Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, be tautybės, išsilavinimas - aukštasis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, neįgalus (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, 166 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z., būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, vykdydamas tarnybines pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), surašydamas 2012-02-02 dienos tarnybinį pranešimą apie tai, kokiais abonentiniais numeriais naudojasi įtariamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo, tarp abonentiniu numerių nurodė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. F. abonentinį numerį, tokiu būdu suklaidindamas ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą, Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Simėno 2012-02-21 nutartį, laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-04-24 neteisėtai vykdė abonentinio numerio, kuriuo naudojasi T. F., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos - telefoninių pokalbių kontrolę, tuo šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ir tokiais savo veiksmais padarė didelę neturtinę žalą T. F. bei didelę neturtinę žalą valstybei, nes pažeidė valstybės deklaruojamų įstatymu viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos - Lietuvos policijos - funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo - policijos pareigūno vardą.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-04-24, neturėdamas tam pagrindo, neteisėtai, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo nutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 41-1-01945-11, fiksuodamas ir klausydamasis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. F. elektroninių ryšių tinklais perduodamų telefoninių pokalbių, tuo pažeidė T. F. susižinojimo neliečiamumą.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-04-24, neturėdamas tam pagrindo, neteisėtai, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo nutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 41-1-01945-11, fiksuodamas ir klausydamasis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. F. elektroninių ryšių tinklais perduodamų telefoninių pokalbių, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie T. F. asmeninį gyvenimą.

Kaltinamasis S. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad buvo kriminalinės policijos tyrėjas, Šiaulių miesto policijos komisariate, dabar yra nušalintas nuo pareigų ir neatlieka savo pareigų. Buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš UAB „Metaloidas“, kur buvo pavogtas labai didelis kiekis spalvoto metalo, vario. Šioje byloje buvo labai daug įtariamųjų, buvo klausoma labai daug numerių, buvo „paklausomi“ 26 žmonės. Patikrinti tuos numerius iš pradžių nebuvo jokių techninių galimybių, viskas vyko labai greitai. O kai patikrino, tada pamatė, kad padarė klaidą. Kaip T. F. numeris galėjo atsirasti tarp kitų numerių, kurių buvo klausomasi, jis neįsivaizduoja. F. numerį jis prirašė prie galimo įtariamojo G. Ž. numerių, tuos numerius jis rinko iš darbovietės, nes G. Ž. dirbo „Metaloide“ ir iš neoficialaus informacijos šaltinio, šiuo atveju iš G. U.. Du numeriai sutapo ir U. jam davė dar du papildomus telefono numerius. Dabar jis nepamena ką nurodė savo tarnybiniame pranešime, bet tada informatoriaus pranešimo tikrai neįformino savo operatyviniame žurnale, nors turėjo įforminti. Dėl didelio darbo krūvio darydavo daug tokių pažeidimų. Komisariatas buvo padalintas į dvi dalis, viena dalis su viršininkais dirbo Tilžės gatvėje, o jie su kolegomis dirbo Mickevičiaus gatvėje. Norėdamas įforminti neoficialaus informacijos šaltinio pateiktą informaciją operatyviniame žurnale, jis turėdavo nuvažiuoti iki Tilžės gatvės komisariato, tačiau to padaryti kartais nepavykdavo dėl to, kad nerasdavo viršininko darbo vietoje. Dėl to ir nesuformino tinkamai informacijos, negalvojo, kad tai labai reikšmingas dalykas. Jei būtų forminęs gautą informaciją žurnale, tai gauta informacija būtų atsispindėjusi. Jei telefono numerius jam būtų perdavęs asmeninis informatorius, tada viskas būtų buvę paprasčiau, jis tada būtų galėjęs surašyti tarnybinį pranešimą ir įdėti į to informatoriaus bylą, kurioje viskas atsispindėtų. Jo informatorius jokios informacijos apie G. Ž. neturėjo, jos turėjo U.. Jam (S. Z.) reikėjo patikrinti IMEI ir IMSI tų numerių, bet jis to nepadarė. Neįformintas informacijos šaltinis, t.y. G. U., šiuo atveju galėjo padaryti klaidą, nes pas jį kokie 4-5 telefonai buvo, būtent G. U. galėjo jam duoti F. telefono numerį. G. U. žinojo tiek jo (S. Z.), tiek F. ir kitų kriminalistų telefonų numerius. G. U. nebuvo informuotas, kur telefono numeriai bus naudojami. Nors buvo techninės galimybės patikrinti kam priklauso telefono numeris, bet jis nepatikrino dėl skubėjimo. Iš pradžių jis tikrai nežinojo, kad tai F. telefono numeris, o po to nenutraukė veiksmų, kai sužinojo. Kada pastebėjo, kad tai F. telefono numeris, tiksliai pasakyti negali, gal po savaitės, gal po dviejų. Paaiškino, kad pripažįsta, jog atliko T. F. telefoninių pokalbių kontrolę, žino, kad yra kaltinamas atlikęs tai tyčia, bet mano, jog tai buvo netiesioginė tyčia, pripažįsta, kad suklaidino prokurorą ir teisėją. Tada prokuroras Kerys kuravo bylą, prokurorui jis pateikė tuos keturis telefono numerius, nurodydamas, kad reikia jų klausytis. Prokuroras kreipėsi į teismą, teismas tai patvirtino, buvo pajungti telefono numeriai klausymui. Klausymas buvo patvirtintas gal 2 mėnesiams, kol klausė tų pokalbių, jis dar išaiškino vagystę iš kazino. Sąmoningai to daryti jis nenorėjo, bet kai sužinojo, kad tai F. telefono numeris, jis tų veiksmų nenutraukė. Kad klausėsi F. telefoninių pokalbių, sužinojo išgirdęs F. balsą. Kai sužinojo, kad tai F. numeris, jis niekam apie tai nepranešė, galvojo, kad praeis tie pokalbiai ir viskas užsimirš, niekas nieko nesužinos ir tuo viskas pasibaigs. Yra tokia programėlė, jis pažymėjo, kad pokalbiai perklausyti ir po to surašė protokolą, kad pokalbiai nereikšmingi. Apie tai niekam nieko nesakė, pokalbių metu gautos informacijos niekur nepanaudojo. Telefoninių pokalbių klausymosi procesas yra reglamentuotas, surašomas protokolas tam tikrai tarnybai, kuri atlieka to numerio pajungimą, duomenys siunčiami į Vilniaus departamentą, o ten per parą laiko duomenys, jei yra nereikšmingi, sunaikinami. Jei uždedi varnelę, kad pokalbis reikšmingas, tada iš jo padaro to pokalbio išklotinę, po to duomenis galima panaudoti ikiteisminiame tyrime. Tų pokalbių be jo daugiau niekas negalėjo perklausyti, nebent jis būtų davęs kam nors leidimą. O leidimą galima duoti oficialiu tarnybiniu pranešimu, jei vienas pareigūnas nespėja perklausyti visų pokalbių, tada surašomas tarnybinis pranešimas, kad su savo slaptažodžiu galėtų paklausyti kitas pareigūnas tų pačių pokalbių. Bet leidimas klausytis F. pokalbių nebuvo niekam duotas, tik jis galėjo klausytis pokalbių. Kaip išaiškėjo, kad jis klausėsi F. pokalbių, jis nežino. Savo telefone F. telefono numerio tuo metu neturėjo, telefono numerį įsivedė po to, kai sužinojo, kad klausosi F.. Kai gaudavo telefono numerį, visada susivesdavo jį į savo telefoną ir praktiškai iš karto žinodavo kieno tai telefono numeris. Su F jų santykiai iš pradžių buvo normalūs, paskui blogi, po to vėl normalūs. Jie dirbo viename kabinete, kartu dar sėdėjo K. Tarp jo ir F. buvo trintis dėl pareigų, bet po to ji išnyko, kiekvienas dirbo savo darbą, susipykę buvo gal 2009 metais, o 2010 metais jau buvo susitaikę ir normaliai bendradarbiavo. Po to jis išėjo atostogų, o F. dėl jam nežinomų priežasčių išėjo iš darbo. Mano, kad savo veiksmais padarė žalą T. F., kuris gali jaustis nemaloniai dėl to, kad buvo klausomasi jo pokalbių, tačiau nemano, kad padarė tokią didelę žalą, kokios atlyginimo reikalauja T. F., dalį žalos jis atlygino, pervedė į F. sąskaitą 500 litų pagal savo finansines galimybes. Suvokia, kad dirbdamas policijos pareigūnu, savo veiksmais galėjo padaryti žalą valstybei, pažeidė T. F. konstitucinę teisę į neliečiamumą. Kai išgirdo, kad kalba F., jam niekas netrukdė nutraukti pasiklausymą. Dėl ko nenutraukė tų veiksmų, jis negali pasakyti, bijojo, kad sužinos kiti kolegos, jog jis klausėsi savo kolegos, sėdinčio tame pačiame kabinete, bijojo, kad sužinos T. F. ir tada būtų buvę labai nemalonūs santykiai. Tuo metu, kai neteisėtai klausėsi T. F. telefoninių pokalbių, jų santykiai buvo geri, ir su kitais kolegomis jokių problemų nebuvo. Žalą F. žada atlyginti, tačiau ne 20000 litų, nes tai labai didelė suma. Dabar jo materialinė padėtis yra labai sunki, galėtų sumokėti dar 1000 litų žalos atlyginimo. Mano, kad T. F. tokį didelį civilinį ieškinį pareiškė dėl to, kad dirba Norvegijoje, o ten atlyginimai žymiai didesni. Pokalbių turinio jis su niekuo neaptarinėjo, jo viršininkai nežinojo, kad jis klausėsi T. F. pokalbių, net apklausoje, kai jį apklausinėjo Imuniteto tarnyboje, pokalbio turinio niekam nepasakojo. Taip pat prašo skirti savo tėvą P. Z. laiduotoju, nes tėvas yra jam autoritetas, labai protingas žmogus, tėvu jis visiškai pasitiki, tėvas gali daryti jam teigiamą įtaką. Tėvas žino apie baudžiamąją bylą, žino, kad neteisėtai klausėsi kito žmogaus pokalbių, bet smulkmenų nežino.

N. T. F. parodė, kad žino, jog buvo vykdoma neteisėta jo pokalbių kontrolė ir tai vykdė jo kolega S. Z.. Kodėl jo kolega taip elgėsi, kokiu tikslu jis nežino. Iš bylos medžiagos žino, kad jo pokalbių buvo klausoma 3 mėnesius. Buvo klausoma vasarį, kovą, balandį, ar kovą, balandį, gegužį, prieš du metus. Jis tada naudojosi savo abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Mano, kad Z. žinojo jo telefono numerį. Jis turėjo tuo metu Z. telefono numerį, jam skambindavo. S. Z. jie sėdėjo viename kabinete. Ne esmė, ar Z. turėjo jo telefono numerį, prieš atlikdamas kažkokius veiksmus, jis turėjo atlikti IMSI kontrolę, nustatyti telefono priklausomybę. Jo telefono numeris nėra išankstinio apmokėjimo paslauga ir Z. nenustatė telefono priklausomybės. Jei Z. būtų atlikęs teisėtus veiksmus, kuriuos turėjo atlikti pagal įstatymus pradėdamas vykdyti telefono kontrolę, nebūtų pasiklausęs neteisėtai pokalbių. Jis mano, kad tai buvo sąmoningai padaryta. Dėl to jis jaučiasi patyręs žalą, nukentėjo jo teisė į privatų gyvenimą. Dėl to jo visa šeima gyvena Norvegijoje, vaikai lanko svetimą mokyklą, mokosi svetimą kalbą. Tai jis sieja su jo pokalbių pasiklausymu, išėjo iš darbo nepasitikėdamas ta struktūra, valstybe, tuo, kad gali labai paprastai bet kas klausytis pokalbių, neaišku kokiais tikslais. Nežino, ar Z. šiuo metu nebeturi tų tikslų, dėl kurių jis tai darė. Jis ir dabar jaučia, kad jo teisė į privatų gyvenimą yra pažeidinėjama, nes S. Z. nėra uždrausta eiti ir pasakoti, ką jis girdėjo tuose pokalbiuose, gali pasakoti apie jo ir žmonos intymų gyvenimą, apie jo draugų privatų gyvenimą, pasišaipyti. Kadangi jau ilgą laiką negyvena Lietuvoje po tų įvykių, todėl nežino, ar Z. kam nors ką nors pasakojo. Į Norvegiją išvyko gyventi rugpjūčio 5 dieną. Per tą laiką, kol išvyko į Norvegiją gyventi, jam į akis nebuvo pasakyta, kad Z. kažkam kažką pasakojo apie tai, ką išgirdo beklausydamas pokalbių. Jis nežino, ar kam nors buvo atskleista ta informacija. Nepamena, kiek prašė žalos atlyginti, 20-30 tūkstančių litų, nes prieš du metus ar metus pareiškė civilinį ieškinį. Savo civilinį ieškinį palaiko. Nurodė neturtinės žalos dydį, iš dalies tai yra ir turtinė žala, nes dėl bylos tris kartus turėjo parvykti iš Norvegijos, tai brangiai kainuoja. Šiuo metu jis vienas išlaiko šeimą Norvegijoje, kiekviena nedarbo diena jam kainuoja 500 litų, būsto nuoma kainuoja 14000 kronų per mėnesį, tai yra 7000 litų, jis neturi galimybės nedirbti kelias dienas per mėnesį, nes nuo to kenčia jo šeima. Šiuo metu Norvegijoje jis uždirba 25000 kronų per mėnesį, tai būtų 10000 litų. Nenori įrodinėti kelionių išlaidų dydžio. Jaučiasi patyręs žymiai didesnę neturtinę žalą, nei prašo atlyginti. S. Z. dėl žalos atlyginimo iki teismo jokių susitarimų nebuvo, buvo pervesta į jo sąskaitą 500 litų. D. Z. nesiūlė atlyginti žalos. Taip pat parodė, kad iki išvykimo į Norvegiją jo santykiai su Z. buvo normalūs darbiniai santykiai. Kažkuriuo momentu buvo Z. pavydo scenos dėl to, kad Z. nors ir ilgiau tarnavo policijos sistemoje, tačiau ne Z., o jis buvo paaukštintas pareigose. Piktumų dėl to lyg ir nebuvo. Jis nedrįsta teigti 100 procentų, kad jo išvykimas į Norvegiją susijęs su Z. veiksmais, bet tai didysis svarmuo lėmęs jo apsisprendimą. Ką Z. norėjo atskleisti ar padaryti klausydamasis telefoninių pokalbių, negali pasakyti, nežino, ar pasiklausymas susijęs su darbine veikla ar privačiu gyvenimu. Mano, kad Z. klausėsi pokalbių tyčia, nes planavo gauti kitas pareigas, norėjo padaryti karjerą, mano, kad vertino jį kaip konkurentą, negalėjo atleisti už tai, kad jis gavo aukštesnes pareigas, kurių Z. tikėjosi. Taip pat parodė, kad policijoje jis dirbo beveik 7 metus. Per tuos metus yra daug kartų klausęs pokalbių, ne visi pokalbiai buvo sudėti į baudžiamąsias bylas. Atskleisti šiuos pokalbius ir skleisti paskalas apie kitus asmenis jam šiuo metu niekas nedraudžia. Paaiškino, kad prieš išeinant iš tarnybos jo atžvilgiu buvo pradėtas melagingas tyrimas dėl to, kad galimai jis ėmė iš kažko kyšius. Tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, dabar atliekamas naujas ikiteisminis tyrimas dėl melagingų pranešimų apie nusikalstamą veiką dėl to paties įvykio. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tuo metu, kai dar dirbo policijoje, jis savo noru išėjo iš tarnybos, tai nėra ikiteisminio tyrimo pasekmė. Grįžti į tarnybą jam trukdo įsitikinimai, nesaugumo jausmas, kad vėl tokie kolegos gali klausytis pokalbių, gali vykdyti prieš jį nusikalstamas veikas, neaišku kokiais tikslais. Apie tai, kad buvo klausomasi jo telefoninių pokalbių sužinojo tada, kai pasakė kolegos, kai tai buvo paviešinta liepos pabaigoje ar viduryje. Jis nepamena tikslios datos, kada padavė pareiškimą išeiti iš tarnybos, mano, kad tai buvo liepos gale ar rugpjūčio pirmomis dienomis, žino, kad rugpjūčio 5 dieną išvažiavo į Norvegiją. Per tuos 7 metus, kol dirbo policijoje, neteko girdėti, kad būtų buvę klausoma tų asmenų pokalbių, kurių neturi teisės klausyti. Jo telefoninių pokalbių buvo klausomasi nuo 2012-02-24 iki 2012-04-24, tada dalį laiko jis buvo Norvegijoje, dalį Lietuvoje. Į Norvegiją jis išvažiavo tikriausiai kovo 30 dieną. Jei neklysta nuo kovo 31 dienos Norvegijoje turėjo legalų kontraktą, Norvegijoje jis dirbo savo atostogų metu. Pusę laiko Z. turėjo galimybę klausytis jo pokalbių, o kai išvažiavo į Norvegiją, jo nuomone, Z. nebegirdėjo pokalbių, nes teisėsauga neturi galimybės girdėti išvykusių į užsienį Lietuvos abonentų telefoninių pokalbių. Be to, parodė, kad buvo pats dėl neatsargumo „pakabinęs“ savo kolegos numerį, paaiškino, kad kolega turėjo daug informatorių, jis sulaikė buvusį kolegos informatorių su mobiliaisiais telefonais, kuris sulaikymo metu kažkam skambino. Iš telefonų išrinko visus paskutinius penkis numerius, ten turėjo skambinti iš kalėjimo telefoniniai sukčiai. Atliko IMSI kontrolę, kadangi ten buvo išankstinio apmokėjimo paslauga, nerodė, kad telefonas priklauso jo kolegai, tas numeris automatiškai „pasikabino“ su visais numeriais. Pirmą dieną išgirdęs, kad klauso savo kolegos, jis nuėjo pas savo viršininką, pasakė kokia yra situacija, kad „pasikabino“ neteisingai numeris. Surašė tarnybinį pranešimą, kad numeris yra nereikšmingas ir nutraukė pasiklausymą. „Pakabinti“ ne tą telefono numerį pasiklausymui yra įmanoma, kai yra išankstinio apmokėjimo paslauga, kai yra abonentas, tai yra neįmanoma. Greičiausiai „pakabinti“ telefono numerį pasiklausymui užtenka 2-3 valandų, IMSI kontrolė atliekama per tą patį laikotarpį.

