Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-10-18 · Byla Nr. Ik-2851-562/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-18
Bylos Nr.
Ik-2851-562/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02008-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rosita Patackienė (pran.), Arūnas Kaminskas, Nijolė Šidagienė
Pareiškėjas
D.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Rimgaudas Černius
Kategorijos
  • 9.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2851-562/2010(Proceso Nr. 3-61-3-02008-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3.1.; 9.5.; (S) 9.8.1. 16.5;74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rositos Patackienės, teisėjų Arūno Kaminsko ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, atsakovės atstovei Raimondai Juodkaitei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. K. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino (b.l. 3-8) prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2007-11-20 sprendimą Nr.S-212 (7-204/2007), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Centrinis mokesčių administratorius) 2007-09-04 sprendimą Nr.68-154 ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, Teritorinis mokesčių administratorius) 2007-02-27 sprendimą Nr.02/07.

Skunde nurodant, kad Mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą, nustatė, kad Pareiškėjos padovanotos 6459 Lt sumos D. S. ir A. K., turinčioms su Pareiškėja darbo santykių, turi būti apmokestinamos kaip pajamos susijusios su darbo santykiais, t.y. gyventojų pajamų mokesčiu ir socialinio draudimo įmokomis. Toks sprendimas grindžiamas tuo, kad dovanas gavusios yra Pareiškėjos kontoros darbuotojos, tačiau, D. K. teigimu, LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 str., LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 15 str. nustatyta, kad koreguoti sandorio apmokestinimą galima tik tuo atveju, jei nustatoma, kad parinkta sandorio forma (įforminimas) neatitinka faktinių aplinkybių. Jei mokesčių administratorius dovanotus pinigus laikė pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais, ir jas apmokestino, turėjo būti nustatyti ir konkretūs darbai, kuriuos pinigines dovanas gavę asmenys atliko Pareiškėjos naudai. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, taip pat nebuvo nustatyta tai, kad darbuotojoms išmokėtos dovanos buvo apskaitomos Pareiškėjos individualioje veikloje ar įformintos individualios veiklos dokumentais, t.y. išmokėtos pagal priimtą įsakymą kaip notarės biuro darbuotojoms. Priešingai, mokestinio patikrinimo metu, nustatyta, kad pinigai buvo sumokėti kaip fizinio asmens fiziniam asmeniui ir fiksuoti tik Pareiškėjos ir pačių dovanas gavusių asmenų paaiškinimais, duotais mokestinio patikrinimo metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad tai nėra dovanotos piniginės lėšos ir joms netaikytinas GPM įstatymo 17 str. 1 d. 19 p., t.y. tokios pajamos neapmokestinamos.

Skunde taip pat pabrėžiama, kad net esant pagrindui išmokėtus pinigus pripažinti pajamomis, šios sumos niekaip negali būti siejamos su tam tikrų darbų atlikimų ar atlyginimu už juos, todėl jos gali būti apmokestinamos GPMĮ 6 str. 3 d. pagrindu kaip kitos pajamos (apmokestinamos dovanotos lėšos, nepagrįstas praturtėjimas ar pan.), kurioms taikomas tas pats 33 procentų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) tarifas, tačiau neapmokestinamos socialinio draudimo įmokomis. Piniginę dovaną gavusios D. S. ir A. K. ne tik pareiškė, kad atsisako dovanotų pinigų, jei jie bus pripažinti ir apmokestinti ne kaip dovana, bet taip pat patvirtino, kad pinigai gauti ne už atliktą darbą, o studijoms ar kitokioms išlaidoms, susijusioms su mokslais, kurie nesusiję su darbu notaro biure, apmokėti. Tačiau mokesčių administratorius šių aplinkybių netyrė. Pareiškėjos teigimu, ši aplinkybė svarbi ne tik nustatant pajamų pagrindą (teisinius santykius), bet ir konstatavus pajamų iš darbo santykių faktą - apmokestinimo apimčiai nustatyti. Pagal LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 8 str. 1 d. 9 p., socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Kadangi vienas iš mokesčių administratorių argumentų buvo, kad dovanas gavusios darbuotojos pinigus naudojo savo kaip darbuotojų (darbinei) kvalifikacijai kelti, taikant atitinkamą apmokestinimą, jis turi būti taikomas pilnai ir pagal visus įstatymus, o ne tik tiek, kad būtų apskaičiuota daugiau mokesčių. Tačiau Mokestinių ginčų komisija ir mokesčių administratorius į šiuos faktus nekreipė dėmesio.

Pasisakant dėl mokesčių administratoriaus argumentų, kad pagrindas koreguoti apmokestinimą yra ir ta aplinkybė, jog Pareiškėja gavo mokestinės naudos, kadangi iš dovanotų sumų neišskaitė GPM, Pareiškėja nurodo, kad mokesčių mokėtojais yra ne juos išskaičiuojantys, o pajamas gaunantys asmenys, t.y. būtent jie patiria naudą, be to, pajamų gavėjas neatleidžiamas nuo mokesčių mokėjimo, jei iš jam mokamų sumų (pajamų) mokesčius išskaičiuojantis asmuo tų mokesčių neišskaito ( MAĮ 40 str. 1 p., 66 str. 1 d., GPMĮ 3 str.). Nurodoma, kad vienkartinės dovanos kiekvienai iš nurodytų pinigų gavėjų buvo po 6459 Lt, t. y. Pareiškėja nusprendė turėti tiek išlaidų jų atžvilgiu, įskaitant visus galimus mokesčius. Ar nuo šios sumos jų gavėjos mokėtų didesnius ar mažesnius mokesčius, Pareiškėjos išlaidos neturi pagrindo keistis, o išlaidų atveju negali būti ir naudos (pajamų) jas patiriančiam asmeniui.

Šalies argumentai

D. K. teigimu, sprendimuose konstatuojama, kad ji neįvykdė savo mokestinės prievolės, tačiau iš medžiagos matyti, kad jeigu ir galima konstatuoti pažeidimą, tai tik toje dalyje, kiek Pareiškėja pažeidė įstatymuose numatytą pareigą išskaičiuoti ir sumokėti kitų asmenų (D. S. ir A. K.) mokėtinus mokesčius. Ši aplinkybė turi įtakos baudos skyrimui, kadangi pagal MAĮ 139 str. bauda skiriama atsižvelgiant į pažeidimo aplinkybes, iš kurių svarbiausia, ar baudžiamas asmuo bendradarbiavo ir neslėpė informacijos. Surinkta medžiaga patvirtina, kad Pareiškėja pripažino faktus, kelusius abejonių (t.y. kad pinigus dovanojo), todėl jai taikytina minimali 10 procentų bauda. Taip pat pažymima, kad bauda taikoma tam mokesčių mokėtojui, kuris patyrė naudą dėl mokesčių sumažinimo (MAĮ 139 str.), o nagrinėjamu atveju Pareiškėja gali būti pripažinta tik mokesčius išskaičiuojančiu asmeniu, todėl bauda gali būti taikoma tik dėl VSD įmokų.

Kadangi dėl išmokėtų pinigų sumų nebuvo nustatyta darbo santykių, o pinigų paskirtis buvo tikslinė – mokymams, todėl pripažinus, kad pinigai gauti gavėjų kaip darbuotojų, išmokėtoms sumoms nėra taikomas apmokestinimas socialinio draudimo įmokomis (VSDĮ 8 str. 1 d. 9 p.). Už VSD įmokų nemokėjimą pritaikyta bauda yra neadekvati padarytiems pažeidimams, kadangi neatsižvelgta į lengvinančias ir kitas svarbias aplinkybes, į kurių dalį buvo atsižvelgta skiriant baudą dėl gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo, t.y. pajamos buvo laikomos neapmokestinamomis sąžiningai suklydus (jei jos ir turėjo būti apmokestintos), nesant tyčios, pajamos nebuvo slepiamos, Pareiškėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Mokesčių administratorius bei MGK šias aplinkybes vertino formaliai, t.y. jų nevertino, nes teisės aktuose nenumatyta galimybė mažinti baudos, susijusios su socialinio draudimo įmokų nesumokėjimu, dėl kokių nors aplinkybių. Todėl Pareiškėjos teigimu, buvo taikomas VSDĮ 16 str., kuris prieštarauja Konstitucijos 31 str. bei jame įtvirtintam teisinės valstybės principui. Taip pat neteisingai vienas kito atžvilgiu buvo taikyti MAĮ ir VSDĮ, kadangi pagal MAĮ 13, 14 str. VSD įmokoms administruoti MAĮ taikomas tiek, kiek tai numatyta VSDĮ, kurio 32 str. numatyta, kad mokesčių administratorius abiejų minėtų įstatymų pagrindais ir tvarka vykdo su socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrole ir ginčų nagrinėjimu susijusias funkcijas. Iš nagrinėjamos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius pilnai vadovavosi MAĮ, teikdamas jam pirmenybę prieš VSDĮ. Todėl baudos už VSD įmokų nesumokėjimą, taip pat turėjo būti taikomos pagal Mokesčių administravimo, o ne pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą.

Pagal VSDĮ 16 str. bauda skiriama, jei socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia ne bet kokią klaidą ar netinkamą operacijos įforminimą, o mokesčio mokėtojo tyčią, siekiant išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo, t.y. kad jis pažeidė įstatymą savo veiksmais, siekdamas nemokėti įmokų. Tuo tarpu nagrinėjimu atveju, Pareiškėjos tyčios nėra, o prievolę mokėti VSD įmokas atsirado dėl to, kad mokesčio administratorius koreguoja sandorio apmokestinimą. Iki sprendimų priėmimo, Pareiškėja neturėjo pareigos mokėti mokesčius (socialinio draudimo įmokas), todėl turi būti pripažinta, kad ji formaliai teisingai pritaikė teisės aktus dėl apmokestinimo, nė viena faktinė aplinkybė nebuvo nuslėpta ar iškreipta, todėl Pareiškėjai galėtų būti taikomi tik VSDĮ 16 str. 1 d. numatyti delspinigiai už laiku nesumokėtas įmokas.

Skunde taip pat nurodoma, kad MGK motyvai, jog Pareiškėja neskųsdama 2007-07-25 Komisijos sprendimo, prarado teisę ginčyti jame konstatuotas aplinkybes, kad D. K. dovanoti pinigai kvalifikuotini kaip mokėjimai pagal darbo santykius, yra nepagrįsti. Pagal MAĮ 154, 155 str. mokestinius ginčus nagrinėjančioms institucijos suteikta teisė tik pakeisti sprendimą dėl nurodymo sumokėti mokesčius, t.y. bet kuriuo atveju turi būti nurodoma mokėtina mokesčių suma. Kitu atveju, tai nebus laikoma mokestiniu ginču ar galutiniu sprendimu atitinkamame mokestinių ginčų nagrinėjimo etape. Kol nėra bent vieno įstatymuose numatyto sprendimo dėl mokestinių ginčų elemento, negalima laikyti, kad sprendimas priimtas. Kadangi MGK 2007-07-25 sprendimu buvo panaikintas nurodymas sumokėti konkrečias mokesčių sumas ir naujas nurodymas dėl tų mokesčių sumų nebuvo suformuluotas, todėl priimtu sprendimu mokestinis ginčas buvo grąžintas į ankstesnį jo nagrinėjimo etapą. Tai, kad mokestinių ginčų komisija pasisakė dėl atskirų motyvų, nereiškia, kad priimtas sprendimas dėl mokestinio ginčo iš esmės. Be to, pažymėtina, kad mokestinių ginčų dalykas - nurodymai sumokėti tam tikras mokesčių sumas ir tik tie nurodymai yra ar gali būti skundo mokestiniame ginče dalyku. Skunde pažymima, kad ginčų nagrinėjimui teisme taikomos analogiškos taisyklės, t.y. šalis, neskundusi teismo nutarties grąžinti bylos nagrinėjimą pirmai instancijai, nepraranda teisės į apeliaciją dėl naujai priimto sprendimo (CPK 303 str. - administracinėse bylose tokie atvejai negalimi dėl kasacijos nebuvimo). Be to, kiekviename teisiniame ginče (tiek teisme, tiek ikiteisminio nagrinėjimo metu) skundo dėl priimtų sprendimų peržiūrėjimo ribos ir dalykas yra apriboti reikalavimo dalyko, o ne argumentų jiems priimti.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (toliau – ir Atsakovė, VMI, Mokesčių administratorius) atsiliepime į Pareiškėjos skundą (b.l. 40-43) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodant, kad Pareiškėja išmokėdama savo padėjėjoms po 6459 Lt sumą, įformintą kaip dovaną, siekė gauti mokestinę naudą, t.y. išvengti GPM ir VSD įmokų mokėjimo, pažeidė GPMĮ nustatytą GPM deklaravimo tvarką, nes Inspekcijai pateiktoje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nedeklaravo iš nurodytų išmokų priklausiusio išskaityti GPM, todėl atsirado pagrindas nustatyti Pareiškėjos mokestines prievoles taikant MAĮ 69 str. 1 dalyje numatytą turinio viršenybės prieš formą principą, priskiriant padėjėjoms išmokėtas sumas prie susijusių su darbo santykiais A klasės pajamų.

Atsakovas sutinka su Komisijos išvada, kad Komisijos 2007-07-25 sprendimo Nr. S-123-(7-101/2007) yra vientisas individualaus pobūdžio teisės aktas ir atskiros šios akto dalys negali būti vertinamos ir nagrinėjamos atsietai nuo viso sprendimo, todėl Pareiškėja nepagrįstai įvertino tik Komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, neatsižvelgdama į motyvuojamosios dalies nuostatas dėl jai apskaičiuotų mokestinių prievolių pagrįstumo. Tuo tarpu Pareiškėja Komisijai ginčijo būtent pačių mokestinių prievolių pagrįstumą. Todėl visiškai pagrįstai Komisija 2007-11-20 sprendime Nr. S-212(7-204/2007) pasisakė tik dėl GPM ir VSD įmokų perskaičiavimo, kadangi ankstesniu sprendimu Komisija faktiškai mokestinės prievolės Pareiškėjai nepanaikino (konstatuotų mokesčių įstatymų pažeidimų), o tik pavedė Atsakovui perskaičiuoti jos dydį, t. y. pati mokestinė prievolė Komisijos sprendimu pripažinta pagrįsta, tik jos dydis pripažintas nepagrįstu. Taigi Pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias ginčyti Komisijos 2007-07-25 sprendimą Nr. S-123-(7-l01/2007) ir Atsakovo 2007-04-25 sprendimą Nr.68-55 teismui, tačiau šia teise Pareiškėja nepasinaudojo, todėl šiame ginče gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl Pareiškėjai perskaičiuotų ir nurodytų sumokėti mokestinių prievolių dydžio.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat pažymima, kad pagal GPMĮ pajamomis laikoma per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už parduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nurodytas išmokas ar kitą naudą. 2005-12-23 įsakymu Nr.3 notarė D. K., pagal 2005-01-03 nutarimą, notarės padėjėjoms (D. S. ir A. K.) padovanodama po 6459 Lt, turėjo tikslą užtikrinti darbuotojų žinių tobulinimą, kvalifikacijos kėlimą. Todėl Komisija pagrįstai pažymėjo, jog pinigų išmokėjimas kvalifikacijai kelti yra tiesiogiai susijęs su atliekamu darbu, nes darbdavys siekia ugdyti ir tobulinti savo darbuotojus, o pastarieji motyvuojami siekti geresnių darbo rezultatų.

Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose minėtoms darbuotojoms paskirto 12300 Lt metinio darbo užmokesčio, 4182 Lt metinio priskaičiuotų VSD įmokų ir nurodytų 12918 Lt kitų išmokų (dovanų) suma sudaro 29400 Lt ir yra lygi Notarinių veiksmų ir notaro pajamų už atliktus notarinius veiksmus, parengtus sandorių projektus, konsultacijas ir technines paslaugas ataskaitoje už 2005 metus nurodytai išlaidų darbuotojų atlyginimams su mokesčiais sumai. Taigi, Pareiškėja išmokėtą 12918 Lt sumą prilygino išmokoms, susijusioms su darbo santykiais, tačiau nuo šios sumos neskaičiavo GPM. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad išmokėdama savo padėjėjoms po 6459 Lt sumą kaip dovaną D. K., siekė gauti mokestinės naudos, norėdama išvengti GPM ir VSD įmokų mokėjimo. Taip pat Pareiškėja pažeidė GPMĮ nustatytą GPM deklaravimo tvarką, kadangi pateiktoje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nedeklaravo iš nurodytų išmokų priklausiusio išskaityti GPM. Todėl Pareiškėjos mokestines prievoles buvo nustatytos taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytą turinio viršenybės prieš formą principą, priskiriant padėjėjoms išmokėtas sumas prie susijusių su darbo santykiais pajamų, kadangi įformintos piniginės dovanos buvo tik formali išraiška, bet faktiškai tai buvo išmokos, susijusios su darbo santykiais. Atsakovo teigimu, esant įstatyme nurodytiems baudos skyrimo pagrindams mokesčių administratorius negali mokėtojui jos neskirti, nes tai būtų įstatymų pažeidimas. MAĮ VIII skyriuje numatyta atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus. Todėl nustačius minėtus pažeidimus, mokesčių administratorius, vadovaudamasis GPMĮ 36 straipsniu, MAĮ 139 straipsniu bei atsižvelgdamas į tai, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta pažeidimą sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, Pareiškėjai pagrįstai skyrė vidutinio dydžio (30 %) GPM baudą - 1998 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad administruojant VSD įmokas, MAĮ taikymo atvejai turi būti nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Tuo tarpu atsakomybę už ne laiku ir neteisingą sumokėtą socialinio draudimo įmokų mokėjimą reglamentuoja VDĮ 16 straipsnio nuostatos. MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, jog mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui apskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Taigi, skiriant Pareiškėjai baudą už VSD įmokų nesumokėjimą, pagrįstai taikytos VSDĮ nuostatos, o Pareiškėjos argumentai, kad skiriamos baudos už VSD įmokų nesumokėjimą turėjo būti taikomos pagal MAĮ, o ne pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovės taip pat nurodė, kad 2007-12-20 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr.X-1396 buvo pakeistas 1991-05-21 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas Nr.1-1336. VSDĮ (aktuali redakcija nuo 2008-01-01) 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sumažintas VSD įmokų baudos dydis bei į MAĮ 142 straipsnį, kuriame nustatyta, kad teisės aktai, kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus iki šių aktų įsigaliojimo, jei baudas sumažinantis arba panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, priėmimo dieną, o jei mokesčių mokėtojas apskundžia mokesčių administratoriaus sprendimą, - ne vėliau kaip mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo dieną, Pareiškėjai patikrinimo metu paskirta 8780 Lt VSD įmokų bauda turi būti perskaičiuota, nurodant sumokėti 2195 Lt (4390 Lt x 50%) VSD įmokų baudos.

Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad turi būti kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d., kuriuo remiantis bauda skiriama visiems vienoda, neatsižvelgus į veikos aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti, taip pat paaiškino, kad neprieštarauja, kad Pareiškėjai paskirta socialinių įmokų bauda būtų sumažinta ir jai paskirta 2195 Lt dydžio įmokų bauda.

Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Ginčų komisija, Komisija) 2007-11-20 sprendimo Nr.S-212 (7-204/2007), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Mokesčių administratorius) 2007-09-04 sprendimo Nr.68-154 ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, Alytaus AVMI) 2007-02-27 sprendimo Nr.02/07, kuriais Pareiškėjai buvo priskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokos bei šių mokesčių baudos ir delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija, vykdydama 2006-10-20 pavedimą tikrinti Nr. 68-06-10-71, atliko notarės D. K. individualios veiklos mokestinį patikrinimą, patikrinimo 2006-12-29 akte Nr. 68-06-10-71 konstatuojant, kad išmokėdama savo padėjėjoms po 6459 Lt sumą kaip dovaną Pareiškėja, siekė gauti mokestinę naudą, todėl Pareiškėjai papildomai apskaičiuota 101036 Lt mokėtinų mokesčių, iš kurių: 6661 Lt GPM nuo susijusių su darbo santykiais A klasės pajamų; 786 Lt GPM delspinigių; 65986 Lt GPM nuo pajamų, mokamų po pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo dienos bei 5670 Lt GPM nuo šių pajamų delspinigių; 6860 Lt VSD įmokų; 13720 VSD įmokų baudą; 1225 Lt PVM; 128 L PVM delspinigių (MGK byla, I t., b.l. 35-47).

Nesutikdama su šiuo Inspekcijos sprendimu, D. K. padavė skundą dėl sprendime nurodytų į biudžetą sumokėti GPM, GPM delspinigių, VSD įmokų ir VSD įmokų baudos nepagrįstumo, prašydama panaikinti Alytaus AVMI 2007-02-27 sprendimą Nr.02/07 (MGK byla, I t., b.l. 12-14).

Išnagrinėjusi šį Pareiškėjos skundą Valstybinė mokesčių inspekcija 2007-04-25 sprendimu Nr.68-55 patvirtinto Inspekcijos 2007-02-27 sprendimą ir nurodė Pareiškėjai sumokėti į biudžetą 6661 Lt GPM, 786 Lt šių GPM delspinigių, 1998 GPM baudą, 6860 Lt VSD įmokų ir 13720 Lt VSD įmokų baudą (MGK byla, I t., b.l. 8-10).

D. K. kreipėsi su skundu į Mokestinių ginčų komisiją (MGK byla, I t., b.l. 1-4), prašydama panaikinti Alytaus AVMI 2007-02-27 sprendimą Nr.02/07 bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-04-25 sprendimą Nr.68-55.

Mokestinių ginčų komisija 2007-07-25 sprendimu Nr.S-123(7-101/2007) panaikino VMI 2007-04-25 sprendimą Nr. 68-55 ir Pareiškėjos skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (MGK byla, II t., b.l. 9-13).

Vykdydama Komisijos 2007-07-25 sprendimą, VMI pakartotinai išnagrinėjo D. K. skundą ir 2007-09-04 sprendimu Nr.68-154 iš dalies pakeitė Inspekcijos 2007-02-27 sprendimo 1 p. vietoje nurodymų sumokėti į biudžetą 6661 Lt GPM nuo susijusių su darbo santykiais A klasės pajamų, 786 GPM delspinigių, 1998 Lt GPM baudą, 6860 Lt VSD įmokų ir 13720 Lt VSD įmokų baudą, nurodant Pareiškėjai sumokėti 4263 Lt GPM nuo susijusių su darbo santykiais A klasės pajamų, 502 GPM delspinigių ir 1279 Lt GPM baudą, taip pat 4390 Lt VSD įmokų ir 8780 VSD įmokų baudą (b.l. 14-17).

Dėl šiuo sprendimu apskaičiuotų papildomai į biudžetą sumokėti mokesčių pagrįstumo, Pareiškėja padavė skundą Mokestinių ginčų komisijai, prašydama panaikinti Alytaus AVMI 2007-02-27 sprendimą Nr.02/07 bei VMI 2007-09-04 sprendimą Nr.68-154 (MGK byla, II t., b.l. 14-16).

Išnagrinėjusi Pareiškėjos skundą, Mokestinių ginčų komisija 2007-10-20 sprendimu Nr.S-212(7-2004/2007) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-04 sprendimą Nr. 68-154 (b.l. 30-35).

D. K. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 3-8), kuriame ginčija Pareiškėjai priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų bei šių mokesčių baudų ir delspinigių, teisėtumą ir pagrįstumą.

Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar Pareiškėjos išmokėtos D. S. ir A. K. piniginės lėšos (po 6459 Lt) pripažintinos dovana, ar darbo užmokesčiu, bei šių piniginių lėšų apmokestinimo teisingumo.

Dėl LR Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 d. taikymo.

Mokesčių administratorius patikrinimo akte konstatavo, kad Pareiškėja, išmokėdama savo padėjėjoms D. S. ir A. K. po 6459 Lt pinigines lėšas kaip dovaną, siekė gauti mokestinės naudos, norėdama išvengti GPM ir VSD įmokų mokėjimo, bei pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą GPM deklaravimo tvarką, nes Inspekcijai pateiktoje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje (duomenys neskelbtini) nedeklaravo iš nurodytų išmokų priklausiusio išskaityti GPM. Dėl šių priežasčių atsirado pagrindas nustatyti Pareiškėjos mokestines prievoles taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytą turinio viršenybės prieš formą principą, priskiriant D. S. ir A. K. išmokėtas sumas prie susijusių su darbo santykiais pajamų.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėja, dirbdama Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notare, 2005-12-23 įsakymu, pagal 2005-01-01 nutarimą, notarės padėjėjoms D. S. ir A. K. padovanojo po 6459 Lt (MGK byla, I t., b.l. 132). Varėnos rajono 1- ojo notaro biuro notarės D. K. 2005-01-01 Nutarime nurodoma, kad siekiant užtikrinti savo biuro darbuotojų žinių tobulinimą, kvalifikacijos kėlimą, įskaitant mokymąsi aukštosiose ir aukštesnėse mokyklose bei užsienio kalbų kursuose, nutarė dovanoti iš likutinio notarės pelno darbuotojoms D. S. ir A. K. pinigų sumą, atlyginant jų turėtas išlaidas, bet ne didesnę kaip 8000 litų į metus (MGK byla, I t.,b.l. 120). Teismas, įvertinęs šias nagrinėjamos bylos aplinkybes, sutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad Pareiškėjos 2005-12-23 įsakymo Nr. 3 pagrindu samdomiems darbuotojams išmokėtos išmokos po 6459 Lt laikytinos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, kadangi šias išmokas išmokėjo Pareiškėja dirbdama Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarės pareigose savo darbuotojams. Be to, šios išmokos skirtos 2005-12-23 įsakymo Nr. 3 bei 2005-01-01 Nutarimo 2005-01-01, kuriuos Pareiškėja priėmė vykdant Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarės pareigas, pagrindu. Apmokestinimo atžvilgiu šių išmokų priskirtinumą prie A klasės pajamų, nuo kurių pajamas išmokėjęs asmuo privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą GPM, patvirtina ir Pareiškėjos argumentai, kad ji norėjusi darbuotojas paskatinti. Išmokėtų išmokų kvalifikavimą pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais, taip pat patvirtina nagrinėjamos bylos duomenys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateiktoje ataskaitoje šias išmokas D. K. priskyrė prie 2005 metais samdomiems asmenims išmokėtos 29400 Lt sumos.

Pareiškėja nurodo, kad 6459 Lt suma buvo skirta jos padėjėjų asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su darbo santykiais, todėl šios išmokos neturėtų būti priskirtos prie apmokestinamųjų pajamų; piniginę dovaną gavusios D. S. ir A. K. ne tik pareiškė, kad atsisako dovanotų pinigų, jei jie bus pripažinti ir apmokestinti ne kaip dovana, bet taip pat patvirtino, kad pinigai gauti ne už atliktą darbą, o studijoms ar kitokioms išlaidoms, susijusioms su mokslais, kurie nesusiję su darbu notaro biure, apmokėti.

Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą; šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2009-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-499/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis, pripažįsta, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėja, išmokėdama savo darbuotojoms po 6459 Lt sumą, kurią įformino kaip dovaną, siekė gauti mokestinę naudą, išvengiant atitinkamų mokesčių (GPM ir VSD įmokų) mokėjimo. Todėl šios nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą nustatyti Pareiškėjos mokestines prievoles taikant LR Mokesčių administravimo įstatymo 69 str. 1 d. numatytą turinio viršenybės prieš formą principą, priskiriant padėjėjoms išmokėtas sumas prie susijusių su darbo santykiais A klasės pajamų.

Pareiškėja nurodo, kad pinigai buvo išmokėti ne už atliktą darbą, o studijoms ar kitokioms išlaidoms, susijusioms su mokslais, kurie nesusiję su darbu notaro biure, apmokėti, o pagal LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) 8 str. 1 d. 9 p., socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą.

Nagrinėjamos bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad skiriamas išmokas mokėjo darbdavys savo darbuotojams - Varėnos rajono I-ojo notarų biuro notarė D. K. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismas, prašydama pripažinti jos 2005-12-23 dovanojimo sandorius, kuriais padovanojo D. S. ir A. K. po 6 459 Lt., negaliojančiais ir restitucijos pagrindu priteisti iš D. S. ir A. K. joms kaip dovanas perduotus po 6 459 Lt.Varėnos rajono apylinkės teismo 2008-08-01 sprendimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2008-12-24 nutartimi paliktas nepakeistu, ieškinys atmestas, sprendime konstatuojant, kad D. K. 2005-12-23 atliko dovanojimo sandorius ne kaip fizinis asmuo, o kaip Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notarė (b.l. 67-70). Pažymėtina, kad ginčijamos išmokos buvo mokamos tikslu užtikrinti darbuotojų žinių tobulinimą, kvalifikacijos kėlimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad piniginės išmokos buvo išmokėtos tiesiogiai D. S. bei A. K., nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 d. 6 p. nuostatos netaikytinos. Byloje pateikta Vilniaus Universiteto 2007-10-11 pažyma, kad D. S. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinio darbo bakalauro studijų programą neakivaizdiniame skyriuje studijavo mokamojoje vietoje, už studijas nuo 1999-09-01 iki 2006-07-27 sumokėjo 6097.50 Lt (b.l. 27), taip pat nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių vertinimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos, numatančios, kad GPM neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių), taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD (2005 m. - 6960 Lt) galėtų būti pritaikytos tuo atveju, jeigu Pareiškėja nebūtų pajamas gavusių asmenų darbdavė.

Dėl GPM bei su šiuo mokesčių susijusių baudų bei delspinigių pagrįstumo ir teisėtumo.

Mokesčių inspekcija 2007-09-04 sprendimu perskaičiavo D. K. mokėtinus mokesčius, nurodydama, jog Pareiškėja privalo sumokėti 4263 Lt GPM nuo susijusių su darbo santykiais A klasės pajamų, 502 Lt GPM delspinigių bei 1279 Lt šio mokesčio baudą.

Mokestį kaip prievolę valstybei struktūriškai sudaro pareiga mokėti įstatymo nustatytą mokestį ir pareiga laikytis įstatymo nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Daugumos mokesčių atžvilgiu šios dvi pareigos sutampa ir už tinkamą vykdymą atsako vienas asmuo – savarankiškas mokesčio mokėtojas. Tačiau galimi dvejopos mokestinės prievolės atvejai, kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymą privalo mokėti mokestį (GPMĮ 3 straipsnis), o kitas asmuo šią prievolę faktiškai atlieka, sumokėdamas (pervesdamas) į biudžetą nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį (GPMĮ 23 straipsnis). Šiuo atveju viena mokestinė prievolė tenka mokesčio mokėtojui ir mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, GPMĮ mokesčių mokėtojų pajamos pagal mokėjimo tvarką suskirstytos į dvi klases – A ir B. A klasei priskirtinos pajamos, nuo kurių mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktą mokestį išskaičiuojantis asmuo – tai subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalis expressis verbis įtvirtina bendrą taisyklę – mokestį išskaičiuojantis asmuo yra laikomas mokesčių mokėtoju – asmeniu, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Nagrinėjamu atveju A. K. ir D. S. išmokėtas 2005 m. gruodžio mėnesį išmokas (po 6459 Lt) pripažinus su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, atsirado prievolė nuo jų apskaičiuoti ir sumokėti GPM bei VSD įmokas, kurias apskaičiuoti, išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalėjo Pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos argumentai, kad išmokėdama pinigines lėšas kaip dovaną, ji neturėjo pareigos išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti GPM sumas yra atmestini, netinkamai aiškinant LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas.

GPMĮ 36 str. 2 dalis nustato, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

MAĮ VIII skyriuje numatyta atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus, kurio 138 str. nustato, kad mokesčių įstatymo pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. LR mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d. numato, kad jei mokesčių administratorius nustato, jog mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Tokiu būdu, pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d. nustatytą teisinį reglamentavimą dėl baudos už mokėtino mokesčio sumažinimo taikymą, nustačius baudos skyrimo pagrindus, mokesčių administratorius privalo skirti mokesčio baudą, kuri tiesiogiai priklauso nuo nesumokėtos, tačiau mokėtinos mokesčio sumos. Todėl Pareiškėjai mokesčių administratorius pagrįstai paskyrė GPM baudą, nes Pareiškėja, neskaičiuodama ir nemokėdama GPM į biudžetą ir jo nedeklaruodama mokesčių administratoriui, pažeidė GPMĮ 23 str. 1 dalį. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Iš bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius nenustatė su pažeidimu susijusių aplinkybių, kurios būtų pagrindu Pareiškėjai skirti maksimalią baudą, bei aplinkybių, kurios leistų skirti Pareiškėjai minimalią baudą. Todėl mokestinio tyrimo eigoje nenustačius D. K. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, pripažintina, kad jai pagrįstai paskirta 30 procentų dydžio bauda (GPMĮ 36 str. 2 d., MAĮ 139 str.). MAĮ 139 str. 2 d. numato, kad 139 str. 1 dalyje nustatytos baudos netaikomos, kai mokesčių mokėtojas per mokesčio įstatyme nustatytą terminą nepateikė mokesčio deklaracijos arba kai po mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, tačiau iki mokesčių administratoriaus pavedimo patikrinti asmenį išrašymo dienos pateikė mokesčio deklaraciją, o klaidų taisymo atveju – ją patikslino ir pateikė mokesčių administratoriui. Šios dalies nuostatos taip pat taikomos muitinės deklaracijose apskaičiuojamiems mokesčiams. Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti MAĮ 139 str. 2 d nuostatas, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ginčų komisijos 2007-11-20 sprendimas dalyje, kuria patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-04 nurodymai Pareiškėjai sumokėti 4263 Lt GPM nuo susijusių su darbo santykiais A klasės pajamų, 502 Lt GPM delspinigių bei 1279 Lt šio mokesčio baudą, yra pagrįsti bei teisėti.

Lengvinančiomis aplinkybėmis negali būti pripažintos pareiškėjos pateiktame teismui skunde nurodyti motyvai, kurie iš esmės susiję su pačios pareiškėjos netinkamu LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo bei MAĮ nuostatų aiškinimu.

Dėl Pareiškėjai paskirtos VSD įmokų bei baudos pagrįstumo.

Mokesčių administratoriaus paskaičiuotų VSD įmokų pagrįstumą D. K. iš esmės ginčija tuo, kad išmokėtos pinigų sumos nebuvo susijusios su darbo santykiais.

Tačiau Mokestinio tyrimo eigoje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. ir D. S. išmokėtos sumos laikytinos su darbo santykiais susijusiomis išmokomis, todėl šis Pareiškėjos argumentas atmestinas.

Mokesčių administratoriaus bei Komisijos sprendimai patvirtina, kad pareiškėjai D. K. VSD įmokų baudos dydis paskaičiuotas vadovaujantis iki 2008-01-01 galiojusios LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d. redakcijos nuostatomis, kurios numatė, jog nustačius, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama dviguba šios sumos dydžio bauda.

Pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 142 str. 1 d. nustatytą reglamentavimą teisės aktai, kuriais sumažinamos arba panaikinamos baudos, taikomi ir už mokesčių įstatymų pažeidimus, padarytus iki šių aktų įsigaliojimo, jei baudas sumažinantis arba panaikinantis teisės aktas įsigalioja ne vėliau kaip sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, priėmimo dieną, o jei mokesčių mokėtojas apskundžia mokesčių administratoriaus sprendimą, – ne vėliau kaip mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo dieną.

Nuo 2008-01-01 įsigaliojusioje LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d. redakcijoje nurodoma, jog patikrinimo metu nustačius, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami.

Todėl įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju taikytinos nuo 2008-01-01 įsigaliojusios LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d. redakcijos normos, kurių pagrindu pareiškėjai D. K. nustatyta VSD bauda mažintina iki 2195 Lt (4390 Lt x 50 proc.).

Pareiškėja nurodo, kad neteisingai taikytas vienas kito atžvilgiu Mokesčių administravimo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymai.

MAĮ 13 str. 19 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą administruojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o MAĮ 14 str. 5 d. nustato, kad šio įstatymo 13 str. 19 punkte nurodytos valstybinio socialinio draudimo įmokos pagal šį įstatymą administruojamos tiek, kiek tai nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme. Pagal VSDĮ 1 str. 1 d.nuostatas, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: <...> socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę. VSDĮ 32 str.numatyta, kad valstybinė mokesčių inspekcija šio įstatymo ir MAĮ nustatytais pagrindais ir tvarka vykdo su socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrolę, su ginčų nagrinėjimu susijusias funkcijas, nurodytas šiame straipsnyje. Toks nustatytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad valstybinė mokesčių inspekcija, veikdama kaip VSD įmokų administratorius, turi vadovautis tiek MAĮ, tiek VSDĮ nuostatomis, t. y. taikyti šiuos teisės aktus ta apimtimi ir tais atvejais, kaip yra numatyta pačiuose teisės aktuose. Iš minėtų teisės normų akivaizdu, kad MAĮ taikymo atvejai, administruojant VSD įmokas, turi būti nurodyti VSDĮ. Tuo tarpu atsakomybę už ne laiku ir neteisingą sumokėtą socialinio draudimo įmokų mokėjimą reglamentuoja VSDĮ 16 str. nuostatos. Be to, MAĮ 139 str. 1 dalyje nustatyta, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Todėl atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą pripažintina, kad Inspekcija, skirdama Pareiškėjai baudą už VSD įmokų nesumokėjimą, pagrįstai taikė VSDĮ nuostatas.

Dėl Pareiškėjos prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą ištirti LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo atitikimo Konstitucijos 31 str. 2 d. įtvirtintam teisinės valstybės principui.

LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d.nustato, kad jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pristatė patikslintas ataskaitas ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ABTĮ 4 straipsnyje. Kadangi teismui nekyla abejonių dėl LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d. atitikties LR Konstitucijai, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą kreiptis į LR Konstitucinį teismą.

Byloje nustatytų aplinkybių bei išdėstytų motyvų pagrindu, Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies. Mokestinių ginčų komisijos 2007-10-20 sprendimas Nr.S-212(7-2004/2007) dalyje, kurioje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-04 sprendimo Nr.68-154 nurodymas Pareiškėjai sumokėti 8780 VSD įmokų baudą, keistinas paskiriant D. K. 2195 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 4 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos D. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės 2007-11-20 sprendimą Nr. S-212(7-204/2007) dalyje, kurioje patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-04 sprendimo Nr.68-154 nurodymas Pareiškėjai sumokėti 8780 VSD įmokų baudą, paskiriant D. K. 2195 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų baudą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasRosita PatackienėNijolė Šidagienė