Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios K. K. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajai K. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. K. kaltinama tuo, kad padėjo organizuotoje grupėje veikiantiems K. J. ir R. G. daryti labai sunkų nusikaltimą – prekybą žmonėmis, t. y, žinodama, kad K. J. siekia verbuoti, gabenti ir perleisti, o R. G. išnaudojimo prostitucijai tikslu įgyti Lietuvos Respublikos pilietę ir pelnytis iš jos prostitucijos, padėjo K. J. verbuoti išnaudojimo prostitucijai tikslu Lietuvos Respublikos pilietes, o būtent:

1.1. K. J. kartu su viešnamio „Lusthaus“, adresu (duomenys neskelbiami) (toliau - Vokietijoje) valdytoja R. G., 2012 metais, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje subūrė organizuotą grupę daryti labai sunkų nusikaltimą – prekybą žmonėmis, t. y. verbuoti, gabenti, perleisti ir įgyti Lietuvos Respublikos pilietę išnaudojimo prostitucijai tikslu bei apsiėmė įgyvendinti savo kaip nusikaltimo vykdytojo vaidmenį – pasinaudojant nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jos sunkia materialine padėtimi, panaudojant psichinį ir fizinį smurtą, siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jo prostitucijos, verbuoti, gabenti, perleisti išnaudojimo prostitucijai tikslu Lietuvos Respublikos pilietę, organizuoti ir vadovauti jos prostitucijai bei pelnytis iš jos prostitucijos. R. G. apsiėmė įgyvendinti jai priskirtą nusikaltimo vykdytojo vaidmenį panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu arba panaudojant apgaulę įgyti Lietuvos Respublikos pilietę išnaudojimo prostitucijai tikslu, organizuoti ir vadovauti jos prostitucijai bei pelnytis iš jos prostitucijos. Realizuodamas nusikalstamą sumanymą 2013 m. rugpjūčio mėnesio ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, K. J., pagal išankstinį susitarimą su R. G., atlikdamas savo vaidmenį organizuotos grupės vykdomuose nusikaltimuose – verbuoti, gabenti ir perleisti merginas prostitucijai į R. G. vadovaujamą viešnamį (duomenys neskelbiami), padedant jai, t. y. K. K., viešojoje vietoje ieškojo merginų prostitucijos darbui. 2013 m. rugpjūčio mėnesį tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, stoties apylinkėse K. K. pastebėjo nuo narkotinių medžiagų apsvaigusią pažįstamą O. Š., užkalbino ją, bei pasiūlė vykti į užsienį dirbti viešnamyje, po ko žinodama, kad K. J. verbuoja ir gabena merginas jų sutikimu išnaudoti prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją supažindino nukentėjusiąją O. Š. su K. J.. Pasinaudodami nukentėjusiosios O. Š. pažeidžiamumu – jos sunkia materialine padėtimi ir priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ne mažiau kaip per du kartus pasiūlė nukentėjusiajai O. Š. dirbti prostitute, žadėdami legalų darbą Vokietijos viešnamyje. K. J., panaudodamas apgaulę – melagingai žadėdamas, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, pateikė tikrovės neatitinkančias darbo prostitute ir gyvenimo sąlygas, melagingai pažadėjo mokėti 40-50% nuo uždirbtos sumos, pažadėjo, kad jeigu darbo ir gyvenimo sąlygos nepatiks, ji bet kada galės grįžti į Lietuvą. Nukentėjusiajai O. Š. sutikus vykti į Vokietiją dirbti prostitute, tokiu būdu padėjo K. J. ją verbuoti, tačiau nukentėjusiajai O. Š. persigalvojus vykti į Vokietiją dirbti prostitute ir vengiant susitikimo su K. J., K. J., padedant I. J., 2013-08-13 panaudodami psichinį smurtą ir pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. apsvaigimu nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, O. Š. negebėjimu priešintis ir pasidavimu kontrolei, suvaržė O. Š. pasirinkimo laisvę ir, palenkdami nukentėjusiosios valią, įsodino nukentėjusiąją O. Š. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį bei vairuodami pakaitomis, išnaudojimo prostitucijai tikslu, gabeno O. Š. iš Lietuvos Respublikos, Vilniaus miesto, į Vokietijoje esantį viešnamį (duomenys neskelbiami), kur 2013-08-14, siekdami naudos R. G., perleido jai nukentėjusiąją O. Š., o R. G., išnaudojimo prostitucijai tikslu įgijo O. Š.. Tokiais savo veiksmais K. K. pasinaudodama nukentėjusiosios O. Š. pažeidžiamumu padėjo, organizuotoje grupėje veikiantiems K. J. ir R. G. daryti labai sunkų nusikaltimą – prekybą žmonėmis, t. y. išnaudojimo prostitucijai tikslu verbuoti nukentėjusiąją O. Š..

2. Be to, K. K. kaltinama tuo, kad 2013 m. liepos 18 d., apie 6.00 val., būdama kartu su R. V. viešbučio (duomenys neskelbiami), kambaryje Nr. 304, pastarajam užmigus, pagrobė nukentėjusiam R. V. priklausantį turtą, o būtent: 200 litų (~ 56.92 eurų), 1500 litų ( ~426,89 eurų) vertės planšetinį kompiuterį „SAMSUNG Galaxy TAB 7,7“ bei 150 litų (~ 42,69 eurų) vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA X1-01“, tuo nukentėjusiajam R. V. padarydama 1850 litų ( 526 eurų) turtinę žalą.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, K. K. buvo sulaikyta 2016 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo palikta galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis, kuria K. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - ir nustatytas suėmimo terminas 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi K. K. suėmimo terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 7 d. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo - terminas K. K. pratęstas trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 7 d.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamosios K. K. skundas atmetamas.

7. Teismas, skirdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 127 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

8. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajai K. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

10. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog K. K. galėjo padaryti jai inkriminuojamus nusikaltimus. Tokiais duomenimis laikomi pačios K. K., nukentėjusiųjų O. Š., R. V., parodymai, parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir kita bylos medžiaga.

11. Šiaulių apygardos teismas kaltinamajai suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

11.1.Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. K. K. kaltinama įvykdžiusi nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Už pastarojo padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad K. K. ilgą laiko tarpą buvo paieškoma. Kaltinamosios paieška buvo paskelbta 2013 m. spalio 1 d. (T2, b. l. 128), o nutraukta tik 2016 m. rugsėjo 7 d., kaltinamąją sulaikius Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (T3, b. l. 23). Nors K. K. savo skunde akcentuoja, kad sužinojusi apie paiešką, pati paskambino Lietuvos teisėsaugos pareigūnams ir pranešė savo grįžimo į Lietuvą laiką, surinkti rašytiniai duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Byloje esantis 2016 m. rugsėjo 1 d. sprendimas dėl kaltinamosios deportacijos iš Jungtinės Karalystės (angl. Directions to remove a deportee) patvirtina, kad K. K. šią šalį paliko ne savo valia, kaip kad ji nurodo skunde, o buvo deportuota (T3, b. l. 25). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos apklausos metu pati K. K. patvirtino, jog būdama užsienyje, bendravo su K. J., kuris jai nurodė, kad ji gali būti paieškoma dėl O. (Š.). Kaltinamoji patvirtino ir tai, kad iš savo mamos buvo sužinojusi, jog jos ieško Vilniaus teisėsaugos pareigūnai (T3, b. l. 44). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. K. buvo žinoma apie tai, kad ja domisi teisėsauga, tačiau ji jokių veiksmų dėl to nesiėmė, negrįžo į Lietuvą ir nepranešė kompetentingoms institucijoms savo buvimo vietos. Pastarosios išvados pagrįstumą taip pat patvirtina tai, kad gyvendama užsienyje kaltinamoji prisistatydavo svetimu, savo pusseserės E. B., vardu (T3, b. l. 25, 44). Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad K. K. nėra saistoma socialiniais ryšiais - prieš sulaikymą ilgą laiką gyveno užsienyje, nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau Lietuvoje buvo teista 12 kartų, paskutinį kartą 2013 m. liepos 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, teistumas neišnykęs. Nors skunde kaltinamoji nurodo, kad gyvendama Jungtinėje Karalystėje pastaruosius 3 metus dirbo, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį paneigia šiuos K. K. teiginius. Byloje esančiais duomenimis, savo nusikalstamą elgesį kaltinamoji tęsė ir gyvendama Jungtinėje Karalystėje, kur laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. vasario 29 d. buvo šešis kartus teista už vagystes iš parduotuvių (T3, b. l. 68-92). Kaltinamoji skunde taip pat nurodo, kad turi silpnos sveikatos pagyvenusią mamą, kurią turi rūpintis, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė nesutrukdė K. K. pastaruosius trejus metus gyventi nuo jos atskirai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad būdama laisvėje, K. K. bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11.2. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad K. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalies numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad ankstesni K. K. teistumai, jos elgesys gyvenant užsienyje, leidžia teigti, kad naujas nusikalstamas veikas ji galimai padarė ne atsitiktinai, bet sąmoningai pažeisdama visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Nurodyti duomenys charakterizuoja suimtąją kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog K. K. būdama neizoliuota nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Šiaulių apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kaltinamajai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, kiti teismo aukščiau aptarti duomenys rodo padidintą K. K. asmenybės pavojingumą, todėl šioje proceso stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Kiti kaltinamosios skunde nurodomi argumentai nepaneigia šios išvados pagrįstumo.

13. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamosios teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamosios teisių suvaržymas yra pateisinamas, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamajai K. K. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios K. K. skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi K. K. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.