Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-10 · Byla Nr. ATP-343-360/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
ATP-343-360/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-05419-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-343-360/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05419-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4; 45.4.5; 79.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimo,

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2013-12-20 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. gruodžio 20 d. 11.57 val. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo vietos, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį automobilį. Apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., 234 p. Tokie E. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. nutarimu nubaudė E. B. pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skyrė jai pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt dydžio baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu E. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimą ir bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad su šiuo nutarimu visiškai nesutinka, mano, kad teismas neatskleidė administracinio teisės pažeidimo turinio, nesivadovavo bylos medžiagoje esančiais įrodymais, o skubotai nepagrįstai ir neteisėtai priėmė sprendimą, surašant jį šabloniniu pagrindu su procesinėmis klaidomis.

Tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą teismui ji paaiškino, kad vairuodama savo automobilį „Opel Astra“ nepajuto jokio susidūrimo su transporto priemone, tikrai nesuprato, kad galėjo kliudyti kitą transporto priemonę. Ant savo automobilio nematė jokių įbrėžimų tol, kol jų neparodė policijos pareigūnai. Pasak pažeidėjos, įbrėžimai ant automobilio yra labai nežymūs, kas patvirtina, kad ji tikrai negalėjo pajusti kontakto su kitu automobiliu. Jeigu būtų pajutusi, būtų kvietusi policijos pareigūnus, nes automobilis yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, kuris atlygintų visus nuostolius. Pažymi, kad 2014 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 05/14/15, konstatuota, kad adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme yra pilna duobių. Akcentuoja, kad jos automobilis buvo pastatytas ties duobe, kuri užfiksuota fotonuotraukoje Nr. 10.

Nurodo, kad pats teismas savo nutarime konstatavo, kad ji pati prisipažįsta, jog galėjo kliudyti kitą automobilį, bet to nepajuto. Pasak pažeidėjos, iš byloje esančių foto lentelių matyti, kad apgadinto automobilio buferis yra tik nubrėžtas, todėl akivaizdu, kad ratui pakliuvus į duobę, ir esant tik minimaliam kontaktui, ji nepajuto, kad savo automobiliu galėjo kliudyti kitą automobilį. Pažymi, jog teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nenustatė, kad ji suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir pasišalino iš jos ją ignoruodama. Apeliantės manymu, eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Tačiau šioje byloje matyti, kad po skambučio atvykti į Kelių policiją iš karto ten nuvyko, neneigė, kad ji vairavo transporto priemonę, pateikė visus dokumentus, davė teisingus parodymus pirminio paaiškinimo metu, todėl jokių duomenų, rodančių, kad ji pasišalindama tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, ar paslėpti eismo įvykio pėdsakus, nėra. Šioje byloje nustatyta, kad ji nevengė atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, kad ji nepastebėjo ir nepajuto, todėl tokie jos duomenys šioje byloje rodo, kad ji iš įvykio vietos tyčia nepasišalino, o pasišalino ne tyčia, sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Apeliantės manymu, šioje byloje matyti, kad ji pasišalino nesuprasdama susilietimo su kita transporto priemone ir nesistengė to išvengti aktyviais veiksmais. Jei būtų supratusi, kad užkliudė kito asmens automobilį, tikrai būtų suvokusi savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir tikrai nebūtų sąmoningai to ignoravusi. Neturėjo tikslo išvengti administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti padarytą žalą, ją būtų atlyginęs jos civilinės atsakomybės draudimas, ar nuslėpti savo neblaivumą, nes iš karto nuvyko į Kelių policiją. Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu šioje byloje, kadangi eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Be to, sprendžiant jos administracinės atsakomybės klausimą, tai turėjo būti įvertinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Nors pirmosios instancijos teismo nutarimu ji yra pripažinta kalta, tačiau mano, kad šioje byloje nesant administracinių teisės pažeidimų, sudėties, t. y. nenustačius subjektyviojo požymio - tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, byla turėtų būti nutraukta.

Pasak apeliantės, teismas neteisingai įvertino policijos pareigūno parodymus, kad nukentėjusios transporto priemonės buferis buvo ištrauktas iš tvirtinimo vietos. Teismas nepašalino gana svarbios šios aplinkybės, nes bylos medžiagoje yra matyti, kad buferis yra tik nubrėžtas, tačiau ne ištrauktas iš įtvirtinimo vietos. Byloje nėra transporto priemonės apžiūros akto, kuriame būtų detaliai konstatuotas toks grubus pažeidimas. Pažymi, kad nutarimas surašytas pagal šabloną, nes rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad L. L. pagal ATPK 130 str. l d. skirta administracinė nuobauda 3000 litų su teisės vairuoti atėmimu 3 metams, nors L. L. administracinės atsakomybės klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas.