Liudytojas D. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, jie abu buvo jo kolegos. Šiuo metu jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate Šiaulių miesto kriminalinės policijos skyriuje tyrėju, žino dėl ko vyksta byla. Buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime, kiek pamena tada pagrindinis klausimas buvo, ar konfliktuodavo Z. su F. tarpusavyje. Buvo tarp jų tokių nesutarimų, bet tai buvo tik jų kabinete, niekam to neviešindavo. Tuo metu jie visi sėdėjo viename kabinete, tarpusavyje bendravo ir telefonais, jis asmeniškai žinojo ir S., ir T. telefono numerius. Negali tvirtinti, ar jie turėjo vienas kito telefono numerius. Jų tarpusavio santykius galėtų apibūdinti kaip kolegų, iš pradžių buvo nesutarimų tarpusavyje, bet jie buvo kolegos. Jie nesimušė, akių vienas kitam nedraskė. Jam asmeniškai nei vienas, nei kitas nieko blogo nepadarė. O kas vyko tarp jų, jam nelabai įdomu. Žino iš nuogirdų, kad S. lyg klausėsi T. pokalbių. Kiek žino, pokalbių buvo klausomasi pavasarį, nes tuo metu T. buvo išvykęs į užsienį. Nežino dėl ko S. galėjo klausytis T. pokalbių. Šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusysis nedirba policijoje. Neturi informacijos, ar Z. panaudojo tuos pasiklausomus pokalbius kur nors, jis asmeniškai negirdėjo, kad ta informacija galėjo būti paviešinta. Nežino, ar ta informacija buvo kažkam naudinga. Kiek pamena konfliktas tarp T. ir Sergėjaus buvo kilęs dėl to, kad T. gavo vyr. tyrėjo pareigas, gal dėl to buvo šiokių tokių konfliktų, bet tai tik jo prielaida. Ar S. norėjo pakenkti T., negali atsakyti. Jei Sergėjus būtų jam tai pasakęs, tada galėtų tai patvirtinti. Nėra girdėjęs nei iš vieno jokių žodžių, patvirtinančių, kad kažkas kažkam norėtų pakenkti. Konkurencija tarp T. ir Sergėjaus jautėsi, visi konfliktai buvo susiję su darbo eiga. Kai jis atėjo dirbti į policiją, į Mickevičiaus gatvę, pirmąjį policijos komisariatą, jei neklysta tai buvo 2008 metais, kai susipažino su kolegomis, nuo to laiko turėjo T. telefono numerį, kuris visą laiką nesikeitė. Tik dabar T. numeris, kai jis išvažiavo į Norvegiją, pasikeitė. Kaltinamojo telefono numerį žino, atmintinai jo pasakyti negali. Taip pat parodė, kad pats yra atlikęs telefoninių pokalbių pasiklausymą, tačiau jam nėra tekę klausytis telefoninių pokalbių asmens, kuris nėra įtariamasis. Jam atrodo, kad netyčia pasiklausyti pokalbių yra neįmanoma. Jei turi būti atlikta telefoniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolė, jei yra asmuo įtariamas atlikęs nusikalstamą veiką, kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba, liudytojų parodymais nustatomas galimas įtariamojo telefono numeris. Tada yra atliekama IMEI kontrolė, tas numeris gali priklausyti ne įtariamajam, o kitam asmeniui, kad tokių dalykų nebūtų, privaloma atlikti IMEI kontrolę. Jei ši kontrolė parodo, kad numeris yra papildymo, tada galima pagal prokuroro nutarimą, teismo patvirtintą sankciją atlikti pokalbių pasiklausymą. Jis pats asmeniškai telefono numerius, kuriuos reikėtų klausyti, gauna iš liudytojų. Buvo ir tokių atvejų, kad kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba yra užpildomos nišos, tai yra neįformintas informacijos šaltinis. Tokiu atveju duomenys yra fiksuojami, yra parašomas tarnybinis pranešimas, adresuotas skyriaus viršininkui, kuris patvirtina pranešimą, neįformintam informacijos šaltiniui yra suteikiamas slaptažodis, jo duomenys yra atskiroje „papkėje“ slaptoje. O pokalbiai yra klausomi per kompiuterį, jei jie nereikšmingi, juos galima trinti, jei svarbūs archyvuoti. Tai nėra taip, kad gauni kompaktą ir jį įsidedi į kompiuterį. Jei išgirsti, kad pokalbiai nereikšmingi, pasiklausymas yra nutraukiamas. Tokiu atveju surašomas tarnybinis pranešimas, kad pokalbiai visiškai nereikšmingi tyrimui, kad pasiklausymą tikslinga nutraukti, kiek pamena, prokuroras tai turi patvirtinti. Jei pokalbis nereikšmingas, uždedi varneles, kad nereikšminga, tačiau tie pokalbiai iškart tikrai nedingsta. Sužymi varneles kas reikšminga, o kas ne, tada antras skyrius tvarko, pokalbiai naikinami tik priėmus nutarimą. Tų pokalbių, kuriuos jis perklauso ir jie jam pasirodo reikšmingi, jis pats negali įrašyti į kompaktinius diskus, mano, kad tai padaryti neįmanoma, pats nėra bandęs tai atlikti. Pasakyti, kad tiksliai F. išėjo iš darbo, negali, tikriausiai tai buvo vasarą. Kiek žino F. išėjo iš darbo, kai buvo melagingai apkaltintas, tyrimas šiuo metu dėl to yra nutrauktas. F. išvažiavo į Norvegiją užsidirbti pinigų, nes Lietuvoje mažas atlyginimas. Jo žiniomis, F. išėjo iš darbo ne dėl jo paklausomų pokalbių. F. jau seniai kalbėjo, kad atlyginimas jo netenkina, jo brolis gyveno Norvegijoje. Pakalbėdavo kabinete, kad iš Lietuvoje gaunamo atlyginimo sunku pragyventi. F. iki išėjimo iš darbo atostogų metu važiuodavo uždarbiauti į Norvegiją.

2012-05-07 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko P. Š. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR5-770 užfiksuota, kad 2012-05-03 tikrindamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų baudžiamųjų bylų pateikimo patikrinimui savalaikiškumą, pastebėjo, kad baudžiamoji byla Nr. 41-1-01945-11, kurioje ikiteisminį tyrimą atlieka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas S. Z., išsiųsta į Šiaulių apygardos prokuratūrą 2012-03-19 patikrinimui ir iki šiol negrąžinta. Paskambinus Šiaulių apygardos prokurorui Egidijui Keriui, kontroliuojančiam šį ikiteisminį tyrimą ir pasiteiravus apie bylos eigą, prokuroras E. Kerys informavo jį, kad baudžiamąją bylą Nr. 41-1-01945-11 2012-04-20 jis grąžino, perduodamas tyrėjui S. Z. į rankas. Tikrinant baudžiamąją bylą Nr. 41-1-01945-11, pastebėjo, kad tarnybiniame pranešime dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės taikymo vienas iš galimai įvykdžiusio nusikalstamą veiką asmens G. Ž. mobilaus ryšio telefono numerių, o būtent (duomenys neskelbtini), yra jam matytas. Patikrinus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnų mobilaus ryšio telefonų numerių sąrašą, įsitikino, kad tai vyresniojo tyrėjo T. F. telefono numeris. Patikrinus iki šio tarnybinio pranešimo byloje gautus iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro antrojo skyriaus atsakymus (CD plokšteles), nei vienoje iš jų minėtas numeris neminimas. Per tą laikotarpį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje nėra užregistruota tyrėjo S. Z. įslaptintų pranešimų dėl minėto numerio priklausymo G. Ž. (1 t., 10 b. l.).

