Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. apie 10.07 val., (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), R. M., būdamas neblaivus, sukčiavimo būdu atsisakė sumokėti sąskaitą už alkoholinius gėrimus, cigaretes, energetinį gėrimą, kramtomąją gumą, tuo padarydamas 26,99 Eur žalą. Taip pat, būdamas viešoje vietoje, R. M. kavinės darbuotoją iškeikė necenzūriniais žodžiais, metė sąskaitą ir servetėles. Šiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje, 174 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

R. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, ir kad administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Atsakomybėn asmuo traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.

ATPK 19 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos.

ATPK 250 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenos.

Nagrinėjamu atveju iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-422/2015 matyti, jog R. M. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti įtariamo nusikaltimo padarymo metu (2015 m. rugpjūčio 20 d.) (b.l. 40-43). Todėl šioje byloje asmens psichinio santykio su veika nustatymas gali būti reikšmingas kaltės dėl padaryto pažeidimo konstatavimui. Nors šie duomenys nebuvo pateikti bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir teismas negalėjo žinoti apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sveikatos būklę, kadangi Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-422/2015 buvo rašomas tik 2015 m. spalio 29 d. – lapkričio 5 d., tačiau šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant asmens kaltės klausimą ir turi būti tinkamai įvertinti.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62-453/2007, N575-73/2008, N556-1489/2008). Taigi, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, būtina spręsti R. M. pakaltinamumo klausimą jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo dieną (t. y. 2015 m. rugpjūčio 20 d.), o esant būtinybei pasitelkti specialistą ar ekspertą.

R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jo skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.