Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-690-493/2011

Teisėjas Bronislovas Liatukas (Proceso Nr. 1-22-1-00928-2010) Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.3.1; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.

2011 m. lapkričio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičius, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistajam P. P., gynėjui advokatui Ruslan Mazurov,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str.1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

P. P. atžvilgiu taikytas LR BK 75 str. ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant P. P.:

- per 9 (devynis) mėnesius (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) atlyginti nukentėjusiajam A. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

- be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Paskirta P. P. baudžiamojo poveikio priemonė - 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų, nustatant jų atlikimo terminą per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2011 m. liepos 07 d.

Priteista iš P. P. nukentėjusiajam A. M. turtinė žala - 3700 (trys tūkstančiai septyni šimtai) litų ir neturtinė žala -15.000 (penkiolika tūkstančių) litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. rugsėjo mėn. 18 d., apie 15.30 val., bendrai veikdamas su ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – Aleksoto turgavietėje, adresu Veiverių pl. 47B, Kaune, tyčia prikibo prie nukentėjusiojo A. M., nenustatytam vyriškiui sudavus kumščiu pirmą smūgį nukentėjusiajam A. M. į galvą, nuo kurio pastarasis nukrito ant žemės, šiam atsikėlus jis kumščiu smogė nukentėjusiajam A. M. į veidą ir kitas kūno vietas, ko pasekoje šis parkrito ant žemės, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, gulintį nukentėjusįjį A. M. mušė kojomis į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais ne mažiau septynių smūgių pasekoje padarydami nukentėjusiajam A. M. muštinę žaizdą viršugalvyje, nubrozdinimus dešiniame skruoste, kairėje blauzdoje, kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas viršutinės lūpos pogleivyje, lengvą smegenų sukrėtimą, kairės plaštakos IV-o piršto galinio pirštakaulio lūžį su tiesiamosios sausgyslės pažeidimu- t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo P. P. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), tačiau netinkamai taikė BK 67 str. 2 d. nuostatas bei netinkamai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis P. P. nesutinka su įrodymų vertinimu bei priteistu civiliniu ieškiniu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad LR BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų išnagrinėjimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl P. P. kaltumo, kadangi jo kaltė pagrįstai įrodyta nuosprendyje išdėstytais nuosekliais nukentėjusiojo A. M., liudytojų S. M., R. B., R. B. parodymais, kuriuose nėra prieštaravimų, kurie tarpusavyje sutampa ir nekelia abejonių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, aptardamas nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo laipsnį bei į tai atsižvelgdamas, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiajam buvo padarytas apysunkis sveikatos sutrikdymas. VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurią, kaip rašytinį bylos įrodymą, teismas ištyrė teisiamojo posėdžiu metu ir kuria vadovavosi, priimant nuosprendį P. P. atžvilgiu, aiškiai ir neginčytinai patvirtina nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų padarymo mechanizmą ir tai išvados 4 punkte (T1 b.l. 28) įvertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl akivaizdu, kad šioje dalyje nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos duomenų.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Tad, šiuo atveju, atsižvelgtina ir vertintina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (priešingai nei nurodytam sunkiam sužalojimui nukentėjusiojo pateiktame ikiteisminiame tyrime civiliniame ieškinyje bei priešingai nuosprendyje nurodytam apysunkiam sveikatos sutrikdymui), kurio gydymas ilgai netruko – specialisto išvados duomenimis nedarbingumo pažymėjimas buvo užbaigtas 2010-11-12, nukentėjusiojo savijautai pagerėjus.

Nors nuteistojo P. P. nusikalstama veika yra tyčinė, tačiau, kolegijos nuomone, nustatant neturtinės žalos dydį taip pat nepakankamai įvertinta P. P. turtinė padėtis ir jo galimybės atlyginti, kad ir 15 000 litų neturinę žalą bei nesivadovauta Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Nuteistojo teigimu, jis gauna 315 litų dydžio socialinę išmoką per mėnesį, duomenų, kad nuteistasis turėtų darbą ar kitokias pajamas pragyvenimui, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra, todėl, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti adekvačiai atsižvelgiama ir į šį aspektą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendžiu priteista neturtinė žala 15 000 lt. mažintina, o įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes tiek sveikatos sutrikdymo masto, tiek dėl kaltininko turtinės padėties aspektu, būtent 6000 litų neturtinė žala užtikrins tiek kaltininko, tiek nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei padės išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai taikė bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam P. P. bei tokiu būdu realizavo humanizmo, bausmės individualizavimo principus, o taip pat tinkamai taikė įpareigojimus atlyginti per 9 mėnesius nukentėjusiajam A. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, tačiau netinkamai taikė baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, Baudžiamųjų bylų skyriaus baudžiamosios bylos Nr. nutartyje Nr.2K-P-6/2010, išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais. BK 75 str. yra BK X skyriuje „Bausmės vykdymo atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“. Pats skyriaus pavadinimas rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės. BK 75 str. numatytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu.

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir rūšis reglamentuoja BK 67 str. (2008-06-27 redakcija). Sutinkamai su šio straipsnio 2 dalimi, pilnamečiui asmeniui skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau jos skiriamos tik asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme (Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d.), tai yra, ir tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė skiriama atidedant bausmės vykdymą.

P. P. nei nuo baudžiamosios atsakomybės, nei nuo bausmės neatleistas, jam galėtų būti paskirta tik viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų Baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., tačiau pirmosios instancijos teismas jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nėra numatyta BK 67 str. 3 d., todėl šioje dalyje nuteistojo atžvilgiu nuosprendis naikintinas.

Įvertinus tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p.,

nusprendė:

pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendį, iš rezoliucinės nuosprendžio dalies pašalinti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus 60 (šešiasdešimt) valandų, kuriems atlikti nustatytas terminas 6 (šeši) mėnesiai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo laipsnio įvardijimą kaip - padarytas apysunkis sveikatos sutrikdymas- ir sveikatos sutrikdymo mastą vertinti kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą;

sumažinti iš nuteistojo P. P. nukentėjusiajam A. M. priteistą 15 000 litų neturtinės žalos dydį iki 6000 (šešių tūkstančių) litų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.