Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjo atstovei E. M., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. B., atsakovėms: E. Š., L. S. ir N. J., tretiesiems suinteresuotiems asmenims: G. V. ir V. G., jų atstovui L. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. L., V. K., N. J., E. Š. ir L. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims: G. V., V. G. ir Broniui A. D. dėl sprendimų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 34-919-42312 M. G. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra žemės sklypus, projektiniais Nr. 49-1, Nr. 49-2, Nr. 49-3, M. G. nuosavybės teisė į žemės sklypą, projektinis Nr. 49-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tuomečiame Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruota 1994 m. rugpjūčio 1 d. 1994 m. lapkričio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-2561 pagrindu nuosavybės teisė į šį žemės sklypą (šiuo metu – žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleista T. G.. 2009 m. kovo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 713 pagrindu nuosavybės teisė į šį žemės sklypą perleista V. G. ir G. V..

Širvintų rajono valdybos 1994 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. 14 L. B. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra žemės sklypą, projektinis Nr. 47-1. L. B. nuosavybės teisė į žemės sklypą, projektinis Nr. 47-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tuomečiame Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruota 1999 m. gruodžio 14 d. 2000 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3337 pagrindu nuosavybės teisė į šį žemės sklypą (šiuo metu žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleista G. B.. 2006 m. birželio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-3750 pagrindu nuosavybės teisė į šį žemės sklypą perleista Broniui A. D..

Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3100-89 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, ant žemės sklypų, projektiniai Nr. 49-3 ir Nr. 47-1, pietinėje dalyje, besiribojančioje su keliu, buvo pažymėtas bendro 2 ha ploto žemės sklypas Nr. 25, priskirtas laisvam valstybės žemės fondui.

Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 2.3-7326-89 patvirtintame (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, ant žemės sklypų, projektiniai Nr. 49-1 ir Nr. 47-1, pietinėje dalyje, besiribojančioje su keliu, suprojektuoti žemės sklypai, projektiniais Nr. 411 ir Nr. 413-3. Minėtu įsakymu patvirtintame Piliečių, kuriems parengiame Jauniūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suformuoti žemės, miško sklypai, sąraše nurodyta, kad 0,75 ha ploto žemės sklypas Nr. 410 suprojektuotas V. K., o 0,43 ha ploto žemės sklypas Nr. 413-3 suprojektuotas A. L.

Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2.10-89-12431 V. K. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 0,93 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,78 ha Nr. 411, esantį (duomenys neskelbtini) Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota V. K. nuosavybės teisė į 0,78 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) V. K. 2007 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 1-6263, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo savo dukroms: L. S. ir E. Š..

Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 2.10-89-12475 A. L. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 2,34 ha žemės, vietoj turėtos 0,75 ha žemės, 1,59 ha miško perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 3,55 ha Nr. 413-1 (1,9 ha), Nr. 413-2 (1,2 ha), Nr. 413-3 (0,45 ha) žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai, esančius (duomenys neskelbtini) Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. L. nuosavybės teisė į 0,45 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). A. L. 2007 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartimi, notarinio reg. Nr. 2-4367, žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo savo dukrai N. J..

Vilniaus apygardos prokuratūroje 2017 m. vasario 7 d. gautas Tarnybos Širvintų skyriaus 2017 m. sausio 16 d. raštas Nr. 44PD-5-(14.44,137E.) dėl viešojo intereso gynimo, kuriame prašoma inicijuoti administracinio akto panaikinimo dalyje, administracinio akto panaikinimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ginčijamų Sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į 0,78 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir į 0,45 ha ploto žemės sklypą Nr. 413-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei šių Sprendimų pagrindu sudarytų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, kreipdamasis į teismą dėl minėtų reikalavimų, siekia apginti viešąjį interesą, nes ginčo žemės sklypai buvo suformuoti ir nuosavybės teisės į juos buvo atkurtos ne laisvos valstybinės žemės fondo, o privačių žemės sklypų ribose.

Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju

Nagrinėjamu atveju svarbu išaiškinti, ar iš esmės keliamo ginčo kontekste egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas, pirmiausia, pasisako dėl viešojo intereso buvimo ir prokuroro teisės kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą.

Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs viešojo intereso sampratos, taip pat į tai, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantiems teismams suteikta diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Šiame kontekste Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, kad bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi diskreciją nustatyti, ar interesas, dėl kurio gynimo tokius įgaliojimus turintis subjektas kreipėsi į teismą, pripažintinas viešuoju interesu (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-742/2007; 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-65-2009 ir kt.). Nors įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar atitinkamu atveju yra pagrindas inicijuoti bylą dėl viešojo intereso gynimo, ar ne (Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnis, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis), tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą (nebuvimą) sprendžia teismas. Tokioje byloje teismas, be kita ko, turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog visuomenė yra suinteresuota teisėtu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas – specifinis, jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-180-48/2007; 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2279/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1360/2014; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-291/2006, 2009-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-397/2009).

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. 1 dalis numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju keliamo ginčo esminės aplinkybės yra tai, kad V. K. ir A. L. nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypus, kurie suprojektuoti ir perleisti nuosavybėn ne iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės, o privačių žemės sklypų ribose. Taigi vertinant ginčo pobūdį, jog valstybės institucijos administraciniai aktai (jo dalis) atkurti nuosavybės teises priimti galimai pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas panaikinti galimai neteisėtus viešojo administravimo subjekto priimtus individualius aktus (jo dalį), kuriais galimai neteisėtai nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu privatiems asmenims atkuriant nuosavybės teises kitų privačių asmenų žemės sklypų ribose, todėl byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą.

Pažymėtina tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. 4 dalį, kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

Dėl 2007 m. kovo 14 d. Sprendimo ir 2007 m. kovo 23 d. Sprendimo panaikinimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.

Civilinio kodekso 4.39 str. 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Žemės įstatymo 3 str. 3 dalyje numatyta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Šio įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, kad privačią žemę sudaro žemė, sugrąžinta ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka įsigyta fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus valstybę ir savivaldybes) nuosavybėn.

Žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Šio įstatymo 4 str. 1 dalyje numatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Žemės reformos įstatymo 5 str. 1 punkte numatyta, kad vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – Atkūrimo įstatymas).

Atkūrimo įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei sąlygas nustato Atkūrimo įstatymas.

Atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 2 punkte numatyta, kad laisvos žemės fondas – žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka pagal šį įstatymą atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus didžiausius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Šio įstatymo 4 str. 2 dalyje numatyta, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 6 punkte numatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn.

Atkūrimo įstatymo 16 str. 5 dalyje numatyta, kad už žemę, taip pat vandens telkinius saugomose teritorijose, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypų ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatyti žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodamas nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

Iš byloje esančio žemės sklypo (projektinis Nr. 411) 2007 m. sudaryto plano matyti, kad jis ribojasi su 8 m pločio keliu, žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (projektinis Nr. 413-3) ir 18 m pločio keliu. Iš žemės sklypo (projektinis Nr. 413-3) 2007 m. sudaryto plano matyti, kad jis ribojasi su žemės sklypu (projektinis Nr. 411), žemės sklypu, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), laisvu valstybės žemės fondu ir 18 m pločio keliu. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (projektinis Nr. 411) yra suprojektuotas ne tik privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 49-1) ribose, bet ir kito privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 47-1) ribose. Širvintų rajono valdybos 1994 m. sausio 28 d. potvarkiu Nr. 14 L. B. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra žemės sklypą, projektinis Nr. 47-1. M. G. suprojektuotas žemės sklypas 7,60 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 49-1), L. B. – 2,20 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 47-1).

Byloje taip pat nustatyta, kad žemės grąžinimo metu 7,60 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 49-1) ir 2,20 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 47-1) pietinė riba sutapatinta su 18 m pločio vietinės reikšmės keliu, nes kelių apsaugos zonos yra nustatomos tiems žemės sklypams, kurie ribojasi su keliais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 34-919-42312 M. G. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 12 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 34-692-39611 B. L. atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 2,70 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Taigi 1994 m. sausio 25 d. 7,60 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 49-1) ir atitinkamai 1993 m. gruodžio 29 d. 2,20 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 47-1) buvo perleisti į privačią nuosavybę. 2006 m. rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 2.3-7326-89 „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, privataus žemės sklypo (projektinis Nr. 49-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose kitiems asmenims buvo suprojektuoti šie žemės sklypai: 1) 0,45 ha žemės sklypas (projektinis Nr. 413-3, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) 0,78 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 411, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis (apie 0,16 ha), privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 47-1) ribose buvo suprojektuota 0,78 ha žemės sklypo (projektinis Nr. 411, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis (apie 0,62 ha).

Įvertinus minėtas teisės aktų nuostatas ir byloje esančius duomenis, konstatuotina, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad rengiant 2006 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo klaidingai nurodytas laisvos valstybinės žemės fondas, dėl ko suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. 413-3, kadastro Nr. 8920/0001:261) ir žemės sklypas (projektinis Nr. 411, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ne laisvos valstybinės žemės fonde, o privačių žemės sklypų ribose. Todėl teismas daro išvadą, kad 2007 m. kovo 23 d. Sprendimas, kuriuo buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,45 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 413-3) ir 2007 m. kovo 14 d. Sprendimas Nr. 2.10-89-12431, kuriuo buvo perduotas nuosavybėn 0,78 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 411) yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.39 str. 1 dalies, Žemės įstatymo 4 str. 1 dalies bei Žemės reformos įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatas, nes minėti žemės sklypai yra suformuoti privataus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 49-1) ribose, kuris buvo anksčiau grąžintas natūra M. G. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1994 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 34-919-42312 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. G. M., A.“.

Atsižvelgiant į tai, 2007 m. kovo 14 d. Sprendimas, kuriuo perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,78 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 411), ir 2007 m. kovo 23 d. Sprendimas toje dalyje, kurioje perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,45 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 413-3), yra naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, nes jais pažeidžiamas viešasis interesas ir tai turi esminės reikšmės asmenų teisėms bei teisėtiems interesams.

Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Pareiškėjo reikalavimas dėl žemės sklypų dovanojimo sutarčių panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės.

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis imperatyviomis įstatymo normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, panaikinus administracinius aktus, naikintinos ir šių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (2000 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Teismų praktikoje (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2008 m. vasario 20 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-59/2012, 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-837-525/2017 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės.

Konstatavus, jog V. K. 0,78 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo L. S. ir E. Š. neteisėto 2007 m. kovo 14 d. Sprendimo pagrindu, pripažinti negaliojančia ir niekine 2007 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. 1-6263.

Konstatavus, jog A. L. 0,45 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)padovanojo N. J. neteisėto 2007 m. kovo 23 d. Sprendimo pagrindu, pripažinti negaliojančia ir niekine 2007 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 2-4367).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Teismo sprendimui įsiteisėjus, pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 2.10-89-12431, kuriuo V. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,78 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 2.10-89-12475 dalyje dėl A. L. nuosavybės teisių atkūrimo į 0,45 ha ploto žemės sklypą Nr. 413-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančia 2007 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. 1-6263, kuria V. K. 0,78 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo L. S. ir E. Š.

Pripažinti negaliojančia 2007 m. rugsėjo 7 d. dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 2-4367), kuria A. L. 0,45 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo N. J..

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atsakovei N. J. perleisti nuosavybės teises į 0,45 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atsakovėms – L. S. ir E. Š. perleisti nuosavybės teises į 0,78 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.