Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-478-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-02
Bylos Nr.
1S-478-317/2019
Teisminio proceso Nr.
1-03-4-00010-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
G. G.
Advokatai
Kristina Česnauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-478-317/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-4-00010-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.1; 2.5.19
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. G. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) teikimas dėl G. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu G. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta 3 metų bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. G. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, per šį laikotarpį įpareigojant jį dirbi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė - 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, juos atliekant per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus, šį terminą skaičiuojant nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartimi tenkintas Probacijos skyriaus teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir G. G. pasiųstas atlikti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į tai, jog G. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalyje, bei du kartus pažeidė teismo jam paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, teismas sprendė, jog bausmės tikslai, G. G. pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, nepasiekti ir nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nutarė Probacijos skyriaus teikimą tenkinti ir bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam panaikinti.

3. Nuteistasis G. G. ir jo gynėja advokatė Kristina Česnauskienė skundžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti.

3.1. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. G. pažeidė jam teismo paskirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Anot nuteistojo ir jo gynėjos, VšĮ „Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro“ 2018 m. sausio 17 d. pažyma yra klaidinga, dėl neaiškių priežasčių neatitinkanti tikrovės. Su šia pažyma nuteistasis supažindintas nebuvo. 2018 m. sausio 30 d. G. G. atliko pakartotinius tyrimus ir pateikė Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo pažymą, kurioje nurodoma, jog G. G. psichiką veikiančių medžiagų nevartoja. Jokių argumentų, kodėl šia vėlesne pažyma, nuginčijančia 2018 m. sausio 17 d. pažymą, nesivadovauja, teismas nenurodė. Be to, skundžiamoje nutartyje teigiama, jog 2019 m. gegužės 15 d. G. G. neva bandė pateikti ne savo šlapimą, psichiką veikiančių medžiagų testui atlikti, tačiau nepavykus to padaryti iš centro pasišalino. Toks teiginys yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės, nes G. G. nurodytą dieną atvyko į Respublikinį priklausomybės ligų centrą su savimi neturėdamas jokio šlapimo mėginio, ketino jį atlikti vietoje, tačiau to padaryti negalėjo, kadangi Respublikinio priklausomybės ligų centro darbuotoja (moteris) liepė šlapintis jai matant. G. G. paprašius, kad darbuotoja leistų jam mėginį atlikti (nusišlapinti) be jos dalyvavimo, ji nesutiko, sukėlė konfliktinę situaciją. Taigi, mėginimas apkaltinti G. G. neva svetimo šlapimo pateikimu ir vengimu atlikti testą yra nepagrįstas ir absurdiškas, nes tyrimo testas buvo neatliktas ne dėl G. G. kaltės, o dėl Respublikinio priklausomybės ligų centro darbuotojos neetiško elgesio.

3.2. Nuteistasis ir jo gynėja skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad G. G. turi nuolatinį, gerai apmokamą darbą AB „(duomenys neskelbtini)“, su žmona V. G. augina du vaikus - E. L., gimusį (duomenys neskelbtini), ir J. G., gimusią (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra pagrindinis šeimos maitintojas - jo gaunamas darbo užmokestis sudaro pagrindines šeimos pajamas. Be to, su AB „(duomenys neskelbtini)“ banku šeima yra sudariusi kreditavimo sutartį buto pirkimui bei Vartojimo kredito sutartį įsigyto būsto remontui. Palikus galioti ir pradėjus vykdyti skundžiamą nutartį, bus labai stipriai apsunkinta G. G. šeimos padėtis bei pažeisti vaikų interesai, šeima liks be pagrindinio pragyvenimo šaltinio ir, labai tikėtina, be gyvenamojo būsto, kadangi V. G. iš savo gaunamų pajamų (jos pajamas sudaro darbo užmokestis - vidutiniškai 540 eurų, bei 68,40 eurų vaiko išlaikymo išmokos) neturės jokių galimybių vykdyti kreditorinių įsipareigojimų.

Šalies argumentai

3.3. Skunde taip pat prašoma atsižvelgti į nuteistojo pastangas taisytis - siekdamas išvengti galimų nesusipratimų ir pažeidimų, jis pradėjo lankyti konsultacijas, vartoti medikamentus dėl priklausomybės nuo stimuliatorių. Šią aplinkybę patvirtina 2019 m. birželio 10 d. Priklausomybės centro medicinos dokumentų išrašas.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo G. G. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės skundas tenkinamas.

5. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

6. Sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. turi būti vertinama kaip nuteistasis vykdo visus jam paskirtus teismo įpareigojimus bei, kaip jis laikosi nustatytų draudimų, o ne akcentuojami vien tik nustatyti pažeidimai. Tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes gali būti priimamas galutinis sprendimas. Aukštesniojo teismo nuomone, Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo G. G. apylinkės teismas išnagrinėjo pakankamai formaliai, išimtinai vertino tik tai, jog nuteistasis tinkamai nevykdė teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, padarė administracinį nusižengimą, visiškai neatsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir nuteistojo elgesį vykdant kitus jam paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, kaip jau minėta, net ir nustačius, jog asmuo nevykdo probacijos sąlygų, sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą priimamas tik tada, kai nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, o bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismo išvados dėl bausmės vykdymo panaikinimo nuteistajam nepakankamai motyvuotos, teismo nutartyje nepasisakyta, kodėl bausmės tikslų G. G. atžvilgiu nėra galimybės pasiekti kitu būdu, nei tik pasiunčiant nuteistąjį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę.

7. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, atidedant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam G. G. buvo paskirti įpareigojimai dirbi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei baudžiamojo poveikio priemonė - 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, juos atliekant per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus. 2017 m. gruodžio 12 d. G. G. buvo įtrauktas į probacijos tarnybos registrą, 2017 m. gruodžio 21 d. supažindintas su probacijos sąlygomis, probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, savo teisėmis ir pareigomis, tą pačią dieną buvo sudarytas individualus probojuomojo priežiūros planas. Iš nuteistojo G. G. asmens bylos matyti, kad jis nuo 2007 m. vasario 6 d. iki šiol dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, darbinės veiklos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sustabdęs nebuvo. Taip pat asmens byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, jog jo atžvilgiu vykdomos probacijos laikotarpiu nuteistasis buvo išvykęs už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taigi darytina išvada, jog dalį jam teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų G. G. vykdo tinkamai. Per teismo nustatytą laikotarpį nuteistasis tinkamai įvykdė ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - (duomenys neskelbtini) globos namų 2018 m. spalio 8 d. ir 2019 m. spalio 30 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus nuteistasis šioje įstaigoje neatlygintinai išdirbo 40 valandų nemokamų darbų.

8. Apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad G. G. pažeidė probacijos sąlygas, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu užfiksuotas du kartus, tai patvirtinta oficialūs duomenys - medicinos dokumentų išrašai iš gydymosi įstaigų. VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. sausio 17 d. pažymoje nurodoma, jog G. G. atlikus testą narkotikams nustatyta, kad jis vartoja psichiką veikiančias medžiagas - AMP (+) teigiamas, MOR (+) teigiamas. Pateiktoje Respublikinio priklausomybės ligų centro 2019 m. gegužės 30 d. pažymoje taip pat nurodoma, jog G. G. vartoja psichiką veikiančias medžiagas – MET (+) teigiamas, MOR (+) teigiamas. Nesivadovauti gydymosi įstaigų pažymomis, apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Aplinkybė, jog 2018 m. sausio 30 d. nuteistajam buvo atliktas pakartotinis narkotikų testas Respublikiniame priklausomybės centre ir atlikto testo atsakymas buvo neigiamas, 2018 m. sausio 17 d. atlikto narkotikų testo rezultatų niekaip nepaneigia. Pažymėtina, jog pakartotinis testas atliktas ne tą pačią dieną, o praėjus beveik 2 savaitėms nuo pirminio patikrinimo. Visiškai natūralu, jog narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų likučių nuteistojo šlapime, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui nuo pirminio patikrinimo, galėjo nebelikti, todėl jų, atlikus vėlesnį testą, neaptikta. Vis tik, nors nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu ir nebuvo nepriekaištingas, tačiau apygardos teismo vertinimu, vien du kartus nustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas, negali būti besąlyginiu pagrindu išvadai, jog probacija G. G. atveju yra visiškai neefektyvi, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik nuteistajam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę.

9. Tokio pagrindo nesuteikia ir duomenys apie nuteistojo 2019 m. gegužės 22 d. įvykdytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principu, svarstydamas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, privalo atsižvelgti ne tik į tai, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, tačiau ir į jo pobūdį. Nuteistojo padarytų pažeidimų pobūdis turi parodyti jo nenorą taisytis ir turi sudaryti pagrindą teismui spręsti, kad asmuo ateityje darys naujus nusikaltimus. Tuo tarpu šiuo atveju per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį G. G. padarė tik vieną administracinį nusižengimą, savo pobūdžiu visiškai nesusijusį su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių įvykdymo jis buvo nuteistasis Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu.

10. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog aptariamu atveju bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti tęsiant probaciją, atsižvelgia ir į tai, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys, nustatyta, jog probuojamasis priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei – tik 16 balų. G. G. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, darbe jis drausmine tvarka nebaustas. Taip pat pažymėtina, jog iš kartu su skundu apygardos teismui pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad nuteistasis 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą dėl priklausomybės nuo stimuliatorių gydymo, kas rodo, jog jis ėmėsi realių priemonių kovoti su psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problema. Šios aplinkybės, kartu vertinant ir tai, jog nuteistasis kitus jam teismo paskirtus įpareigojimus įgyvendina pilna apimtimi, nuo Probacijos skyriaus kreipimosi į apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo jis jokių naujų pažeidimų nepadarė, ilgą laiką dirba toje pačioje įmonėje, turi šeimą - žmoną bei du vaikus, apygardos teismui leidžia manyti, jog G. G. vis dar siekia pasitaisyti bei gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. Todėl šiuo atveju pasiųsti jį atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį nėra tikslinga. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog esminis probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų prevencija, o ne sankcijų taikymas, todėl svarbu išnaudoti visas galimybes perauklėti ir pataisyti nuteistąjį, neizoliavus jį nuo visuomenės.

11. Dėl išvardintų motyvų Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl G. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmetamas. Nuteistajam suteikiama dar viena galimybė įrodyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo. Kartu teismas pažymi, jog G. G. ateityje privalės laikytis visų teismo jam paskirtų įpareigojimų, Probacijos skyriaus nustatytų reikalavimų, nedaryti jokių pažeidimų, kadangi pažeidimams pasikartojus, tokie duomenys gali sudaryti teisinį pagrindą Probacijos tarnybai dar kartą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

tenkinti nuteistojo G. G. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės skundą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam G. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas