Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-116-169/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
1-116-169/2011
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00507-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Kaltinamasis
V. Č.
Advokatai
Genė Čiapienė
Baudžiamoji byla Nr.1-116-169/2011Proceso Nr.1-73-1-00507-2008-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5;
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui,gynėjai advokatei Genei Čiapienei,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą I. S.,

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Lyra“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą, o būtent:

2008 m. rugpjūčio 16 d. apie 14.00 val. prie parduotuvės „Grūstė“, esančios Mažeikių m. Pavasario g.7A, savo mažamečiui sūnui E. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), tyčia diržo sagtimi sudavė tris smūgius į kojas ir sėdmenis, tuo padarydamas kraujosruvas dešinėje šlaunyje ir dešiniame sėdmenyje, sukeldamas jam fizinį skausmą, taip nežymiai sutrikdė savo mažamečio sūnaus E. Č. sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis V. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2008 m. vasarą išleidęs sūnų pažaisti į lauką, po kurio laiko jo neberadęs, išėjęs jo ieškoti, būdamas susinervinęs ir išsigandęs, suradęs Pavasario g. prie parduotuvės „Grūstė“ žaidžiantį, ėmęs jį barti ir supykęs išsivėrė iš kelnių diržą ir du kartus nesmarkiai sudavė diržu sūnui per šlaunis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. Č. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o būtent:

- nukentėjusiojo mažamečio E. Č. atstovės pagal įstatymą I. S. parodymais, jog 2008 m. rugpjūčio mėnesį sugyventinis V. Č. išleidęs vaiką į lauką, po kurio laiko jį parvedė ir nurengdama sūnų pamatė ant šlaunies ir kojų mėlynes. Sūnus sakė, kad jį mušė tėtis;

- liudytojo J. L. parodymais, jog 2008 m. pas jį atėjusi I. S. prašė išvesti iš jos buto sugyventinį V. Č., nes šis skriaudžiąs sūnų;

- 2008 m. rugpjūčio 18 d. I. S. pareiškimu dėl sūnaus sumušimo (1 t., b. l. 1);

- 2008 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvada Nr. G 289/08(13), kurioje nurodyta, jog E. Č. nustatyta: kraujosruvos dešinėje šlaunyje ir dešiniame sėdmenyje; sužalojimai padaryti trijų kontaktų su kietu buku daiktu metu; sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l.22);

- 2010 m. lapkričio 4 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr.86 TPK-201/2010, kuriame nurodyta, jog V. Č. dėl psichikos sveikatos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti; nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu lėtiniu psichikos sveikatos sutrikimu neserga, jam konstatuojami priklausomybės nuo alkoholio sindromas ir organinis asteninis sindromas; nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo ir fiziologinio afekto būsenoje (1 t., b. l. 132-134).

Kaltinamojo V. Č. veiksmai tyčia diržo sagtimi sudavus tris smūgius mažamečiui sūnui į kojas ir sėdmenis, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip tyčinis fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus mažamečio sveikatos sutrikdymas, nes pakaltinamas asmuo, diržo sagtimi suduodamas mažamečiui asmeniui, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių. Kaltinamasis, tyčia diržo sagtimi suduodamas mažamečiui sūnui, suprato tokių veiksmų pavojingumą ir nors padaryto sveikatos sutrikdymo nekonkretizavo ir jo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jam kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. Č. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius mažamečio sveikatą - ir todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamojo V. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam V. Č. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba. Pagal LR BK 55 straipsnio nuostatas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo V. Č. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką - prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai, nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įpareigojant paskiriant (BK 54, 56 ir 75 straipsniai).

Kaltinamajam V. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškintina nuteistajam V. Č., kad jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių neįvykdys įpareigojimų arba pažeidinės viešąją tvarką, girtaus ar padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę (BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 306, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant:

šešis mėnesius be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos

ir vienerius metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kaltinamajam V. Č. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo.

Išaiškinti nuteistajam V. Č., kad jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių neįvykdys įpareigojimų arba pažeidinės viešąją tvarką, girtaus ar padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė