Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M., išnagrinėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisto, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2015 m. lapkričio 11 d. 21 val. 00 min. Šakių r. sav., būdamas namuose, panaudojo tėvų valdžią priešingai savo mažamečių vaikų T. M., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., (duomenys neskelbtini), M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nes jų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo darydamas neigiamą įtaką jų auklėjimui ir trukdydamas jiems augti sveikoje ir saugioje aplinkoje.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsimena, jog gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas. Neblaivus vyras triukšmauja namuose ir tai daro mažamečių vaikų akivaizdoje. Su M. S. nuvažiavo į įvykio vietą, juos pasitiko A. M. žmona, kuri jiems paaiškino, kad vyriškis išgėręs, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, triukšmauti ir pradėjo stumdyti mažamečio vaiko lovytę. Ir moteris bijodama didesnių pasekmių iškvietė policiją. Nustatė asmeniui vidutinį girtumą. Jis sakė, kad išgėręs pakvailiojo. Nurodė, kad kai jie atvyko, vyras atėjo iš kambario į virtuvę su ramentais. Asmuo nebuvo nusiteikęs priešiškai. Vaikai tuo metu buvo kambaryje – vienas lovytėje buvo, kiti ant lovos sėdėjo. Vaikai neverkė. Dar vieną vaiką pakalbino, jis jam nusišypsojo. Kiek matė, tai vaikai tikrai nebuvo išsigandę. Patvirtino, kad tuo momentu, kai atvyko, vaikai neverkė. Konfliktas vyko tarp vyro ir žmonos. Netinkamo elgesio su vaikais nebuvo, taip jiems paaiškino ir žmona.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimas buvo nustatytas iš paties asmens prisipažinimo ir iš to ką patruliai surinko duomenų. Ji asmenį išsikvietė, jis neneigė, kad būdamas girtas vaikų akivaizdoje keikėsi ir triukšmavo, todėl surašė protokolą. Protokolas buvo surašytas už tai, kad triukšmavo ir keikėsi. Nurodė, kad konfliktas vyko tarp tėčio ir mamos. Tuo metu vaikai kur buvo, neprisimena, lyg kambaryje, šalia. Kiek pamena, lyg lovytę supo su mažiausiu vaiku, o kiti vaikai aplinkui buvo. Nenustatyta, kad prieš vaikus buvo vartojamas smurtas. Mano, kad asmuo padarė pažeidimą, nes vaikų akivaizdoje keikėsi ir juos gąsdino. Gąsdino, nes garsiai keikėsi ir šaukė. Nurodė, kad jei tėvas šaukė, tai vaikams yra stresas. Visais atvejais, jei vyksta konfliktas tarp tėvų, yra pažeidžiami vaikų interesai ir taikomas ATPK 181 str. Mano, kad vaikai patiria didžiulį stresą, jei tėvas ant mamos sako visokius nepagarbius žodžius ir vaikai girdi, nesvarbu kiek jiems metų.

Liudytojas M. S. į teismo posėdį neatvyko, prašymų papildyti bylos medžiagą nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas pažymi, kad administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Pagrindines vaiko teises Lietuvos Respublikoje, be Civilinio kodekso, apibrėžia specialus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tačiau, teismas akcentuoja, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-07-01 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-38-2014). Teismas pažymi, kad tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. d. už tai, kad jis panaudojo savo kaip tėvo valdžią priešingai savo mažamečių vaikų atžvilgiu, nes jų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais. Nors A. M. namuose buvo rastas neblaivus, tačiau duomenų, kad jis darė neigiamą įtaką vaikų auklėjimui ir trukdė jiems augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, byloje nėra. Teismo posėdžio metu apklaustas pareigūnas, kuris buvo atvykęs pagal iškvietimą, negalėjo nurodyti aplinkybių, kurios patvirtintų, jog A. M. negalėjo pasirūpinti savo vaikais. Liudytojai pagrindinę vaikų teisių pažeidimo priežastį įvardija tai, kad jis vaikų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais.

Iš bylos medžiagos ir duotų parodymų matyti, kad tuo metu, kai atvyko policija, vaikai neverkė, jie buvo saugūs savo namuose. Jiems negrėsė joks pavojus. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad jie neturėjo informacijos apie tai, kad A. M. būtų smurtavęs prieš savo vaikus, ar savo elgesiu, veiksmais būtų sukėlęs realų pavojų. Be to, nėra duomenų, kad protokole nurodytu metu buvo elgiamasi amoraliai ir smurtaujama, ar kitu būdu elgiamasi priešingai vaikų interesams. Asmenims, auginantiems vaikus, alkoholio vartojimas nėra draudžiamas ir už jo vartojimą nebaudžiama, jei tai nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl A. M. neblaivumo vaikai buvo neprižiūrėti ir nesaugūs, todėl jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties. Teismas mano, kad negalima laikyti, jog A. M. elgesys sukėlė vaikams neigiamas pasekmes bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d. Tai, kad tarp sutuoktinių prie vaikų vyksta konfliktas, negali būti pagrindas atsirasti atsakomybei dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu, tai yra jos veikoje nesant Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 2 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti nesant jo padarytoje veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.