Iš 2012-05-08 rašto Nr. 40-IL-1504 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro II skyriui dėl abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės nustatymo matyti, kad buvo pateikta užklausa dėl minėto abonentinio numerio priklausomybės (1 t., 12 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro II skyriaus 2012-05-08 rašto Nr. 40-IL-8804 matyti, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. F. (1 t., 13, 14 b. l.).

Iš 2012-05-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro 2-ojo skyriaus viršininko N. P. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad 2012-03-09 Šiaulių AVPK OVB 2-ame skyriuje buvo užklausta judriojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinė pagal ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01945-11 (iniciatorius Šiaulių AVPK Šiaulių m. PK KPS tyrėjas S. Z.) (1 t., 43 b.l.).

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio 2012 m. gegužės 25 d. nutarimas patvirtina, kad buvo nutarta baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-0945-11 surinktą informaciją panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-180-12 atliekamame nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminiame tyrime (1 t., 59, 60 b. l.).

Iš 2012-02-02, 2012-02-05, 2012-03-20, 2012-04-19 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo S. Z. tarnybinių pranešimų kopijų iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 41-1-01945-11 matyti, kad minėtuose tarnybiniuose pranešimuose be kitos informacijos buvo nurodyta, jog UAB „Metaloidas“ darbuotojas G. Ž. naudojasi abonentiniais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61-64, 68, 69, 71, 72).

2012-02-21 Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Kerio prašymo „Dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo“ Nr. ITT(S)-64,65 kopijoje iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad prašoma priimti nutartį dviejų mėnesių laikotarpiui nuo nutarties priėmimo dienos klausytis G. Ž., besinaudojančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) telefoninius pokalbius, perduodamus elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšiu tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti (1 t., 65 b. l.).

Iš 2012-02-21 Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Egidijaus Kerio nutarimo išreikalauti informaciją (dokumentus) Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto ikiteisminio tyrimo teisėjo Petro Simėno, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kopijos matyti, kad buvo priimtas nutarimas išreikalauti iš UAB „TELE2“, Sporto g. 7 A, Vilnius, iš UAB „Bitė Lietuva“, Žemaitės g. 15, Vilnius bei iš UAB „Omnitel“, T. Š. g. 25, Vilnius, informaciją (dokumentus) raštu apie mobilaus ryšio telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. 868266404 įeinančius ir išeinančius ryšius (išklotines) laikotarpyje nuo 2011-11-26 iki 2011-11-29 šiose išklotinėse įvardinant abonento buvimo vietą pokalbių metu (CELL-es, bokštelius) ir pokalbių datą, laiką, trukmę, bei informaciją apie šių telefonų abonentų priklausomybę (1 t., 66 b. l.).

2012-02-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Simėno nutarties Nr. IK1 89-90 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad buvo nutarta leisti dviejų mėnesių laikotarpiui nuo nutarties priėmimo dienos klausytis G. Ž., besinaudojančio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti (1 t., 67 b.l.).

Iš 2012-04-19 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo S. Z. protokolo „Dėl techninėmis priemonėmis surinktų duomenų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti fiksavimo ir panaudojimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01945-11“, matyti, kad Šiaulių miesto policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01945-11 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį dėl vagystės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsniu, 2012-02-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Simėnas priėmė nutartį dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės atlikimo mobilaus ryšio telefono, priklausančio pil. G. Ž., kurio SIM kortelės numeriai: (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). S. Z. surašė protokolą dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės vykdymo mobilaus ryšio telefono, kurių SIM kortelės numeris (duomenys neskelbtini), kuri buvo vykdoma nuo 2012-02-24 iki 2012-04-24, bei apie kontrolės vykdymo metu gautus tyrimui naudingus duomenis. Kontrolės vykdymui buvo panaudotos techninės priemonės iš komplekso „Telepimas“. Techninių priemonių pagalba naudingos tyrimui informacijos neužfiksuota (1 t., 70 b.l.).

Iš 2012-06-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro Antrojo skyriaus tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR5-1285 matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-02-21 iki 2012-04-21 buvo atliekama telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini)elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė. Kontrolei atlikti buvo panaudota elektroninio ryšio tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės sistema „TELEPIKAS“, kurioje kontroliuojamo abonentinio numerio telefoniniai kontaktai yra sunumeruoti chronologine tvarka. Atliekamos kontrolės metu užfiksuota, kad telefono abonentinis Nr. +(duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi G. Ž. turėjo užfiksuotus 1710 elektroninius įvykius, kurie ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi. Pokalbiai perklausyti savalaikiai, perklausyti pokalbiams prieiga paskirta tik vykdytojui - tyrėjui S. Z. (1 t., 74 b. l.).

Iš 2012-10-16 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR5-3610 matyti, kad 2012-08-01 Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Alfredos Sabaliauskienės leidimu susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2012-02-02 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas S. Z. surašė tarnybinį pranešimą, kad G. Ž. naudojasi abonentiniais numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kad G. Ž. gali naudotis abonentiniais numeriais: (duomenys neskelbtini), pagrindžia 2012-02-02 atspausdinta pažyma iš Lietuvos Respublikos darbo biržos duomenų naršyklės, kurioje šie abonentiniai numeriai nurodyti. Pažymoje nurodyta, kad ją atspausdino S. Z., šalia jo parašas. Tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kaip buvo nustatyta, jog G. Ž. taip pat galimai naudojasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). 2012-03-05 užklausus abonentinių numerių priklausomybę, kuriais galimai naudojasi G. Ž., abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) neminimas. Netgi 2012-04-19 surašius elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolą apie tai, kad jokios naudingos informacijos tyrimui atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) kontrolę nenustatyta, toliau rašydamas tarnybinius pranešimus prokuratūrai, nurodo, kad G. Ž. naudojasi abonentiniais numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., 84 b. l.).

Iš 2012-07-30 kratos protokolo matyti, jog kratos, atliktos S. Z. gyvenamojoje vietoje, adresu Radviliškio g. 112-20, Šiauliuose, metu S. Z. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E51“ su SIM kortele, maitinimo elementu, dėklu ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, maitinimo elementu, dėklu (1 t., 87, 88 b. l.).

2012-08-01 daiktų (dokumentų) apžiūros protokole užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Nokia E51“, pateikto 2012-07-30 kratos metu S. Z., apžiūra. Telefono adresų knygelėje yra įrašas „T. F. (duomenys neskelbtini)“ (1 t., 96 b. l.).

Iš l.e. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro Antrojo skyriaus viršininko pareigas V. D. 2012-08-01 tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR5-2127 matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo vykdoma 15 telefono numerių, tarp kurių buvo ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir 11 asmenų kontrolė, visa gauta informacija buvo perklausyta (1 t., 120 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato l.e. viršininko pareigas A. T. 2009 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo dėl tarnybos eigos Nr. 40-TE-380 matyti, kad S. Z. nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio 8 kategorijos pareigybė) (3 t., 18 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo matyti, kad ši pareigybė reikalinga išsamiai, efektyviai ir laiku atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose, vykdyti operatyvinę veiklą, ginti piliečių teise bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus (4 punktas), šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose, asmeniškai atsako už savalaikį ir kokybišką procesinių veiksmų atlikimą, vykdo operatyvinę veiklą, siekiant nustatyti nusikaltimus padariusius asmenis, išaiškinti padarytus nusikaltimus (7 punkto 7.1 ir 7.2 papunkčiai), vykdo kitas funkcijas (3 t., 19, 20 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 166 straipsnio 1dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. Z., būdamas valstybės tarnautoju - policijos pareigūnu, dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju, vykdydamas tarnybines pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.41-1-01945-11, surašydamas 2012-02-02 dienos tarnybinį pranešimą apie tai, kokiais abonentiniais numeriais naudojasi įtariamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo, tarp abonentiniu numerių nurodė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. F. abonentinį numerį, tokiu būdu suklaidindamas ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą, Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Simėno 2012-02-21 nutartį, laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-04-24 neteisėtai vykdė abonentinio numerio, kuriuo naudojasi T. F., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos - telefoninių pokalbių kontrolę. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė yra atliekama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ir yra pagrindas manyti, jog tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. Z., atlikdamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01945-11 dėl vagystės iš UAB „Metaloidas“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, klausėsi su nusikalstamos veikos padarymu galimai susijusių asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais. Šioje ikiteisminio tyrimo byloje prokuroro E. Kerio prašymu pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo P. Simėno nutartį turėjo būti atliekama įtariamojo G. Ž. jo naudojamais telefono numeriais perduodamų pokalbių kontrolė. Tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje buvo atlikta ne tik A. Ž., bet ir nukentėjusiojo T. F. naudojamu abonentiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) perduodamų pokalbių kontrolė, nors nebuvo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad klausantis T. F. telefoninių pokalbių galima gauti duomenų apie S. Z. tiriamą nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01945-11. Teismas konstatuoja, kad T. F. telefoninių pokalbių S. Z. klausėsi neteisėtai, pažeisdamas BPK 154 straipsnio reikalavimus. Kaltinamasis S. Z. aplinkybės, kad neteisėtai klausėsi T. F. telefoninių pokalbių, neneigė apklausiamas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent S. Z. 2012-02-02 ir 2012-02-05 tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, kad G. Ž. be kitų nurodytų telefono numerių naudojasi ir telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Būtent šių tarnybinių pranešimų pagrindu prokuroras E. Kerys 2012-02-21 pateikė prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas P. Simėnas priėmė nutartį, kuria buvo leista atlikti minėtu telefono numeriu perduodamų telefoninių pokalbių kontrolę. Kaltinamasis S. Z. neneigė aplinkybės, kad į 2012-02-02 dienos tarnybinį pranešimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 41-1-01945-11 įrašė telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi T. F., nurodė, kad G. Ž. naudojamus telefono numerius jis sužinojo iš neįforminto informacijos šaltinio, prokurorui Keriui jis pateikė keturis telefono numerius ir prokuroras kreipėsi į teismą. Kaltinamasis S. Z. pripažino, kad prieš pateikdamas gautą informaciją prokurorui, jis neatliko jam pateiktų telefono numerių IMSI kontrolės, neįformino iš neįforminto informacijos šaltinio gautos informacijos – G. Ž. naudojamų telefono numerių, teisės aktų nustatyta tvarka, pripažino, kad perklausydamas pokalbius, išgirdęs T. F. balsą, nenutraukė telefoninių pokalbių kontrolės. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Tokiu būdu S. Z. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Be piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, būtinas piktnaudžiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis yra didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymas. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009,2K-232/2012). Teismas konstatuoja, kad S. Z., neteisėtai klausydamasis T. F. telefoninių pokalbių, pažeidė T. F. konstitucinę teisę į privatų gyvenimą, jo susižinojimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis), tokiu būdu nukentėjusiajam T. F. padarydamas didelę neturtinę žalą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad neteisėtą telefoninių pokalbių kontrolę S. Z. atliko, būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, S. Z. tuo pačiu pažeidė ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus bei šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ir tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą ne tik T. F., bet ir didelę neturtinę žalą valstybei. S. Z. pažeidė valstybės deklaruojamų įstatymu viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos - Lietuvos policijos - funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo - policijos pareigūno vardą. Minėtų principų pažeidimas ir pareigūno vardo diskreditavimas teismų praktikoje taip pat laikomas didele žala (kasacinės nutartys 2K-76/2007, 2K-164/2009). Žalą nukentėjusiajam T. F. ir valstybei S. Z. padarė dirbdamas policijos pareigūnu ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tarp jo atliktų neteisėtų veiksmų - T. F. telefoninių pokalbių klausymosi, ir T. F. bei valstybei padarytos didelės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis, neteisėtai klausydamasis nukentėjusiojo T. F. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, patvirtino, kad išgirdęs nukentėjusiojo T. F. balsą, suprato, jog neteisėtai klausosi nukentėjusiojo T. F. telefoninių pokalbių, šių neteisėtų veiksmų nenutraukė, numatė, kad dėl jo neteisėto veikimo gali būti padaryta didelė žala valstybei bei T. F. ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti neinformuodamas apie tai jo veiklą kontroliuojančių vadovų ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro, tikėjosi, kad jo atlikti neteisėti veiksmai bus nepastebėti. Nors nukentėjusysis T. F. parodė, kad mano, jog S. Z. tyčia įrašė jo mobilaus telefono numerį į savo tarnybinį pranešimą, turėdamas tikslą pasiklausyti būtent nukentėjusiojo telefoninių pokalbių, pats kaltinamasis neigė šią aplinkybę. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad S. Z. atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 41-1-01945-11, kurioje buvo atliktas neteisėtas telefoninių pokalbių pasiklausymas, atliekant šį tyrimą buvo pagrindas klausytis įtariamo nusikalstamos veikos padarymu asmens G. Ž. telefoninių pokalbių, kaltinamojo S. Z. nurodytų aplinkybių, kad T. F. telefono numerį su kitais telefono numeriais jam nurodė neįformintas informacijos šaltinis, nepaneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Be to, konkretus tikslas, dėl kurio S. Z. būtų galėjęs siekti vykdyti neteisėtą T. F. telefoninių pokalbių kontrolę, nenustatytas. Nors nukentėjusysis T. F. parodė, tarp jo ir S. Z. buvo konkurencija dėl pareigų, šias aplinkybes taip pat patvirtino ir pats kaltinamasis S. Z. bei liudytojas D. K., dirbęs kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju, tačiau konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs 2009 metais, tuo tarpu T. F. telefoninių pokalbių buvo klausomasi 2012 metais. Nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad S. Z. per nurodytą laikotarpį būtų bandęs kokiais nors kitais būdais pakenkti T. F.. Iš 2012-06-20 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos biuro Antrojo skyriaus tarnybinio pranešimo (1 t., 74 b. l.) matyti, kad atliekant T. F. priklausančio telefono numerio kontrolę ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų negauta, pats kaltinamasis 2012-04-19 surašė protokolą dėl techninėmis priemonėmis surinktų duomenų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti fiksavimo ir panaudojimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-01945-11, kuriame nurodė, kad tyrimui naudingos informacijos neužfiksuota (1 t., 70 b.l.). Jokių duomenų, patvirtinančių, kad neteisėtai klausantis T. F. telefoninių pokalbių, gauta informacija galėjo būti kur nors panaudota taip pat nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad S. Z. tyčia 2012-02-02 dienos tarnybiniame pranešime tarp abonentiniu numerių nurodė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. F. abonentinį numerį ir tokiu būdu tyčia suklaidino ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Kaltinimas tikslinamas nurodant, kad S. Z. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi - ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.41-1-01945-11, surašydamas 2012-02-02 dienos tarnybinį pranešimą apie tai, kokiais abonentiniais numeriais naudojasi įtariamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo, tarp abonentiniu numerių nurodė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. F. abonentinį numerį, tokiu būdu suklaidindamas ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą, Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Simėno 2012-02-21 nutartį, laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-04-24 neteisėtai vykdė abonentinio numerio, kuriuo naudojasi T. F., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos - telefoninių pokalbių kontrolę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis S. Z. taip pat yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 166 straipsnio 1 dalyje bei 167 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 166 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai perėmė paštu ar per pasiuntinių paslaugos teikėją siunčiamą siuntą ar siuntinį arba neteisėtai perėmė, fiksavo ar stebėjo asmens elektroninių ryšių tinklais siunčiamus pranešimus, arba neteisėtai fiksavo, klausėsi ar stebėjo asmens pokalbius elektroninių ryšių tinklais, arba kitaip pažeidė asmens susižinojimo neliečiamumą. Tuo tarpu BK 167 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad S. Z. laikotarpiu nuo 2012-02-24 iki 2012-04-24, ne tik piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, bet ir neturėdamas tam pagrindo, neteisėtai, pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo nutartį ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 41-1-01945-11, fiksuodamas ir klausydamasis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo T. F. elektroninių ryšių tinklais perduodamų telefoninių pokalbių, tuo pažeidė T. F. susižinojimo neliečiamumą ir tuo pačiu neteisėtai rinko informaciją apie privatų T. F. asmeninį gyvenimą. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, patvirtina nukentėjusiojo T. F. bei liudytojo D. K. parodymai, byloje surinkti aukščiau aptarti ir įvertinti rašytiniai įrodymai. Šias nusikalstamas veikas S. Z. padarė tyčia, suvokdamas, kad neteisėtai klausosi T. F. telefoninių pokalbių.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. Z. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 166 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis S. Z. prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu. Sprendžiant S. Z. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisiamajame posėdyje buvo gautas P. Z. (P. Z.) prašymas atleisti jo sūnų S. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Kaltinamasis S. Z. neteistas (1 t., b. l. 148), padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jis administracine tvarka nebaustas, du kartus jam buvo taikyti administraciniai nurodymai (1 t., 155, 156 b. l.), Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas, yra psichiškai sveikas (1 t., 159 b. l.), dirba (2 t., 171 b. l.), yra iš dalies darbingas (nustatytas 50 procentų darbingumas) (2 t., 172 b. l.) vedęs, augina du vaikus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko P. Š. charakteristikoje (1 t., 154 b. l.) apibūdinamas kaip pareigingas, sąžiningas, mokantis gerai planuoti ir organizuoti savo darbą pareigūnas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis davė paaiškinimus, atskleidžiančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis kritiškai įvertino savo elgesį, išgyveno dėl padarytų veiksmų, jis atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino nukentėjusiajam T. F. padarytą neturtinę žalą (2 t., 180 b.l.), pripažino, kad padarė nukentėjusiajam neturtinę žalą, sutinka ją atlyginti. Yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis S. Z. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Byloje yra gautas laiduotojo P. Z. prašymas perduoti S. Z. jo atsakomybei pagal laidavimą (2 t., b. l. 166). P. Z. yra S. Z. tėvas, neteistas (2 t., 177 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 169 b. l.), gyvena Šiauliuose kaip ir jo sūnus S. Z. (2 t., 168 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre neįrašytas (2 t., 167 b.l.), yra pensininkas (2 t., 170 b.l.). Laiduotojui yra žinomos S. Z. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės. Laiduotojas mano, kad S. Z. darys teigiamą įtaką, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad laiduotojas P. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo ir savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam S. Z., kad jis ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Atsižvelgdamas į tai, kad S. Z. nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, padarė pirmą kartą, padarytos veikos yra priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, yra P. Z., kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, kaltinamasis S. Z. pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį nukentėjusiajam T. F. padarytos neturtinės žalos, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitinka bausmės tikslus, todėl S. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo santykius su kaltinamuoju (yra tėvas ir sūnus), bei P. Z. turtinę padėtį (yra pensininkas), į tai, kad nusikaltimais buvo padaryta turtinė žala, kurią reikia atlyginti, laidavimas nustatytinas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Taip pat, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad laidavimas nustatytas be užstato, S. Z. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – minimalaus dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant terminą, per kurį įmoka turi būti sumokėta (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajam S. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Kaltinamajam S. Z. 2014 m. sausio 30 d. nutartimi buvo pratęstas laikino nušalinimo nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų terminas, ši procesinė privartos priemonė S. Z. taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 157 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 127, 128 b. l.), teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis T. F. apklausiamas teismo posėdžio metu akcentavo, kad dėl kaltinamojo S. Z. nusikalstamų veiksmų jis su šeima buvo priverstas išeiti iš darbo policijoje ir emigruoti į Norvegiją, jaučiasi nesaugus dėl to, kad gali būti paviešinti duomenys apie jo ir žmonos privatų gyvenimą. Pažymėtina, kad tik dalis nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių atitinka bylos aplinkybes ir yra tiesiogiai susiję su S. Z. padarytais nusikaltimais. Nors nukentėjusysis teigė, kad būtent dėl S. Z. atliktos nusikalstamos veikos nulėmė jo apsisprendimą išvažiuoti gyventi ir dirbti į Norvegiją, tačiau liudytojas D. K. parodė, kad T. F. dar dirbdamas policijoje atostogų metu vykdavo uždarbiauti į Norvegiją, kur taip pat gyvena jo brolis, grįžęs, nukentėjusysis svarstydavo galimybę vykti gyventi į šią šalį. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis T. F.. Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad tuo metu, kai jis pareiškė prašymą išeiti iš darbo (3 t., 22 b. l.), jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, ši aplinkybė taip pat galėjo turėti įtakos nukentėjusiajam priimant sprendimą išeiti iš darbo. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad po to, kai buvo neteisėtai klausomasi jo telefoninių pokalbių, pradėjo nepasitikėti sistema, kurioje dirbo, valstybe. Visos šios aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis T. F. nepagrįstai sureikšmina būtent S. Z. neteisėtų veiksmų įtaką jo apsisprendimui su šeima išvykti gyventi į užsienį. Dėl to minėtas aplinkybes teismas vertina kaip sudarančias pagrindą mažinti iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistiną neturtinės žalos sumą. Tuo pačiu pažymėtina, kad byloje esanti medžiaga neginčytinai patvirtina, jog dėl S. Z. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamas emocijas, pažeminimą, baimę, nesaugumo jausmą, buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo atveju nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala nėra susijusi su fiziniam asmeniui gyvybiškai svarbių gėrių (sveikata, gyvybe) pažeidimu, todėl nukentėjusiojo reikalaujamas 20000 Lt neturtinės žalos dydis vertybių pobūdžio ir kilusių padarinių prasme yra neproporcingai didelis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, nukentėjusiojo telefoninių pokalbių neteisėtai buvo klausomasi ne ilgiau kaip du mėnesius (be to, faktiškai šis laikas galėjo būti trumpesnis, nes nukentėjusysis buvo išvykęs į užsienį nusikalstamos veikos darymo metu ir dėl ribotų techninių galimybių telefoninių pokalbių kontrolė galėjo būti neatliekama), į kaltinamojo asmenybę, į nukentėjusiojo ir kaltinamojo finansinę padėtį. Atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, į teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų kam nors atskleidęs duomenis apie T. F. privatų gyvenimą, kaltinamasis atlygino dalį neturtinės žalos - 500 Lt nukentėjusiajam, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo 2500 Lt. Teismo manymu, tokia suma užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą nukentėjusiajam.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia E51“ su SIM kortele, maitinimo elementu, dėklu ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele, maitinimo lementu, dėklu pagal pakvitavimą perduoti saugojimui S. Z. (1 t., 117, 118 b. l.) paliktini teisėtam savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kompaktinė plokštelė su įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinėmis Nr. 40-26-LA-101 bei dvi kompaktinės plokštelės: Nr. 40-26-LA-100 (garso įrašas), Nr. 40-26-LA-100 (garso įrašo kopija), saugomos voke prie baudžiamosios bylos, paliktinos saugoti su byla (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Z., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 166 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą S. Z. atžvilgiu nutraukti.

S. Z. perduoti jo tėvo P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Radviliškio g. 70-14, Šiauliuose, atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

S. Z. laikiną nušalinimą nuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. F. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti T. F. iš S. Z. 2500,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus Lt 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia E51“ su SIM kortele, maitinimo elementu, dėklu ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su SIM kortele, maitinimo lementu, dėklu pagal pakvitavimą perduotus saugojimui S. Z., paliktini teisėtam savininkui;

kompaktinę plokštelę su įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS pranešimų išklotinėmis Nr. 40-26-LA-101 bei dvi kompaktines plokšteles: Nr. 40-26-LA-100 (garso įrašas), Nr. 40-26-LA-100 (garso įrašo kopija), saugomas voke prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti su byla.

Laiduotojui P. Z. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. Z. išaiškinti, kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per šį terminą padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis ir 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.