Pažeidėjos manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, neįrodė vieno iš administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių - kaltės, o nutarimą surašė vadovaujantis kitos bylos šablonu, todėl visapusiškai ir objektyviai jos neišnagrinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės ginčo dėl padaryto pažeidimo numatyto ATPK 127 str. 2 d. nėra, tačiau apeliantė kategoriškai neigia padariusi ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. nutarimu E. B. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. E. B. su priimtu nutarimu nesutinka ir prašo administracinę bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. B. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai. Nors apeliantė nesutinka su teismo įrodymu vertinimu, tačiau pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Vertinant E. B. padarytas veikas, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), foto lentelėmis (b. l. 4-5), teisme apklaustų B. V., A. Č., R. S. parodymais (b. l. 56-60), jų raštiniais paaiškinimais (b. l. 6, 12, 13), eismo įvykio vietos schemomis (b. l. 7-8), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 46-55) ir kita byloje esančia medžiaga. Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. B. 2013 m. gruodžio 20 d. 11.57 val. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš stovėjimo vietos, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovėjusį automobilį. Apie įvykį policijos neinformavo, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p., 234 p.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia to, kad E. B. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Nors apeliaciniame skunde teigia, kad ji nepajuto susidūrimo dėl mokyklos kieme esančių duobių, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Be to, jai nebuvo poreikio vengti atsakomybės, nes automobilis apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. B. turėjo sulėtinti greitį ir tik įsitikinusi, kad saugiai išvažiuos, pasirinkusi saugų šoninį tarpą, važiuoti.

Kelių eismo taisyklių 232 p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

E. B. turėdama teisę vairuoti transporto priemones, kaip vairuotoja turi vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, todėl turėjo žinoti, jog esant minėtoms aplinkybėmis, ji turėjo iškviesti policiją į eismo įvykio vietą. E. B. savo paaiškinime surašytame 2013 m. gruodžio 20 d. nurodė, kad Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini) gimnazijos kieme išvažiuodama kliudė automobilį, mašinos kairę pusę. Kadangi kieme didelės duobės kliudymo nepajuto, todėl pasišalino iš įvykio vietos. Dėl įvykio labai gailisi, nes yra kalta. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme E. B. nurodė, kad kalta nesijaučia, nes nejuto, kad kliudė automobilį. Po įvykio su asmeniu, kuriam padaryta žala, susitikusi nebuvo. Pripažino faktą, kad apgadino kitą automobilį, tik nepajuto. Su nukentėjusiuoju planavo susitikti po teismo. Liudytoju apklaustas B. V. parodė, kad moteris staigiai pajudėjo ir staigiai per dešinį buferį kabino, kuris iškarto atšoko. Tada jis greitai užsirašė numerius, nes jei būtų stabdęs automobilį, tai numerių nebūtų spėjęs užsirašyti. Moters automobilis stovėjo tarp mašinų. Liudytojas A. Č. parodė, kad moteris išvažiuodama kliudė buferį. Moteris turėjo pajusti, kad užkliudė mašiną. Mašinų buvo daug. Pagalvojo, kad moteris užklius važiuodama, nes priekyje stovėjusi mašina trukdė jai išvažiuoti. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S. parodė, kad jis apžiūrėjo apgadintą automobilį. Nurodė, jog buvo siauras tarpas ir mašina galėjo užkliūti automobilį. Bamperis buvo išėjęs iš tvirtinimo vietos, ištrauktas bamperis. Tikrai turėjo justi susidūrimą, tai tikrai pasišalinimas, tik motyvas neaiškus. Apylinkės teismas konstatavo, kad neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais liudytojų parodymais. Liudytojų parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus kituose įrodymuose. Byloje nėra duomenų, kad įvykį matę liudytojai ir policijos pareigūnas būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina E. B. kaltę. Taigi E. B. supratusi, kad įvyko eismo įvykis ir laikydamasi Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimų, turėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. E. B. pasišalo iš eismo įvykio vietos, nenubraižius eismo įvykio schemos, nesutarus dėl žalos atlyginimo, todėl siekė išvengti atsakomybės. E. B. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino policijos pareigūno parodymus, kad nukentėjusios transporto priemonės buferis buvo ištrauktas iš tvirtinimo vietos. Teismas nepašalino gana svarbios šios aplinkybės, nes bylos medžiagoje yra matyti, kad buferis yra tik nubrėžtas, tačiau ne ištrauktas iš įtvirtinimo vietos. Byloje nėra transporto priemonės apžiūros akto, kuriame būtų detaliai konstatuotas toks grubus pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į įvykio vieta atvykęs policijos pareigūnas apžiūrėjo automobilį, padarė foto nuotraukas, nubraižė įvykio vietos schemą. Šie duomenys patvirtina, kad automobilis AUDI 80 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas. Nors byloje ir nėra automobilio apžiūros akto, tačiau tai nepaneigia kitų byloje esančių duomenų ir E. B. kaltės padarius administracinės teisės pažeidimus numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Pažeidėja taip pat nurodo, kad nutarimas surašytas pagal šabloną, nes rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad L. L. pagal ATPK 130 str. l d. skirta administracinė nuobauda 3000 litų su teisės vairuoti atėmimu 3 metams, nors L. L. administracinės atsakomybės klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. priėmė nutartį dėl rašymo apsirikimo 2014 m. kovo 27 d. nutarime. Nurodė, kad rezoliucinės dalies antros pastraipos pirmoje eilutėje vietoje žodžių „L. L.“ įrašyti žodžius „E. B.“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis rašymo apsirikimas nesuteikia pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimo.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai jas ištyrė (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Priešingai apeliantės tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir įvertinus byloje esančius įrodymus, skundžiamas teismo nutarimas yra pakankamai motyvuotas, jame aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti E. B. kalta padarius jai inkriminuotus pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 32 d., 130 str. 1 d. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjos naudai, nėra, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas