Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-936-544/2016

Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01095-2015-8

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26-1005/2016 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kupiškio rajono apylinkės teisme nuo 2015 m. rugsėjo 28 d. yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, o taip pat kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. teismo posėdyje priėmė protokolinę nutartį, kuria netenkino atsakovo A. K. prašymo nustatyti šalims maksimalų susitaikymo terminą. 2016 m. liepos 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas atsakovo A. K. atskirasis skundas dėl 2016 m. liepos 14 d. protokolinės nutarties. Skunde atsakovas nurodė, jog protokolinė nutartis yra nemotyvuota ir neteisėta, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl 2016 m. liepos 14 d. protokolinės nutarties ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenumatyta galimybė nutartį dėl atsisakymo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti skųsti atskiruoju skundu bei tuo, kad minėta protokolinė nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį, nes teismas, vadovaudamasis byloje esančiu prašymu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 str. 1 d., CK 3.54 str. 2 d., turėjo pareigą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka šalies teisės sistemoje įtvirtintų šeimos ir santuokos apsaugos garantijų, ją priimant nebuvo tinkamai taikomos materialinės ir proceso nuostatos, dėl ko skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Atskirajame skunde pabrėžiama, kad ieškovės išsakyti motyvai apie tai, jog šalys nebendrauja daugiau kaip metus laiko, neįpareigoja teismo besąlygiškai pripažinti, kad ilgesnis susitaikymo terminas nepadės sutuoktiniams atkurti santykius ir atnaujinti santuokinį gyvenimą. Kartu pažymima ir tai, jog termino sutuoktiniams susitaikyti nustatymas negali būti vertinamas, kaip ieškovės teisių pažeidimas, kadangi tai yra vienas iš būdų, kaip teismas gali įgyvendinti savo pareigą sutaikyti sutuoktinius. Mano, jog teismas šią civilinę bylą nagrinėja skubėdamas, pateiktus prašymus sprendžia neišklausydamas visų atsakovo argumentų.Apeliantas pažymi, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl negalėjimo gyventi vienoje patalpoje su atsakovu dėl jo netinkamo elgesio, o, esant teisės spragai, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad teisingumas būtų vykdomas ne formaliai.Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą ieškovė G. K. prašo atsakovo A. K. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK ir CK nuostatas, kurios imperatyviai neįpareigoja teismo sutuoktiniams nustatyti susitaikymo terminą. Ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo paduotas daugiau nei prieš metus laiko. Civilinės bylos nagrinėjime jokių teigiamų pokyčių šalių santykiuose neįvyko. Atsakovas, prašydamas skirti terminą šalims susitaikyti, jokių konkrečių priemonių, kurių ketina imtis santykiams atkurti, nenurodė. Jau prieš pateikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui buvo priėmusi galutinį sprendimą nutraukti santuoką, todėl atsakovo prašomo termino nustatymas prieštarautų jos interesams. Paaiškino, jog ji ir taip ilgą laiką negali naudotis bendru turtu. Šalys daugiau kaip vienerius metus nebegyvena kartu, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą neskirti atsakovo prašomo termino šalims susitaikyti. Parengiamuosiuose teismo posėdžiuose ir procesiniuose dokumentuose atsakovas sutiko santuoką nutraukti. Papildomai atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad formali atsakovo nuoroda į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. nesudaro pagrindo tenkinti jo atskirojo skundo, o argumentai, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja skubėdamas, yra visiškai nepagrįsti, kadangi A. K. prašymai nustatyti ilgesnį terminą procesiniams dokumentams pateikti buvo ne kartą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. protokolinės nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą dėl termino šalims susitaikyti nustatymo. Atskirajame skunde apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pateiktą atskirąjį skundą, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo dėl šių motyvų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p. apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 334 str. 1 d. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CK 3.54 str. 1, 2 d. ir CPK 384 str. 3 d. įtvirtinta, kad, nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti ir turi teisę (ne pareigą) paskirti sutuoktiniams terminą susitaikyti. Sutuoktiniams susitaikyti skiriamo termino bendra trukmė negali būti ilgesnė kaip šeši mėnesiai. Tačiau nei CPK 384 str., nei apelianto nurodomo CK 3. 54 str. nuostatos nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį, kuria netenkintas prašymas nustatyti terminą šalims susitaikyti. Atsižvelgiant į tai, o taip pat ir į aplinkybę, jog Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. protokolinė nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, nėra pagrindo sutikti su apelianto atskiruoju skundu ir daryti išvadą, kad minėta protokolinė pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apeliacijos objektas. Kadangi ginčijamas klausimas ir teisiniai santykiai yra reglamentuoti nutarties 13, 14 punktuose nurodytomis procesinėmis teisės normomis, tai atmestini atskirojo skundo argumentai, jog, egzistuojant teisės spragai, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis. Papildomai pažymėtina, jog, nors nurodytos teisės normos ir įpareigoja teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau neįtvirtina imperatyvo nustatyti terminą sutuoktiniams susitaikyti. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias šeimos teisinių santykių bylų nagrinėjimą. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovė išreiškė prieštaravimą atsakovo išdėstytam prašymui dėl termino šalims susitaikyti nustatymo, vertino, kad tokio termino nustatymas iš esmės prieštarautų jos interesams. Kadangi pagal bylos duomenis abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą apelianto nurodyto reikalavimo skirti susitaikymo terminą apimtimi veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai pagrindo konstatuoti CPK 376 straipsnio pažeidimą nėra.Kaip matyti iš „Liteko“ sistemos duomenų, ši civilinė byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama jau daugiau nei metus laiko, vyko ne vienas teismo posėdis, atsakovas nevienkartinai teikė prašymus pratęsti terminus procesiniams dokumentams parengti, kurie buvo tenkinti, o abi šalys teikė atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų bei priimtų nutarčių. Iš procesinių dokumentų turinio galima spręsti, jog šalių santykiai pakankamai konfliktiški, jos ilgą laiką kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Nuo bylos iškėlimo teisme šalys ir be teismo įsikišimo turėjo pakankamai laiko ir galimybių susitaikyti bei ginčą spręsti taikiai, jei tik to būtų norėję ir siekę. Atskirojo skundo argumentai, susiję su pernelyg greitu ar intensyviu civilinės bylos nagrinėjimu nėra nagrinėjami, kadangi tai nėra atskirojo skundo dalykas.Atsižvelgdamas į virš išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiamoji nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.