografavo šunis.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad jo sodyba yra kaimynystėje su P. sodyba. Jo sodyba buvo apvogta, todėl prašęs kaimynų, kad pažiūrėtų, jei matys ką noras įtartino. D. P. jam skambino, ir sakė, kad jo sodyboje vaikšto žmonės. Vėliau sužinojo, kad į jo sodybą tą dieną buvo atvažiavusi G. D.. Iš G. D. sužinojo, kad ją užpuolė P. šunys, dagiau ji nieko neaiškino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. P. skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.

Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 skirsnio 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių, patvirtintų Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 12 04 įsakymu Nr. 1-AĮ-762, 10 punkte nurodyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas

Pagal LR ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo. LR ANK 346 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, t.y. gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bylos medžiaga, liudytojų parodymais, pareiškėjo I. P. paaiškinimu nustatyta, kad pareiškėjos šeima augina tris medžioklinius šunis, kurie laikomi voljere. Kaip paaiškino pareiškėja I. P., šunys laikomi voljere, tačiau V. K. sodyboje pamačiusi vaikštančius įtartinus asmenis ir automobilį, jį paleidusi šunis, kad atkreiptų dėmesį vaikštantys asmenys, jog jie yra matomi. Tačiau kur nubėgo paleisti šunys, ji nestebėjusi, o įėjo į namo vidų skambinti vyrui. Nukentėjusios G. D. ir D. Ž. nurodė, kad jos grybavo miške ir D. Ž. buvo užpultą P. šunų, kurie D. Ž. išgąsdino, jai sukilo spaudimas, ir apkandžiojo G. D. šunį. Tokias pačias aplinkybes G. D. ir D. Ž. nurodė atvykusiems policijos pareigūnams ir teismo posėdžio metu. Kadangi, nukentėjusioms apvykus į P. sodybą, su I. P. susikalbėti nepavyko, todėl kreipėsi pagalbos į pareigūnus. Nukentėjusios savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai L. Strazdienė ir A. Mažvila, kurie buvo atvykę į vietą pagal G. D. pareiškimą, patvirtino, jog nukentėjusios nurodė, kad buvo užpultos Pipirų šunų, kurie išgąsdino D. Ž., kuriai reikėjo vaistų, ir apkandžiojo G. D. šunį. Pareigūnai nurodo, kad atvykus į P. sodybą, nukentėjusios parodė ir šunis, kurie užpuolė D. Ž.. Nukentėjusioji D. Ž. kategoriškai tvirtino, tiek policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu, kad ji Pipirų šunų buvo užpulta miške, tik bandydama nuvyti šunis, kurie draskė G. D. šunį, išėjo iš miško.

Teismas atmeta pareiškėjos I. P. argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu apie tai, kad ji bandė apsaugoti V. K. sodybą, tik nestebėjo kur nubėgo jos paleisti šunys.

Nors I. P. neprisipažino padariusi nusižengimus – nurodydama, kad tokiu būdu norėjo apsaugoti V. K. sodybą, kad ji nežinanti kur nubėgo šunys, kad jie nėra agresyvūs, tačiau teismas tokius jos parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, jais netiki, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog I. P. padarė nurodytus pažeidimus.

Taigi, bylos medžiaga, liudytojų parodymais ir pačios pareiškėjos paaiškinimu nustatyta, kad jų šeimai priklauso trys medžiokliniai šunys, kuriuos ji paleido, ir šunys miške užpuolė grybaujančią D. Ž. su G. D. šunimi. Šunys išgąsdino D. Ž., jai pakilo kraujospūdis, išsigandusi negalėjo kalbėti, ant kūno atsirado dėmės ir iš išgąsčio net apsišlapino, gėrė vaistus, ir apkandžiojo G. D. šunį, matėsi žaizdos. I. P., kaip šunų šeimininkė, turėjo pareiga rūpintis, kad jos šeimai priklausantys šunys nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų., t.y. nesirūpino tinkama šunų priežiūra.

Pažymėtina, kad pareiškėjai I. P. žinoma, kad privalo rūpintis laikomais šunimis, nes posėdžio metu nurodė, kad laikomi šunys yra voljere, tačiau sąmoningai taip elgėsi, t. y. nesirūpino, kad laikomi šunys nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, t.y., paleidusi šunis, nekreipė dėmesio kur jie bėga, neina kartu su paleistais šunimis, o nekreipdama dėmesio į tai, eina į namo vidų.

Išanalizavus teisės normą, kurios pažeidimu yra kaltinama pareiškėja I. P., yra akivaizdu, jog įstatymas nenumato, kad pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei ANK 346 straipsnio 2 ir 4 dalyse, gali būti padaromas tik tam tikroje vietoje (pvz. viešoje vietoje), ir neužtrauktų atsakomybės tuo atveju, jeigu būtų padarytas privačioje valdoje. Sisteminė šių teisės aktų analizė akivaizdžiai nurodo, kad gyvūnų laikytojai visur privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Todėl pareiškėjos argumentai atmestini kaip nesudarantys jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas tuo pagrindu, kad pažeidimo padarymo vieta galimai buvo V. K. privačiai valdomas žemės sklypas. Pažeidimo padarymo vietoje- miške turėjo galimybę būti kiti žmonės (šiuo konkrečiu atveju apie pažeidimą pranešusios G. D. ir D. Ž.), žmonės turėjo galimybę patekti į tą teritoriją, kadangi ji nėra aptverta, toje vietoje yra miškas, kur gali bet kas, su žmonėmis kartu galėjo būti ir tinkamai prižiūrimi jų gyvūnai. Be to, ir pro V. K. sodyba eina kelias, kuriuo taip pat gali bet kas važiuoti, eiti, sustoti. Be to, net ir privačioje teritorijoje esantys gyvūnai, kurie yra be priežiūros, potencialiai kelia grėsmę kitiems toje vietoje esantiems žmonėms bei gyvūnams, ir tai yra įstatymo pažeidimas, užtraukiantis atsakomybę tokių gyvūnų (šiuo atveju šunų) savininkui.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog I. P. veiksmai atitinka ANK 346 straipsnio 4 ir 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl pagrįstai I. P. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 4 ir 2 dalis, t. y. nubausta gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimą.

Išnagrinėjus pateiktą rašytinę medžiagą, išklausius proceso šalis, liudytojus, nustatyta, kad nutarimas skirti nuobaudą I. P. priimtas išsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą, įvertinus visus įrodymus ir padarius pagrįstą išvadą, jog I. P. pažeidė gyvūnų laikymo taisyklių, patvirtintų Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 12 04 įsakymu Nr. 1-AĮ-762, 10 punkto reikalavimus ir LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimus.

Nutarime, skiriant nuobaudą, nurodyta, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas pažymi, kad I. P. administracine tvarka metų bėgyje nebausta, neigiamai charakterizuojančios medžiagos pateikta nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais teismas mano, kad ANK 42 straipsnyje įtvirtinta administracinės atsakomybės paskirtis bus įgyvendinta I. P. paskiriant baudas, numatytas sankcijų minimumuose (ANK 34 straipsnis). I. P. administracinius nusižengimus padarė vienu metu, todėl galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

I. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Sauliaus Pakėno 2019 m. spalio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 53-ANR_N-1277-2019 (ROIK:19105481238) ir paskirti administracinę nuobaudą:

už ANT 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą - 150 eurų baudą;

už ANT 346 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą - 50 eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu I. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų dydžio baudą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).

Teisėja Vitalija Ragauskienė