- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-297-519/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00670-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- A. S.
- Advokatai
- Agnė Gaurelienė, Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2007-06-24 iki 2011-09-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, išardė A. S. priklausančią lėktuvų pakilimo tako, aikštelės ir keliuko link pakilimo tako dviejų sluoksnių asfalto dangą, nukasė gruntą, taip juos sugadindamas, ir pagrobė 4,5 cm storio, 5042,46 m² pirmo asfalto dangos, 4,5 cm storio, 6836,46 m² antro asfalto dangos, 20 cm storio, 6836,46 m² grunto (skaldos ir žvyro), bendros 2500 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. 2500 Lt turtinę žalą.
Nukentėjusiojo A. S. prašymais dėl kaltinimo pakeitimo ir veiklos kvalifikavimo pagal BK 178 str. 3 d., 187 str. 2 d., V. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad tuo pačiu metu, tais pačiais veiksmais padarė nukentėjusiajam 51377,34 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. S. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti, pripažinti V. B. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 3 d., 187 str. 2 d. ir paskirti bausmę laikantis įstatymų. Taip pat prašo tenkinti jo civilinį ieškinį ir priteisti iš V. B. jam 51377,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidas.
Nesutinka su teismo išvada, kad kaltinamojo V. B. padaryta baudžiamosios teisės uždrausta veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 1 d., nes kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertė iš tikrųjų gerokai viršijo 250 MGL, todėl mano, kad kaltinamasis padarė kvalifikuotą vagystę. Teigia, kad teismas remdamasis tik kaltinamojo V. B. pateikta gynybine versija, jog jis nukasė ir išvežė tik apie 100 kubinių metrų asfalto, sprendė, kad kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertė neviršijo 250 MGL. Nukentėjusiojo manymu, taip nuspręsdamas teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d.
Pasak nukentėjusiojo, teismas vertindamas V. B. pateiktą versiją, kad jis išvežė tik apie 100 kubinių metrų asfalto, nepagrįstai nesirėmė jo parodymais bei jo pateikta medžiaga. Teigia, kad objektyvūs duomenys (pakilimo tako ir aikštelės matavimo medžiaga, 2012-06-19 apžiūros rezultatai) įrodo, kad neteisėtai nuimto asfalto ir nukasto grunto dalis yra 0,7700 ha, kas tiek pagal kaltinamojo akto duomenis, tiek pagal pateiktus D. P. paskaičiavimus aiškiai viršija kaltinamojo V. B. nurodytus jo nukastus ir išvežtus kiekius – tik apie 100 kubinių metrų asfalto. Apelianto manymu, jo parodymais bei jo pateikta medžiaga nebuvo pagrindo teismui suabejoti, nes jis prisiekė teisme (skirtingai nei kaltinamasis V. B., kuriam priesaika sakyti tiesą netaikoma) be to, nenustatyta, kad jis turėtų motyvą apkalbėti kaltinamąjį arba kitaip veikti prieš jį nenurodant jam žinomų tikrųjų, teisingų aplinkybių. Mano, kad remiantis tiek jo parodymais, tiek jo pateikta pakilimo tako ir aikštelės skaičiavimo medžiaga, taip pat D. P. atliktais skaičiavimais, atmestina kaltinamojo V. B. gynybinė versija, kad jis nukasė ir išvežė tik 100 kubinių metrų asfalto bei nustatyta, kad V. B. neteisėtai nuėmė asfaltą ir nukasė gruntą nuo 0,7700 ha ploto tako. Teigia, kad bylos duomenimis nėra nustatyta jokių kitų asmenų (be jo ir kaltinamojo V. B.), kurie būtų nuėmę asfaltą bei nukasę gruntą minėtoje aerodromo teritorijoje.
Šalies argumentai
Apelianto manymu, teismo nurodytos aplinkybės, kad buvusio aerodromo teritorija yra nuošali, neaptverta, nesaugoma, todėl į ją kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu galėjo patekti pašaliniai asmenys, niekaip neįrodo, kad be pirmiau minėtų dviejų asmenų aerodromo teritorijoje asfaltą nuėmė ir gruntą nukasė dar kiti asmenys. Pažymi, kad pats teismas nurodė, jog prielaidomis išvadų pagrįsti negalima, todėl tokios teismo prielaidos jokia byloje surinkta medžiaga nepagrįstos, todėl atmestinos. Teigia, kad liudytojos J. N. nurodytos aplinkybės, jog žmonės ten laikė gyvulius, nepaneigia bylos medžiaga nustatytų aplinkybių, kad aerodromo teritorijoje asfaltas imtas bei gruntas kastas buvo tik pirmiau minėtų dviejų asmenų – jo ir V. B.. Nurodo, kad V. B. pripažino, kad darbus ardant Palonų pakilimo taką atlikinėjo pats ir dar samdė žmogų, kuris vairavo techniką, su kuria buvo dirbama. Pažymi, kad V. B. buvo nurodę, jog jis aerodromo ardymo darbus atlikinėjo nuo rudens iki gegužės mėnesio, o tai gaunasi apie 9 mėnesius. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad V. B. aiškino, jog jis į aerodromą atvažiuodavo darbuotis į savaitę vieną kartą, nurodė, kad technika, su kuria dirbo, buvo sunkvežimis, ekskavatorius ir dar kita mašina, su kuria veždavo žemes, jog per vieną kartą padarydavo 1–2 reisus su mašina, kuri veža 4–5 kubus. Apelianto teigimu, pagal paties V. B. nurodytas aplinkybes ir suskaičiavus gaunasi, kad kiekvieną mėnesį jis iš aerodromo išvežė mažiausiai 40 kubų, o per 9 mėnesius – mažiausiai 360 kubų asfalto, t. y. 4 kartus daugiau nei nustatė teismas. Nurodo, kad liudytojas A. K. nurodė dar ilgesnį laikotarpį, kurį kaltinamasis vykdė veiklą buvusio aerodromo teritorijoje. Pažymi, kad byloje yra duomenų apie planus pardavinėti nukastą asfaltą. Teigia, kad liudytojas T. V. M. parodė, jog 2007 ar 2008 metų vasarą V. B. sūnus sakė, jog skus asfaltą ir pasiūlė jį pirkti. Taip pat teigia, kad nukastų neteisėtai medžiagų kiekio kainą apskaičiavusi specialistė D. P. duodama parodymus teisme parodė, jog medžiagų kainos priklausomai nuo veikos atlikimo laikotarpio nesikeistų, keistųsi tik atstatomųjų darbų kaina atskiru laikotarpiu, ji skaičiavo minimalią medžiagų kainą. Teigia, jog jis civiliniu ieškiniu ir prašo priteisti būtent tik neteisėtai nukastų medžiagų kainą nekeliant papildomai atstatomųjų darbų klausimo.
Teigia, kad vertinant byloje surinktus duomenis teismas nepagrįstai nustatė, kad skaičiuojant nukastų medžiagų vertę nepalankiausiu kaltinamajam įkainavimu, pagrobto turto vertė galėtų būti ne daugiau kaip 30250 Lt ir tokia turto vertė veikos kvalifikacijos prasme būtų nelaikoma didelė, keičiančia veikos kvalifikaciją pagal BK 178 str. 3 d. Pažymi, kad teismas spręsdamas veikos kvalifikacijos klausimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė išvadas, prieštaraujančias byloje surinktiems įrodymams. Pasak apelianto, kaltinamasis padarė kvalifikuotą vagystę, todėl nėra pagrindo bylą nutraukti dėl senaties.
Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pats pakilimo takas kaip atskiras aerodromo plotas, skirtas orlaiviams tūpti ir kilti, negalėjo būti ir nebuvo sugadintas, nes toks objektas juridiškai neegzistavo ir jos nuosavybės teisė nepriklausė nukentėjusiajam. Teismas tokią išvadą padarė dėl to, kad pakilimo takas ir aikštelė niekada nebuvo įregistruoti J. N. ar jo (A. S.) vardu. Tačiau nuosavybės teisės atsiradimas į konkretų daiktą – šiuo atveju lėktuvo pakilimo taką kaip atskirą aerodromo plotą, skirtą orlaiviams tūpti ir kilti – pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra siejamas su tokio daikto ir daiktinės teisės į jį įregistravimo Nekilnojamo turto registre faktu. Teismas nenurodė jokios teisės normos, kuria remiantis padarė pirmiau minėtą išvadą. Pažymi, kad CK 4.47 str. nustato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir jame nėra įtvirtinta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama įregistravus daiktą.
Atsiliepimu į nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, V. B. prašo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 dienos nutartį palikti galioti, o nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad teismas, pilnai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino ir nustatė, kad pakilimo nusileidimo aikštelėje (take) kasinėjimo darbus atliko ne jis vienas, kad tai darė ir kiti asmenys. Teigia, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas parengtas paties nukentėjusiojo pamąstymais ir prielaidomis, o ne įrodymais. Pažymi, kad nukentėjusysis primygtinai teismui nori įteigti apie specialistės paskaičiuotus medžiagų tūrius, kurių pagrindu laiko, kad jam yra padaryta tokio dydžio žala.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. S. ir jo atstovė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta V. B. ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Nukentėjusysis A. S. nesutinka su V. B. inkriminuotos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. kvalifikacija, mano, kad kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertė gerokai viršijo 250 MGL, todėl kaltinamasis padarė kvalifikuotą vagystę. Teigia, kad tiek jo parodymai, tiek jo pateikta pakilimo tako ir aikštelės skaičiavimo medžiaga, taip pat D. P. atlikti skaičiavimai patvirtina, kad kaltinamasis padarė kvalifikuotą vagystę, todėl nebuvo pagrindo bylą nutraukti dėl senaties.
Teisėjų kolegija su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad 2000 metais pats 1/3 dalį asfalto nufrezavo, jog nuo 2006 metų toje teritorijoje nesilankė, o 2011-09-12 nuvykęs pamatė, kad didžioji dalis asfalto ir kitų medžiagų išvežta. Taip pat parodė, jog jis matė, kad pas kaltinamąjį namo kieme išpilta dalis asfalto, todėl yra įsitikinęs, jog ir likusią asfalto dalį išvežė bei vėliau pardavė V. B.. Tai, kad išvežė apie 100 kubinių metrų asfalto dangos, kurią parsivežė į savo namų kiemą ir supylė į krūvą, ir iki šiol ši krūva tebestovi, teisme parodė V. B.. Liudytojas A. K. teisme duodamas parodymus parodė, jog 1999 metais pradėjo dirbti laukus šalia pakilimo tako, kuris jau buvo praardytas prie įvažiavimo, per tako dalies plotį į ilgį, žinojo, kad pirmas išardė A. S.. Taip pat parodė, jog matė prie pakilimo tako specialią asfalto grandimo techniką, tokią pačią, kokią matė V. B. kieme, tačiau paties kaltinamojo dirbant prie pakilimo tako nematė. Liudytoja J. N. parodė, kad buvo nuėjusi pažiūrėti tako po 2000 metų vieną kartą, takas buvo praardytas, nevientisas, matėsi, kad judintas, apžėlęs krūmais, žmonės ten laikė gyvulius. Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu tik patvirtino, kad nukentėjusiojo užsakymu skaičiavo, kiek statybinių medžiagų išvežta nurodytoje teritorijoje, pati nuvykusi matavo dangos storius, apžiūrinėjo medžiagų likučius, vertino asfalto laužą, jog A. S. neužsiminė, kad pats yra nukasęs dalį asfalto. Teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad jis kieme matė supiltą asfalto krūvą. Liudytojas T. V. M. paaiškino, kad 2007 ar 2008 metų vasarą kaltinamojo sūnus sakė, kad skus asfaltą ir pasiūlė jį pirkti, mano, jog daugiau nei 10 kubų. Taigi, nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų, išskyrus nukentėjusiojo A. S. manymą (pas V. B. buvo rasta ir jis pripažįsta išvežęs apie 100 kubinių metrų asfalto patvirtina, kad kaltinamasis išvežė ir likusią asfalto dalį), negalėjo patvirtinti, kad matė, jog V. B. nukasė didesnį nei 100 kubinių metrų kiekį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtinta, kad V. B. nukasė didesnį nei 100 kubinių metrų kiekį.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta asfalto verte, kurią paskaičiavo remdamasi byloje surinktais duomenimis – 100 kubinių metrų asfalto dangos kaina su PVM yra 2859,59 Eur (asfalto tankis 100 m3 = 120 t; 120 (asfalto kiekis) x (68 (nukentėjusiojo nurodyta kaina, 2 t., b. l. 174) + 68x21 proc. (PVM))/3,4528 (konvertavimas iš litų į eurus)).
Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog V. B. pagrobė didelės vertės A. S. priklausančio turto, išskyrus nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad V. B. nukasė didesnį nei 100 kubinių metrų kiekį, kurias paneigia anksčiau aptarti įrodymai, byloje nėra. Taigi, V. B. kaltinimas pagrobus didelės vertės nukentėjusiojo turtą nepasitvirtino. Todėl pagrįstai V. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d.
Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad V. B. aerodromo ardymo darbus atlikinėjo nuo rudens iki gegužės mėnesio, t. y. 9 mėnesius, ir paskaičiavimai, kad kiekvieną mėnesį V. B. iš aerodromo išvežė mažiausiai 40 kubų, o per 9 mėnesius – mažiausiai 360 kubų asfalto, t. y. 4 kartus daugiau nei nustatė teismas, nepagrįstos byloje surinktais duomenimis ir nelaikytini įrodymais pagrindžiančiais V. B. kaltę, jog jis galimai padarė kvalifikuotą vagystę, t. y. pagrobė didelės vertės svetimą, A. S. priklausantį turtą.
V. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis išardė A. S. priklausančią lėktuvų pakilimo tako, aikštelės ir keliuko link pakilimo tako dviejų sluoksnių asfalto dangą, nukasė gruntą, taip juos sugadindamas.
Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl V. B. inkriminuotos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., pagrįstai vertino VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, kad pakilimo takas ir aikštelė niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre nei (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, nei J. N., nei A. S. vardu (1 t. 55–64, 70–71, 73–74 b. l.), 1999-08-25 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. N. ir A. S. (1 t. 132 b. l.), jog aerodromas neinventorizuotas, parduodamas kaip statybinės medžiagos antriniam naudojimui. Tačiau nepagrįstai padarė išvadą, jog pats pakilimo takas kaip atskiras aerodromo plotas, skirtas orlaiviams tūpti ir kilti, negalėjo būti ir nebuvo sugadintas, nes toks objektas juridiškai neegzistavo ir jo nuosavybės teisė nepriklausė nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad V. B. buvo kaltinamas dėl asfalto dangos sugadinimo, o ne dėl pakilimo tako sugadinimo. Remiantis anksčiau aptartais įrodymais bei įvertinus tai, kad V. B. kaltinimas pagrobus didelės vertės nukentėjusiojo turtą nepasitvirtino, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. B. pagrįstai buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis išardė A. S. priklausančią lėktuvų pakilimo tako, aikštelės ir keliuko link pakilimo tako dviejų sluoksnių asfalto dangą, nukasė gruntą, taip juos sugadindamas ir jo veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 187 str. 1 d.
Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog dėl V. B. inkriminuojamų veikų, numatytų BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 95 str. 1 d. 1 p. b p.p. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, t. y. teismas pagrįstai nustatė galiojančio BPK 3 str. 1 d. 2 p. nustatytą aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir anksčiau aptartus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad asfalto kasimo darbai buvo atlikti 2009 metais, ir nežinant tikslesnio darbų atlikimo laiko, atskaitos tašku imama paskutinė 2009 metų diena. Kadangi V. B. pagrįstai buvo kaltinamas dėl dviejų nesunkių nusikaltimų padarymo, penkerių metų senaties terminas šioje baudžiamojoje byloje suėjo 2014 m. gruodžio 31 d. Dėl to, V. B. atžvilgiu pagrįstai baudžiamoji byla pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šią baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, pagrįstai nukentėjusiojo A. S. pateiktą civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo, paliko nenagrinėtu.
Nukentėjusiojo A. S. atstovė advokatė A. Gaurelienė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajam A. S. bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo suruošimą ir atstovavimą Šiaulių apygardos teisme, pinigų priėmimo kvitą (2016-06-27 Nr. 848228), patvirtinantį, kad nukentėjusysis A. S. sumokėjo jai 200 Eur.
Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009). Šioje byloje apeliacinį skundą padavė nukentėjusysis A. S.. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą.